Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Giedrius Endriukaitis

nerengdamas teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo P. A. skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Alytaus kalėjime 2024 m. vasario 5 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam P. A. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. P. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2016 m. birželio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį, 165 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu jam paskirta 9 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2015 m. birželio 2 d., bausmės pabaiga – 2024 m. gruodžio 2 d. Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2024 m. vasario 5 d., neatlikta bausmės dalis yra 9 mėnesiai 27 dienos.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo P. A. skundas atmetamas.

6. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, atliekantys terminuoto laisvės atėmimo bausmę, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Būtina pažymėti, nuteistųjų resocializacija grindžiama nuteistųjų nusikalstamo elgesio rizikos valdymu ir atkuriamojo teisingumo įgyvendinimu. Nusikalstamo elgesio rizika vertinama vadovaujantis laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus ir (ar) Probacijos tarnybos direktoriaus aprobuotomis metodikomis ir programomis. Vieni svarbiausių resocializacijos tikslų yra užtikrinti veiksmingą nuteistųjų resocializaciją, mažinti jų nusikalstamų veikų recidyvą (BVK 52 straipsnio 1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje yra aptartos nuteistųjų resocializacijos priemonės, kurios yra taikomos resocializuojant nuteistuosius. Taigi, nuteistajam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymo efektyvumo vertinimas taip pat yra svarbus sprendžiant dėl to, ar nuteistojo daroma pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi.

7. Teismas, išnagrinėjęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą, aplinkybių, sudarančių pagrindą naikinti skundžiamą nutartį ir priimti naują sprendimą, nenustatė. Nutartis yra argumentuota, priimta įvertinus visas, tiek teigiamai, tiek neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias ir lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, Komisijos priimto nutarimo patvirtinimo klausimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytų reikalavimų.

8. Nekyla abejonių dėl to, kad P. A. yra atlikęs bausmės dalį, kurią turi atlikti nuteistieji, siekiantys lygtinio paleidimo. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. Kaip nurodyta pirmiau, lygtinai gali būti paleisti nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai, tačiau jie daro akivaizdžią pažangą mažindami nusikalstamo elgesio riziką.

9. Nuteistajam P. A. 2023 m. gruodžio 14 d. socialinio tyrimo išvadoje nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, kuri pradėjo mažėti todėl, kad jis padarė pažangą gyvenimo stiliaus ir draugų srityje, lėšų tvarkymo srityje, mąstymo ir elgesio srityje, piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis srityje. Taigi, siekiant įvertinti, ar yra pagrindas nuteistąjį paleisti lygtinai, turi būti nustatyta, ar nuteistojo daroma pažanga yra akivaizdi. Konstatuoti, kad P. A. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti jam atlikus didesnę nei aštuonių metų laisvės atėmimo bausmę, kai jis atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinį žmogaus nužudymą, įsibraunant į jo gyvenamąją vietą, dar nėra pagrindo. Nors nuteistasis šiuo metu dirba, lygtinio paleidimo atveju turėtų gyvenamąją vietą, bausmės atlikimo metu rodo motyvaciją keisti savo elgesį, šiuo metu nebeturi finansinių įsipareigojimų, palaiko artimus socialinius ryšius, kas neabejotinai rodo nuteistojo pastangas valdyti kriminogeninius veiksnius ir yra palankiai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau vien šios aplinkybės šiuo metu nesudaro pagrindo manyti, kad P. A. atžvilgiu šiuo metu taikant lygtinį paleidimą, bus įgyvendinti bausmės tikslai, ypač įvertinant tai, kad net ir būnant struktūruotoje aplinkoje ir jį prižiūrint, jog elgesys nebuvo visiškai nepriekaištingas.

10. Vien aplinkybės, kad P. A. vykdo individualiame plane nurodytas priemones, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, dar nereiškia, kad yra pagrindas jam taikyti lygtinį paleidimą. Tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra kiekvieno nuteistojo pareiga, o ne išimtinė sąlyga dėl kurios būtų galima taikyti lygtinį paleidimą. Šiuo atveju taip pat svarbu pažymėti ir tai, jog, nepaisant to, jog yra stebima pažanga piktnaudžiavimo psichiką veikiančių medžiagų srityje, tačiau bausmės atlikimo metu, 2019 m. liepos 19 d. jis yra baustas už alkoholinių gėrimų vartojimą. Atsižvelgiant į tai, kad vienas iš P. A. nustatytų dinaminių kriminogeninių veiksnių yra smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, bet koks alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo faktas neigiamai apibūdina nuteistojo asmenybę ir mažina manymą, kad taikant lygtinį paleidimą nuteistasis laikysis visų visuomenėje priimtinų moralės normų bei įstatymų.

11. Šiame kontekste, vertinant galimybę nuteistąjį paleisti lygtinai taip pat reikia įvertinti jo mąstymo ir elgesio pokyčius bei turimas nuostatas. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis yra suformavęs tikslus, kol kas šiek tiek stokojančius ilgalaikiškumo. Savitvardą prarasdavo greičiau, ypač apsvaigimo nuo alkoholio būsenoje. Nors stebima pozityvi nuteistojo mąstymo kaita, tačiau vertinant šią kaitą nusikalstamų veikų, už kurių padarymą šiuo metu yra atliekama laisvės atėmimo bausmė, ir padarytų trijų drausminių pažeidimų kontekste, nuteistojo mąstymo pokyčiai nelaikytini tokiais reikšmingais, kad dėl jų būtų pagrindas taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą. Taip pat dar negalima teigti, kad būdamas laisvėje, net ir prižiūrimas atitinkamų institucijų P. A. sugebėtų laikytis įstatymų ir nenusikalsti.

12. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą taip pat itin svarbu nuteistojo galimybė būnant laisvėje dirbti, turėti gyvenamąją vietą ir ryšius su artimaisiais. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad P. A. 2020 metais įgijo vidurinį išsilavinimą, 2019 metais įgijo (duomenys neskelbtini) specialybę, 2018 metais (duomenys neskelbtini) specialybę. Bausmės atlikimo metu Marijampolės pataisos namuose dirbo trejus metus, 2021 m. liepos 12 d. nuteistajam suteikta teisė dirbti už pataisos įstaigos ribų be sargybos ar palydos. Nuteistasis nurodė, kad laisvėje įgijo vienerių metų darbo patirtį. Būdamas laisvėje P. A. dirbo keturiose darbovietėse, nuo 2013 m. rugsėjo 12 d. iki 2013 m. spalio 11 d. buvo įsigijęs verslo liudijimą. Nuo 2022 m. vasario 18 d. pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku ir dirbo iki 2022 m. rugpjūčio 25 d., nuo 2022 m. rugpjūčio 29 d., pradėjo dirbti MB „(duomenys neskelbtini)“, vėliau statybų sektoriuje, (duomenys neskelbtini). Nuo 2023 m. gegužės 12 d. iki 2023 m. rugpjūčio 10 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ statybų sektoriuje. Nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. iki šiol dirba MB „(duomenys neskelbtini)“, darbininku. Nuteistasis nurodo, kad pakeitė darbovietę dėl geresnių darbo sąlygų bei didesnio darbo užmokesčio. Nuteistasis turi pakankamą išsilavinimą, profesinę kvalifikaciją, tačiau jam trūksta darbinės patirties laisvėje, be to, stebimas darbo vietos keitimas, kuris parodo tam tikrą nepastovumą. Motyvacija save realizuoti darbinėje veikloje, teigiamai apibūdina nuteistąjį, tačiau vertinant gana dažnus darbo vietos pokyčius pastaruoju metu, kai nuteistasis pradėjo atlikinėti laisvės atėmimo bausmę pusiaukelės namuose, dar negalima spręsti, kad būdamas laisvėje jis iš tiesų turės nuolatinę ir pastovią darbo vietą, kurioje galės save realizuoti, todėl analizuojamu atveju darbinė motyvacija nelaikytina aplinkybe, pagrindžiančia lygtinio paleidimo taikymą nuteistojo atžvilgiu.

13. Nors 2024 m. vasario 5 d. komisijos nutarime taikyti lygtinį paleidimą P. A. atžvilgiu ir nurodyta, kad veiksniai, mažinantys nusikalstamo elgesio riziką, yra gyvenamoji vieta, glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, šios aplinkybės egzistavo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, todėl gyvenamosios vietos turėjimas ir glaudūs ryšiai su artimaisiais, negali būti besąlygiškai pripažįstama apsauginiais veiksniais. Socialinius ryšius nuteistasis turėjo ir nusikalstamų veikų padarymo metu, būdamas laisvėje su dabartine žmona 5 metus vedė bendrą ūkį, tačiau šios aplinkybės nesulaikė jo nuo nusikalstamų veikų padarymo, todėl minėtų apsauginių veiksnių egzistavimas taip pat nesudaro pagrindo nuteistajam P. A. taikyti lygtinį paleidimą.

14. Kaip matyti iš socialinio tyrimo išvados, nuteistasis P. A. atpažįsta veiksnius, skatinusius jo nusikalstamą elgesį, teigia nutraukęs santykius su buvusiais draugais. Vis dėl to, nuteistasis savo nusikaltimus šiek tiek minimizuoja, perkelia nebrandumui. P. A. nurodo, kad įkalinimo bausmė privertė jį susimąstyti, tačiau bausmės atlikimo metu yra tris kartus baustas drausmine tvarka, o tai rodo, kad net ir būdamas struktūruotoje aplinkoje jis ne visiškai sugeba laikytis nustatytų taisyklių. Tai, kad nuteistasis ne visuomet laikosi taisyklių ir yra linkęs jas vis pažeisti patvirtina ir tai, kad 2023 m. spalio 22 d. jis buvo nubaustas administracine tvarka už tai, kad vairuodamas automobilį naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Nors šis administracinis nusižengimas nelaikytinas itin grubiu, tačiau, drausmės pažeidimų ir administracinio nusižengimo padarymas rodo, kad nuteistasis ne pakankamai pakeitė savo elgesį ir dar nėra pagrindo jam taikyti lygtinį paleidimą.

15. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad be statinių kriminogeninių veiksnių: kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų), pirmas teistumas jauname amžiuje (iki 18 m.), smurtinio elgesio istorija, nusikaltimų sunkėjimas, taip pat egzistuoja ir dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriuos nuteistasis vis dar gali pakeisti arba reikšmingai sumažinti: piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, elgesio problemos vaikystėje, būdingas impulsyvus elgesys, būdingas agresyvus / kontroliuojantis elgesys, savitvardos problemos, negeba atpažinti problemų, stokoja tinkamų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, priežiūros / apribojimų pažeidimai. Šių aplinkybių kontekste svarbu tai, kad išvardintiems kriminogeniniams veiksmams atsverti yra nustatyti apsauginiai veiksniai, iš kurių dalis buvo ir darant nusikalstamas veikas: glaudūs socialiniai ryšiai su artimaisiais, teigiama nuostata į darbą ir patvirtinta galimybė įsidarbinti po paleidimo iš pataisos įstaigos, priima siūlomas intervencines priemones ir įsitraukia į resocializacijos procesą, teigiamos nuostatos į terapinę pagalbą.

16. Šiame kontekste tai pat pažymėtina, kad lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar mokymąsi. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Atsižvelgiant į visų nustatytų aplinkybių visumą darytina išvada, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai nėra pasiekti. Teismas pritardamas apylinkės teismo išvadai konstatuoja, kad pataisos procesas nuteistajam P. A. turi būti tęsiamas. Nagrinėjamoje byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka išvadai, kad P. A. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad P. A. nurodoma teismų praktika, kuomet nustačius vidutinę pakartotinio nusikalstamumo riziką yra taikomas lygtinis paleidimas, nelaikytina precedentu analizuojamai situacijai, nes nurodomoje teismų praktikoje asmuo daug ilgesnį laiką atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo paskirta už nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

17. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, nėra pagrindo ją naikinti skunde išdėstytais motyvais, todėl ji paliekama galioti, skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo P. A. skundą atmesti ir palikti galioti Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2024 m. kovo 12 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.