- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- e2A-283-883/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-01369-2015-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevičius, Rasa Bartašienė, Irena Stasiūnienė
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Telmeda“
- Kategorijos
- 2.5.8.5Sutarčių sudarymas (oferta, akceptas)
- 2.5.10.1Civilinės atsakomybės samprata
- 2.5.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.5.10.5.2.4Atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą
- 2.5.39.2.6.1Transporto priemonės savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės draudimas
- 3.3.1.21Apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir nutartis, sprendimo ir nutarties priėmimas bei paskelbimas
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus ir Irenos Stasiūnienės (pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2193-339/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės draudimo kompanijos „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Telmeda“ dėl žalos priteisimo, trečiasis asmuo bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Konsultera“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Telmeda“ 3 256,23 Eur žalos atlyginimą regreso tvarka, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas UAB „Telmeda“ tinkamai nevykdė draudimo sutarties sąlygos nustatyta tvarka įmokėti draudimo įmoką, draudimo paslaugą apmokėjo pavėluotai, todėl privalo ieškovui atlyginti žalą regreso tvarka.Atsakovas UAB „Telmeda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad tikrieji draudimo santykiai susiklostė tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir UAB „Konsultera“, todėl atsakovas UAB „Telmeda“ nėra atsakingas už UAB „Konsultera“ darbuotojo ieškovui padarytą žalą. Draudimo sutartyje atsakovas UAB „Telmeda“ draudėju nurodytas per ieškovo klaidą. UAB „Telmeda“, remdamasi skolų sudengimo aktu, 2014 m. gruodžio 3 d. už UAB „Konsultera“ tik sumokėjo draudimo įmoką ieškovui, tačiau nėra apdraustos transporto priemonės nei valdytojas, nei savininkas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Pirmosios instancijos teismas skundžiamu 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį atmetė.Teismas, nustatęs, kad transporto priemonių valdytojų privalomo civilinės atsakomybės draudimo santykiai nagrinėjamu atveju yra susiklostę ne tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir atsakovo UAB „Telmeda“, o tarp ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ ir trečiojo asmens UAB „Konsultera“, sprendė, kad atsakovas nėra draudėjas ir neturi pareigos atlyginti ieškovui padarytą žalą Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – ir TPVCAPDĮ) 11 straipsnio 7 dalies pagrindu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos naujus įrodymus: ginčo draudimo sutartį sudariusio draudimo brokerio 2015 m. gruodžio 22 d. raštą, prie rašto brokerio pateiktus susirašinėjimus ir kitas draudimo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Telmeda“. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:Teismas neteisingai atsakovo UAB „Telmeda“ nelaikė draudėju ir konstatavo, jog jis neturėjo jokio tikslo ir pareigos drausti transporto priemonę, kadangi 2014 m. spalio 23 d. draudimo sutartyje AYAS Nr. 01 9285419 draudėju aiškiai nurodytas UAB „Telmeda“.Aplinkybė, jog draudimo sutartis yra sudaryta elektroninių ryšių priemonėmis ir dėl to nėra pasirašyta atsakovo UAB „Telmeda“, nedaro įtakos draudimo sutarties galiojimui.Aplinkybė, kad Lietuvos Respublikos Valstybės įmonės „Regitra“ Transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta, jog formalus transporto priemonės naudotojas yra trečiasis asmuo UAB „Konsultera“, nereiškia, kad draudimo sutarties negalėjo sudaryti atsakovas UAB „Telmeda“.Teismas netinkamai vertino 2015 m. birželio 25 d. sąskaitos išrašą, pagal kurį UAB „Telmeda“ 2014 m. gruodžio 3 d. sumokėjo už draudimo paslaugą pagal ginčo draudimo sutartį ir kuris akivaizdžiai patvirtina sutarties sudarymo faktą ir tai, kad po sutarties sudarymo atsakovas UAB „Telmeda“ įvykdė iš jos kylančią pareigą sumokėti draudimo įmoką, tačiau pavėluotai.Pretenzijos pripažinimas negaliojančia nereiškia, jog ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ atsisako savo reikalavimo teisių atsakovo UAB „Telmeda“ atžvilgiu. Atsiliepimu į ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinį skundą atsakovas UAB „Telmeda“ prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą, įvertinti ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ veiksmuose esančius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius ir juos nustačius – atitinkamai skirti baudą savo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:Byloje esantys duomenys (transporto priemonės „DAF FT TX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimas, trečiojo asmens licencija Nr. LIC-000136-EBKR) patvirtina, kad atsakovas UAB „Telmeda“ nėra (ir niekada nebuvo) nei transporto priemonės „DAF FT TX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nei jos valdytojas, todėl pagal TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalį negali ir negalėjo būti laikomas asmeniu, turinčiu (galinčiu) sudaryti šios transporto priemonės draudimo sutartį.Atsakovas UAB „Telmeda“ niekada nesiekė ir nesikreipė į ieškovą UAB DK „PZU Lietuva“ ar jo atstovą dėl transporto priemonės „DAF FT TX“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo, o aplinkybė, jog tarpusavio susitarimo (skolų užskaitymo) su UAB „Konsultera“ pagrindu 2014 m. gruodžio 3 d. (Sutarties data 2014 m. spalio 23 d.) pervedė ieškovui 2219 Lt sumą negali būti laikoma UAB „Konsultera“ teisių ir pareigų perėmimu.Elektroninių ryšių priemonėmis sudarytoje sutartyje ieškovui, kaip savo srities specialistui, klaidingai nurodžius draudėją, o tokią sutartį pateikus tik teisingam draudėjui ar jo atstovui, tokia sutartis galioja tik tarp šalių, kurios derėjosi dėl tokios sutarties, turėjo pareigą ir sudarė tokią sutartį (šiuo atveju UAB „Konsultera“ ir ieškovo) ir negali sukelti pasekmių šaliai, apie kurios sudarymą apskritai net nebuvo pranešta.Atsakovui UAB „Telmeda“ ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ niekada jokiu būdu nepateikė nei pasiūlymo dėl sutarties sudarymo, nei jau sudarytos sutarties ar draudimo liudijimo (poliso) kopijos, todėl atsakovas apskritai neturėjo jokių galimybių ginčyti tokią sutartį.Nepagrįsti apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ teiginiai, jog atsakovas UAB „Telmeda“ reikalavimo ar sutarties neginčijo, kadangi būtent ieškovo pretenzijos atsisakymas žodžiu ir raštu lėmė, kad atsakovas nebeteikė apeliantui jokių prieštaravimų ar ginčijimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“ su apeliaciniu skundu pateikia rašytinius įrodymus – ginčo draudimo sutartį sudariusio draudimo brokerio 2015 m. gruodžio 22 d. raštą, prie rašto brokerio pateiktus susirašinėjimus ir kitas draudimo sutartis, sudarytas tarp ieškovo ir atsakovo UAB „Telmeda“, kuriuos prašo priimti, nes, anot apelianto, būtinybė pateikti šiuos įrodymus iškilo priėmus skundžiamą sprendimą.Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui ar negalėjo, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti. Kasacinis teismas formuodamas praktiką yra nurodęs, kad apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis ir šį įrodymą priimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-38-969/2015). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005). Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ naujai pateiktais rašytiniais įrodymais, mano, kad siekiant visapusiško bei išsamaus bylos aplinkybių ištyrimo ir įvertinimo, teisingo ginčo išsprendimo, yra pagrindas priimti jo pateiktus rašytinius įrodymus (CPK 314 str.). Pažymėtina, kad šalys su naujai pateiktais įrodymais yra susipažinę, nes jie buvo išsiųsti kartu su apeliaciniu skundu.
Dėl faktinių aplinkybių
Byloje kilo ginčas dėl ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ reikalavimo teisės atsakovo UAB „Telmeda“ atžvilgiu dėl nukentėjusiam asmeniui išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo.Byloje nustatyta, kad 2014 m. spalio 27 d. Jungtinėje Karalystėje eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Mercedes Sprinter 311 CDI“. Atsakingu už šio automobilio apgadinimą buvo pripažintas transporto priemonės „DAF FT XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas, UAB „Konsultera“ darbuotojas. Transporto priemonės „DAF FT XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė 2014 m. spalio 23 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo sutartimi Nr. AYAS 01 9285419 (toliau – ir Sutartis) buvo apdrausta laikotarpiui nuo 2014 m. spalio 23 d. iki 2014 m. lapkričio 22 d. Draudėju Sutartyje nurodytas atsakovas UAB „Telmeda“, draudiku – ieškovas UAB DK „PZU Lietuva“, atstovaujamas AON Baltic, UADBB. Apeliantas (draudikas) UAB DK „PZU Lietuva“ išmokėjo draudimo išmoką trečiajam nukentėjusiajam asmeniui remdamasis draudimo sutartimi Nr. AYAS 01 9285419. Kadangi draudimo įmoka sudarant šią Sutartį sumokėta nebuvo (ją atsakovas sumokėjo 2014 m. gruodžio 3 d.), todėl ieškovas, vadovaudamasis TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalimi, reiškia reikalavimą atsakovui UAB „Telemeda“ dėl atlyginimo draudimo įmonei padarytų nuostolių, atsiradusių draudikui atlyginus draudimo apsaugos laikotarpiu apdrausta transporto priemone „DAF FT XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurios savininkas yra SIA „Unicredit leasing“ Lietuvos filialas, o naudotojas – UAB „Konsultera“, trečiojo asmens turtui padarytą žalą.Atsakovas UAB „Telmeda“ 2014 m. spalio 23 d. draudimo sutarties Nr. AYAS 01 9285419 sudarymo faktą ginčija, nurodo, kad į ieškovą UAB DK „PZU Lietuva“ dėl minėtos Sutarties sudarymo nesikreipė, apie šią sutartį sužinojo tik gavęs 2015 m. kovo 31 d. pretenziją.
Dėl ieškovo reikalavimo teisės į atsakovą
Iš bylos medžiagos duomenų analizės matyti, jog viso proceso pirmosios instancijos teisme metu esmine šalių įrodinėtina aplinkybe buvo fakto konstatavimas (jo paneigimas), ar 2014 m. spalio 23 d. įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. AYAS 01 9285419 sudarė atsakovas UAB „Telmeda“, kadangi būtent ši aplinkybė sudaro prielaidas spręsti, ar atsakovas UAB „Telmeda“ pripažintinas draudėju, kuriam kiltų laiku nesumokėtų draudimo įmokų už teikiamą pagal minėtą draudimo sutartį draudimo apsaugą pasekmės (TPVCAPDĮ 11 str. 7 d.).Remiantis CPK 12 straipsniu civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Remiantis CPK 185 straipsniu teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, o jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus numatytas išimtis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad įrodymų byloje vertinimas turi būti grindžiamas nuostata, jog visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu. Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.Apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovo UAB „Telmeda“ nelaikė draudėju, kadangi 2014 m. spalio 23 d. draudimo sutartyje Nr. AYAS 01 9285419, draudėju aiškiai nurodytas UAB „Telmeda“. Atsakovas UAB „Telmeda“ bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, ginčydamas ieškinio reikalavimo pagrįstumą, nuosekliai tvirtino nesudaręs 2014 m. spalio 23 d. civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties Nr. AYAS 01 9285419, o aplinkybę dėl 2014-12-03 draudimo įmokos sumokėjimo aiškino kaip vieną iš skolinių įsipareigojimų UAB „Konsultera“ dengimo būdų ir savo paaiškinimui pagrįsti pateikė įrodymus – 2015 m. kovo 31 d. pretenziją Nr. 23/10-51624, kuriuo ieškovas pareikalavo atsakovą UAB „Telmeda“ atlyginti 3256,23 Eur žalą regreso tvarka, 2015 m. balandžio 21 d. raštą Nr. 23/10-52601, kuriuo ieškovas 2015 m. kovo 31 d. pretenziją Nr. 23/10-51624 pripažino negaliojančia, 2014 m. gruodžio 3 d. skolų sudengimo aktą, kuriuo atsakovas UAB „Telmeda“ ir trečiasis asmuo UAB „Konsultera“ suderino tarpusavio skolas ir kuriame nurodyta, kad atsakovas, mažindamas savo įsiskolinimą trečiajam asmeniui, sumokėjo 2219 Lt sumą ieškovui, PVM sąskaitas – faktūras, patvirtinančias atsakovo ir trečiojo asmens pirkimo – pardavimo santykius, transporto priemonės „DAF FT XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, patvirtinantį, kad šios transporto priemonės savininkas yra SIA „Unicredit leasing“ Lietuvos filialas, o naudotojas – UAB „Konsultera“, trečiajam asmeniui UAB „Konsultera“ išduotą licenciją verstis tarptautiniu krovinių vežimu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ pirmosios instancijos teisme pateikti įrodymai (2014-10-23 civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis, sąskaitos išrašas, kad 2014 m. gruodžio 3 d. atsakovas ieškovui už draudimo paslaugas pervedė 2219 Lt (642,67 Eur), Audatex ataskaita, 3256,23 Eur sumos apmokėjimo sąskaita, kurioje nurodyta, kad apdraustas asmuo yra UAB „Konsultera“, draudimo išmokos mokėjimo pažyma, kurioje draudėju nurodyta UAB „Konsultera“) nėra pakankami pripažinti, jog 2014 m. spalio 23 d. civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutartį sudarė būtent atsakovas UAB „Telmeda“ ar jo pavedimu įgaliotas asmuo. Apeliacinės instancijos teismui apeliantas UAB DK „PZU Lietuva“ pateikė ginčo draudimo sutartį sudariusio draudimo brokerio 2015-12-22 raštą ir prie rašto brokerio pateiktus susirašinėjimus, patvirtinančius, jog apdrausti transporto priemonę DAF 2014-10-23 prašė P. M., kuris draudėju ir nurodė būtent atsakovą UAB „Telmeda“. LR Juridinių asmenų registro duomenimis P. M., kurio prašymu buvo sudaryta ginčo draudimo sutartis ir draudėju nurodytas atsakovas UAB „Telmeda“, nuo 2014-10-20 iki 2014-11-04 dirbo UAB „Konsultera“ direktoriumi. Šios aplinkybės patvirtina, kad dėl ginčo draudimo sutarties sudarymo į draudimo bendrovę kreipėsi transporto priemonės DAF FT TX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), teisėto valdytojo UAB „Konsultera“ tuo metu direktoriaus pareigas einantis P. M., kuris ir buvo atsakingas už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą ir turėjo draudikui pateikti prašymą ir visus būtinus dokumentus bei informaciją, būtiną draudimo sutarčiai sudaryti, o draudikas turėjo teisę šią informaciją patikrinti (TPVCAPDĮ 2 str. 19 d.; 4 str. 2 d., 6 str.).Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas UAB „Telmeda“ nebuvo nei transporto priemonės DAF FT TX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas nei jos valdytojas, ir byloje esančiais duomenimis nustačius, jog UAB „Telmeda“ nei pats, nei per įgaliotus savo atstovus nesikreipė į draudimo bendrovę dėl transporto priemonės DAF FT TX, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymo, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas UAB „Telmeda“ pagal TPVCAPDĮ 4 str. 2 d. negali ir negalėjo būti laikomas asmeniu, turinčiu (galinčiu) sudaryti šios transporto priemonės draudimo sutartį, todėl jam TPVCAPDĮ 11 straipsnio 7 dalies pagrindu pareiga atlyginti draudikui padarytą žalą (nuostolius) nekyla. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas toliau nepasisako dėl apelianto argumentų, susijusių su 2014 m. spalio 23 d. civilinės atsakomybės privalomo draudimo sutarties galiojimu atsakovo UAB „Telmeda“ atžvilgiu. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl transporto priemonės draudėjo yra teisėta ir pagrįsta, teismas tinkamai įvertino byloje esančių įrodymų visetą, nenukrypo nuo formuojamos teismų praktikos dėl įrodymų vertinimo ir padarė pagrįstą išvadą, kad byloje esančių įrodymų visuma nesudaro pagrindo spręsti, jog transporto priemonės draudėju buvo atsakovas UAB „Telmeda“, ar, kad jam buvo kilusi pareiga sudaryti transporto priemonės „DAF FT XF“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Susiklosčiusioje situacijoje teisėjų kolegija taip pat atmeta kaip nepagrįstą apelianto skundo argumentą, jog teismas netinkamai vertino 2015 m. birželio 25 d. sąskaitos išrašą, pagal kurį UAB „Telmeda“ 2014 m. gruodžio 3 d. sumokėjo už draudimo paslaugą pagal ginčo draudimo sutartį.
Dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis
Atsakovas UAB ,,Telmeda“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo įvertinti ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“ veiksmuose esančius piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymius ir juos nustačius – atitinkamai skirti baudą savo nuožiūra. Pagal CPK 95 straipsnį baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad apeliantas piktnaudžiavo savo procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad teisė skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą yra numatyta įstatyme, todėl nenustačius apelianto nesąžiningumo, teisinio pagrindo skirti jam baudą nėra.Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, tinkamai taikydamas materialinės teisės normas, vadovaudamasis įstatymais priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl to, apelianto UAB DK „PZU Lietuva“ apeliacinis skundas atmetamas, o Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atsakovas patyrė 968 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliaciniame teisme apmokėti. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.11 p. nustatytas maksimalus už advokato teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio koeficientas, kurio pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), jis už atsiliepimą į apeliacinį skundą yra 1,3 ir maksimalus atlygio dydis galėtų būti 955, 63 EUR (t. y. 1,3 x 735,10 EUR = 955,63 EUR). Už atsakovo atstovo suteiktas paslaugas atsakovas prašo priteisti 800 Eur (su 168 Eur PVM), todėl teismas sprendžia, kad mažinti atsakovo prašomų priteisti atstovavimo išlaidų šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio pagrindo (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Telšių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB DK „PZU Lietuva“, į. k. 110057869, atsakovui UAB „Telmeda“, į. k. 302648568, 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.