Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2008-07-11 · Administracinė byla Nr. I-3310-121/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2008-07-11
Bylos Nr.
I-3310-121/2008
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Bronius Januška (pirm.), Nijolė Šidagienė (pran.), Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
M. K., A. K.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Trečiasis asmuo
Vilniaus apskrities viršininko administracija
Advokatai
Stasys Šedbaras
Kategorijos
  • 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3310-121/2008Procesinio sprendimo kategorija 13.2, 61 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUVilnius 2008m. liepos 11d.

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas), Nijolės Šidagienės (pranešėja), Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Gražinai Kovger, dalyvaujant pareiškėjui M. K., pareiškėjų atstovui advokatui Stasiui Šedbarui, atsakovės atstovui Donatui Lapinskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir M. K. skundą atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretysis suinteresuotas asmuo- Vilniaus apskrities viršininko administracija, dėl protokolinio sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai skundu prašo 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (VMSA) Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos (toliau- ir Komisija) 2008m. kovo 12-13d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr.1-11-13; 2) įpareigoti atsakovę išduoti leidimą vienbučio gyvenamojo namo žemės sklype (kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini)), esančiame Šeškinės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, statybai pagal atsakovei pateiktą vienbučio gyvenamojo namo statinio projektą. Paaiškina, kad jiems nuosavybės teise priklausančiame 0,1052 ha ploto žemės sklype 2004 metais pradėjo statyti vienbutį gyvenamąjį namą, neturėdami nustatyta tvarka patvirtinto statinio projekto ir statybos leidimo, dėl ko Vilniaus apskrities viršininko administracijos (VAVA) pareigūnai surašė savavališkos statybos aktą ir pareikalavo sustabdyti statybos darbus, o VAV 2006-09-27 įsakymu Nr.2.3-8993 įpareigojo iki 2006-12-30 parengti statinio projektą bei gauti leidimą statybai. Vykdydami įsakymą, pareiškėjai kreipėsi į atsakovę dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo, tačiau ji 2006-11-27 raštu atsisakė tai padaryti. VMSA direktorius 2007-02-22 įsakymu Nr.30-313 patvirtino sodininkų bendrijos „Šeškinė“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) detalųjį planą, įpareigojo Miesto plėtros departamentą įtraukti į statinio projektavimo sąlygų sąvadą reikalavimus, susijusius su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu bei pasiūlė išduoti statytojui statybos leidimą pasirašius paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutartį. VMSA Miesto plėtros departamentas 2007-12-11 išdavė pareiškėjams projektavimo sąlygų sąvadą Nr.RPS 3629, pagal jį parengus gyvenamojo namo statinio projektą, jis kartu su prašymu išduoti statybos leidimą buvo pateiktas atsakovei. Skundžiamas sprendimas priimtas vadovaujantis 2004-11-09 savavališkos statybos aktu Nr.(101) 11.11-127, kitokių argumentų dėl statybos leidimo neišdavimo jame nenurodoma, gi statytojai pašalino Komisijos 2008m. vasario 20-21d. posėdyje nurodytus statinio projekto trūkumus, taigi, jokių statinio projektavo neatitikimo statinio projektavimo sąlygų sąvadui ar detaliojo plano sprendiniams Komisija 2008m. kovo 12-13d. posėdyje nenustatė. Sprendimas, kuriuo atsisakyta išduoti statybos leidimą gyvenamojo namo statybai, neteisėtas, priimtas pažeidžiant Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 straipsnio, Statybos įstatymo 23 straipsnio, statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ (STR 1.07.01:2002) nuostatas ir vertintinas kaip atsakovės vengimas atlikti jos kompetencijai priskirtus viešojo administravimo veiksmus dėl šių priežasčių:

Šalies argumentai

1) atsakovės, kaip viešojo administravimo subjekto, sprendimai turi būti priimami remiantis objektyviais kriterijais ir negali prieštarauti teisės aktų normoms, gi sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir šio įstatymo numatytų įstatymo viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principų, kurių sisteminė turinio analizė leidžia daryti išvadą, kad jokia viešojo administravimo institucija negali priimti sprendimų, remdamasi vien subjektyviais kriterijais bei niekuo nepagrįsta vienašališka subjektyvia nuomone, kiekvienas sprendimas turi būti priimtas remiantis objektyviomis nuostatomis ir pagrįstas teisės aktų normomis. Todėl, jei šiuo metu galiojantys teisės aktai suteikia pareiškėjams galimybę jiems priklausančiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, atsakovė neturi teisės atsisakyti atlikti jos kompetencijai priskirtų veiksmų;

2) sprendime nurodytas savavališkos statybos aktas nesusijęs su Komisijos darbu svarstant statybos leidimų išdavimo klausimą, nes, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 str.1 dalies nuostatomis, savavališkos statybos aktas skirtas nustatyti savavališkos statybos faktą ir sustabdyti tolesnius statybos darbus, juo nesprendžiami jokie statybos leidimo ar statinio projektavimo sąlygų sąvado išdavimo klausimai;

3) Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų (toliau- Nuostatai) 16 punktas nustato, kad komisija, gavusi iš savivaldybės administracijos direktoriaus statytojo prašymą statinio statybos leidimui gauti kartu su dokumentais, nurodytais STR 1.07.01:2002, privalo juos patikrinti ir nustatyti, ar: statinio projektas atitinka teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus statybos sklypo tvarkymo reikalavimus (reglamentą) bei projektavimo sąlygų sąvado reikalavimus; pateikti visi reikalingi dokumentai, nurodyti STR 1.07.01:2002; statinio projekto apimtis ir sudėtis atitinka STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas“ nurodytą apimtį ir sudėtį; atlikta statinio projekto ekspertizė (kai ji privaloma) ir jos išvados yra teigiamos; statinio projektuotojas, statinio projekto ar statinio ekspertizės rangovas turi teisę užsiimti atitinkama veikla patvirtinančius dokumentus; paskirtas statinio statybos techninis prižiūrėtojas ir statinio projekto vykdymo priežiūros vadovas pagal STR 1.09.05: 2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“; šių nuostatų 20 punktas nustato, kad, kai posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys dėl patikrinto statinio projekto ar kitų 16-17 punktų reikalavimų turi pastabų ir nepritaria sprendimui išduoti statybos leidimą, protokole įrašo žodį „nepritariu“, nurodo rašto, kuriame pateikiami nepritarimo motyvai, numerį, datą ir pasirašo. Nagrinėjamu atveju statybos leidimo išdavimui nepritarė Miesto plėtros departamento statybos leidimų skyriaus vedėja A. P., o Sprendimo pastabose nurodomas savavališkos statybos sustabdymo aktas, taigi, nepritarimo motyvai turėtų būti nurodyti minėtame akte, tačiau tokių motyvų nėra ir negali būti;

4) Nuostatų 21 punktas nustato, kad komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo priimamas, kai bent vienas posėdyje dalyvavęs komisijos narys, kurio dalyvavimas pagal Nuostatų 7 punktą yra privalomas, nepritaria išduoti statybos leidimą; jei Komisija gauna viešojo administravimo subjekto pranešimą apie savavališką statybą statytojo valdomame žemės sklype (jo dalyje) ir statytojas nepateikia raštiško šio subjekto patvirtinimo, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti. Pagal Statybos įstatymo (2006-01-04- 2006-10-31 redakcija) 28 str. 2 dalį apskrities viršininko administracija pagal jai nustatytą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą bei pareigūnų siūlymus dėl jos padarinių pašalinimo ir, nustatydama įvykdymo terminą, priima vieną iš minėtame įstatyme nustatytų sprendimų; šio įstatymo 28 str. 2 d. 2 punktas nustato, kad, tuo atveju, jeigu statinio statyba gali būti vykdoma, apskrities viršininko administracija leidžia statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Šiuo atveju savavališkos statybos faktas buvo užfiksuotas 2004-11-09, o jį išnagrinėjęs VAV 2006-09-27 įsakymu Nr.2.3-8993 įpareigojo parengti statinio projektą ir gauti leidimą statybai, taigi, VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas nustatė, kad pareiškėjų statomam namui gali būti išduodamos projektavimo sąlygos ir statybos leidimas. Be to, minėto įsakymo priėmimo metu dar nebuvo parengtas žemės sklypo detalusis planas ir pakeista žemės naudojimo paskirtis, tačiau statybos galėjo būti vykdomos vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 str. 6 dalies nuostatomis, pagal kurias mėgėjiško sodo teritorijoje sodininkai, nekeisdami pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties, nuosavybės teise valdomame sodo sklype gali statyti ar rekonstruoti vieną gyvenamąjį namą ir vieną jo priklausinį, Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengę projektą ir gavę statybos leidimą. Statybos leidimas per šiame įsakyme nurodytą terminą nebuvo gautas dėl VMSA Miesto plėtros departamento, kuris 2006-11-27 nepagrįstai atsisakė išduoti projektavimo sąlygų sąvadą, neteisėtų veiksmų, tačiau, atsakovei užtikrinus, jog statinio projektavimo sąlygų sąvadas ir statybos leidimas bus išduoti patvirtinus teritorijos detalųjį planą, šio akto teismui pareiškėjai neginčijo. Nors detalusis planas buvo patvirtintas 2007-02-22, o žemės sklypo pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis (į mažaaukščių gyvenamųjų namų statybą) pakeista 2007-09-20, atsakovė ir toliau vilkina statybos leidimo išdavimą. Atsakovės atsisakymas išduoti statybos leidimą, kaip vienintelį atsisakymo motyvą nurodant savavališkos statybos aktą, nesusijusį su Komisijos atliekamomis funkcijomis, prieštarauja tiek nustatytam statybos leidimo išdavimo procedūros teisiniam reguliavimui, tiek logikai (b.l.3-6). Papildomai paaiškino, kad vienas esminių atsakovės argumentų, kuriuo remdamasi ji motyvavo Sprendimą ir atsisakė pareiškėjams išduoti statybos leidimą, yra šiuo metu galiojančio Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 punkto nuostata, nenumatanti galimybės asmenims išduoti statybos leidimą į jau pradėtą savavališkai statyti statinį. Pareiškėjų nuomone, turi būti vadovaujamasi iki 2006-10-17 galiojusia Statybos įstatymo redakcija, kurios 28 str. 2 d. 2 punkte nustatyta, kad, jeigu statinio statyba gali būti vykdoma, apskrities viršininko administracija leidžia statytojui parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą. Išnagrinėjęs savavališkos statybos aktą bei pareigūnų siūlymus dėl jos padarinių pašalinimo, VAV 2006-09-27 priėmė įsakymą Nr.2.3-8993, kuriuo įpareigojo statytoją A. K. parengti statinio projektą ir gauti leidimą statybai, todėl šis įsakymas ir aplinkybė, kad VMSA Miesto plėtros departamentas 2007-12-11 išdavė pareiškėjams statinio projektavimo sąlygų sąvadą Nr.RPS 3629, įrodo, jog savavališkos statybos padariniai gali būti šalinami parengiant statinio projektą ir gaunant statybos leidimą. Atsakovė iš esmės sutinka, kad pareiškėjams priklausančiame žemės sklype būtų galima vykdyti statybos darbus pagal pareiškėjų Komisijai pateiktą projektą, tačiau tokios galimybės neva nenumato dabar galiojančio Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 punktas, o bendrasis teisės principas lex retro non agit neva neleidžia išduoti pareiškėjams statybos leidimo remiantis anksčiau galiojusio Statybos įstatymo normomis. 2006-10-17 įsigaliojusio Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo 15 straipsnis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) 2008-06-09 sprendimu administracinėje byloje Nr.A63-896/2008 panaikino VAVA 2007-01-15 reikalavimą Nr.(100)-1.2-307-(3.31) bei konstatavo, jog A. ir M. K. savavališkos statybos įteisinimo procedūra pradėta iki Statybos įstatyme atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2006 m. spalio 17 d. Nr. X-857), todėl procedūros, pradėtos iki Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, turėjo būti baigtos vadovaujantis Statybos įstatymo, galiojusio jų pradėjimo metu, nuostatomis. Vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (ABTĮ) 14 straipsniu, įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutarimas ir nutartis yra privalomi visoms valstybės institucijoms, pareigūnams ir tarnautojams, įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, kitiems fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje ir turi prejudicinę galią šioje byloje (b.l.111-112).

Atsiliepimas

Atsakovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą šiais motyvais: 1) šiuo metu galiojantis Statybos įstatymas nenumato galimybės asmenims išduoti statybos leidimą į jau pradėtą savavališkai statyti statinį ir šio įstatymo 28 str. 2 dalis numato tik dvi sprendimo rūšis: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius- nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę, 2) kreiptis į

teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Nagrinėjamu atveju projektavimo

sąlygų sąvadas išduotas ir prašymas statybos leidimui gauti pateiktas jau po 2006-10-17, t.y., galiojant naujai Statybos įstatymo redakcijai, todėl sprendimas neišduoti statybos leidimo yra pagrįstas ir teisėtas. Pagal bendrąjį teisės principą, teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu, šis principas reiškia ne tik tai, kad įstatymai negalioja atgal (lex retro non agit), bet ir tai, kad netekę galios įstatymai ir kiti teisės aktai negali būti taikomi

vėliau atsiradusiems teisiniams santykiams. Taigi, pasibaigus įstatymo, kaip vieno iš teisių įgijimo

pagrindų, galiojimo terminui, pasibaigia ir galimybė įgyti tame įstatyme nurodytas teises tam

tikromis įstatyme nustatytomis sąlygomis. Įstatymui nustojus galioti, galima įgyvendinti tik tą teisę,

kuri buvo įgyta remiantis įstatymu, įstatymo galiojimo metu ir kuri buvo pažeista, o sprendimas buvo priimtas tik 2008m. kovo 12-13d.;

2) VAV 2006-09-27 įsakymu Nr.2.3-8993 pareiškėjai buvo įpareigoti iki 2006-12-30 parengti statinio projektą ir gauti leidimą statybai, tačiau dėl objektyvių priežasčių, t.y. galiojusio patvirtinto detaliojo plano, negalėjo gauti projektavimo sąlygų sąvado ir statybos leidimo, nes ginčo sklype nebuvo numatytas žemės paskirties pobūdžio keitimas ir galimybė statyti kokius nors statinius, taigi, pareiškėjams ir negalėjo atsirasti teisė statyti ginčo sklype. Todėl Komisija, priimdama sprendimą neišduoti statybos leidimo, nepažeidė teisės aktų reikalavimų, nes ji veikė pagal galiojančius teisės aktus. Sprendimas atitinka VAĮ nuostatas, nes jis priimtas vadovaujantis objektyviais duomenimis- sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, detaliuoju planu, projektavimo sąlygų sąvadu ir galiojančiu Statybos įstatymu, be to, priimdama sprendimą, Komisija privalėjo atsižvelgti į faktą, kad pareiškėjai siekia įgyti leidimą tęsti statybas, kurios buvo pripažintomis savavališkomis. Nors savavališkos statybos aktas buvo surašytas 2004m., o VAV įsakymas, įpareigojantis gauti statybos leidimą, priimtas 2006-09-27, Komisija pareiškėjų prašymą gavo tik 2008m. vasario mėn., t.y., jau galiojant naujai Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijai. Vadovaujantis Nuostatų 21 punktu, Komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo priimamas, kai bent vienas posėdyje dalyvavęs Komisijos narys, kurio dalyvavimas pagal Nuostatų 7 punktą yra privalomas, nepritaria išduoti statybos leidimą arba jei Komisija gauna viešojo administravimo subjekto pranešimą apie savavališką statybą statytojo valdomame žemės sklype (jo dalyje) ir statytojas nepateikia raštiško šio subjekto patvirtinimo, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti, gi nagrinėjamu atveju jokie raštai, patvirtinantys, kad savavališkos statybos padariniai pašalinti, nebuvo pateikti, gi pareiškėjų paminėtuose techniniuose statybos reglamentuose STR 1.07.01:2002, STR 1.05.06:2005 ir STR 1.09.05:2002 nurodomi veiksmai, susiję su statinių projektavimo tikrinimu ir priežiūra, kai nėra savavališkos statybos fakto, be to, šių teisės aktų nuostatų taikymas siekiant įteisinti savavališką statybą nuo 2006-10-17 pažeistų Statybos įstatymo nuostatas. Nuostatų 16 punktas, reglamentuojantis statybos leidimo išdavimo nagrinėjimo tvarką, nenumato kokių nors Komisijos sprendimo turinio įforminimui keliamų reikalavimų, todėl laikytina, kad Komisijos sprendimas, kuriame nurodomas jo priėmimo pagrindas- savavališkos statybos aktas- yra motyvuotas. Vadovaujantis ABTĮ 89 str. 1 dalies nuostatomis, tik pagrindinių procedūrų, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas yra ginčijamo akto panaikinimo pagrindas, todėl tuo atveju, kai procesinių taisyklių pažeidimas teisės aktų tiesiogiai nesiejamas su priimto administracinio akto neteisėtumu, būtina įvertinti, ar toks pažeidimas galėjo turėti įtakos teisingam faktinių aplinkybių nustatymui ir įvertinimui, t.y., priimto akto pagrįstumui. Pareiškėjų teiginys, kad sprendimas priimtas pažeidžiant VAĮ 8, Statybos įstatymo 23 straipsnių, STR 1.07.01:2002 nuostatas ir pažeidžiant viešojo administravimo principus, vertintinas kritiškai, nes skundžias aktas tik vienu atžvilgiu neatitinka VAĮ 8 str. reikalavimų- tuo, kad jame nenurodoma jo apskundimo tvarka. Konstitucinis Teismas 2007-07-07 nutarime pažymėjo, jog teisė negali atsirasti neteisės pagrindu, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai kaip tik ir siekia sukurti sau teises neteisėtu pagrindu- tariamai gindami savo turtinius interesus į savavališkai, be statybos leidimo pastatytą statinį. Pareiškėjai negali reikalauti sau teisės į ginčo sklype pastatytą savavališką statinį, nes statinys buvo statomas savavališkai ir pagal galiojantį Statybos įstatymo 28 str. 2 d. 2 punktą negali būti įteisintas (b.l.30-34).

Pareiškėjas ir pareiškėjų atstovas, bylą nagrinėjant teisme, skundą palaikė, atstovas papildomai paaiškino, kad reikalavimas kažkodėl priimtas už dviejų metų, remiamasi savavalinės statybos aktu, priimtu iki naujos Statybos įstatymo redakcijos įsigaliojimo, kas, atsižvelgus į atsakovės atsikirtimus, yra nelogiška. Atsakovė iš esmės pati pripažįsta atsisakymo išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pagal pirmąjį prašymą neteisėtumą, nors teisme šis atsisakymas nebuvo užginčytas. Teismui panaikinus reikalavimą, lieka galiojantis VAV įsakymas parengti projektą ir gauti statybos leidimą, šis įsakymas ir sukelia pareiškėjams teisines pasekmes. Pareiškėjai savavalinės statybos padarinius pradėjo šalinti ne 2008m.vasario mėnesį, kaip nurodo atsakovė, o tarp 2006m.rugsėjo 27 ir 2007m.lapkričio 27 dienų.

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė skundą prašė atmesti atsiliepimo argumentais, papildomai paaiškino, kad skunde nurodoma ir nagrinėjama bylos nėra tapačios. Savivaldybė nėra statybas prižiūrinti institucija, jai nėra žinomos aplinkybės apie VAVA reikalavimą bei jo panaikinimą ar kitus jos aktus, tačiau ši aplinkybė skundo pagrįstu nedaro, nes nėra nuginčytas savavalinės statybos aktas. Atstovas mano, kad savavalinės statybos šalinimo procedūros prasidėjo pareiškėjams pateikus 2007-11-19 prašymą, t.y. jau įsigaliojus naujai Statybos įstatymo redakcijai. 2006m. lapkričio prašymas tokiu nelaikytinas, nes dar nebuvo pakeista sklypo tikslinė paskirtis. Nenuginčijo sodo bendrijos teritorijos detalaus plano, pagal kurį pareiškėjų sklype nebuvo leidžiama individuali statyba.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Nustatytosios faktinės bylos aplinkybės.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, jog pareiškėjams nuosavybės teise priklauso 0,1052 ha ploto žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini)), esantis Šeškinės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, pagrindinė tikslinė šio žemės sklypo naudojimo paskirtis- kitos paskirties, naudojimo būdas- gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis- mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos (b.l.18), minėtas žemės sklypas suformuotas VAV 2007m. spalio 25d. įsakymu Nr.2.3-11651-(01) sujungus gretimus žemės sklypus: 0,0246 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini) Vilniaus m. k.v.) ir 0,0806 ha ploto žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) (b.l.17), o iki VMSA direktoriaus 2007m. vasario 22d. įsakymo Nr.30-313 „Dėl teritorijos prie Geležinio vilko gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ šis žemės sklypas buvo žemės ūkio paskirties (b.l.44-46,57).

Nustatyta, kad VAVA Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento pareigūnas statytojui M. K. 2004-11-09 surašė savavališkos statybos aktą Nr.(101) 11.11-127, kad pastarasis savavališkai stato individualų gyvenamąjį namą sodų bendrijoje „Šeškinė“, Vilniuje, be statybos leidimo, aktu buvo pareikalauta, kad statytojas sustabdytų savavališkai vykdomus statybos darbus ir nevykdytų jų tol, kol nebus gautas atskiras leidimas juos tęsti (b.l.9). VAV, vadovaudamasis Statybos įstatymo 28 str.2 d.2 punktu, STR 1.09.06:2002 „Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas“ 16.2 punktu ir atsižvelgdamas į VMSA direktoriaus 2005m. liepos 27d. įsakymą Nr.30-1214 dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie Geležinio Vilko gatvės sodininkų bendrijoje „Šeškinė“ detaliojo plano rengimą (šio planavimo tikslas- sklypo ribų formavimas, sklypo paskirties ir statybos reglamentų nustatymas), 2006m. rugsėjo 27d. įsakymu Nr.2.3-8993m statytoją A. K. įpareigojo iki 2006-12-30 parengti statinio projektą ir gauti leidimą statybai (b.l.10,53). Pareiškėjams iki nurodyto termino neparengus statinio projekto ir negavus statybos leidimo, VAV 2007-01-15 priėmė reikalavimą „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ Nr.(100)-1.2-307-(3.31), kuriame nurodė iki 2007-04-15 savo lėšomis nugriauti savavališkai pastatytą statinį. Šis reikalavimas LVAT 2008-06-09 sprendimu (adm.byla Nr.A-896/2008 panaikintas (adm.b.Nr.I-7395-23/2007,b.l.11, adm.b.l.182-184,190-192).

Vykdydami VAV 2006-09-27 įsakymą Nr.2.3-8993m, pareiškėjai 2006-11-10 pateikė VMSA Miesto plėtros departamentui prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo (VAAGK b.Nr.A(G)-39 l.33), kurį išnagrinėjęs departamentas 2006m. lapkričio 27d. raštu Nr.A51-20225(11.4-MPD-0) pranešė, kad, vadovaudamasis VMS tarybos 2003m. vasario 26d. sprendimu Nr.825 (dėl detaliojo plano sprendinių tvirtinimo), negali parengti projektavimo sąlygų sąvado vienbučiam gyvenamajam namui s.b. „Šeškinė“ (skl. Nr. 18A); nurodė, kad šiame sodo sklype, kurio žemės naudojimo būdas- žemės ūkio paskirties teritorija, keitimo galimybė detaliajame plane nenumatyta, dėl nepakankamo užstatyti leidžiamos teritorijos ploto, faktiškai negalima ir gyvenamųjų namų statyba, nes šiems sklypams taikomi statybos, priešgaisrinių bei sanitarinių- higieninių normų apribojimai; paaiškino, kad tokiuose sklypuose galima sodo namų bei jų priklausinių statyba; gyvenamųjų namų statyba arba sodo namų rekonstrukcija į gyvenamuosius namus šiuose sklypuose galima sklypų naudotojams pateikus Miesto plėtros departamentui dokumentus bei tokius sklypų užstatymo variantus, kurie sudarytų prielaidas statybai ir neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams bei statybos normoms ir taisyklėms (b.l.11). VMSA Miesto plėtros departamento atsisakymą išduoti projektavimo sąlygų sąvadą pareiškėjams apskundus Vilniaus apskrities administracinių ginčų komisijai (toliau- VAAGK, b.l.12-13), pastaroji 2007m. vasario 14d. sprendimu Nr.S-19-(A(G)-271) skundą atmetė kaip nepagrįstą (b.l.15). Toks sprendimas motyvuotas tuo, kad departamento veiksmai yra teisėti, nes ši institucija privalo vykdyti VMS tarybos 2003-02-26 sprendimą Nr.825 ir vadovautis šiuo sprendimu patvirtintais sodininkų bendrijos „Šeškinė“ teritorijos da­lies, esančios Šeškinės seniūnijoje, Geležinio Vilko gatvėje, detaliojo plano sprendiniais, pagal kuriuos pareiškė­jams priklausantis sklypas priskiriamas sklypams, kurių žemės naudojimo būdo kei­timo galimybė detaliajame plane nenumatoma, be to, sklype faktiškai negalima gyvenamųjų namų statyba dėl nepakankamo užstatyti leidžiamos teritorijos ploto; pagal detalųjį planą gyvenamųjų namų statyba arba sodo namų rekonstrukcija į gyvenamuosius namus šiuose sklypuose galima sklypų naudotojams pateikus dokumentus bei tokių sklypų užstatymo variantus, kurie sudarytų prielaidas statybai ir neprieštarautų Lietuvos Respublikos įstatymams bei statybos normoms ir taisyklėms, o byloje nėra duomenų, kad minėtas detalusis planas ar jo sprendiniai Miesto plėtros depar­tamentui pateikiant ginčijamą sprendimą buvo pakeisti. Šio sprendimo pareiškėjai teismui neginčijo.

VMSA direktorius 2007m. vasario 22d. priėmė įsakymą „Dėl teritorijos prie Geležinio vilko gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ Nr.30-313, kurio 1 punktu patvirtino teritorijos prie Geležinio Vilko gatvės (sodininkų bendrijos „Šeškinė“ sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) detalųjį planą ir jo sprendinius, nustatydamas, kad šio žemės sklypo paskirtis- kita, naudojimo būdas- gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis- mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, šio įsakymo 2 punktu Miesto plėtros departamentą įpareigojo įtraukti į statinio projektavimo sąlygų sąvadą reikalavimus, susijusius su detaliojo plano sprendinių įgyvendinimu, o 3 punktu pasiūlė išduoti statybos leidimą, pasirašius paramos socialinės infrastruktūros plėtrai sutartį (b.l.16,43-44). Pareiškėjams VMSA Miesto plėtros departamentui 2007-11-19 pateikus prašymą dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo vienbučio gyvenamojo namo sodų bendrijoje „Šeškinė“, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijai (b.l.88), VMSA 2007-12-11 išdavė pareiškėjams projektavimo sąlygų sąvadą Nr.RPS 3629 minėto vienbučio gyvenamojo namo rekonstrukcijai (b.l.87-106) ir pagal šias projektavimo sąlygas buvo parengtas gyvenamojo namo techninis projektas (b.l.113-181).

Komisija, 2008m. vasario 20-21d. posėdyje patikrinusi vienbučio gyvenamojo namo, adresu Šeškinės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, statytojų M. ir A. K. pateiktus dokumentus (prašymą išduoti statybos leidimą), pateikė šias pastabas: pateikti pažymėjimą apie rekonstruojamą pastatą, jo inventorinius planus; sklypo Nr.19 sutikimą dėl neišlaikyto atstumo; plane rodyti aukštų skaičių; taisyti aiškinamąjį raštą (dėl vietinės kanalizacijos) ir nutarė neišduoti statybos leidimo (b.l.8). Komisija, 2008m. kovo 12-13d. posėdyje pakartotinai patikrinusi statytojų M. ir A. K. pateiktus dokumentus, priėmė protokolinį sprendimą Nr.1-11-13, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjams statybos leidimą vienbučio gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai (b.l.7,39,41). Iš sprendimo turinio matyti, kad viena iš statybos leidimo išdavimo klausimą apsvarsčiusios Komisijos narių, Miesto plėtros departamento Statybų leidimų skyriaus vedėja, atsisakė pritarti statybos leidimo išdavimui, šio departamento Sąlygų sąvado skyriaus atstovas pasiūlė atidėti leidimo išdavimą, o Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas- pritarė statybos leidimo išdavimui. Sprendimo pastabose, nurodoma taip: „2.Vadovaujantis savavališkos statybos aktu Nr.(101)11.11-127“, o grafoje „Pastabų įvykdymas“ nurodoma, kad „Projektas nevertintas“.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), išnagrinėjęs administracinę bylą pagal pareiškėjų A. K. ir M. K. skundą atsakovei VAVA dėl VAAGK 2007-03-02 sprendimo Nr.S-38-(A(G)-39) ir VAVA 2007-01-15 reikalavimo Nr.(100)-1.2-307-(3.31) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ panaikinimo, 2007m. rugsėjo 10d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė (b.l.190-192). LVAT, išnagrinėjęs pareiškėjų A. K. ir M. K. apeliacinį skundą dėl minėto VAAT 2007m. rugsėjo 10d. sprendimo, 2008 m. birželio 9 d. sprendimu pareiškėjų apeliacinį skundą patenkino, panaikino ginčijamą VAAT sprendimą ir VAAGK 2007m. kovo 2d. sprendimą Nr.S-38-(A(G)-39) ir priėmė naują sprendimą, kuriuo panaikino VAVA 2007m. sausio 15d. reikalavimą Nr.(100)-1.2-307-(3.31) (b.l.182-184). Teismas konstatavo, kad minėtas reikalavimas priimtas vadovaujantis 2006m. spalio 17d. priimto Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo (Nr. X-857 ) 28 str. 2 dalies nuostatomis, o Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo (2006m. spalio 17d. Nr. X-857) 15 straipsnyje, nurodyta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Vadovaudamasis Konstitucijoje įtvirtintu principu, kad įstatymai atgal negalioja, teismas padarė išvadą, kad tiems santykiams, teisėms bei pareigoms, kurie atsirado iki Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34, ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, turi būti taikomos tuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatos. Taip pat teismas pažymėjo, kad vienas bendrųjų teisės principų yra tas, kad įstatymų leidėjo priimti ir paskelbti įstatymai galioja į ateitį ir neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Reikalavimas, kad paskelbti įstatymai galiotų į ateitį ir neturėtų grįžtamosios galios, yra svarbi teisinio tikrumo sąlyga. Įstatymo negaliojimo atgal principo reikšmė yra ta, kad įstatymai taikomi tiems faktams ir padariniams, kurie atsirado po šių įstatymų įsigaliojimo. Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo baigiamosiose nuostatose pažymėta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Todėl tiems santykiams, teisėms ir pareigoms, kurie atsirado iki minėto Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo turi būti taikomos tuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatos. Kadangi savavališkos statybos įteisinimo procedūra nagrinėjamu atveju pradėta iki statybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2006-10-17 Nr. X-857), todėl procedūros, pradėtos iki Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, turėjo būti baigtos vadovaujantis Statybos įstatymo, galiojusio jų pradėjimo metu, nuostatomis. Atsižvelgęs į tai, kad VAVA 2007m. sausio 15d. reikalavimas Nr.9 100)-1.2-307-(3.31) priimtas pažeidžiant minėtą įstatymo nuostatą, teismas konstatavo, kad šis administracinis aktas yra neteisėtas ir naikintinas, o atsižvelgiant į tai, kad VAAGK ir VAAT neteisingai pritaikė materialinės teisės normą, skundžiami sprendimai naikinami ir priimamas naujas sprendimas.

Teisės aktų, taikytinų sprendžiant ginčą, analizė bei išvados.

Nuo 2002-07-01 iki 2006-10-31 galiojusios Statybos įstatymo 28 str.1 dalis nustatė, kad apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus: 1) surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinę bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) nagrinėja savavališkos statybos priežastis bei aplinkybes, gauna statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinės priežiūros institucijų išvadas, rengia ir teikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui pasiūlymus dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo arba pagal kompetenciją priima reikalingą sprendimą. Šio straipsnio 2 dalis nustatė, kad apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą bei pareigūnų siūlymus dėl jos padarinių pašalinimo ir nustatydama įvykdymo terminą priima vieną iš šių sprendimų: 1) sustabdyti statinio statybą ir pareikalauti iš statytojo (užsakovo) nugriauti statinį, jei teritorijoje, kurioje vykdoma naujo statinio statyba ar statinys rekonstruojamas, draudžiama bet kurio ar tam tikros paskirties naujo statinio statyba ar statinio rekonstravimas; per nurodytą terminą šio reikalavimo neįvykdžius, kreiptis į teismą; 2) jei statinio statyba gali būti vykdoma, leisti statytojui (užsakovui) parengti statinio projektą ir gauti statybos leidimą; 3) įpareigoti statytoją (užsakovą), įvykdžiusį šio straipsnio 2 dalies 2 punkto reikalavimus, perdirbti savavališkai atliktus statybos darbus pagal statinio projektą; 4) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) savo lėšomis statinį nugriauti ir sutvarkyti statybvietę; 5) kreiptis į teismą nepriėmus šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų sprendimų. Šio straipsnio 3 dalis nustatė, kad tuo atveju, jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose nurodytų reikalavimų, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo. Nustatyta, kad, galiojant tokiai statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijai, užfiksuotos tokios reikšmę bylos išsprendimui turinčios aplinkybės: 1) 2004-11-09 surašytas savavališkos statybos aktas Nr.(101) 11.11-127; 2) priimtas VMSA direktoriaus 2005m. liepos 27d. įsakymas Nr.30-1214 dėl pavedimo organizuoti teritorijos prie Geležinio Vilko gatvės sodininkų bendrijoje „Šeškinė“ detaliojo plano rengimą (šio planavimo tikslas- sklypo ribų formavimas, sklypo paskirties ir statybos reglamentų nustatymas); 3) priimtas VAV 2006m. rugsėjo 27d. įsakymas Nr.2.3-8993m, kuriuo statytoja A. K. įpareigota iki 2006-12-30 parengti statinio projektą ir gauti leidimą statybai.

Pagal šiuo metu galiojančios ir ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusios Statybos įstatymo 28 straipsnio (2006-10-17 įstatymo Nr. X-857 redakcija, įsigaliojusi nuo 2006-10-31), 1 dalį apskrities viršininko administracijos, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pareigūnai, atliekantys statybos valstybinę priežiūrą pagal šio Įstatymo 27 str. 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją, vadovaudamiesi Civiliniu kodeksu ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu, nustatę, kad statinio statyba vykdoma pažeidžiant šį Įstatymą ir kitus teisės aktus: 1) nedelsdami dviem egzemplioriais surašo savavališkos statybos aktą, pareikalauja iš statytojo ir rangovo (jei darbai vykdomi rangos būdu) tuojau pat sustabdyti statybos darbus ir įteikia jiems aktą pasirašytinai arba registruotu laišku; 2) Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka surašo administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nagrinėja administracinio teisės pažeidimo bylą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo arba siunčia šį protokolą teismui; 3) ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos jį pateikia pagal priklausomybę apskrities viršininkui arba Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Vyriausybės įgaliotos institucijos viršininkui. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad apskrities viršininko administracija arba Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją išnagrinėja savavališkos statybos aktą ir ne vėliau kaip per mėnesį nuo savavališkos statybos akto surašymo dienos priima vieną iš šių sprendimų: 1) pareikalauti iš statytojo (užsakovo) per nustatytą terminą savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos padarinius – nugriauti ar pagal reikalavimus pertvarkyti savavališkai pastatytą statinį ar savavališkai pastatytą jo dalį ir sutvarkyti statybvietę; 2) kreiptis į teismą, jeigu nepriimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas. Įstatymo 28 straipsnio 3 dalis nustato, kad tuo atveju, jei statytojas (užsakovas) per nustatytą terminą neįvykdo šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyto reikalavimo, apskrities viršininko administracija ar Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybės įgaliotos institucijos pagal šio Įstatymo 27 straipsnio 3, 4, 6, 7 dalyse apibrėžtą kompetenciją teikia teismui prašymą (pareiškimą) dėl įpareigojimų vykdymo. Galiojant šiai Statybos įstatymo 28 straipsnio redakcijai, nustatytos tokios reikšmę bylos išsprendimui turinčios aplinkybės: 1) pareiškėjų 2006-11-10 prašymo VMSA Miesto plėtros departamentui dėl projektavimo sąlygų sąvado išdavimo pateikimas; 2) VMSA Miesto plėtros departamento 2006m. lapkričio 27d. sprendimas Nr.A51-20225(11.4-MPD-0) atsisakyti išduoti projektavimo sąlygų sąvadą; 3) VAVA 2007-01-15 reikalavimo Nr.(100)-1.2-307-(3.31) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ likviduoti savavališkos statybos padarinius ir iki 2007-04-15 savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę, priėmimas; 3) VMSA direktoriaus 2007m. vasario 22d. įsakymo „Dėl teritorijos prie Geležinio vilko gatvės detaliojo plano tvirtinimo“ Nr.30-313, kuriuo patvirtintas teritorijos prie Geležinio Vilko gatvės (sodininkų bendrijos „Šeškinė“ sklypo Nr.18A) detalusis planas ir nustatyta, kad šio žemės sklypo paskirtis- kita, naudojimo būdas- gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis- mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos, priėmimas; 4) LVAT 2008m. birželio 9d. sprendimo, kuriuo panaikintas VAVA 2007m. sausio 15d. reikalavimas Nr.(100)-1.2-307-(3.31), priėmimas.

Įvertinus išdėstytą, darytinos išvados, kad, viena vertus, visi pareiškėjų veiksmai bei atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens aktai po 2004-11-09 savavališkos statybos akto Nr.(101) 11.11-127 surašymo buvo nukreipti vienaip ar kitaip likviduoti savavališkos statybos padarinius, antra, pareiškėjai iki 2006-10-31 dienos gauti statybos leidimą negalėjo dėl ne nuo jų priklausančių priežasčių- dėl to, kad užsitęsė žemės tikslinės paskirties keitimo procedūra. 2006 m. spalio 17 d. Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. X-857 15 straipsnis nustato, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. LVAT cituotame sprendime pabrėžė, kad Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo baigiamosiose nuostatose pažymėta, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo dėl savavališkų statybų priimti administraciniai sprendimai vykdomi pagal šių sprendimų surašymo metu galiojusių teisės aktų nuostatas. Todėl tiems santykiams, teisėms ir pareigoms, kurie atsirado iki minėto Statybos įstatymo 1, 2, 3, 20, 23, 24, 25, 27, 28, 29, 31, 33, 34 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, turi būti taikomos tuo metu galiojančio Statybos įstatymo nuostatos. Kolegija sutinka su atsakovės atsikirtimu, kad šis sprendimas prejudicinės galios nagrinėjamai bylai neturi, tačiau abi bylos yra analogiškos, nes jose nagrinėjami ginčo teisiniai santykiai yra labai panašūs, tad teismas remtis minėtu LVAT sprendimu gali (ABTĮ 13str.1 dalis). Minėta, kad savavališkos statybos įteisinimo procedūra (2004-11-27 savavališkos statybos aktas ir kiti po jo sekę veiksmai bei aktai) pradėta iki statybos įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo įsigaliojimo (2006-10-17 Nr. X-857), todėl procedūros, pradėtos iki Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo, turėjo būti baigtos vadovaujantis Statybos įstatymo, galiojusio jų pradėjimo metu, nuostatomis.

Statybos įstatymo 23 str. 9 dalis nustato, kad Komisija protokolu įformina statinio projekto patikrinimo rezultatus ir sprendimu nurodo savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar jo neišduoti. Komisijos sprendimas išduoti statytojui (užsakovui) jo prašomą statybos leidimą ar statybos leidimo neišduoti yra privalomas savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui). Sprendimas išduoti statybos leidimą gali būti priimtas tik tuo atveju, kai visi nuolatinės statybos komisijos nariai pritaria statybos leidimo išdavimui. Jeigu bent vienas komisijos narys nepritaria statybos leidimo išdavimui, priimamas sprendimas neišduoti statytojui (užsakovui) jo prašomo statybos leidimo. Šis komisijos sprendimas turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Aplinkos ministro 2004m. gruodžio 28d. įsakymu Nr.D1-696 (Aplinkos ministro 2007m. liepos 2d. įsakymo Nr.D1-379 redakcija) patvirtintų Nuolatinės statybos komisijos pavyzdinių nuostatų 20 punktas nustato, kad, kai posėdyje dalyvaujantis Komisijos narys (kurio dalyvavimas posėdyje (nuomonės pateikimas raštu) privalomas) dėl patikrinto statinio projekto (statinio griovimo technologijos aprašymo, statinio griovimo projekto) ar kitų 16–17 punktų reikalavimų turi pastabų ir nepritaria sprendimui išduoti statybos leidimą, protokole įrašo žodį „nepritariu“, nurodo rašto, kuriame pateikiami nepritarimo motyvai, numerį ir datą, ir pasirašo. Nuostatų 21 punktas nustato, kad Komisijos sprendimas neišduoti statybos leidimo priimamas šiais atvejais: 1) bent vienas posėdyje dalyvavęs Komisijos narys, kurio dalyvavimas pagal Nuostatų 7 punktą yra privalomas, nepritaria išduoti statybos leidimą; 2) jei Komisija gauna viešojo administravimo subjekto pranešimą apie savavališką statybą statytojo (užsakovo) valdomame žemės sklype (jo dalyje) ir statytojas (užsakovas) nepateikia raštiško šio subjekto patvirtinimo, kad savavališkos statybos padariniai yra pašalinti. Minėta, kad LVAT VAVA 2007-01-15 reikalavimą Nr.(100)-1.2-307-(3.31) „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“ likviduoti savavališkos statybos padarinius ir iki 2007-04-15 savo lėšomis nugriauti statinį ir sutvarkyti statybvietę panaikino, šis teismą neturi duomenų, kad tretysis suinteresuotas asmuo yra priėmęs kitą reikalavimą ar panašų aktą likviduoti savavališkos statybos padarinius, taigi, iš esmės yra išnykęs ir atsisakymo išduoti statybos leidimą pagrindas, nurodytas Nuostatų 21 punkto 2 papunktyje, o tuo pačiu- ir nurodytas 1 papunktyje.

Įvertinus išdėstytą, kolegija mano, kad skundžiamas sprendimas prieštarauja aukštesnės galios teisės aktų reikalavimams, todėl neteisėtas, be to, aptariamoje situacijoje yra ir neteisingas. Teismas, įvertinęs, kad Komisijos 2008-03-12-13 dienų posėdžiuose pareiškėjų pateiktas projektas nevertintas, o tai pagal teisės aktus turi būti padaryta (Nuostatų 16 p.), mano skundo antrąjį reikalavimą esant pareikštą prieš laiką, todėl netenkintiną.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str. str., 88 str. 3p., 127 str.,

nusprendė:

skundą patenkinti iš dalies. Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Nuolatinės statybos komisijos 2008m. kovo 12-13d. posėdžio protokolinį sprendimą Nr.1-11-13 neišduoti pareiškėjams statybos leidimo vienbučio gyvenamojo namo žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame Šeškinės (duomenys neskelbtini), Vilniuje, sodininkų bendrijoje „Šeškinė“, statybai panaikinti. Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacinius skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Kolegijos teisėjai Bronius JanuškaNijolė ŠidagienėLiudmila Zaborovska