Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamajam K. C., atstovams pagal įstatymą J. C. ir L. C. bei jo gynėjui advokatui Stasiui Sandai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2015-11-24 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 2 MGL dydžio bauda, baudą sumokėjęs,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.),

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 10 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodantis gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini)), anksčiau teistas du kartus:

2015-02-18 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2015-06-19 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į areštą, bausmę atlikęs;2015-06-09 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu 8 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstamomis veikomis, numatytomis BK 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.) ir 187 straipsnio 1 dalyje,

H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 9 klasių išsilavinimo, nevedęs, dirbantis santechniku – vairuotoju IĮ „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas du kartus:

2012-11-08 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu BK 93 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 2013-09-17 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi atiduotas į specialiąją auklėjimo įstaigą 1 metams;2014-09-24 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, - laisvės apribojimu 6 mėnesiams,

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.), ir

K. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, niekur nedirbantis, anksčiau neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2017 m. sausio 1 d.)

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šiais savo veiksmais kaltinamieji D. K., D. L., H. P. ir K. C. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje (įstatymo redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.).

Šiais savo veiksmais kaltinamasis D. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Taigi, šios baudžiamosios bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo neabejotinai nustatyta, kad 2015 m. kovo 12 d. apie 23 val. buvo išdaužtas maršrutinio autobuso NEOPLAN 4421, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), galinio šoninio lango stiklas, bei sugadinti nukentėjusiesiems K. S., A. B. (A. B.), R. B., L. B. G. G, A. C., A. K. (A. K.), J. K. (J. K.), A. K. (A. K.) ir K. J. priklausantys lengvieji automobiliai ir šis faktas patvirtinamas ne tik liudytojų parodymais ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytomis aplinkybėmis, tačiau ir pačių kaltinamųjų D. K., D. L. ir K. C. prisipažinimu teisiamajame posėdyje, kad jie gadino gyvenamųjų namų kiemuose buvusius automobilius bei kaltinamojo D. L. prisipažinimu, kad jis tyčia išdaužė maršrutinio autobuso lango stiklą. Vertindamas kaltinamųjų parodymus šioje baudžiamojoje byloje, teismas pažymi, kad asmens parodymai yra duomenų apie įrodinėtinas baudžiamojoje byloje aplinkybes šaltinis, o kaltinamųjų D. K., D. L. ir K. C. parodymuose pateikiamos aplinkybės ir faktai, kuriuos šie kaltinamieji suvokė nusikalstamos veikos darymo metu, yra neprieštaringi ir nuoseklūs bei patvirtinti kitais šioje baudžiamojoje byloje nustatytais neabejotinais įrodymais, todėl teismas dėl kaltinamųjų D. K., D. L. ir K. C. parodymų tikrumo neabejoja. Nors kaltinamasis H. P. savo kaltės dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino ir teigė, kad jis jokių automobilių negadino, tačiau šiuos kaltinamojo H. P. parodymus teismas vertina kritiškai, kadangi jie prieštarauja kitų kaltinamųjų ir liudytojų J. P. bei Ž. A. parodymams, o kaltinamojo H. P. nurodyta aplinkybė, jog kaltinamųjų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu buvo naudojamas fizinis smurtas, niekuo nepagrįsta. Šią aplinkybę teisiamojo posėdžio metu paneigė ir kaltinamieji D. K., D. L. ir K. C..

Apibendrindamas šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, ir vertindamas juos tiek atskirai, tiek jų visumą, teismas daro išvadą, kad teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai yra pakankami teismo apkaltinamosioms išvadoms pagrįsti, kad kaltinamieji D. K., D. L., K. C. ir H. P., veikdami bendrai, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį, o kaltinamasis D. L. dar ir tyčia sugadino svetimą turtą.

BK 284 straipsnio saugoma vertybė yra viešoji tvarka, o nusikalstama veika, numatyta šiame įstatyme, kurios papildomu objektu yra sveikata, laisvė, orumas ir nuosavybė, apibūdinama kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas, sukėlęs įstatyme numatytus padarinius – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. BK 284 straipsnis taip pat nurodo, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), taip pat įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Kaltinamuoju aktu kaltinamiesiems D. K., D. L., K. C. ir H. P. buvo inkriminuojama, kad viešąją tvarką jie pažeidė įžūliais veiksmais, kuriais demonstravo nepagarbą aplinkai bei aplinkiniams ir tokiu būdu sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tačiau įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, kurie gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu transporto priemonių vairavimu ar tyčiniu transporto eismo sustabdymu, taip pat masinių renginių nutraukimu ir pan., o vandališki veiksmai, tai veiksmai, nukreipti į svetimo turto niokojimą, t.y. daužymą, gadinimą, padegimą ir pan. Kadangi kaltinamųjų D. K., D. L., K. C. ir H. P. veiksmai buvo susiję su svetimo turto sugadinimu, šie jų neteisėti viešąją tvarką pažeidžiantys veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip vandališki, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų D. K., D. L., K. C. ir H. P. veiksmai, kuriais viešoje vietoje tyčia buvo gadinamas (niokojamas) svetimas turtas, buvo vandališki veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės tvarka, ir šie kaltinamųjų veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje.

Kaltinamuoju aktu, o vėliau ir prokurorės prašymu pakeisti kaltinimą teisme, kaltinamųjų D. K., D. L., K. C. ir H. P. padarytas viešosios tvarkos pažeisimas buvo kvalifikuotas kaip nusikalstama veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tačiau Lietuvos Respublikos 2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 8 straipsniu, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d. (TAR, 2016-03-29, 2016-06428) buvo pakeistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis, pašalinus iš šio įstatymo 2 dalį, o BK 284 straipsnio 1 dalis tapo BK 284 straipsniu.

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas, tačiau veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims, o baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios, išskyrus įstatyme numatytą išimtį (BK 3 straipsnis). Naujos redakcijos BK 284 straipsnis nesugriežtino bausmės ar kitaip nepasunkino šią nusikalstamą veiką padariusių asmenų teisinės padėties, todėl kaltinamųjų D. K., D. L., K. C. ir H. P. padarytas viešosios tvarkos pažeidimas kvalifikuotinas pagal BK 284 straipsnį, kadangi šis įstatymas gali būti taikomas ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 straipsnio 2 dalis).

Bausmės skyrimas

Kaltinamųjų D. K., D. L., K. C. ir H. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o kaltinamųjų D. K., D. L. ir K. C. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jie visiškai pripažino savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikos ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors kaltinamieji D. K., D. L., K. C. ir H. P. jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė, būdami apsvaigę nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tačiau teismas šios aplinkybės nepripažįsta kaltinamųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), kadangi ši aplinkybė kaltinamiesiems nei kaltinamuoju aktu, nei prokurorės prašymu pakeisti kaltinimą teisme, kaltinamiesiems D. K., D. L., K. C. ar H. P. neinkriminuota.

Skirdamas bausmę kaltinamiesiems D. K., D. L., K. C. ir H. P., teismas atsižvelgia į kaltinamųjų bendrais veiksmais padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, taip pat į konkrečias nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir kiekvieno iš kaltinamųjų vaidmenį nusikaltimo padaryme, į kaltinamųjų D. K., D. L. ir K. C. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į kaltinamųjų asmenybes. Skirdamas bausmę kaltinamajam D. L. už tyčinį svetimo turto sugadinimą, teismas taip pat atsižvelgia į šios nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į sugadinto svetimo turto rūšį bei padarytos žalos dydį.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., teismas, be jau nurodytų aplinkybių, taip pat atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. K. anksčiau buvo teistas ir ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, niekur nedirba ir nesimoko, ir daro išvadą, kad kaltinamajam D. K. skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta ir prokurorės teismui pasiūlyta bausmė – bauda.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. L., teismas atsižvelgia, kaip minėta, į jo padarytų nusikalstamų veikos pobūdį ir pavojingumą bei į kaltinamojo asmenybę, kuris buvo dar du kartus teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą, t.y. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir vėl yra kaltinamas viešosios tvarkos pažeidimu, padarytu praėjus labai trumpam laiko tarpui po pirmojo teismo nuosprendžio priėmimo (2016-02-18), todėl pakartotinis analogiškų nusikalstamų veikų darymas rodo, kad jis turi susiformavusius kriminalinius polinkius, o 2015 m. vasario 18 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri vėliau teismo nutartimi buvo pakeista į areštą, jokios įtakos kaltinamojo D. L. elgesiui neturėjo. Baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė teismo paskirti kaltinamajam D. L. subendrintą bausmę - 15 MGL dydžio baudą, tačiau teismas, atsižvelgdamas į įstatyme (BK 54 straipsnis) numatytus bausmės skyrimo pagrindus, daro išvadą, kad prokurorės paprašyta skirti bausmės rūšis yra aiškiai per švelni, kadangi kaltinamasis D. L., jokių išvadų iš ankstesnio teistumo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį nepadarė ir vėl padarė viešosios tvarkos pažeidimą bei tyčia sužalojo svetimą, visuomenės poreikiams tenkinti skirtą turtą (viešojo transporto maršrutinį autobusą), todėl akivaizdu, kad ankstesniu teismo nuosprendžiu jam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kuri buvo pakeista areštu, nepasiekė bausmės tikslų, numatytų BK 41 straipsnyje, ir nesulaikė kaltinamojo nuo pakartotinio analogiškų nusikalstamų veikų darymo ir nepaveikė jo, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, todėl teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam D. L. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą terminuoto laisvės atėmimo bausmę. Tačiau, atsižvelgdamas į kaltinamojo D. L. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, bei į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis D. L. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais ir davė parodymus, kurie sutampa su teismo nustatytomis esminėmis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, taip pat į tai, kad jis dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamajam D. L. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Skirdamas bausmę kaltinamajam H. P., teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad kaltinamasis H. P. anksčiau buvo teistas du kartus ir ne kartą trauktas administracinėn atsakomybėn už administracinius nusižengimus (teisės pažeidimus), kuriais kėsinamasi į viešąją tvarką, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik paskyrus kaltinamajam H. P. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą ir prokurorės teismui pasiūlytą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis H. P. jauno amžiaus, o šią jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, būdamas nepilnametis, taip pat į tai, kad jis dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, teismas daro išvadą, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga kaltinamajam H. P. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą kaltinamajam K. C., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į tai, kad nusikaltimą jis padarė, būdamas nepilnametis, taip pat į tai, kad kaltinamasis K. C. anksčiau nebuvo padaręs jokių teisės pažeidimų ir nebuvo teistas ar baustas administracinėmis nuobaudomis (T. 2., b.l. 56-57), be to, teismas atsižvelgia į kaltinamojo K. C. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, kuris po nusikaltimo padarymo, taip pat nepadarė jokių teisės pažeidimų, ir konstatuoja, jog šios aplinkybės atitinka sąlygas, numatytas BK 93 straipsnio 1 dalyje ir 93 straipsnio 1 dalies 3 punkte, kurioms esant nepilnametis gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir daro išvadą, kad tikslinga kaltinamąjį K. C., padariusį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant jo atžvilgiu baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 82 straipsnyje. Nors BK 93 straipsnio 1 dalyje yra numatyti trys nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai, t.y. nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis:

1) nukentėjusio asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba

3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų <...>, tačiau šie nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai yra alternatyvūs, todėl taikant BK 93 straipsnį nepilnamečiui, pakanka bent vieno iš jų. Nors kaltinamasis K. C. neatlygino nukentėjusiesiems padarytos turtinės žalos ir nėra pripažintas ribotai pakaltinamu, tačiau jis pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikaltimą, taip pat yra kitų, teismo anksčiau nurodytų pagrindų manyti, kad kaltinamasis K. C. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Dėl kardomųjų priemonių

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamiesiems D. K., D. L. ir K. C. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, o kaltinamajam H. P. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, kuri 2016 m. liepos 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į kardomąjį kalinimą - suėmimą, o vėliau, pasibaigus suėmimo skyrimo terminui, kardomojo kalinimo taikymas buvo nutrauktas ir kaltinamasis H. P. 2016 m. lapkričio 6 d. buvo paleistas į laisvę. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamąjį K. C. tikslinga atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis K. C. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam K. C. paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga ir turi būti panaikinta.

Kaltinamajam D. K. šiuo teismo nuosprendžiu skirtina bausmė nesusijusi su laisvės atėmimu ar apribojimu, o duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. K. gali daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat nėra, todėl teismas mano, kad kaltinamajam D. K. paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga ir taip pat turi būti panaikinta.

Kaltinamiesiems D. L. ir H. P. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, ir nors jos vykdymas turi būti atidėtas, tačiau atidedant bausmės vykdymą, turi būti paskiriamos įstatyme numatytos baudžiamojo poveikio priemonės ir (ar) pareigos, todėl teismas mano, kad siekiant tinkamo ir savalaikio šio teismo nuosprendžio įvykdymo, tikslinga ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, taikyti iki bausmės vykdymo pradžios, o kaltinamajam H. P. tikslinga paskirti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kurią taikyti iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir – BPK) 109 straipsnyje yra numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį, o sutinkamai su BPK 110 reikalavimais, civiliniu ieškovu gali būti pripažįstamas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis J. K. (J. K.) pareiškė 300 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 70-72, T. 3., b.l. 70-73), nukentėjusysis A. K. (A. K.) – 172,63 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 35), nukentėjusysis A. C. - 150 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 101), nukentėjusysis K. S. – 130 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 47), nukentėjusysis A. B. (A. B.) – 30 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 61), nukentėjusysis R. B. – 185,50 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 77-83), nukentėjusioji L. B. – 403,12 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 92-93), o civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 231,32 € dydžio civilinį ieškinį (T. 1., b.l. 162, T. 3., b.l. 32-35), kuriais prašė išieškoti iš kaltinamųjų civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą. Be to, nukentėjusysis R. B. papildė savo ieškininį reikalavimą ir prašė papildomai prie jau pareikšto civilinio ieškinio išieškoti dar ir 100 € dydžio jam padarytą neturtinę žalą (T. 3., b.l. 87).

Nors nukentėjusieji K. S. ir A. B. bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas teisiamajame posėdyje nedalyvavo, tačiau nukentėjusysis K. S. ir civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant nukentėjusiajam ir civilinio ieškovo atstovui, o nukentėjusiojo A. B. pareikštą civilinį ieškinį galima išnagrinėti iš esmės ir nedalyvaujant nukentėjusiajam A. B., todėl nukentėjusiųjų K. S. ir A. B. bei civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniai ieškiniai buvo nagrinėjami nedalyvaujant šiems nukentėjusiesiems bei civilinio ieškovo atstovui (BPK 252 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusysis A. C. teisiamojo posėdžio metu atsisakė pareikšto reikalavimo kaltinamiesiems atlyginti jam padarytą turtinę žalą (T. 3., b.l. 81) ir prašė jo pareikšto civilinio ieškinio nenagrinėti. Nukentėjusiojo A. C. atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, todėl turi būti priimtas. Civilinių ieškovų J. K., A. K., K. S., A. B., R. B., L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti byloje esančiais dokumentais, taip pat nukentėjusiųjų paaiškinimais dėl padarytos žalos dydžio ir pobūdžio, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, todėl teismas daro išvadą, kad civilinių ieškovų J. K., A. K., K. S., A. B., R. B., L. B. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareikšti civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo turi būti patenkinti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.279 straipsnio 1 dalies reikalavimais, bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam asmeniui atsako solidariai. Kadangi turtinė žala nukentėjusiesiems J. K., A. K., K. S., A. B., R. B. ir L. B. atsirado dėl kaltinamųjų D. K., D. L., K. C. ir H. P. bendrų veiksmų ir yra jų bendrų veiksmų rezultatas, todėl už turtinę žalą nukentėjusiesiems J. K., A. K., K. S., A. B., R. B. ir L. B. privalo atsakyti kaltinamieji D. K., D. L., K. C. ir H. P. solidariai (CK 6.279 straipsnio 4 dalis). Nors kaltinamieji D. K., K. C. ir H. P. jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė, būdami nepilnamečiais, o CK 6.276 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės, tačiau to paties įstatymo 3 dalyje yra numatyta, kad 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų pareiga atlyginti žalą pasibaigia, kai padaręs žalą asmuo sulaukia pilnametystės. Kadangi kaltinamieji D. K., K. C. ir H. P. sulaukė pilnametystės, šių kaltinamųjų tėvai neatsako už kaltinamųjų D. K., K. C. ir H. P. bendrais veiksmais padarytą turtinę žalą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Bylos teisminio nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kad dėl kaltinamųjų D. K., D. L., K. C. ar H. P. padarytos nusikalstamos veikos, nukentėjusysis R. B. būtų patyręs fizinį skausmą, pažeminimą ar patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padariusių žalą jo gyvenimo kokybei, ir šie neigiami gyvenimo potyriai galėtų kaip nors paveikti nukentėjusiojo R. B. tolimesnį gyvenimą, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų veiksmais, pasireiškusiais nukentėjusiajam R. B. priklausančio automobilio veidrodėlio nulaužimu, R. B. nebuvo padaryta neturtinė žala ir daro išvadą, jog nukentėjusysis R. B. neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą, todėl R. B. civilinis ieškinys šioje dalyje turi atmestas, kaip nepagrįstas.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje voke laikomą specialų daiktą – plaktuką, skirtą avariniam autobuso lango stiklui išdaužti (T. 1., b.l. 124-125), teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, tikslinga sunaikinti, kaip menkavertį daiktą (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

D. K. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 12 MGL (451,92 €) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į D. K. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2015 m. kovo 12 d. 23:40 val. iki 2015 m. kovo 13 d. 13:40 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai ir D. K. paskirti galutinę bausmę - 10 (dešimties) MGL (bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, t.y. 376,60 € – trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų 60 centų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę, paskirtą D. K. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

D. L. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirti:

pagal BK 284 straipsnį, - laisvės atėmimą penkiems mėnesiams;pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, - laisvės atėmimą trims mėnesiams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindu, D. L. paskirtąsias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, D. L. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į D. L. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2015 m. kovo 12 d. 23:40 val. iki 2015 m. kovo 13 d. 15:00 val. (vieną dieną), vieną kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu, D. L. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir paskirti jam šias įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai) numatytas pareigas:

tęsti darbą;per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti kaltinamajam D. L., kad jam nevykdant teismo paskirtų pareigų arba padarius administracinius nusižengimus, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos jam gali būti pakeistos arba bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Kaltinamajam D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą.

H. P. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą šešiems mėnesiams.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio reikalavimais, į H. P. paskirtą bausmę įskaityti kardomąjį kalinimą (laikiną sulaikymą) nuo 2015 m. kovo 12 d. 23:40 val. iki 2015 m. kovo 13 d. 16:30 val. (vieną dieną), bei kardomąjį kalinimą (suėmimą) nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. lapkričio 6 d., vieną kardomojo kalinimo (laikinojo sulaikymo ir suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio pagrindu, H. P. paskirtosios terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir paskirti jam šias įstatyme (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 ir 8 punktai) numatytas pareigas:

tęsti darbą;per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Išaiškinti kaltinamajam H. P., kad jam nevykdant teismo paskirtų pareigų arba padarius administracinius nusižengimus, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos jam gali būti pakeistos arba bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir jis gali būti pasiųstas atlikti teismo nuosprendžiu jam paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę.

Paskirti kaltinamajam H. P. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 93 straipsnio reikalavimais, K. C., kuris būdamas nepilnametis padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą auklėjamojo pobūdžio priemonę – elgesio apribojimą 60 (šešiasdešimčiai) dienų, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val. (BK 87 straipsnio 1 dalis ir 87 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Išaiškinti K. C., kad jis privalo vykdyti teismo nustatytus įpareigojimą ir nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jį vykdo.

Kardomąją priemonę, paskirtą K. C. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išieškoti iš kaltinamųjų D. K., D. L., K. C. ir H. P. solidariai nukentėjusiojo J. K. naudai 300 € (tris šimtus eurų), A. K. naudai 172,63 € (vieną šimtą septyniasdešimt du eurus 63 centus), K. S. naudai 130 € (vieną šimtą trisdešimt eurų), A. B. naudai 30 € (trisdešimt eurų), R. B. naudai 185,50 € (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus 50 centų) ir L. B. naudai 403,12 € (keturis šimtus tris eurus 12 centų) turtinės žalos atlyginimo.

Išieškoti iš kaltinamojo D. L. civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 231,32 € (du šimtus trisdešimt vieną eurą 32 centus) turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo R. B. reikalavimą dėl 100 € dydžio neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priimti nukentėjusiojo A. C. atsisakymą nuo civilinio ieškinio.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Logistikos skyriaus centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje voke laikomą specialų daiktą – plaktuką, skirtą avariniam autobuso lango stiklui išdaužti, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.