Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Eglė Žakevičiūtė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Bučinskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. G. (D. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs – (duomenys neskelbtini), teismo procesinius dokumentus pageidavo gauti el. paštu: (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė A. K. ties krūtine už megztinio, po ko A. K. tampė po butą, ko pasėkoje ji atsitrenkė į bute buvusius daiktus, ne mažiau kaip 20 kartų kumščiais daužė A. K. į krūtinę ir į kojas, sugriebęs jai už rankų, stipriai jas spaudė, bei sugriebė už plaukų. Tokiu būdu D. G., smurtaudamas A. K. padarė šiuos sužalojimus – dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas krūtinės dešinės pusės viršutinėje dalyje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio žasto apatinio trečdalio priekiniame išoriniame paviršiuje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą kairio vidurinio trečdalio priekiniame vidiniame paviršiuje, septynias smulkias apvalios formos kraujosruvas dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. G. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d., laikotarpiu nuo 13.00 –15.00 val., į butą, kuriame gyvena kartu su močiute, (duomenys neskelbtini), Klaipėda, atėjo jo buvusi draugė A. K.. Į butą ją įleido močiutė. Tuo metu kambaryje jis tvarkė jos daiktus, juos dėjo į dėžę, nes norėjo juos per savo mamą grąžinti A. K. Durys buvo neuždarytos. Jis pamatė, kaip koridoriumi praėjo A. K. Ji nuėjo į virtuvę, tuomet jis jai garsiai rusiškai pasakė „privet“, ji jam atsakė tuo pačiu, tada jis jos klausė ko ji atvyko. Ji pradėjo šaukti, kad atėjo pasiimti savo daiktų. Tada jis pamatė, kad bute ji vaikšto su batais, kas jam nepatiko. Jis iš karto jos gražiai paprašė, kad ji pasiimtų savo daiktus ir išeitų, o ne vaikščiotų po butą su batais. Ji toliau vaikščiojo po visą butą ir ieškojo savo daiktų. Kadangi ji į jo prašymus išeiti nereagavo, jis pradėjo ant jos šaukti, reikalavo, kad ji išeitų, o pamatęs, kad ji miegamajame kambaryje užlipo ant sofos išvis susinervino ir supyko. Jai nulipus, jis prie jos priėjo ir rankomis paėmė jai už kairio peties, jam atrodė, kad tai daro nestipriai, bet kadangi buvo supykęs, galėjo neapskaičiuoti savo veiksmų ir paimti už peties jai skaudžiai. Tuomet ji pradėjo muistytis, toliau jam sakė, kad ji gali vaikščioti po butą. Tuo metu bute vyko chaosas, jie vienas su kitu konfliktavo, vienas ant kito šaukė. Galėjo būti, kad jai stumdymosi metu trenkė į krūtinę ir į kojas, viskas vyko greitai, todėl kiek tiksliai kartų jai galėjo trenkti, jis nepamena, bet neprieštarauja pranešime apie įtarimą nurodytoms aplinkybėms. Pamena, kad jų stumdymosi metu ji atsitrenkė į sieną ir į kitus bute buvusius daiktus. Kažkuriuo momentu jis ją bandė išnešti iš buto, ji tuo metu labai smarkiai muistėsi, todėl jis paslydo ir jie abu pargriuvo ant žemės. Iš karto po to jis vėl ją bandė paimti, nepavykus to padaryti, pasakė, kad iškvies policiją. Tada ji atsistojo ir nubėgo pas jį į kambarį, kur užsirakino duris. Močiutės paprašė, kad su ja pakalbėtų, pamatęs, kad ji atidarė duris ir išėjo iš kambario, priėjo prie jos, paėmė ranka prie kaklo, po to už megztinio, galiausiai jai suėmė už plaukų ir tempdamas ją koridoriumi tiesiog išvedė iš buto. Kai ją tempė koridoriumi link buto išėjimo, ji rankomis pagriebė koridoriuje stovinčią striukių kabyklą, kuri nukrito ant jų. Tempimo metu A. K. vis muistėsi, bandė išsilaisvinti. Jam atrodo, kad ji dar kažkur atsitrenkė. Jis dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, jos atsiprašė, jei byloje bus pateiktas civilinis ieškinys, jį atlygins.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo D. G. prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, patvirtinama ir kitais byloje surinktais įrodymais.

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 17.50 val., bute, kurio numerio A. K. nurodyti negali, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, jai kraunantis daiktus jos buvęs sugyventinis D. G. rankomis daug kartų ją stumdė, tampė už plaukų, dėl ko ji patyrė fizinį skausmą.

Nukentėjusioji A. K. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su D. G. draugavo nuo 2024 m. balandžio mėnesio iki birželio galo. Jie abu gyveno bute. Liepos mėnesį ji grįžo į Kretingą, nes turėjo planų įsidarbinti užsienyje. Rugpjūtį D. G. pasakė, kad nori skirtis ir liepė jai atvykti pas jį pasiimti daiktus. 2024 m. rugpjūčio 29 d. telefonu kalbėjosi su D. G. apie tai, kad atvyksianti pas jį atsiimti daiktus, jis sakė, kad nenori jos matyti savo bute. Būnant prekybos centre „Molas“ atsitiktinai sutiko D. G. močiutę. Ji jos paprašė, kad ši kartu su ja nuvyktų pas D. G., nes pastarasis jai sakė, kad išmes ją iš buto su daiktais jėga. Apie 17.30 val., nuvykus pas D. G., šis iš karto pradėjo priekaištauti dėl to, kad ji atvyko, elgėsi neadekvačiai ją stumdė po butą, tampė už plaukų. D. G. močiutė prašė jo ramintis ir leisti jai susirinkti daiktus, tačiau jis nereagavo į močiutę. Visą laiką, kol ji rinkosi daiktus, buvo stumdoma po butą. Įvykio metu ji patyrė fizinį skausmą. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji A. K. parodė, kad su sugyventinio močiute būnant minėto buto tame pačiame kambaryje, D. G. priėjęs prie jos sugriebė ją abiem rankomis ties krūtine už megztinio, pradėjo ją tampyti po visą butą, ji nuo tampymo atsitrenkdavo į įvairius bute esančius baldus, dėl ko juto fizinį skausmą rankose, kojose. Po to, jis abejomis rankomis su kumščiais jai daužė ne mažiau 20 kartų į krūtinę ir į kojas, dėl ko ji juto stiprų fizinį skausmą, jai skaudėjo krūtinę, kojas. Kažkuriuo momentu jis dar buvo ją sugriebęs už rankų, stipriai jas spaudė, taip pat buvo sugriebęs už plaukų, dėl jo tokių veiksmų taip pat juto stiprų fizinį skausmą. Močiutė jam nuolat kartojo ir sakė, ką jis daro ir kad jis leistų jai ramiai susirinkti daiktus, tačiau jis jos neklausė. Ji vis bandė apeiti po visą butą, bandydavo pasiimti daiktus, jis tuo metu, kaip ir minėjo, ją vis stumdydavo, trankydavo su rankomis į kojas ir į krūtinę. Kažkuriuo momentu užsirakinusi miegamajame kambaryje, nes labai jo išsigando. Jai išėjus iš kambario, D. G. sugriebė jai už plaukų ir išstūmė ją iš buto, daiktus, kuriuos buvo spėjusi susirinkti išmetė į koridorių. Močiutė liko su juo bute. Ji su D. G. susitaikė, jis jos atsiprašė, pretenzijų jam neturi.

Liudytoja L. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ji gyvena kartu su anūku D. G., kuris maždaug prieš tris ar daugiau savaičių išsiskyrė su savo drauge A. K., su kuria kurį laiką, gal apie pusantro mėnesio, kartu gyveno jos bute. Kai jie išsiskyrė, jos daiktai liko jų bute. Ji girdėjo, kaip po skyrybų, anūkas skambindavo jai ir klausdavo jos, kada ji pasiims daiktus. Atsimena, kad tai buvo ketvirtadienis, paskutinė rugpjūčio mėnesio savaitė, būnant parduotuvėje „Big“, prie jos priėjo A. K. ir pasakė, kad kaip gerai, kad ją sutiko, nes jai reikia paimti iš buto daiktus. Ji jos paprašė, kad su ja nueitų į butą tam, kad ji pasiimtų savo daiktus. Ji sutiko. Buto duris atrakino raktu ir kartu su A. K. įėjo į buto vidų. Iš karto nematė, kad D. G. buvo namuose. Ji A. K. parodė, kur yra jos daiktai, kaip tik tame kambaryje buvo ir jos anūkas D. G. Jis ją pamatė ir susinervino, pradėjo jai sakyti ir klausti jos, kodėl ji atėjo į butą ir, kad jis sakė jai, kad jis daiktus jai atveš. Ji anūkui pasakė, tegul ji paima daiktus ir išvažiuoja. Tada jis pradėjo sakyti, kad pats išneš jos daiktus per duris. Tada D. G. priėjo prie A. K. iš nugaros, paėmė abiem rankomis ją už liemens ir norėjo ją išnešti už buto durų. Ji visaip muistėsi, daužė rankomis ir kojomis D. G. į įvairias kūno vietas bandydama išsilaisvinti. Tai matydama ji D. G. sakė: „ką jis daro, kad ji pasiims daiktus ir išeis“. A. K. išsilaisvino ir nubėgo į kambarį, kuriame buvo daiktai. D. G. nuėjo paskui ją. Bute buvo kažkoks chaosas, A. K. išbėgo iš kambario ir nubėgo į kitą kambarį, o D. G. jai iš paskos. Matė, kad kambaryje D. G. vėl abejomis rankomis apkabino ją už nugaros per liemenį, nes norėjo ją išnešti kaip ir prieš tai, o ji vėl visaip muistėsi. Kadangi jis jos neišlaikė ir ją paleido, o ji bėgo į vonią. D. G. vis norėjo ją pakelti ir išstumti per duris, bet jam to padaryti neišeidavo, nes ji vis jį stumdė nuo savęs. Kažkuriuo momentu jie vienas su kitu susikibo, tada ji priėjo prie jos ir paėmė jai už megztinio, stovėjo jai už nugaros, norėjo ją nuplėšti nuo D. G., ir kai ji ją bandė atplėšti, jos su ja nukrito ant minkštos sofos lovos. Kai taip įvyko, D. G. pasakė A. K., kad jis nenori nieko su ja, kodėl ji čia atvažiavo. Tada ji būdama ant sofos jam su koja stipriai spyrė į pilvą ir nubėgo į kitą kambarį, į miegamąjį, ko ji ten bėgo, ji nežino. D. G. nubėgo paskui ją. Ji girdėjo, kaip jie vienas ant kito šūkavo, kažkuriuo momentu D. G. sugrįžo į kambarį, paėmė tašę su daiktais ir juos išnešė už buto durų. Jai atrodo, kad A. K. išėjo pati iš buto, bet nėra tikra, kaip viskas baigėsi nelabai atsimena. D. G. jos nemušė, specialiai prieš ją nekėlė rankos, jie vienas su kitu stumdėsi, anūkas ją norėjo išvaryti lauk iš buto, o ji neklausė.

Iš specialisto išvados Nr. G 785/2024 (03) matyti, kad A. K. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija – dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos krūtinės dešinės pusės viršutinėje dalyje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio žasto viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dvi smulkios apvalios formos poodinės kraujosruvos dešinio žasto apatinio trečdalio priekiniame išoriniame paviršiuje, viena smulki apvalios formos poodinė kraujosruva kairio vidurinio trečdalio priekiniame vidiniame paviršiuje, septynios smulkios apvalios formos kraujosruvos dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje. Visi sužalojimai gavosi nuo daugybinių tiesioginių trauminių spaudžiamųjų poveikių su kietais smulkiais bukais, ribotą paviršių turinčiais daiktais, galimai spaudžiant rankų pirštais, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms aplinkybėms. Sprendžiant iš poodinių kraujosruvų spalvos ir ribų, visi sužalojimai yra vienodo senumo, padaryti maždaug prieš 3-4 paras laiko iki objektyvios apžiūros, kas neprieštarauja užduotyje nurodytam įvykio laikui. Visi nurodyti sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties.

Iš 2024 m. rugsėjo 3 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta A. K. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Iš pateikto vaizdo įrašo matyti, kad D. G., laikydamas dešinėje rankoje didelę rankinę, paduoda ją žmogui, kuris filmuoja, jo nesimato, galimai A. K. Moteris, galimai A. K., pakeltu tonu rusų kalba sako: „daiktai mano liko vonioje, tu ne viską surinkai“. Įraše matosi pagyvenusi moteris, kaip nustatyta D. G. močiutė. Matosi, kad D. G. ištiesęs rankas galimai sugriebia A. K. už rūbų, stumdosi su ja, konkrečių veiksmų nesimato. Girdisi, kad D. G. močiutė rusų kalba sako: „nelįsk prie jos“.

Iš 2024 m. rugsėjo 9 d. – rugsėjo 11 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame užfiksuota D. G. pateikto vaizdo įrašo apžiūra. Filmuojama bute mobiliojo telefono vaizdo kamera, pokalbis rusų kalba su A. K. Vaizdo įraše matyti, kaip A. K. eidama į balkoną, sako: „pasiimti savo daiktus“. Žmogus, kuris filmuoja, jo nesimato, galimai D. G., mėgindamas paimti ją už rankos sako: „Ne ne, ateik čia. Kur tu eini“? A. K. sako: „Aš einu patikrinti savo daiktų, o tu filmuok kaip tu elgiesi, kaip tu keli ranką ant žmogaus, kuris atėjo pagal tavo prašymą pasiimti savo daiktus“. D. G. sako: „tu čia gyveni“? A. K.: „aš čia gyvenau ir čia palikti mano daiktai. Filmuok“.

BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė numatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne tik kaltinamojo, nukentėjusiojo parodymais, bet ir vertinant objektyviuosius požymius, faktines aplinkybes – kaltininko veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą ir panaudotas priemones, padėtį, buvusią juos padarant, konflikto priežastį, eigą, kilusius padarinius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76/2007, 2K-P-1/2014, 2K-7-130-699/2015, 2K-65-489/2018 ir kt.).

Išanalizavęs ir įvertinęs aptartų duomenų visumą, teismas pripažįsta, jog įrodyta, kad kaltinamasis D. G. smurtaudamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent jis 2024 m. rugpjūčio 29 d., apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kilusio žodinio konflikto metu, tyčia rankomis sugriebė A. K. ties krūtine už megztinio, po ko A. K. tampė po butą, ko pasėkoje ji atsitrenkė į bute buvusius daiktus, ne mažiau kaip 20 kartų kumščiais daužė A. K. į krūtinę ir į kojas, sugriebęs jai už rankų, stipriai jas spaudė, bei sugriebė už plaukų. Tokiu būdu D. G., smurtaudamas A. K. padarė šiuos sužalojimus – dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas krūtinės dešinės pusės viršutinėje dalyje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto viršutinio trečdalio priekiniame paviršiuje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą dešinio žasto vidurinio trečdalio vidiniame paviršiuje, dvi smulkias apvalios formos poodines kraujosruvas dešinio žasto apatinio trečdalio priekiniame išoriniame paviršiuje, vieną smulkią apvalios formos poodinę kraujosruvą kairio vidurinio trečdalio priekiniame vidiniame paviršiuje, septynias smulkias apvalios formos kraujosruvas dešinės šlaunies vidurinio trečdalio išoriniame paviršiuje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis D. G. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl jos padarymo, tai yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas taip pat atsižvelgia į kitus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – anksčiau neteistas, nevedęs, dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlio darbuotoju, baustas administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, taip pat atlygino dalį žalos nukentėjusiajai.

Atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus prokurorės prašomą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Prokurorės pasiūlyta 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmė, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, veikos pobūdį, parinkta pagrįstai, todėl jos mažinti ar didinti nėra pagrindo. Teismo vertinimu, kaltinamajam skirtina bausmė yra teisinga ir proporcinga, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Teismas asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, kitų baudžiamojo proceso dalyvių prašymu, taip pat savo nuožiūra gali paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytą vieną ar kelias baudžiamojo poveikio priemones arba XI skyriuje numatytą vieną ar kelias auklėjamojo poveikio priemones, kai laisvės apribojimo bausmė skiriama nepilnamečiui, ir (ar) kitus baudžiamajame įstatyme nenumatytus draudimus ar įpareigojimus, jeigu, teismo nuomone, tai darytų teigiamą įtaką jo elgesiui (BK 48 straipsnio 6 dalis). Šiuo atveju, teismas įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, neskiria kaltinamajam intensyvios priežiūros, tačiau skiria įpareigojimus, kurie teigiamai veiks kaltinamojo elgesį bei skatins daugiau nebenusikalsti. Kaltinamasis bausmės laikotarpiu įpareigojamas dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir dalyvauti elgesio pataisos programoje. Kaltinamasis sutiko su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Nukentėjusioji A. K. byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamojo priteisti 1 500 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimą. Vyresniojo tyrėjo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutarimu A. K. pripažinta civiline ieškove. Iš byloje esančio 2025 m. sausio 4 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad kaltinamasis D. G. pervedė nukentėjusiajai A. K. 500 Eur dydžio sumą, o iš 2025 m. sausio 29 d. D. G. įsipareigojimo nustatyta, kad jis įsipareigojo A. K. atlyginti likusią 1000 Eur neturtinę žalą. Kadangi dalį žalos kaltinamasis nukentėjusiajai jau atlygino, o likusią neatlygintą 1000 eurų žalą nukentėjusiajai sutinka atlyginti, ieškinys tenkinamas iš dalies nukentėjusiajai A. K. iš kaltinamojo priteisiant neatlygintą 1000 eurų neturtinę žalą.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. G. (D. G.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir jam paskirti 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. G. paskirti galutinę 2 (dviejų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus bei nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip jie vykdomi.

Nukentėjusiosios A. K. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš D. G. priteisti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio neturtinę žalą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Išaiškinti kaltinamajam, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, nei buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.