Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-01-26 · Byla Nr. N-403-251-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-01-26
Bylos Nr.
N-403-251-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Stasys Gudynas (pirm.), Nijolė Piškinaitė, Algirdas Taminskas (pran.)
Kategorijos
  • 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N6-251/2007Procesinio sprendimo kategorija 26.2; 27(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. sausio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gudyno (kolegijos pirmininkas), Nijolės Piškinaitės ir Algirdo Taminsko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarimo A. R. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Lietuvos Repsublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) vyresnioji darbo inspektorė darbo teisei 2006 m. liepos 26 d. A. R. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis, būdamas UAB „Klaipėdos želdiniai” direktoriumi, 2006 m. birželio 21 d. leido dirbti V. G. nesudaręs su ja darbo sutarties, tačiau esant susitarimui dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo užmokesčio. Protokole nurodė, kad darbuotoja V. G. nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2006 m. birželio 30 d. nelegaliai dirbo UAB „Klaipėdos želdiniai” (sodino gėles, griebė šieną, dirbo kitus darbus). Protokole taip pat pažymėjo, kad 2006 m. liepos 18 d. V. G. gavo darbo užmokestį, su ja atgaline data buvo sudaryta darbo sutartis. Protokole nurodyta, kad tuo A. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 93, 95, 98, 99 straipsnių reikalavimus bei įvykdė administracinės teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

II.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2006 m. spalio 2 d. nutarimu A. R. už administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, skyrė 500 Lt baudą.

Teismas nurodė, kad A. R. paaiškino, kad UAB „Klaipėdos želdiniai” dirba direktoriaus pareigose nuo 2001 m. Šioje įmonėje dirba virš šimto darbuotojų. Dėl didelio darbo krūvio ir organizacinių nesklandumų net nežinojo, jog jo vadovaujamoje įmonėje dirba darbuotoja, su kuria nėra pasirašyta darbo sutartis. Apie nelegalaus darbo faktą sužinojo iš spaudos ir iš karto šalino darbo įstatymo pažeidimus. Nurodė, jog už aplaidų savo pareigų vykdymą, dėl ko su V. G. nebuvo pasirašyta darbo sutartis, atsakingi darbuotojai buvo nubausti drausmine tvarka.

Teismas taip pat nurodė, kad liudytoja V. G. parodė, kad 2006 m. birželio 20 d. UAB „Klaipėdos želdiniai” administracijos darbuotoja telefonu pranešė, jog nuo 2006 m. birželio 21 d. galės dirbti šioje įmonėje darbininke. 2006 m. birželio 21 d. įmonės lauko darbininkų brigadininkė, kurios vardas Vida, leido jai dirbti ir nurodė darbo vietą, sąlygas, o ji perdavė savo pasą, socialinio draudimo pažymėjimą, sveikatos patikrinimo dokumentus, kad juos perduotų įmonės atsakingiems darbuotojams. Jai pradedant dirbti su ja darbo sutartis nebuvo pasirašyta, darbo sutartis nebuvo pasirašyta ir per visą jos darbo UAB „Klaipėdos želdiniai” laikotarpį nuo 2006 m. birželio 21 d. iki 2006 m. liepos 30 d., dėl ko ji kreipėsi į darbo inspekciją. Nurodė, jog 2006 m. liepos mėnesį su ja kalbėjosi UAB „Klaipėdos želdiniai” direktorius A. R. , atgaline data buvo pasirašyta darbo sutartis, prašymas priimti ir atleisti iš darbo. Už darbą šioje įmonėje jai buvo išmokėtas darbo užmokestis. UAB „Klaipėdos želdiniai” turtinių ir neturtinių pretenzijų neturi.

Teismas, įvertinęs įrodymų visumą, padarė išvadą, jog V. G. 2006 m. birželio 21d. ‑ 30 d. laikotarpiu dirbo darbininke UAB “Klaipėdos želdiniai”, su ja buvo susitarta dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo užmokesčio, tačiau, pažeidžiant DK 93, 95, 98, 99 straipsnių reikalavimus, su V. G. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, V. G. dirbo nelegaliai, o UAB „Klaipėdos želdiniai” direktorius, kaip atsakingas asmuo už darbo sutarčių sudarymą, įvykdė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Teismas, įvertinęs tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad A. R. pripažino savo kaltę, A. R. anksčiau administracine tvarka nebaustas, padaryto pažeidimo padarinius savo aktyviais veiksmais pašalino (apie darbo santykius pranešė VSDFV ir sumokėjo įmokas, V. G. išmokėtas darbo užmokestis), V. G. atsiprašė, taip pat įvertinęs pažeidimo padarymo faktines aplinkybes, pažeidimo rūšį, atsižvelgęs į tai, kad pažeidimas įvykdytas neatsargia kaltės forma, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taikė ATPK 30¹ straipsnį ir skyrė pažeidėjui mažesnę nuobaudą nei ATPK 41³ straipsnio l dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda.

III.

Apeliaciniu skundu VDI prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti tam pačiam teismui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas nepaisė taikytos teisės normos sankcijoje numatytos baudos ir paskirtosios baudos proporcingumo principo bei nemotyvavo ATPK 30¹ straipsnio taikymo išskirtinėmis aplinkybėmis, kurioms esant, skiriama tokia neadekvačiai maža bauda. Apeliaciniame skunde teigiama, kad už A. R. padarytą administracinės teisės pažeidimą paskirta nepagrįstai maža bauda, nemotyvuotai mažesnė nei sankcijoje numatytas minimumas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. R. su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Pažymi, kad apeliantas nenurodo jokių argumentų, kodėl paskirta bauda turėtų būti didesnė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatavo, kad V. G. 2006 m. birželio 21d. – 30 d. laikotarpiu dirbo darbininke UAB “Klaipėdos želdiniai”, su ja buvo susitarta dėl darbo funkcijų, darbo vietos, darbo užmokesčio, tačiau, pažeidžiant DK 93, 95, 98, 99 straipsnių reikalavimus, su V. G. nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis, V. G. dirbo nelegaliai, o UAB „Klaipėdos želdiniai” direktorius, kaip atsakingas asmuo už darbo sutarčių sudarymą, įvykdė administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. A. R. nelegalaus darbo fakto pirmosios instancijos teisme iš esmės neginčijo, pirmosios instancijos teisme prašė taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir visai neskirti sankcijos arba skirti mažiausią (b. l. 71), pirmosios instancijos teismo nutarimo neskundė.

Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo paskirtos nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, iš esmės sutinka su apelianto argumentais, kad administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės byloje yra pritaikytos netinkamai.

ATPK 30 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad skiriant administracinę nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kurių sąrašą nustato ATPK 31 ir 32 straipsniai. ATPK 30² straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, organas, nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Sistemiškai analizuojant ATPK 41³ straipsnį, 30¹ straipsnio 1 dalį, 30² straipsnio 1 ir 2 dalis akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, nustatęs už nelegalų darbą plačias galimos baudos ribas – nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų, atsižvelgė į įvairias galimas gyvenimiškas situacijas ir sudarė galimybę teismams individualizuoti bausmę kiekvienu atveju, o jei yra lengvinančių aplinkybių, baudos dydį sumažinti iki minimumo. Akivaizdu, kad įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį, ir esant galiojančioms taisyklėms, numatytoms ATPK 30² straipsnio 1 ir 2 dalyse, tikėjosi, jog švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje būtų skiriama arba administracinė nuobauda būtų neskiriama tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje paprastai laikomasi taisyklės, kad administracinės nuobaudos švelninimas, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, galimas tik esant išskirtinėms aplinkybėms, itin švelninančioms pažeidėjo atsakomybę.

ATPK 20 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti įstatymo saugomų teisinių gėrių apsaugą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Pažymėtina, kad veika – nelegaliu darbu – pažeidėjas paprastai siekia nuslėpti asmens darbo pagal darbo sutartį faktą turėdamas tikslą nemokėti mokesčių į valstybės biudžetą, įmokų į socialinio draudimo fondus, išvengti prievolių darbuotojui ir valstybei, kylančių iš darbo sutarties teisinių santykių. Pažeidimas paprastai lemia didelę materialinę naudą pažeidimą darančiam asmeniui, nes mokesčiai mokėtini į valstybės biudžetą, įmokos į socialinio draudimo fondus sudaro didelę dalį, palyginti su darbuotojui išmokamu darbo užmokesčiu. Pažeidimu daroma didelė žala dirbančiųjų teisei pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, iškreipiama konkurencija tarp įmonių bei darbo rinka. Teismo simboline nuobauda ne tik nepasiekiami pirmiau minėti nuobaudų tikslai, bet ir gaunamas atvirkštinis rezultatas – pažeidėjas ir kiti asmenys skatinami daryti naujus pažeidimus, nes teismo paskirta nuobauda yra mažai reikšminga, palyginus su nauda, kuri gali būti gaunama darant pažeidimą.

Teisėjų kolegija pastebi, kad nagrinėjamu atveju V. G. nelegaliai dirbo nuo 2006 m. birželio 21 iki 30 dienos. V. G. parodė, kad dėl atlyginimo už dirbtas dienas išmokėjimo ji keletą kartų kreipėsi į įmonę, tačiau atlyginimas jai nebuvo išmokėtas, buhalterė jai sakė, kad jos nepažįsta ir nieko nemokės (b. l. 66-67). Įrodymų, paneigiančių šiuos parodymus, pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta. A. R. parodė, kad imtis pažeidimo pasekmių pašalinimo ėmėsi ne savo iniciatyva, o sužinojęs apie įvykį iš spaudos (b. l. 58). Taigi pažeidimo pasekmių pašalinimą visų pirma sąlygojo ne A. R. rūpestingumas, užtikrinant, kad įmonėje būtų laikomasi įstatymų reikalavimų, o V. G. aktyvūs veiksmai ginant savo teises.

Atsižvelgdama į paminėtas nuostatas bei ištyrusi byloje esančius įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje paskirta piniginė bauda yra aiškiai per švelni, neatitinkanti padaryto pažeidimo pobūdžio, nesudaranti prielaidų pasiekti nuobaudų tikslus (ATPK 20 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus apeliacinį skundą patenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. spalio 2 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiStasys GudynasNijolė PiškinaitėAlgirdas Taminskas