Alytaus apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei S. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovams V. K., J. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir duomenų apie tėvą panaikinimo vaiko gimimo liudijime, tėvystės nustatymo, institucija, teikianti byloje išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas J. J. ir jo atstovė advokato padėjėja L. B. teismo posėdžio metu palaikė ieškinį, prašė tenkinti, prašė nepriteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovai ieškinį pripažino.

Atsakovė J. J. su pareikštu ieškiniu visiškai sutiko.

Atsakovas V. K. ieškinį palaikė, teismo posėdžio metu pateikė rašytinį ieškinio pripažinimą.

Institucijos, teikiančios išvadą, atstovė palaikė pateiktą išvadą. Nurodė, kad su ieškiniu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 1 dalį atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad pripažįsta ieškinį. Šiuo atveju atsakovai tokį pareiškimą pateikė dar iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, užpildžiusi standartinę ieškinio pripažinimo formą. Dėl šių priežasčių teismas atsakovų ieškinio pripažinimus priima ir baigia bylos nagrinėjimą iš esmės (CPK 140 straipsnio 2 dalis). Atsakovams pripažinus ieškinį visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 268 straipsnio 5 dalimi, surašo sutrumpintus motyvus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus 2019 m. balandžio 17 d. išduotame gimimo įraše, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnametės M. K., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvu įrašytas atsakovas – V. K., motina atsakovė – J. J.. Alytaus apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) sprendimu atsakovų J. J. ir V. K. santuoka nutraukta sutuoktinių bendru sutikimu.

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Civilinės bylos duomenimis ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad nepilnametę Melitą nuo gimimo augina, auklėja ir prižiūri ieškovas, kuris pripažįsta, kad yra vaiko tėvas. Atsakovo V. K. vaikas nepažįsta, su juo nebendrauja, tarp jų nėra susiformavęs psichologinis ryšys, kaip tarp vaiko ir tėvo. Atsakovai ieškinį šių aplinkybių teismo posėdyje neginčijo, todėl spręstina, jog šiuo atveju socialinė tėvystė nėra susiformavusi, dėl ko tenkinus ieškinį ir nuginčijus tėvystę nepilnametės M. teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.

Kadangi nepilnametė M. gimė atsakovų santuokos metu, todėl vaiko gimimo liudijime jos tėvu įrašytas atsakovas V. K.. Tikrasis vaiko tėvas ieškovas yra žinomas, jis tėvystę pripažįsta, jokių ginčų dėl to nekyla, civilinės bylos duomenys patvirtina, kad atsakovas nėra nepilnamečio vaiko tėvas, ieškinį pripažino. Nesant ginčo tarp šalių dėl tėvystės nuginčijimo, nesant nustatytų aplinkybių, paneigiančių byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą, nėra būtinybės skirti ekspertizę dėl ieškovo negalėjimo būti vaiko tėvu (CK 3.150 straipsnis).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog atsakovas V. K. nėra nepilnametės M. K. biologinis tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

P. V. K. tėvystę nepilnametės M. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti J. J. tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Tiek ieškovas, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra įsitikinę, kad nepilnametės M. biologinis tėvas yra ieškovas. Nors ieškovas vaiko gimimo liudijime ir nėra nurodytas kaip vaiko tėvas, tačiau pripažįsta, kad yra M. tėvas, vykdo visas tėvo pareigas, dukra jį taip pat pripažįsta, laiko tėvu. Civilinėje byloje ginčo dėl tėvystės nustatymo nėra. Šalys neprašė skirti byloje DNR ekspertizės. Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad ieškovas J. J. yra nepilnametės M. tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas nustatė, kad V. K. nėra nepilnametės M. K. tėvas ir nustatė, kad nepilnametės M. tėvas yra J. J., pakeistini Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nepilnametės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), duomenys apie tėvą.

Ieškovas prašė pakeisti M. K. pavardę į J.. Atsižvelgiant į tai, kad nustatyta, kad nepilnamečio vaiko tėvas ieškovas, nepilnametės Melitos pavardė iš „K.“ keičiame į „J.“.

Teismo sprendimas ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jo įsiteisėjimo dienos elektroninių ryšių priemonėmis išsiųstinas vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą (CPK 399 straipsnis).

Ieškovui suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo, atsakovai nuo bylinėjimosi išlaidų nėra atleisti, iš kiekvieno atsakovo priteistina po 75,00 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. vasario 26 d. pažymoje nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos 172,80 Eur. Ieškovo atstovė prašė, iš atsakovų nepriteisti šių išlaidų, kadangi atsakovai ieškinį pripažino. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų procesinis elgesys buvo tinkamas, atsakovai ieškinį pripažino, vadovaujantis proporcingumo, teisingumo principais antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš šalies yra mažesnės už Teisingumo ministro kartu su Finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsnio 5 dalimi, 270 straipsniu, 399 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovas V. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o M. K. nėra jo biologinė dukra.

Nustatyti, kad ieškovas J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) biologinis tėvas, o M. K. yra biologinė dukra.

Pakeisti Alytaus miesto Civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) išduotame gimimo įraše, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnametės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) duomenis apie tėvą ir nurodyti, kad J. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas.

Pakeisti nepilnametės M. K., gimusios (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pavardę iš „K.“ į „J.“.

Priteisti iš atsakovo V. K. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Priteisti iš atsakovės J. J. 75,00 Eur žyminį mokestį valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Išsiųsti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę (motinystę) įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės (motinystės) nuginčijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.