Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-11-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-987-511/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
1S-987-511/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Eligijus Gladutis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-987-511/2013Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2; 2.1.16.1.2.2 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 27 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eligijus Gladutis, sekretoriaujant Jūratei Buitvydienei,

dalyvaujant prokurorui A. N.,gynėjui R. B.,

teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo G. J. gynėjo R. B. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties, kuria įtariamajam G. J. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. J. įtariamas tuo, kad jis, nuo 2010 metų pabaigos iki 2013 metų gegužės mėnesio, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, veikdami organizuotoje grupėje kartu su K. K., V. J. ir V. Ž., dalyvavo turto pardavimuose iš varžytynių. Naudodami psichinę prievartą varžytynių dalyvių atžvilgiu, jei šie neperduos reikalaujamos pinigų sumos, tyčia dirbtinai sukeldavo parduodamo turto kainą, neturėdami teisėto pagrindo, savo neteisėtą reikalavimą motyvuodami pareiga mokėti duoklę, užmaskuotai savo ir bendrininkų naudai, siekė užvaldyti pinigus, bei po to siekė įteisinti savo paties ir kito organizuotos grupės narių nusikalstamu būdu įgytą turtą - pinigus, o būtent:

nusikaltimų organizatoriui ir vadovui V. J. parengus nusikalstamos veikos planą - dalyvauti turto pardavimuose iš varžytynių, užmaskuotai savo ir kitų asmenų naudai, panaudojant psichinę prievartą varžytynių dalyvių atžvilgiu, reikalauti iš varžytynių dalyvių turtą -pinigus, paskirsčius organizuotos grupės narių vaidmenis bei užduotis, 2010 metais, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, subūrė organizuotą grupę - iš varžytynių dalyvių reikalauti turtą - pinigus. Taip pat pastarajam davus nurodymus kitiems organizuotos grupės nariams, šios organizuotos grupės nariai, dalyvaudami nusikalstamoje veikloje susijusioje su turto prievartavimu, atliko tokius veiksmus: G. J., veikdamas V. J. pavedimu, dalyvaudavo varžytynėse, rinkdavo informaciją apie iš varžytynių metu parduodamą turtą, iš varžytynių dalyvių gautą informaciją perduodavo V. J..

Po to, 2010 m. gruodžio 10 d., 11,30 vai. antstolės I. B. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), organizuotos grupės nariai K. K. ir V. Ž., veikdami organizuotos grupės vadovo V. J. nurodymu, neturėdami teisėto pagrindo, užmaskuotai savo ir kitų organizuotos grupės bendrininkų naudai vertė G. S. perduoti turtą - pinigus 2000 litų už žemės ūkio naudmenų, priklausančių J. S., įsigijimą iš varžytynių metu, jei šis neperduos reikalaujamos pinigų sumos, tyčia žadėjo dirbtinai sukelti parduodamo turto kainą, kad G. S. šio turto nejsigytų bei tokiu būdu įbaugindami G. S., užvaldė G. S. priklausantį turtą pinigus - 2000 litų.

Po to, tęsdami nusikalstamą veiką, 2011 m. rugpjūčio 17 d., 10.00 vai., antstolio S.O. G. kontoroje, adresu (duomenys neskelbtini), organizuotos grupės narys K. K., veikdamas organizuotos grupės vadovo V. J. nurodymu, neturėdamas teisėto pagrindo, užmaskuotai savo ir kitų organizuotos grupės bendrininkų naudai vertė M. M. perduoti turtą - pinigus 700 - 1000 litų už žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. V. įsigijimą iš varžytynių metu, jei šis neperduos reikalaujamos pinigų sumos, tyčia žadėjo dirbtinai sukelti parduodamo turto kainą, kad M. M. šio turto neįsigytų, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 24 straipsnio 4 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje.

Be to, G. J. įtariamas tuo, kad jis, siekdamas įteisinti savo paties ir kito organizuotos grupės narių nusikalstamu būdu įgytą turtą - pinigus ir žinodamas, kad pinigai yra įgyti nusikalstamu būdu, tai yra išreikalauti iš varžytynių dalyvių, tuo turtu - pinigais 2013-05-28 sudarė pirkimo - pardavimo sandorį, įsigydamas žemės sklypą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Palangos mieste, įregistruodamas jį savo vardu bei 2012-11-19 sudarė pirkimo-pardavimo sandorį, įsigydamas šį turtą: butą, adresu (duomenys neskelbtini), įregistruodamas jį V. L. vardu, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 216 straipsnyje.

2013-09-05 G. J. buvo sulaikytas BPK 140 str. numatyta tvarka.

2013-11-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi G. J. pratęstas suėmimo terminą trims mėnesiams.

G. J. gynėjas advokatas R. B. skundžia 2013-11-13 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartį ir prašo ją panaikinti.

Šalies argumentai

Gynėjas skunde nurodo, jog pareikštas įtarimas yra teisiškai nelogiškas ir, kad bylos medžiagoje nėra duomenų, patvirtinančių pareikšto įtarimo turinį, o tai prieštarauja BPK 121 str. 2 d. reikalavimui, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką. G. J. suimtas jau virš 70 parų ir prokuroras prašo dar pratęsti suėmimo terminą trims mėnesiams. Nesant pakankamai duomenų apie padarytas galimai nusikalstamas veikas, iš viso nėra pagrindo skirti kardomąją priemonę, o šiuo atveju pratęsta pačią griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą. Pagal įtarimo formuluotę nusikalstamų veiksmų organizatoriumi laikomas V. J., o G. J. yra tik organizuotos grupės narys. Tačiau įtarime G. J. inkriminuojama LR BK 24 str. 4 dalis - kad jis yra organizatorius. Byloje nėra tokių duomenų, todėl teismas neteisus teigdamas, kad byloje yra duomenys, patvirtinantys įtarimus. Į šio BK straipsnio perteklinį inkriminavimą teismas neatkreipė dėmesio pratęsdamas suėmimo terminą. Pagal pareikštą įtarimą G. J. „...dalyvaudavo varžytinėse, rinkdavo informaciją apie iš varžytynių metu parduodamą turtą, iš varžytynių dalyvių gautą informaciją perduodavo V. J.". Tik tokiais veiksmais, pagal G. J. pareikštą įtarimą, jis galimai dalyvavo padarant nusikalstamus veiksmus numatytus BK 181 str. 1 dalyje. Toje įtarimo dalyje, kurioje smulkiai aprašomos galimai padarytos nusikalstamos veikos, G. J. neinkriminuotas galimai nusikalstamas dalyvavimas 2010 m. gruodžio 10 d. 11.30 val. antstolės I. B. kontoroje ir 2011 m. rugpjūčio 17 d., 10.00 vai., antstolio S.O. G. kontoroje vykusiose varžytynėse prievartaujant turtą iš G. S. ir M. M.. Todėl vien jau iš pareikšto įtarimo teismas turėjo padaryti išvadą, kad G. J. nėra inkriminuoti BK 181 str. 1 d. objektyviąją dalį sudarantys požymiai (dalyvavimas varžytynėse ir turto reikalavimas prieš varžytynes). Dalis įtarimo „...rinkdavo informaciją apie iš varžytynių metu parduodamą turtą, iš varžytynių dalyvių gautą informaciją perduodavo V. J." nesudaro LR BK 181 str. 1 d. nusikaltimo sudėties, jie nėra nusikalstami, kadangi ši informacija yra vieša, visiems prieinama, paskelbta atitinkamuose internetiniuose puslapiuose. Tai, net neanalizuojant bylos medžiagos, leidžia kategoriškai tvirtinti, kad G. J. galimai nepadaręs nusikalstamų veikų, numatytų BK 181 str. 1 d., kadangi jam jos net neinkriminuotos.

Skunde teigiama, jog dėl įtarimo pagal BK 216 str. 1 d. teismas net nesvarstė, ar už tokią sumą, kad ir neteisėtai gautą, galima Vilniaus senamiestyje nupirkti butą ir Palangoje žemės sklypą. Teismui šis įtarimo tekstas turėjo sukelti abejones ir privalėjo pasvarstyti, patikrinti bylos medžiagą, ar pareikštas įtarimas yra realus, ar tokius veiksmus G. J. galėjo atlikti ir ar esant tokiems jo veiksmus galima iš viso skirti bet kokią kardomąją priemonę, nekalbant apie pačią griežčiausią.

Skunde nesutinkama, jog G. J. yra skundžiamoje nutartyje nurodytas pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p. , suėmimui taikyti, jog įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, remiantis įstatymo formuluote bei teismų praktika, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių" sąvokai. Jei remiantis šia aplinkybe galima daryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos taip pat gali pakakti tam, jog asmeniui būtų skirtas arba pratęstas suėmimas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Tačiau Europos Žmogaus Teisių Teismas savo sprendimuose taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog suėmimas negali būti nuolat tęsiamas, remiantis tik formaliais teiginiais, kad asmuo gali bėgti (slėptis) tik dėl to, jog yra įtariamas sunkių nusikalstamų veikų padarymu ir dėl tojam gresia griežta įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė (EŽTT sprendimai bylose Letellier prieš Prancūziją; Clooth prieš Belgiją; Miuler prieš Prancūziją; Jėčius prieš Lietuvą; Ilijkov prieš Bulgariją; Bykovprieš Rusiją).Teismas į šias aplinkybes ir į teismų praktiką paskiriant ir pratęsiant suėmimą, nekreipė dėmesio. Teismas nutartyje nurodė, kadangi G. J. nevedęs, gyvena vienas, todėl nesaistomas šeiminiais ryšiais, reikštų, jog jeigu būtų vedęs, esant toms pačioms sąlygoms, teismas jam galėtų paskirti jau kitokią kardomąją priemonę. Taip pat teismas nurodo, kad jo motina gyvena užsienyje ir jis su ja palaiko ryšius, tai dėl šios priežasties negalima nepratęsti suėmimo. Vadovaujantis tokia teismo logika, G. J. nutraukus ryšius su motina, būtų galimybė paskirti lengvesnę kardomąją priemonę. Teismas nekreipė dėmesio, kad G. J. ūkininkauja, kad užsiima tik ekologišku ūkininkavimu, ūkis yra ekologinis ir jo produkcija ekologinė, kad už tokį ūkininkavimą gauna paramą iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, kad yra įsipareigojęs ir sekančiais metais dirbti ūkyje pagal programą „Ekologinis ūkininkavimas", tačiau suėmimas jam kliudo žiemai tinkamai paruošti žemę sekančių metų ūkininkavimui. Už įsipareigojimų neįvykdymą gresia didelės sankcijos, paramos sumažinimas, ar net jos nutraukimas. Iš byloje esančių kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimų matosi, kad G. J. tobulino kvalifikaciją VšĮ A. S. Universitete, LR Žemės ūkio rūmuose, kad mokosi Mykolo Riomerio Universitete. G. J. ūkininkauja, t.y. turi pastovią darbo vietą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, neteistas. Vien tik bausmės griežtumas nėra pakankamas pagrindas G. J. pratęsti kardomosios priemonės - suėmimo terminą, numatytą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nes byloje yra kitų reikšmingų aplinkybių, kurios sumažina tokią galimybę. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad įtariamasis G. J. praeityje neteistas, iki suėmimo dirbo ir turėjo legalų pargyvenimo šaltinį, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Byloje nėra jokių neginčijamų duomenų apie G. J. nelegalias pajamas, o vien tik spėjimu minėto pagrįsti negalima. Be to, bylos medžiagoje nėra duomenų apie tai, jog įtariamasis praeityje bėgo (slėpėsi) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyti įtariamojo ryšiai su užsienio valstybėje gyvenančia motina, tačiau bylos medžiagoje nėra objektyvių neginčijamų duomenų patvirtinančių, kad jis būtent tokiu būdu siekdamas palengvinti savo padėtį, bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Pratęsiant suėmimo terminą teismas visiškai neatsižvelgė ir nevertino, jog pagal įtarimus G. J. nusikalstamas veikas padarė 2010-12-10, 2011-08-17, 2012-11-19 ir 2013-05-28. Jis sulaikytas tik 2013-09-05, o suimtas rugsėjo 6 dieną. Iš šių datų analizės matosi, kad G. J. policijos akiratyje buvo nuo 2010 metų pabaigos. Kad jis yra šių tarnybų akiratyje suprato ir pats G. J.. Todėl, jeigu jis būtų manęs, kad jis gyvena neteisingą gyvenimą, daro nusikalstamas veikas, todėl jis nuo 2010 m. pabaigos iki 2013-09-05 galėjo pasislėpti nuo policijos ir kitų tarnybų. Šis faktas patvirtina, kad jis turėjo galimybę pabėgti, pasislėpti nuo pareigūnų, tačiau to nepadarė, nes tam nebuvo jokio pagrindo. Gynėjas mano, jog G. J. panaikinus kardomąją priemonę - suėmimą, jam gali būti efektyviai taikomos kelios tarpusavyje suderintos švelnesnės kardomosios priemonės.

Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą nutartį teismas konstatuoja, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-11-13 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, kardomosios priemonės – suėmimo terminas G. J. pratęstas pagrįstai, esant sąlygoms bei pagrindams, numatytiems BPK 122 str.

Teismas pažymi, jog G. J. įtariamas nusikalstamų veikų padarymu organizuotoje grupėje, o tokiu atveju kiekvienam bendrininkui inkriminuojami visų bendrininkų organizuotoje grupėje padaryti nusikalstami veiksmai, o ne tik jo paties. G. J. kaip bendrininko organizuotoje grupėje veiksmai pakankamai aprašyti, o galimi netikslumai nuorodoje į BK 24 straipsnį, apibrėžiantį bendrininkavo vaidmenį, nėra esminė aplinkybė, kuri šalintų įtarimo esmę ir būtų kliūtimi kardomajai priemonei taikyti. Šioje tyrimo stadijoje surinkti duomenys yra pakankami manyti, kad G. J. padarė jam inkriminuojamas BK 181 str. 1 d., 216 str. numatytas nusikalstamas veikas, už kurias sankcijoje numatyta griežtesnė nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmė. Tai patvirtina duomenys, užfiksuoti nukentėjusiųjų ir liudytojų apklausos, asmens parodymo atpažinti iš fotonuotraukų protokoluose, varžytinių dokumentai, ir kita ikiteisminio tyrimo medžiaga.

Skundžiama nutartimi įtariamajam suėmimas paskirtas o vėliau ir pratęstas BPK 122 str. 1 d. 1, 3 p. p. numatytais pagrindais, t. y. kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo ir darys naujus BPK 122 str. 4 d. nurodytus nusikaltimus.

BPK 122 str. 2 d. nustato, jog kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į įtariamojo šeimyninę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti, tačiau šiuo atveju pakankama pagrįstam manymui, kad įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo prokuroro ar teismo. BPK 122 str. 1 d numatyto pagrindo buvimą teismas pagrįstai konstatavo atsižvelgęs į tai, kad įtariamasis G. J. įtariamas tyčinių sunkaus ir apysunkio nusikaltimų padarymu, už kuriuos įstatyme numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo atveju ūkininkavimas bei tai, kad įtariamasis anksčiau neteistas, turi gyvenamą vietą, besąlygiškai nešalina rizikos, kad jis nepasislėps ir taip netrukdys tyrimui. Nutartyje pagrįstai atsižvelgta ir į įtariamojo ryšių turėjimą užsienyje. Nors skunde teigiama, jog jei G. J. būtų ketinęs slėptis, tai tą galėjo padaryti anksčiau, tačiau pažymėtina, jog skunde nurodomu ankstesniu laiku įtarimai sunkiu nuskaltimu G. J. nebuvo pareikšti. Pažymėtina ir tai, jog G. J. yra įtariamuoju dar vienoje byloje. Suėmimo G. J. pagrindas, numatytas BPK 122 str. 1 d. 1 p., ikiteisminio tyrimo teisėjo nustatytas pagrįstai.

Be to, įvertinus įtarimų sunkumą bei suėmimo G. J. trukmę, nėra pagrindo konsatuoti, jog suėmimo termino pratęsimas šiuo metu būtų neproporcinga procesinės prievartos priemonė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 str.,

nutarė:

Įtariamojo G. J. gynėjo advokato R. B. skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eligijus Gladutis