Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui,

teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, administracine tvarka baustas, teistas:

1) 2006 m. sausio 16 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (8 epizodai) – laisvės apribojimu 1 metams;

2) 2006 m. birželio 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio l dalį, 180 straipsnio l dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, pritaikius BK 92 straipsnį, atidėtas 1 metams 6 mėnesiams. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nuteistasis pasiųstas į pataisos namus atlikti nuosprendžiu paskirtos 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės;

3) 2007 m. gegužės 30 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis dalinio sudėjimo būdu bausmę subendrinus su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2006 m. birželio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2008 m. gruodžio 10 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu – 60 parų arešto bausme;

6) 2009 m. gegužės 11 d. Šiaulių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtoji bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2009 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

7) 2012 m. spalio 1 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams; Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi prašymas dėl BK 64¹ straipsnio taikymo tenkintas ir Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta galutinė 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

8) 2014 m. gegužės 16 d. Šiaulių apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą –2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinta su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

9) 2014 m. lapkričio 19 d. Radviliškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį bei vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi – 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

11) 2015 m. gegužės 6 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 214 straipsnio 1 dalį (3 veikos), 215 straipsnio 1 dalį (3 veikos), vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 64¹ straipsnį, paskirta 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu bei Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 25 d. nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir paskirta galutinė subendrinta 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimi, pagal Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartį paskirta bausmė subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 5 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

12) 2016 m. gruodžio 14 d. Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu – 22 parų arešto bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, subendrinta su Alytaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 1 metų 1 mėnesio 15 dienų laisvės atėmimo bausmė;

13) 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų nuosprendžiu pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 2 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 3 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose;

14) 2018 m. gruodžio 21 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu – 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su 2018 m. balandžio 17 d. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 6 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose; Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis pakeistas, nuteistojo veika iš BK 180 straipsnio 2 dalies perkvalifikuota į 180 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta subendrinta 5 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu paskirta galutine 2 metų laisvės atėmimo bausme ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose; teistumai neišnykę ir nepanaikinti įstatymo nustatyta tvarka.

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šiais savo veiksmais J. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje.

Liudytoja V. M. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta dėl darbinių santykių, nes ji vadovavo ikiteisminiam tyrimui, kuriame J. J. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, o ji palaikė valstybinį kaltinimą nagrinėjant bylą Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose. 2018 m. gruodžio 18 d. 13 val. po pertraukos buvo tęsiamas teisiamasis posėdis, kuriame buvo nagrinėjama baudžiamoji byla dėl J. J. padarytų nusikalstamų veikų. Po baigiamųjų kalbų jai pasinaudojus atsikirtimų teise ir atkreipus teismo dėmesį dėl daiktinių įrodymų sunaikinimo, t. y. „Pildyk“ kortelių kaip menkaverčių daiktų sunaikinimo, kaltinamasis užpyko, pradėjo replikuoti. Tuomet teisėjas kaltinamajam davė pastabą ir paskelbė trumpą pertrauką. Prieš išeidamas iš teismo posėdžių salės teisėjas K. S. pranešė, kad po pertraukos bus suteiktas paskutinis žodis kaltinamajam. Tuomet kaltinamasis pradėjo šaukti, rėkti, vartoti necenzūrinius žodžius ir daužyti posėdžių salėje esančius atitvarus. Kaltinamasis reiškė savo nepasitenkinimą ir tuo, kad nėra pasiruošęs paskutiniam žodžiui, nes to nesitikėjo ir tam nesiruošė. Teisėjui paaiškinus, kad būtent tuo tikslu ir daroma pertrauka, kaltinamasis, daužydamas posėdžių salės atitvarus ir rodydamas į teisėją bei ją, išsakė grasinančio pobūdžio žodžius, kurie tikrai baugino. Paaiškino, kad į šį teisiamąjį posėdį ji buvo atsivedusi ir savo praktikantę, kuri po teisiamojo posėdžio pasakė tikrai išsigandusi ir maniusi, jog kaltinamasis sulaužys atitvarus, o pareigūnai nesugebės jo suvaldyti. Teisėjui išėjus iš posėdžių salės, kaltinamasis J. J. ir toliau trankėsi, reiškė nepasitenkinimą ja. Kaltinamojo advokatas bandė jį raminti, o jai kreipusis į policijos pareigūnus iškviesti pastiprinimą, pareigūnai atsakė reikalui esant panaudosiantys elektros šoką, po ko kaltinamasis nurimo. Teisėjui grįžus į teismo posėdžių salę buvo pranešta, kad pertrauka bus tęsiama iki kitos datos. Liudytoja V. M. paaiškino, kad tokie kaltinamųjų veiksmai teismo salėse yra neįprasti, ši situacija tikrai buvo išskirtinė ir bauginanti o kaltinamojo išsakyti žodžiai galėtų būti vertintini kaip grasinimas. Tuo, kad kaltinamojo elgesį girdėjo ir matė kiti asmenys, jos nuomone, buvo išreikšta didžiulė nepagarba teismui ir teisėjui. Nurodė pati dėl kaltinamojo elgesio jos atžvilgiu į teismą nesikreipsianti.

Liudytoja S. D. teisiamajame posėdyje nurodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš darbinių santykių, kadangi dirba Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose raštinės specialiste. 2018 m. gruodžio 18 d. ji sekretoriavo teisėjui K. S. nagrinėjant baudžiamąją bylą, kuomet teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis išsakė necenzūrinius žodžius. Parodė nežinanti, kam konkrečiai buvo adresuoti necenzūriniai žodžiai, nes sėdėjo nusisukusi nuo atitvaro, kuriame buvo laikomas kaltinamasis. Tačiau tuomet išgirdo smūgį minėtame atitvare, bet nematė, ar buvo spirta koja ar trenkta ranka. Daugiau smūgių nepamena, atmintyje užfiksavo tik vieną. Toks kaltinamojo elgesys, jos nuomone, netoleruotinas ir netinkamas viešoje vietoje bet kokio žmogaus atžvilgiu. Nurodė, jog per dešimties metų darbo teisme praktiką yra pasitaikę tokių atvejų, tačiau toks kaltinamojo elgesys nėra dažnas. Šio posėdžio metu salėje buvo ji, teisėjas, prokurorė, kaltinamasis, jo gynėjas, du konvojuojantys pareigūnai ir prokurorės praktikantė.

Liudytoja Ž. P. teisiamajame posėdyje nurodė kaltinamąjį pažįstanti darbinių santykių pagrindu, nes su kolega konvojavo kaltinamąjį į teismo posėdį. Jos teigimu, baigiantis posėdžiui, J. J. necenzūriniais žodžiais iškoneveikė teisėją ir prokurorę. Posėdžių salėje taip pat buvo jos kolega, prokurorė, kaltinamojo advokatas, teisėjas. Kaltinamasis buvo labai susinervinęs ir, atsisukęs į teisėją ir prokurorę bei rodydamas pirštu į juos, išsakė necenzūrinius žodžius jų atžvilgiu. Mano, kad jo nepasitenkinimą sąlygojo tai, kad nebuvo pasiruošęs baigiamosioms kalboms. Pamena kaltinamąjį vieną kartą labai stipriai trenkus į atitvarą, paskui vaikščiojus pirmyn ir atgal bei reikalavus išvežti iš teismo. Jos teigimu, specialiosios priemonės kaltinamojo atžvilgiu panaudotos nebuvo, nes jis nusiramino.

Liudytojas V. R. teisiamajame posėdyje nurodė kaltinamąjį pažįstantis iš matymo, darbinių santykių pagrindu, nes dirba Mažeikių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėju. 2018 m. gruodžio 18 d. į Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus konvojavo kaltinamąjį. Iš pradžių teisiamojo posėdžio metu viskas buvo gerai, vėliau kažkas kaltinamajam nutiko, jis trenkė į atitvarą, pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, adresuotais teisėjui ir prokurorei ir taip rodė nepagarbą jiems. Necenzūriniai žodžiai, jo teigimu, buvo skirti būtent teisėjui ir prokurorei, nes kaltinamasis juos išsakė žiūrėdamas ir rodydamas į šiuos asmenis. Toks kaltinamojo elgesys, jo darbinės praktikos metu, pasitaikė pirmą kartą ir, jo nuomone, yra tikrai netoleruotinas. Su pareigūne kaltinamąjį bandė raminti, tačiau specialių priemonių nesiėmė, nes kaltinamasis vėliau nurimo. Kokie veiksmai ar žodžiai sukėlė tokį kaltinamojo elgesį, teigia nežinantis, tačiau susidarė įspūdis, kad jis buvo be priežasties.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, teismo posėdyje perskaityti nukentėjusiojo K. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 30–31).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. J. kaltė padarius BK 232 straipsnyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais:

2019 m. sausio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 232 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, remiantis Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėjo K. S. pranešimu dėl nepagarbos teismui (1 t., b. l. 1–2, 11);

2019 m. sausio 16 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vieta – Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų, esančių Urvikių g. 18, Mažeikiuose, teismo posėdžių salė Nr. 106 (b. l. 10–14, 15, 16–17);

2019 m. sausio 9 d. kitų objektų apžiūros protokolu apžiūrėtas 2018 m. gruodžio 18 d. Telšių apylinkės teismo Mažeikų rūmuose įvykusio teisiamojo posėdžio garso įrašas kompaktinėje plokštelėje, kurio stenogramoje užfiksuoti J. J. išsakyti necenzūriniai žodžiai ir garsus smūgis. Kompaktinė plokštelė pridėta prie bylos medžiagos (1 t., b. l. 53, 54–55, 56–57).

I. Dėl veikos kvalifikavimo

Teismas, įvertinęs kaltinamojo J. J. parodymus, duotus teisiamojo posėdžio metu bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus, konstatuoja, jog kaltinamojo J. J. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 232 straipsnyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 232 straipsnį už nepagarbą teismui atsako tas, kas viešai veiksmu, žodžiu ar raštu užgauliai pažemino teisingumą vykdančius teismą ar teisėją dėl jų veiklos. Šių baudžiamojo įstatymo nuostatų paskirtis – saugoti teismų ir teisėjų garbę, orumą, ginti juos nuo viešo pažeminimo, niekinimo dėl jų veiklos vykdant teisingumą, taip pat saugoti apskritai visą teisingumo sistemą nuo jos diskreditavimo. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai – tai viešas, užgaulus teisingumą vykdančio teismo ar teisėjo pažeminimas. Subjektyvusis nusikalstamos veikos požymis – tiesioginė tyčia. Pagal kasacinio teismo praktiką teismo, teisėjo užgaulus pažeminimas dėl jų veiklos laikytinas viešu, kai teismo ar teisėjo pažeminimą matė arba girdėjo ar kitaip suvokė bent vienas trečiasis asmuo. Juo gali būti ne tik aplinkiniai žmonės, pvz., teismo posėdyje dalyvaujantys asmenys, teisėjai, bet ir kiti asmenys bei visuomenės ar valstybės institucijų atstovai, suvokę teismo ar teisėjo užgaulų pažeminimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-385/2006, 2K-468/2010, 2K-573-976/2015).

Byloje surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti kaltinamojo J. J. veikoje, visiškai įrodyta. Kaltinamojo J. J. prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nekelia abejonių, jog kaltinamasis viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos, t. y. 2018 m. gruodžio 18 d. apie 13 val. 40 min. Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose viešo posėdžio metu nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-522-215/2018 garsiai šaukė ir necenzūriniais žodžiais iškoneveikė Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėją K. S., pirmininkavusį minėtam teismo posėdžiui, daužė patalpos, skirtos suimtiems asmenims laikyti, sienas bei, rodydamas ranka į teisėją, rėkė necenzūrinius žodžius, nukreiptus teisėjo atžvilgiu, tokiu būdu viešai žodžiu užgauliai pažemino teisingumą vykdantį Telšių apylinkės Mažeikių rūmų teismo teisėją K. S. ir tai padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis J. J. viešo teismo posėdžio metu, dalyvaujant kitoms proceso šalims, viešai išsakydamas užgaulius, žeminančius, necenzūrinius žodžius teismo posėdžiui pirmininkavusio teisėjo atžvilgiu, suvokė, kad tokiais pasisakymais užgauliai žemina teisingumą vykdantį teisėją dėl jo veiklos ir taip elgėsi sąmoningai, suvokdamas, kad tai daro viešai, to ir siekė. Nors kaltinamasis teismo posėdžio metu pareiškė nesutinkąs su kaltinime nurodytu teiginiu, esą jis ne kartą daužė patalpos, skirtos suimtiems asmenims sienas, teigdamas, jog į atitvarą trenkė tik vieną kartą, dėl ko išreiškė prašymą pradėti baudžiamąjį persekiojimą prokurorės atžvilgiu dėl jos pateiktų melagingų duomenų, tačiau nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Vertindamas ir spręsdamas prašymus teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms teisme išsamiai ir nešališkai ištirti. Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. padaryta veika kaltinamajame akte išdėstyta atskleidžiant esmines faktines aplinkybes, kurios yra svarbios nustatant nusikalstamos veikos sudėties požymius, o į atitvarą suduotų smūgių skaičius nagrinėjamu atveju neturi faktinės reikšmės minėtai nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bylai nagrinėti. Kaltinamojo prašymas patraukti baudžiamojon atsakomybėn dėl melagingų parodymų davimo liudytoją V. M. nepagrįstas, todėl atmestinas.

II. Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, jo stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).

J. J. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad J. J. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, jis baigtas. Kaltinamasis 14 kartų teistas, teistumai neišnykę ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikinti, jis pripažintas recidyvistu (1 t., b. l. 67–79), administracine tvarka per pastaruosius penkerius metus baustas šešis kartus, iš kurių dukart už administracinius nusižengimus, analogiškus padarytam baudžiamajam nusižengimui, t. y. statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b. l. 77–79); psichoneurologinio ar narkologinio kabinetų įskaitoje neįrašytas (1 t., b. l. 81).

Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus griežčiausią iš BK 232 straipsnio sankcijoje numatytų ir prokuroro pasiūlytą bausmę – laisvės atėmimą, jos terminą nustatant artimą šios bausmės rūšies, numatytos už padarytą nusikaltimą, minimaliam dydžiui (BK 50 straipsnis). Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso, kaltinamajam J. J. pripažinus savo kaltę, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrintina su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, paskirta galutine 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir J. J. skirtina galutinė subendrinta 5 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaitytinas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, įskaitytas laikas nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir nuo 2018 m. gruodžio 21 d. iš dalies atlikta bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2019 m. balandžio 3 d.

III. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

2019 m. sausio 2 d. pateikta kompaktinė plokštelė su teismo posėdžio garso įrašu, pridėta prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina prie bylos medžiagos.

Civilinių ieškinių byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,

nusprendžia:

J. J. (J. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, paskirta galutine 5 (penkerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir J. J. (J. J.) skirti galutinę subendrintą 5 (penkerių) metų 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Šiaulių apygardos teismo 2019 m. kovo 18 d. nuosprendžiu, įskaitytą laiką nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d. ir iš dalies atliktą bausmę nuo 2018 m. gruodžio 21 d.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos 2019 m. balandžio 3 d.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinę plokštelę su teismo posėdžio garso įrašu, pridėtą prie bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos medžiagos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.