- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- AN2-81-348/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00971-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Svetlana Jurgaitienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos (toliau – Institucija) direktoriaus pavaduotojo, pavaduojančio administracijos direktorių R. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimo J. R. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. J. R. administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 505 straipsnio 1 dalį surašytas už tai, kad jis, būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininkas nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriui reikalaujamų dokumentų, nurodytų 2017 m. lapkričio 21 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos turėjo pateikti iki 2018 m. vasario 3 d. Kviečiamas dėl protokolo surašymo vengė atvykti ir savo neveikimu kliudė įstatymo įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir pavestas pareigas, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nepateikė pareigūnams informacijos, duomenų ir dokumentų.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimu administracinio nusižengimo teiseną J. R. atžvilgiu nutraukė. Teismas konstatavo, kad J. R. iki 2018 m. vasario 3 d. negalėjo pateikti institucijos nurodytų dokumentų, nes jų tai datai nebuvo. Bendrijos įgaliotinių susirinkimas, kuriame buvo išrinkta valdyba, o pirmininku perrinktas J. R. įvyko 2018 m. vasario 12 d., o Juridinių asmenų registre valdymo organų pasikeitimai įregistruoti 2018 m. gegužės 4 d., todėl visi institucijos nurodyti veiksmai J. R. galėjo būti atlikti tik po 2018 m. gegužės 4 d.
Šalies argumentai
3. Institucija apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamu apylinkės teismo nutarimu ir prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarimą ir priimti naują nutarimą, kuriuo J. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracinę nuobaudą.
3.1. Apelianto įsitikinimu J. R. turėjo vykdyti Kauro miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų renovavimo ir administravimo skyriaus Valdytojų veiklos poskyrio (toliau - Valdytojų veiklos poskyris) teisėtus prašymus nagrinėjant vieno iš (duomenys neskelbtini) (toliau (duomenys neskelbtini)) nario nusiskundimą - vykdant (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimą. Kadangi teisėti Valdytojų veiklos poskyrio reikalavimai nebuvo vykdomi 2018 m. balandžio 24 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Skundo autoriaus nuomone, apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, išėjo už protokole nustatytų veikos kvalifikavimo ribų tirdamas, ar bendrijos pirmininkas tinkamai ar ne vykdė jam pavestas funkcijas.
3.2. Šiuo atveju protokolas buvo surašytas dėl J. R. neveikimo (dokumentų nepateikimo DNARS) ko nepaneigė ir pats J. R. teismo posėdžio metu. Skunde pažymima, kad teismas nepagrįstai sprendė, jog J. R. nepadarė ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos, kadangi J. R. iki 2018 m. vasario 3 d. negalėjo pateikti institucijos nurodytų dokumentų nes jų tai datai nebuvo, nes juridinių asmenų registro išplėstiniame išraše yra nurodyta jog J. R. bendrijos pirmininku perrinktas 2018 m. vasario 12 d. susirinkime. Taip pat teismas neatkreipė dėmesio išraše nurodytą informaciją, kad J. R. ir iki 2018 m. vasario 12 d. buvo išrinktas (duomenys neskelbtini) pirmininku.
3.3. Taip pat skunde nurodoma, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 16 straipsnio 10 dalyje aiškiai nurodyta, kad „kai [..] bendrijos pirmininkas negali eiti savo pareigų, bendrijos įstatuose nustatyta tvarka šias pareigas gali laikinai, iki naujo bendrijos pirmininko išrinkimo, eiti vienas iš bendrijos narių.“ Kadangi J. R. yra ir bendrijos narys, nes kitaip jis negalėtų būti bendrijos pirmininku, net jei jis nėjo bendrijos pirmininko pareigų iki bus įregistruotas jo perrinkimo juridinis faktas - kaip bendrijos narys jis galėjo laikinai eiti pirmininko pareigas ir turėjo pateikti Valdytojų veiklos poskyrio prašytą informaciją.
3.4. Skunde nesutinkama ir su teismo išvada, jog pareiga pateikti prašytus dokumentus J. R. kilo tik nuo 2018 m. gegužės 4 d., kuomet buvo įregistruotas juridinis faktas apie J. R. perrinkimą (duomenys neskelbtini) pirmininku. Tačiau apylinkės teismas neįvertino, to, kad (duomenys neskelbtini) pirmininku J. R. buvo ir laikotarpiu nuo 2013 m. lapkričio 13 d., todėl įstatymuose nustatytų reikalavimų jis turėjo paisyti ir anksčiau, vadinasi ir dokumentus, kurių prašė Valdytojų veiklos poskyrio specialistai turėjo būti parengti ir pateikti minėtam poskyriui laiku, tačiau dalis šių dokumentų nėra pateikta Valdytojų veiklos poskyriui iki šiol.
3.5. Kadangi (duomenys neskelbtini) pirmininku J. R. buvo nuo 2013 m., todėl jam turėjo būti žinoma, kad jam, kaip (duomenys neskelbtini) pirmininkui, kilo pareiga vadovaujantis 2015 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu patvirtinto butų ir kitų patalpų savininkų lėšų, skiriamų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, kaupimo, dydžio apskaičiavimo ir sukauptų lėšų apsaugos tvarkos aprašu atidaryti sąskaitą kaupiamosioms lėšoms, kaip tai nurodyta minėtame tvarkos apraše. Nors teismo posėdžio metu J. R. atstovė pateikė depozitinių sąskaitų sutarčių nuorašus, tačiau Valdytojų veiklos poskyris (duomenys neskelbtini) veiklos patikrinimo akte prašė pateikti ne tik kaupiamosios sąskaitos sutarties kopiją, bet ir jos išrašą, išskyrus teismo posėdžio metu pateiktų sutarčių pirmų lapų kopijas, tačiau šių sąskaitų išrašų J. R. vis dar nėra pateikęs.
3.6. Apelianto teigimu, būtent J. R. neatvydamas pasirašyti ant protokolo, bei neteikdamas prašomų dokumentų, ar duomenų apie jų buvimą ar nebuvimą, bei savo kadencijos pabaigą ir perrinkimą, kliudė Kauno miesto savivaldybės administracijos pareigūnams tinkamai vykdyti jiems įstatymų pavestas pareigas. Dėl to, Kauno miesto savivaldybės administracija vadovaudamasi nurodytomis ANK nuostatomis atliko išsamų ir objektyvų situacijos tyrimą ir pagrįstai patraukė administracinėn atsakomybėn J. R., nes pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka ANK nustatytus administracinio nusižengimo požymius (ANK 2 straipsnio 4 dalis). Su J. R. buvo kontaktuojama, tačiau dėl vienokių ar kitokių priežasčių J. R. prašytos informacijos neteikė, nenurodė aplinkybių dėl kurių prašytų dokumentų negali pateikti, kviečiamas neatvykdavo į Valdytojų veiklos poskyrį, ko pasėkoje Valdytojų veiklos poskyris negalėjo tinkamai vykdyti jiems pavestų funkcijų t. y. įvertinti (duomenys neskelbtini) veiklos. J. R. aiškinimas, kad jis negalėjo visų dokumentų pateikti dėl (duomenys neskelbtini) atsisakymo įregistruoti jį bendrijos pirmininku, bei dėl didelės (duomenys neskelbtini) yra tiesiog jo gynybinė pozicija, kuri neturėtų būti traktuojama, kaip nenuginčijamas įrodymas.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą J. R. atstovė advokatė Ina Kurauskienė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Institucijos apeliacinis skundas tenkinamas.
6. Skunde keliami klausimai, susiję su byloje surinktų įrodymų vertinimu, teigiama, jog apylinkės teismas nagrinėdamas J. R. administracinio nusižengimo bylą, nevertino byloje surinktos medžiagos kaip svarių įrodymų, todėl nepagrįstai nutraukė administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl J. R. padaryto nusižengimo. Atsižvelgiant į ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, pagal kurį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą, byla nagrinėjama apeliacinio skundo ribose, tai yra, skundžiamo nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas įrodymų vertinimo aspektu.
7. Pagrindinės duomenų pripažinimo įrodymais ir jų vertinimo nuostatos įtvirtintos ANK 569 straipsnyje. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu, pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą.
8. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismas šioje byloje nustatydamas teisiškai reikšmingas aplinkybes netinkamai įvertino surinktų įrodymų visumą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad J. R. administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje, padarymo faktas nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje neįrodytas.
9. Pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla asmenims už kliudymą įstatymų įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas, šių pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų, taip pat valstybės pareigūnų ar kolegialių institucijų sprendimų (nutarimų) nevykdymą ar netinkamą vykdymą (pareigūnų neįleidimas į tikrinamas teritorijas, patalpas (išskyrus žmogaus būstą) ar kitus objektus, nepateikimas pareigūnams informacijos, duomenų ar dokumentų arba klaidingų ar tikrovės neatitinkančių informacijos ar duomenų pateikimas, atsisakymas paaiškinti ar suteikti duomenis, dokumentų nuslėpimas, vengimas atvykti ir duoti paaiškinimus ir kt.
10. Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad apylinkės teismas savo išvadą grindė tuo, kad J. R. (duomenys neskelbtini) pirmininku buvo perrinktas tik 2018 m. vasario 12 d., o Juridinių asmenų registre valdymo organų pasikeitimai įregistruoti tik 2018 m. gegužės 4 d. Dėl to, J. R. neturėjo galimybės pateikti prašomų dokumentų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiomis teismo išvadomis nesutinka.
11. Byloje nekyla abejonių, kad J. R. (duomenys neskelbtini) pirmininku buvo perrinktas tik 2018 m. vasario 12 d., tačiau iš Juridinių asmenų registro duomenų matyti, kad J. R. (duomenys neskelbtini) pirmininku buvo ir iki 2018 m. vasario 12 d. Ką pagrįstai Institucija pažymi ir apeliaciniame skunde. Kad J. R. ėjo pirmininko pareigas ir iki jo perrinkimo patvirtina ir byloje esantys susirašinėjimai su Institucijos darbuotojais (b. l. 67-71), iš kurių matyti, kad J. R. teikė dokumentus savivaldybės darbuotojams, aktyviai bendravo dėl kitų asmenų skundų. Be to, iš J. R. atstovės advokatės I. Kurauskienės 2017 m. rugsėjo 29 d. pranešimo adresuoto Kauno savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriaus vedėjui matyti, kad 2017 m. birželio 28 d. vykusiame įgaliotinių susirinkime, J. R. buvo perrinktas bendrijos pirmininku (b. l. 72). Taigi minėti duomenų paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad Institucijos prašomus pateikti duomenis J. R. galėjo pateikti tik po 2018 m. gegužės 4 d.
12. Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 20 straipsnyje nustatyta, kad bendrijos valdymo organų veiklos priežiūrą ir kontrolę pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą atlieka savivaldybės. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo turi teisę kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka pagal šį įstatymą jiems priskirtas funkcijas, ir, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba perduoti administracinių nusižengimų bylas nagrinėti teismui. Taigi, iš esmės savivaldybės atlieka bendrijų veiklos, susijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų jiems priskirtų funkcijų vykdymu, priežiūrą ir kontrolę.
13. Iš Valdytojų veiklos poskyrio vedėjos 2017 m. lapkričio 21 d. patikrinimo akto matyti, kad buvo patikrinta (duomenys neskelbtini) veikla susijusi su įstatymų ir kitų teisės aktų jai priskirtų funkcijų vykdymu. Iš šio akto aiškiai matyti kokie buvo pateikti dokumentai ir jų neatitikimai įstatymų reikalavimams. Taip pat šiame akte yra išdėstyti reikalavimai trūkumams pašalinti, t. y. J. R. buvo įpareigotas iki 2018 m. vasario 3 d. pateikti: 1. Informaciją apie valdybą, t. y. kiek narių, kada išrinkti, pateikti protokolus; 2. patikslinti ir patvirtinti Daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašą, parengtą pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. D1-895 (2012 m. birželio 17 d. įsakymo Nr. D1-759 redakcija) patvirtintą formą bei pateikti protokolą ir patvirtintą dokumentą; 3. Patvirtinti ilgalaikį namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo planą ir jam įgyvendinti paskaičiuotas ir patvirtintas kaupiamųjų lėšų tarifą, vadovaujantis patvirtintu aprašu – pateikti protokolą ir ilgalaikį namo atnaujinimo planą. Taip pat iki 2017 m. gruodžio 4 d. J. R. buvo įpareigotas pateikti kaupiamosios sąskaitos sutarties kopiją ir jos išrašą, kaupiamųjų lėšų apskaitos žiniaraštį už 2017 m., kuriame matytųsi, kad kaupiamosios lėšos paskaitomos kiekvienam butui atskirai. Šis aktas J. R. buvo įteiktas 2017 m. lapkričio 21 d. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. R., pasirašydamas minėtą aktą, nenurodė jokių pastabų apie tai, jog jis nėra bendrijos pirmininkas, kad bendrijoje nėra parengta dalies dokumentų.
14. Iš J. R. parodymų duotų pirmosios instancijos teisme matyti, kad jis iš dalies pats pripažino aplinkybę, jog nepateikė prašomų dokumentų, nes dalies jų nebuvo parengta dėl didelio bendrijos narių skaičiaus bei dėl to, kad užtruko jo perrinkimo registravimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad J. R. jokių objektyvių priežasčių dėl pareikalautų dokumentų nepateikimo nenurodė. Kartu pažymėtina ir tai, kad J. R. paaiškinimas, jog jis negalėjo pateikti tų dokumentų, kurių neturi, vertinamas kaip jo gynybinė versija. Kadangi savivaldybei apie tai, kad jis neturi dalies dokumentų, informacijos, nesuteikė ir taip akivaizdžiai kliudė savivaldybei atlikti jo, kaip daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo, veiklos patikrinimą. Šiuos paaiškinimus J. R. davė tik teisme, kuomet jau buvo nagrinėjama administracinio nusižengimo byla.
15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad aptartos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad J. R. būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininkas nepateikė Kauno miesto savivaldybės administracijos Daugiabučių namų administravimo ir renovavimo skyriui reikalaujamų dokumentų, nurodytų 2017 m. lapkričio 21 d. daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdytojo veiklos patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos turėjo pateikti iki 2018 m. vasario 3 d. Kviečiamas dėl protokolo surašymo vengė atvykti ir savo neveikimu kliudė įstatymo įgaliotiems pareigūnams įgyvendinti jiems suteiktas teises ir pavestas pareigas, nevykdė jų teisėtų reikalavimų, nepateikė pareigūnams informacijos, duomenų ir dokumentų. Šie J. R. veiksmai (neveikimas) atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 505 straipsnio 1 dalyje požymius.
16. Kadangi J. R., būdamas (duomenys neskelbtini) pirmininkas ir pagal Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 13 punktą turėdamas pareigą pateikti duomenis savivaldybės vykdomajai institucijai ar jos įgaliotiems asmenims, turintiems teisę prižiūrėti ir kontroliuoti, kaip bendrijos valdymo organai atlieka jiems pagal šį įstatymą priskirtas funkcijas, šios savo pareigos ir 2017 m. lapkričio 21 d. rašte Nr. 53-39-13 pateikto reikalavimo neįvykdė, jokių objektyvių priežasčių dėl pareikalautų dokumentų nepateikimo nenurodė, todėl Kauno miesto savivaldybės įgalioti asmenys ėmėsi priemonių dėl administracinės atsakomybės (duomenys neskelbtini) pirmininkui J. R. taikymo. Pažymėtina, kad manydamas, jog Institucijos darbuotojų veiksmai dėl 2017 m. lapkričio 21 d. nurodymo pateikti akte minimus dokumentus ir informaciją yra neteisėti, J. R. juos turėjo teisę apskųsti administraciniam teismui, tačiau Institucijos darbuotojų veiksmų neskundė. O tai, kad J. R. kai kuriuos prašomus dokumentus pateikė atvykęs į apylinkės teismą (2018 m. gruodžio 4 d. – praėjus metams nuo reikalavimo įvykdymo termino pasibaigimo), nešalina (duomenys neskelbtini) pirmininko J. R. atsakomybės pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį.
17. Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, taip pat nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis bei atimti ar apriboti jiems galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis). ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Pažeidimo padarymo metu galiojusi ANK 505 straipsnio 1 dalies redakcija numatė, kad už šio pažeidimo padarymą užtraukia baudą asmenims nuo šešiasdešimt iki šešių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
18. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. J. R. dirba, duomenų apie administracine nuobaudas byloje nėra. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Esant šioms aplinkybėms ir vadovaujantis ANK 34 straipsniu 2 dalimi, pažeidėjui skiriama minimali bauda, numatyta ANK 505 straipsnio 1 dalies sankcijoje.
19. Remiantis išdėstytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimas naikintinas ir priimtinas naujas nutarimas J. R. administracinio nusižengimo byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjo 2018 m. gruodžio 18 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:
J. R. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 300 (trijų šimtų) Eur dydžio baudą.
Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: (duomenys neskelbtini).
Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka. Baudą priverstinai išieško antstoliai Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).
Šis Kauno apygardos teismo nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.