Panevėžio apylinkės teismo nutarimas

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant nukentėjusiajam R. D., traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens įstatyminei atstovei motinai D. J., išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn traukiamo M. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, institucija surašiusi protokolą – Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

2013-11-10 d. 11 val. 30 min. (duomenys neskelbtini) nuo bažnyčios tvoros M. Č. (kartu su L. S., kuriam dėl amžiaus administracinė atsakomybė negalima) pavogė neprirakintą R. D. priklausantį dviratį, kurio vertė 100 Lt, todėl yra atsakingas pagal LR ATPK 50 str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimu, jis dviračio nevogė, bet pas jį minimu dviračiu atvažiavo L. S., kuris pasakė, jog dviratį pavogė nuo bažnyčios tvoros ir pasiūlė grįžti atgal ir dar pavogti vieną dviratį. Atėjus prie bažnyčios L. S. jam padavė pasaugoti pavogtą dviratį, kurį jis nustūmė paslėpti už sporto mokyklos. L. S. nuėjo prie bažnyčios, tačiau ten vaikščiojo daugiau žmonių ir todėl dviračio nebepavogė. Tada L. S. pamatė nukentėjusįjį ir jam parodė, kad jis bėgtu su pavogtu dviračiu, ką jis ir padarė. Sugrįžus į namus Ljo paprašė įrankių, su kuriais jie dviratį išardė ir jo dalis kiekvienas atskirai sumetė į upę. Gailisi, kad taip pasielgė.

Nors M. Č. neigia įvykdęs smulkųjį svetimo turto pagrobimą, tačiau jo kaltę, be jo paties parodymų, patvirtina visi kiti byloje surinkti įrodymai.

Nuk. R. D. parodymais, tą dieną su dviračiu atvažiavo į bažnyčią, dviratį paliko prie tvoros nerakintą. Išėjęs iš bažnyčios dviračio neberado, todėl ėmė jo ieškoti. Pamatęs vaikinuką, kuris peršoko tvorą, jis jį pasivijo ir klausė jo, ar jis nepavogė dviračio, tačiau jis neigė vogęs, dėl ko jį paleido. Kaip paaiškėjo, tai buvo L. S.. Tuo metu matė kitą vaikiną, kuris nuvažiavo jo dviračiu, tačiau matė iš toli ir nepažino to kito vaikino. Žala iki šiol neatlyginta, todėl prašo ją priteisti.

Liud. K. Š. parodymais, tą dieną kartu su vaikais ėjo iš parduotuvės ir vaikai jam pasakė, kad važiuoja vogtas dviratis, dėl ko jis atkreipė dėmesį ir pamatė, jog tai R. D. dviratis, kuriuo tuo metu nuvažiavo L, apie ką jis pasakė nukentėjusiajam, nes jis tą pačią dieną pavogto dviračio ieškojo.

L. S. parodymais, sekmadienį nuo bažnyčios tvoros pavogė seną dviratį, taip vadinamą „desniuką“, su kuriuo nuvažiavo pas M. Č. ir jam pasakė, iš kur jį pavogė. Su Č grįžo prie bažnyčios, kuris stovėjo su vogtu dviračiu ir laukė jo. Gal dar su juo buvo sutarę pavogti dar vieną dviratį, tačiau gerai nepamena. Kai pamatė ateinantį nukentėjusįjį, ėjo tolyn, tačiau nukentėjęs jį pavijo ir klausė vardo, klausė, ar ne jis pavogė jo dviratį, tačiau jis tą tuo metu neigė. Tuo laiku M. Č. su vogtu dviračiu nuvažiavo tolyn. Su juo jis susitiko ant tilto ir nuėję pas M. Č. ant kiemo dviratį išardė dalimis, kad neliktų įkalčių. Jis dviračio rėmą įmetė į upę, o kur padėjo kitas dalis M. Č., nežino. Nukentėjusiajam jokios žalos neatlygino.

Motyvuojamoji dalis

Be šių parodymu, M. Č. kaltę dėl smulkios vagystės, įrodo ir visa rašytinė bylos medžiaga: protokolas, nepilnamečio P. P. paaiškinimo kopija, R. D. protokolo – pareiškimo, paaiškinimo, A. M. paaiškinimo, nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą kopijos. Visų šių įrodymų visumos pakanka jo kaltei dėl padaryto pažeidimo pagrįsti. Visi byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad L. S. pavogus dviratį ir su juo nuvažiavus pas M. Č., jie abu su pavogtu dviračiu grįžo atgal prie bažnyčios, o pamatę nukentėjusįjį, L. S. ėmė bėgti, o M. Č. nuvažiavo pavogtu dviračiu, kurį savo kieme abu kartu su L. S. išardė ir kiekvienas atskirai jo dalis išmėtė į upę. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės neginčijamai patvirtina, kad M. Č. aktyviais veiksmais įsijungė į daromą pažeidimą ir jį tęsė, nuvažiuodamas pavogtu dviračiu bei jį išardydamas ir išmesdamas, t.y. jis kartu su L. S. bendrais veiksmais įvykdė smulkų svetimo turto pagrobimą. Todėl visų įrodymų visuma M. Č. kaltė dėl smulkiojo svetimo turto vagystės įrodyta.

M. Č. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o lengvina tai, kad pažeidimą padarė būdamas nepilnamečiu ir gailisi taip pasielgęs.

Skiriant nuobaudą atsižvelgiama ir į padaryto pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, jo vaidmenį pažeidimo padaryme, į M. Č. asmenybę – mokosi, metų laikotarpyje ir praeityje dėl smulkiojo svetimo turto pagrobimo nebaustas. Remiantis aukščiau išdėstytais motyvais, M. Č. skirtina straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda, kuri, vadovaujantis LR ATPK 24 str. 4 d., mažinama per pusę.

Nors turtinė žala nukentėjusiajam iki šiol neatlyginta, tačiau jo suma viršija 50 Lt, be to, nepilnametis savarankiškų pajamų neturi, todėl turtinio nuostolio atlyginimo klausimas paliktinas spręsti civilinio proceso tvarka (LR ATPK 37¹ str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 283-284 str., teismas

Nutaria:

M. Č. nubausti pagal LR ATPK 50 str., taikant LR ATPK 24 str. 4 d., 150 Lt bauda.

Skirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.