- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-11
- Bylos Nr.
- T-10-1142/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-39922-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Nuteistasis
- T. L.
- Nukentėjusysis
- M. R.
- Advokatai
- Romanas Lupeika, Vytautas Agintas
- Kategorijos
dalyvaujant Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovei Rūtai Andriušienei,
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorei Irenai Gedžiuvienei,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimą dėl nuteistajam T. L. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
T. L. nuteistas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir jam paskirta 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais; pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmės subendrintos taikant bausmių apėmimą ir T. L. galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais.
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmuose gautas Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, juo siūloma T. L. paskirtą laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Teikime nurodoma, kad T. L. 2020 m. rugsėjo 2 d. ir 2020 m. gruodžio 24 d. padarė administracinius pažeidimus, t. y. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti, taip pat nevykdė įpareigojimo iki 2021 m. balandžio 1 d. atlyginti 17 000 Eur turtinę ir neturtinę žalą nukentėjusiajam, šio įpareigojimo nevykdė ir po papildomo termino nustatymo. Probacijos tarnyba 2021 m. birželio 2 d. teikimu kreipėsi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, tačiau Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi teikimo netenkino ir nustatė papildomą 6 mėnesių terminą žalai atlyginti. Teikime taip pat nurodoma, kad 2021 m. birželio 10 d. ir 2021 m. spalio 11 d. T. L. baustas administracine tvarka, nes vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Be to, jis neinformavo probacijos tarnybos apie savo išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tuo pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. Be to, T. L. iki 2021 m. gruodžio 9 d. turėjo atlyginti likusią turtinės ir neturtinės žalos sumą, t. y. 15 760 Eur, tačiau iki šios dienos buvo atlyginęs 320 Eur sumą, o iš viso teikimo pateikimo metu yra atlyginęs 1 560 Eur sumą. Kadangi T. L. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ji keistina areštu.
Teismo posėdžio metu Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus atstovė Rūta Andriušienė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Irena Gedžiuvienė teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo atstovas advokatas Romanas Lupeika teikimą palaikė ir prašė jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu nuteistasis T. L. teikimo prašė netenkinti. Paaiškino, kad užsiima individualia veikla, dirba tai, ką moka, pagrindinė jo veikla yra gipso kalimas ir dažymas. Šiai dienai jo pajamos atskaičius mokesčius yra apie 460 Eur per mėnesį. Dirba ne kiekvieną dieną, o tada, kai būna darbo. Be to, galimybei dirbti turi įtakos ir sveikatos būklė, nes anksčiau turėjo problemų su stuburu. Turėjo galimybę dirbti užsienyje, Anglijoje turi darbdavį, per valandą jam pasiūlė 16-17 svarų, tačiau kai pasakė, kad nori atvažiuoti dirbti, bet turi reikalų su policija ir kad jam kas mėnesį reikės grįžti, darbdavys kategoriškai pasakė susitvarkyti reikalus su policija, todėl tokios galimybės neliko. Taip pat paaiškino, kad turi išsidėstytą baudos mokėjimą – 900 Eur moka po 60 Eur kas mėnesį. Taip pat jam reikėjo susimokėti už deklaraciją apie 400 Eur. Kadangi sumokėti neturėjo galimybės, tai mokėjimą taip pat išdėstė. Moka ligonių kasai po 153 Eur, jai yra sumokėjęs virš 4 500 Eur. 2019 m. sudarė sutartį su ligonių kasa, pagal kurią 9 000 Eur sumą gali sumokėti per 5 metus. Jis dirba, moka tiek, kiek gali, tačiau tai nėra taip lengva. Nėra taip, kad turėtų pinigų, tačiau neduotų nukentėjusiajam. Jo yra prašoma per pusmetį sumokėti 16 000 Eur, tačiau tai nėra realu. Be to, nebuvo taip, kad jis būtų užpuolęs žmogų, tiesiog buvo netinkamos aplinkybės. Iki to laiko jis nebuvo teistas, nors jam 45 metai. Jo vienintelis nusikaltimas yra tai, kad jam trenkė, o jis „dėjo“ atgal, įvyko nelaimė ir jis to neneigia. Mano, kad baudžiamojoje byloje teismas jam būtų priteisęs mažiau. Taip pat nurodė, kad jie su advokatu Romanu Lupeika pasirašė sutartį, jis tą pačią dieną sumokėjo 3 000 Eur, liko 17 000 Eur, tačiau advokatas pateikė skundą dėl nuosprendžio. Turi dukrą, kuriai 25 metai, taip pat 4 metų anūką. Jam dėl lengvo girtumo buvo metams atimta teisė vairuoti, tačiau pripažįsta, kad jeigu reikia, tada vairuoja. Supranta, kad daro nusižengimą, tačiau jis vairuoja 25 metus, chuliganiškai nevairuoja, vairuoja tada, kai to reikia dėl darbo.
Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas advokatas Vytautas Agintas prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad tenkinus teikimą ir paskyrus arešto bausmę ligonių kasa negaus jokio žalos atlyginimo, nukentėjusysis taip pat nieko negaus, tik turės išlaidų advokatui už atstovavimą. Pats nuteistasis pirmą kartą bus pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę, dėl to po bausmės atlikimo praras įgūdžius, darbą, ryšius, praras galimybę vėl dirbti. Šiuo atveju arešto bausmės, kad ir maksimalių 90 parų paskyrimas, duotų tik išlaidas valstybei, nenaudą nukentėjusiajam ir ligonių kasai. Nuteistasis reguliariai moka ligonių kasai, reguliariai po truputį moka nukentėjusiajam. Moka tiek, kiek gali mokėti, pagal turimas galimybes. Atkreipė dėmesį į tai, kad nukentėjusysis pats išprovokavo konfliktą, dėl kurio buvo priimtas nuosprendis, Kretingoje jis yra pagarsėjęs kaip asmuo, naudojantis smurtą. Nepaisant to, jie neteisina nuteistojo veiksmų, jis padarė nusikaltimą ir sutinka atlyginti žalą. Tiek nugaros skausmai, tiek karantinas sutrukdė nuteistajam gauti daugiau pajamų, tačiau šiai dienai jis turėtų galimybę per metus laiko tą žalą nukentėjusiajam atlyginti.
Teisme 2022 m. sausio 10 d. gautas nuteistojo T. L. prašymas prie bylos pridėti papildomus dokumentus – 2020 m. kovo 9 d. susitarimo kopija, AB „Lietuvos paštas“ pažyma apie išsiųstas pinigų perlaidas, 2019 m. sausio 3 d. žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties kopija, mokėjimo grafiko kopija. Nors šie dokumentai pateikti jau po teikimo išnagrinėjimo teismo posėdyje, tačiau siekiant visapusiškai ir tinkamai išnagrinėti teikimą bei priimti dėl jo pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, teismas priima nuteistojo pateiktus papildomus dokumentus bei vertina juos su kitais byloje esančiais duomenimis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teikimas tenkintinas.
BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatytos tvarkos pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Pažymėtina, kad sprendžiant laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu klausimą turi būti vertinama visuma byloje nustatytų aplinkybių, nuteistojo asmenybė, jo elgesys bausmės vykdymo laikotarpiu bei kitos šiam klausimui išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat turi būti atsižvelgiama į proporcingumo principą.
Iš teismui pateiktos asmens bylos medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu T. L. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnį, 135 straipsnio 1 dalį, bausmė dėl BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo jam paskirta pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį. T. L. galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dvejų) metų laisvės apribojimas, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo 2019 m. sausio 3 d. sutartį, joje numatytas įmokas mokant sutartyje nustatytais terminais bei įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais. Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius T. L. elgesį kontroliuoja nuo 2020 m. liepos 3 d., 2021 m. liepos 13 d. jis buvo supažindintas su bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarka ir sąlygomis, su šių sąlygų nesilaikymo teisinėmis pasekmėmis, sudarytas bausmės vykdymo priežiūros planas.
Nagrinėjamu atveju teikimas dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu grindžiamas tuo, kad nuteistasis per nustatytą terminą neįvykdė teismo nustatyto įpareigojimą atlyginti žalą pagal nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovo sudarytą susitarimą dėl žalos atlyginimo, bausmės vykdymo laikotarpiu darė administracinius nusižengimus, 2021 m. spalio 11 d. jis neinformavo probacijos tarnybos apie savo išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, tuo pažeisdamas Bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą. Įvertinus Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyriaus teikime nurodytas aplinkybes, T. L. asmens byloje esančią medžiagą, teismo posėdžio metu proceso dalyvių pateiktus papildomus dokumentus, išklausęs nuteistojo T. L., jo gynėjo, nukentėjusiojo atstovo paaiškinimus bei prokurorės nuomonę dėl pateikto teikimo, teismas daro išvadą, jog šiuo atveju egzistuoja pakankamas pagrindas laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu T. L. paskirtas įpareigojimas atlyginti žalą nukentėjusiajam nustatytas remiantis 2020 m. kovo 9 d. T. L. ir nukentėjusiojo atstovo advokato Romano Lupeikos susitarimu, pagal kurį buvo susitarta tiek dėl žalos dydžio, tiek dėl jos atlyginimo terminų. Pagal šį susitarimą T. L. jo sudarymo metu sumokėjo 3 000 Eur, o 17 000 Eur sumą įsipareigojo sumokėti iki 2021 m. balandžio 1 d. Iš asmens byloje esančios medžiagos matyti, kad iki 2021 m. balandžio 1 d. T. L. buvo sumokėjęs tik nedidelę dalį susitarime nurodytos sumos, t. y. 1 180 Eur. Iš asmens byloje esančio bausmės vykdymo priežiūros plano matyti, kad 2021 m. balandžio 1 d. nuteistąjį įspėjus bei pakartotinai išaiškinus jam bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, buvo sutarta, kad žala bus atlyginta iki 2021 m. balandžio 22 d. Iki šio termino žalos neatlyginus ir 2021 m. balandžio 23 d. pakartotinai įspėjus nuteistąjį, nustatytas papildomas terminas žalai atlyginti iki 2021 m. gegužės 14 d., tačiau ir iki šio termino žala nebuvo atlyginta. Pagal byloje esančius duomenis matyti, kad iki 2021 m. birželio 2 d. T. L. buvo atlyginęs tik 1 240 Eur dydžio žalos dalį. Probacijos tarnyba 2021 m. birželio 2 d. teikimu kreipėsi į teismą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, tačiau Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi teikimo netenkino ir nustatė nuteistajam papildomą 6 mėnesių terminą žalai atlyginti, skaičiuojamą nuo šios nutarties priėmimo dienos.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad ir po papildomo teismo nustatyto termino, t. y. iki 2021 m. gruodžio 9 d., nuteistasis atlygino tik nežymią žalos dalį, iš viso per papildomai nustatytą terminą nukentėjusiajam buvo sumokėta 320 Eur, nors turėjo būti sumokėta visa likusi 15 760 Eur susitarime nustatyta žalos suma. Šioje byloje nagrinėjamo teikimo pateikimo teismui dieną T. L. nukentėjusiajam buvo sumokėjęs 1 560 Eur, iš papildomai teismo posėdžio metu pateiktų dokumentų nustatyta, kad po teikimo pateikimo teismui 2022 m. sausio 4 d. papildomai sumokėta 150 Eur, 2022 m. sausio 5 d. papildomai sumokėta 80 Eur. Taigi pagal byloje esančius duomenis matyti, kad iš 17 000 Eur sumos, kuri pagal nuteistojo ir nukentėjusiojo atstovo sudarytą susitarimą turėjo būti sumokėta iki 2021 m. balandžio 1 d., o teismui šį terminą pratęsus – iki 2021m. gruodžio 9 d., iš viso T. L. nukentėjusiajam yra atlyginęs tik 1 790 Eur sumą, o tai sudaro tik apie 10 proc. visos žalos sumos, kurią nuteistasis buvo įpareigotas atlyginti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu.
Nagrinėjamu atveju nuteistasis neginčija aplinkybės, kad iki nustatyto termino nėra tinkamai įvykdęs įpareigojimo atlyginti žalą nukentėjusiajam ir nurodo, jog moka jam tiek, kiek leidžia galimybės. Vertindamas šiuos nuteistojo argumentus, teismas atsižvelgia į tai, kad sudarydamas 2020 m. kovo 9 d. susitarimą, T. L. laisva valia susitarė tiek dėl žalos dydžio, tiek dėl jos atlyginimo terminų. Akivaizdu, kad prisiimdamas finansinius įsipareigojimus su konkrečiai apibrėžtu jų įvykdymo terminu, T. L. turėjo ir galėjo įvertinti savo finansines galimybes vykdyti šio susitarimo sąlygas jame nustatyta tvarka ir terminais. Atsižvelgiant į tai, vien asmens turtinė padėtis ir jo gaunamos pajamos šiuo atveju negali būti laikoma esmine aplinkybe, pateisinančia įsipareigojimo atlyginti žalą nevykdymą. Nors nuteistasis užsiima statybos darbais, t. y. paklausia ir finansiškai gerai apmokama veikla, tačiau jo pajamos per mėnesį sudaro apie 460 Eur, be to, nuteistasis teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba ne kiekvieną dieną, o tik tada, kai būna darbo. Byloje nėra duomenų apie nuteistojo pastangas gauti daugiau pajamų, rasti geriau apmokamą darbą, ieškoti kreditavimo galimybių ir tokiu būdu atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad dalį gaunamų lėšų jis skiria mokėti baudoms už padarytus administracinius nusižengimus, taip pat ir tuos, kurie padaryti bausmės vykdymo laikotarpiu, teismo posėdžio metu atsisakė atsakyti į nukentėjusiojo atstovo klausimą, kokiais kriterijais remiantis jis pasirenka kreditorius, kuriems vykdyti įsipareigojimus. Visa tai nerodo nuteistojo maksimalių pastangų atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Teismas įvertina ir tai, kad nors teismo nuosprendyje nustatytas įpareigojimas atlyginti susitarimu M. R. nustatytą nukentėjusiajam padarytą žalą turėjo būti įvykdytas iki 2021 m. balandžio 1 d., tačiau probacijos tarnybos pateiktais duomenimis, per nustatytą terminą susitarimo neįvykdžius, papildomai sutarta dėl įpareigojimo įvykdymo iki 2021 m. balandžio 22 d., vėliau – iki 2021 m. gegužės 14 d. Plungės apylinkės teismas 2021 m. birželio 9 d. nutartimi nustatė nuteistajam papildomą 6 mėnesių terminą žalai atlyginti. Taigi bylos duomenys patvirtina, kad nuteistajam buvo sudaryta galimybė įvykdyti susitarimą ne tik iki 2021 m. balandžio 1 d., kaip iš pradžių buvo susitarta tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo, bet ir per papildomai nustatytą terminą iki 2021 m. gruodžio 9 d. Vis dėlto, nei per papildomai nustatytą terminą, nei iki teikimo nagrinėjimo teismo posėdyje dienos nuteistasis likusios pinigų sumos ar bent jau reikšmingos jos dalies nukentėjusiajam nesumokėjo.
Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad teismo posėdžio metu nuteistasis negalėjo tiksliai įvardinti, per kiek laiko jis galėtų sumokėti likusią žalos sumą, teigdamas, jog galbūt tai galėtų būti padaryta per metus. Taigi akivaizdu, jog šiuo atveju likusios žalos sumos sumokėjimas nukentėjusiajam tampa neapibrėžtas. Tai reiškia, kad šiuo atveju yra ne tik pažeidžiami nukentėjusiojo teisėti interesai gauti nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, bet ir nėra vykdoma viena iš teismo paskirtos laisvės apribojimo bausmės turinį sudarančių pareigų, t. y. nėra tinkamai vykdoma teismo paskirta bausmė. Ši aplinkybė ypač aktuali tuo aspektu, jog 2020 m. kovo 9 d. sudarytas susitarimas buvo viena iš esminių aplinkybių, leidusių teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti T. L. švelnesnę bausmės rūšį, negu BK 135 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bausmės rūšis už padarytą nusikalstamą veiką dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo.
Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nuteistasis T. L. neįvykdė 2021 m. kovo 9 d. susitarimo dėl žalos atlyginimo ir neatlygino nukentėjusiajam M. R. nusikalstama veika padarytos žalos nei iki 2021 m. balandžio 1 d., nei iki teismo papildomai nustatyto termino, t. y. iki 2021m. gruodžio 9 d., nei iki teikimo nagrinėjimo teisme dienos, tuo pažeisdamas Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu T. L. paskirtą įpareigojimą. Byloje esantys duomenys neleidžia daryti išvados, jog žala nėra atlyginta dėl objektyvių ir nuo nuteistojo valios nepriklausančių priežasčių, kurios neegzistavo 2021 m. kovo 9 d. susitarimo sudarymo metu. Byloje esantys duomenys neleidžia tikėtis, kad žala nukentėjusiajam galėtų būti atlyginta per protingą terminą, todėl dėl nuteistojo vengimo yra ne tik pažeidžiami nukentėjusiojo interesai, bet ir nevykdoma teismo paskirta bausmė, neįgyvendinama jos paskirtis ir tikslai, pažeidžiamas teisingumo principas.
Spręsdamas klausimą dėl laisvės apribojimo bausmės pakeitimo areštu, teismas atsižvelgia ir į nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės vykdymo laikotarpiu. Iš bylos duomenų matyti, kad per bausmės vykdymo laikotarpį nuteistasis T. L. keturis kartus baustas administracine tvarka už Administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. už tai, kad 2020 m. rugsėjo 2 d., 2020 m. gruodžio 24 d., 2021 m. birželio 10 d., 2021 m. spalio 11 d. vairavo transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti. Teismo posėdžio metu nuteistasis šių administracinių nusižengimų padarymo neneigė ir paaiškino, kad teisė vairuoti jam atimta 2018 m. dėl vairavimo apsvaigus nuo alkoholio. Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu nuteistasis patvirtino suvokiantis, kad vairuodamas transporto priemonę neturėdamas teisės to daryti jis daro nusižengimą, tačiau savo nusižengimams jis nebuvo kritiškas, teigdamas, jog vairuoja jau daug metų, kelyje nesielgia chuliganiškai. Be to, iš Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad 2021 m. spalio 11 d. administracinis nusižengimas padarytas Vilniaus mieste, nuteistajam pažeidus ir Bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatantį nuteistojo pareigą pranešti probacijos tarnybai apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Aptartos aplinkybės, teismo vertinimu, itin neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, rodo jo atsainų požiūrį tiek į Kelių eismo taisykles, tiek į nuteistojo bendrąsias pareigas bausmės vykdymo laikotarpiu, taip pat rodo, jog nuteistasis yra linkęs sistemingai daryti teisės pažeidimus. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad už administracinius nusižengimus nuteistajam paskirtos piniginės baudos dar labiau sunkina jo turtinę padėtį, o kartu ir jo finansines galimybes atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.
Įvertinus byloje nustatytų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, kad nuteistasis T. L. vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, t. y. nesant pakankamai pateisinamų ir objektyvių priežasčių neįvykdė teismo įpareigojimo bausmės vykdymo laikotarpiu vykdyti 2020 m. kovo 9 d. susitarimą su nukentėjusiojo M. R. atstovu advokatu Romanu Lupeika, jame numatytas įmokas mokant susitarime nustatytais terminais, padarė keturis administracinius nusižengimus, už kuriuos jam taikyta administracinė atsakomybė, bausmės vykdymo laikotarpiu pažeidė Bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą, numatantį nuteistojo pareigą pranešti probacijos tarnybai apie išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Esama situacija ir nuteistojo elgesys neleidžia tikėtis, jog paskirtos bausmės tikslai galėtų būti pasiekti nepakeitus laisvės apribojimo bausmės areštu. Teismo nuomone, nepakeitus laisvės apribojimo bausmės į areštą, būtų sudarytos prielaidas asmens nebaudžiamumui, taip pat nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, teikimas tenkintinas, nuteistajam T. L. paskirta laisvės apribojimo bausmė keistina į areštą (BK 48 straipsnio 8 dalis).
BK 48 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu T. L. paskirta galutinė subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, remiantis BK 49 straipsnio 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčiu, T. L. nustatytina maksimali įstatyme numatyta 90 parų arešto bausmė, vieną arešto parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, 364 straipsniu, 440 straipsniu, teismas
nutaria:
teikimą tenkinti.
Nuteistajam T. L. Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. balandžio 24 d. nuosprendžiu paskirtą 2 metų laisvės apribojimo bausmę pakeisti 90 parų arešto bausme.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai T. L. savanoriškai atvykęs į arešto bausmės atlikimo vietą faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio T. L. sulaikymo pagal įsiteisėjusią teismo nutartį dienos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.