Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-01-28 · Byla Nr. 2SA-19-340/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-01-28
Bylos Nr.
2SA-19-340/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
G.K.
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2SA-19-340/09Procesinio sprendimo kategorija: 122.4; 128.11 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. sausio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos T.Žukauskienės,kolegijos teisėjų D.Kutrienės. E.Žirono,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G.K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria skundas netenkintas, civilinėje byloje pagal pareiškėjo G.K. skundą dėl antstolio veiksmų suinteresuotas asmuo antstolis Andrius Bublys.

Kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydamas panaikinti jo turto areštą (antstolio A.Bublio 2008-03-19 arešto aktą); sustabdyti vykdomąją bylą; nušalinti antstolį A.Bublį; priteisti išlaidas, patirtas su šio skundo nagrinėjimu. Nurodė, jog antstolis, vykdydamas Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-12-03 išduotą vykdomąjį dokumentą dėl 2091,11 Lt išieškojimo išieškotojo UAB „Vilniaus energija“ naudai, areštavo pareiškėjui priklausantį turtą. Nurodė, jog pareiškė antstoliui nušalinimą ir prašė sustabdyti vykdymą, prašymus antstolis atmetė. Mano, jog sprendimo vykdymas, turto areštas, vykdymo išlaidų paskaičiavimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kyla abejonių, ar antstolis nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Nurodė, jog ieškovas nesikreipė tiesiogiai į pareiškėją dėl priteistos sumos gavimo; pareiškėjas pasirengęs tiesiogiai su ieškovu spręsti priteistų sumų sumokėjimą, kai bus išspręsti tarpusavio teisiniai ginčai; tęsiasi procesas dėl pareiškėjo paduotų prašymų dėl proceso atnaujinimo. 2006-09-11 sprendimo vykdymas, kol neišnagrinėti prašymai dėl proceso atnaujinimo, pažeidžia pareiškėjo teisę į sprendimo vykdymo sustabdymą iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Šios aplinkybės sudaro pagrindą spręsti dėl vykdymo stabdymo, jas antstolis galėjo išsiaiškinti iš išieškotojo. Pareiškėjo nuomone, neteisėtas turto areštas, kadangi vykdomasisi raštas nenumatė turto arešto veiksmų atlikimo, be to nebuvo CPK 658 str. 2 d. nustatytų pagrindų turto areštui; turto areštuota daugiau negu reikia; areštas įvykdytas pažeidžiant CPK 609 str. 1 d., 624 str. 1 d., 2 d. 1 p., 639 str. 1 p., 654 – 657 str., 663 str. nuostatas; dėl neteisėto arešto pareiškėjui nepagrįstai tenka ir kitos, su antstolio vykdymo veiksmais susijusios išlaidos. Nurodo, jog antstolis, atmetęs jam pareikštą nušalinimą, neperdavė teisėjui spręsti nušalinimo pareiškimo ir vykdomosios bylos, tai dar viena aplinkybė, rodanti antstolio suinteresuotumą bylos baigtimi. Prašė ištirti, ar vykdomąjį dokumentą antstolis vykdo nepažeisdamas antstolių teritorinio priskirtinumo principo.

Vilniaus m. 1 apylinkės teismas 2008-05-30 nutartimi skundo netenkino; pareiškimo dėl antstolio nušalinimo netenkino. Teismas nustatė, kad Vilniaus m. 1 apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-43-131/06 yra įsiteisėjęs, ieškovo UAB „Vilniaus energija“ naudai iš atsakovo G.K. priteista 1886,83 Lt skolos, 132,68 Lt delspinigių ir 261,18 Lt bylinėjimosi išlaidų; 2007-12-03 išduotas vykdomasis raštas; 2008-01-16 išieškotojas pateikė vykdomąjį dokumentą antstoliui. Teismo vertinimu, antstolio veiksmuose nenustatyta jokių teisės aktų pažeidimų, antstoliui sąžiningai vykdant antstolio darbą nėra pagrindo jo nušalinimui. Pareiškėjo nurodytą aplinkybę, kad jis siekia proceso atnaujinimo minėtoje byloje, teismas laikė nesudarančia pagrindo stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir nušalinti antstolį, nes nėra CPK 65 str. nurodytų pagrindų. Teismas atkreipė pareiškėjo dėmesį, kad antstolio nušalinimas galimas tik esant CPK 65 str. nurodytiems pagrindams.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-05-30 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apelianto nuomone, teismas priėmė nemotyvuotą nutartį, skundo neišnagrinėjo nustatyta tvarka, neišsprendė pareiškėjo prašytų įrodymų išreikalavimo ir nutartį priėmė jų netirdamas; skundą išsprendė neteisėtos sudėties teismas – šališkas antstoliui, suinteresuotas bylos baigtimi. Nutartyje nėra aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, nutartis neatitinka CPK 270, 291 str. reikalavimų; nebuvo ginčo dvipusio nagrinėjimo. Apelianto vertinimu skundžiamoje nutartyje yra prieštaravimų. Reikalavimas panaikinti antstolio neteisėtus veiksmus nebuvo pateiktas nagrinėjimui. Nurodo, jog nutartyje teismas nustato, jog antstolis pagrįstai nesant CPK 626 – 627 str. numatytų pagrindų sustabdė vykdomosios bylos vykdymą; sekančioje pastraipoje nustatė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir nušalinti antstolį. Apeliantui kyla klausimas, ar nutartis atitinka faktines aplinkybes, antstolis sustabdė ar ne vykdomosios bylos vykdymą. Teismo teiginiai, kad ir vėliau antstoliui nušalinimas nepareikštinas nesant CPK 65 str. pagrindų, apelianto nuomone, teismo šališkumą antstoliui rodanti aplinkybė, teismas iš anksto apdraudžia antstolį nuo skundų prieš jį. Nurodo, jog teismas neišsprendė 2008-05-07 prašymo dėl įrodymų užtikrinimo; prašymo išreikalauti įrodymus apie tai, kokią dalį įmonės UAB „Megatomas“ pajamų už pasiuntinių paslaugas sudaro pajamos iš visų jos aptarnaujamų antstolių; nenustatė termino ir nepareikalavo atsiliepimo į patikslintą skundą. Nėra prašymo pateikti vykdomąją bylą, nėra vykdomosios bylos nuorašo byloje; apelianto nuomone, vykdomosios bylos iš viso nebuvo byloje. Apelianto teigimu, klausimą dėl antstolio nušalinimo teismas gali išspręsti ir rašytinio proceso tvarka, tačiau klausimas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo teisėtumo spręstinas žodinio nagrinėjimo tvarka, laikantis bendrųjų turtinių ginčų nagrinėjimo taisyklių, kaip ir kiti reikalavimai. Apelianto nuomone, nutartis pažeidžia jo konstitucines teises, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, betarpiškumo principą, teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolis prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo nutartį nepakeistą; už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis pareiškėjui G.K. paskirti baudą. Nurodo, jog kaip minėta atsiliepimuose pačiam pareiškėjui, pagal jo pateiktus skundus, nušalinimas pareikštas ne remiantis objektyviais įstatymo pagrindais, bet subjektyviuoju aspektu ir nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos. Pažymi, jog apelianto skunduose (pareiškimuose) nenurodytos aplinkybės yra nepagrįstos ir neatitinka teisės normų. Suinteresuotumas ir šališkumas privalo būti tik dėl civilinės bylos nagrinėjimo ir, kad CPK 65 str. nurodytos aplinkybės neleidžia antstoliui vykdyti vykdomojo dokumento, – bet ne su vykdymo procese atliekamais veiksmais. Kadangi pagal įstatymą antstolis privalo būti suinteresuotas vykdomosios bylos baigtimi – imtis visų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Nurodo, jog tenkinus apelianto prašymus būtų vilkinamas civilinis procesas. Nurodo, jog jo procesinis veiksmas – atsisakymas tenkinti skolininko prašymą dėl nušalinimo yra teisėtas bei nereikalaujantis bylos persiuntimo į procesinę kontrolę vykdantį teismą, apie tai skolininkas buvo informuotas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų bei nušalinimo klausimą, teisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šiuos klausimus reglamentuojančias civilinio proceso normas.

CPK 636 str. numato antstolio nušalinimo pagrindus ir tvarką; nušalinimas galimas tik esant CPK 65 str. nurodytiems pagrindams. Kolegijos nuomone, apeliantas nenurodė nei vieno iš CPK 65 str. numatytų nušalinimo pagrindų; pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai vertino byloje esančią medžiagą, priėmė teisingą ir pagrįstą nutartį netenkindamas pareiškėjo prašymų.

Kolegija negali sutikti su apelianto argumentais dėl to, jog nutartyje nėra aprašomosios ir motyvuojamosios dalių, nutartis neatitinka CPK 270, 291 str. reikalavimų. Kaip matyti iš nutarties, joje yra glaustai aptarti apelianto prašymai ir pagrindiniai argumentai – atitinkantys nutarties aprašomąją dalį, taip pat yra ir motyvuojamoji dalis, kurios motyvus apeliantas detaliau dėsto ir skundžia savo atskiruoju skundu. Motyvų glaustumas nesudaro pagrindo panaikinti iš esmės teisingą nutartį.

Apelianto teigimu, reikalavimas panaikinti antstolio neteisėtus veiksmus nebuvo pateiktas nagrinėjimui. Kolegija, analizuodama apelianto pareikštų procesinių dokumentų turinį, konstatuoja, kad pirmo pateikto teismui 2008-04-17 skundo dalyku buvo reikalavimas panaikinti turto arešto aktą, panaikinti 2007-12-03 vykdomąjį dokumentą Nr. 2-43-131/06, nutraukti ar sustabdyti vykdomąją bylą ir nušalinti antstolį (b.l. 1-3). 2008-04-21 papildomu skundu (b.l. 30-31) apeliantas nurodė, kad neteisėtos yra ir antstolio priskaičiuotos vykdymo išlaidos, todėl prašė panaikinti visas antstolio priskaičiuotas vykdymo išlaidas, panaikinti jo neteisėtus aktus. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2008-04-30 nutartimi teismas atsisakė priimti 2008-04-21 papildomą skundą ir buvo nurodyta iki 2008-05-26 pašalinti 2008-04-17 pirminio skundo trūkumus (b.l. 42). 2008-05-06 buvo pateiktas papildomas skundas prie 2008-04-17 skundo, kuriame jis nurodė, kad jam kelia abejonių ir antstolio vykdymo paskaičiavimo pagrįstumas, tačiau skundo dalykas nebuvo suformuluotas; kartu su skundu pateiktas antstolio 2008-04-22 patvarkymas atsisakyti tenkinti prašymą dėl vykdomosios bylos sustabdymo; skundas priimtas teisėjo rezoliucija (b.l. 45-47). Tokiu būdu nagrinėjimo dalyku teisme buvo patikslintas pagal teismo nutarties nurodymus skundas dėl teismo antstolio veiksmų, pateiktas teismui 2008-05-26 (b.l. 61-65), ir teismo priimtas 2008-05-06 dokumentas be suformuluoto reikalavimo (b.l. 45-46). 2008-05-26 patikslinto skundo dalyku buvo nurodytas reikalavimas panaikinti turto arešto aktą, sustabdyti vykdomąją bylą ir nušalinti antstolį A.Bublį. Kaip matyti iš Vilniaus m. 1 apylinkės teismo skundžiamos nutarties turinio, teismas nustatė, kad antstolio veiksmuose nenustatyta jokių teisės aktų pažeidimo vykdant paminėtą teismo sprendimą, antstolis teisėtai vykdė kitus vykdymo veiksmus paminėtoje byloje, teismas atmetė skundą visą apimtimi, t.y. teismas įvertino 2008-03-19 arešto akto teisėtumą ir atmetė skundą ir šio akto panaikinimo dalyje.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties išvada atmesti skundą dėl 2008-09-19 turto arešto; kaip jau buvo nurodyta, teismo nutarties motyvų glaustumas nesudaro pagrindo papaikinti iš esmės teisingą teismo išvadą; kolegija papildo pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus skundo argumentų dalyje. Pareiškėjas G.K. 2006-05-06 ir 2008-05-26 skunduose nurodė, kad turto areštas, jo manymu yra neteisėtas, nes turto arešto akte nurodytas turto arešto pagrindas – vykdomasis raštas, o pastarasis nenumatė arešto veiksmų atlikimo. Pareiškėjas teigia, kad jam nebuvo pateiktas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju, skolininkui nebuvo išaiškintos jo teisės (CPK 654 str.), jis nebuvo iškviestas pas antstolį tikslu nustatyti, ar įmanomas skolos padengimas 663 str. 1 d. numatyta tvarka, išieškotojui tapo prieinama informacija apie jo turtą – buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą; dėl neteisėto, nepagrįsto turto arešto pareiškėjui nepagrįstai tenka ir su antstolio vykdymo veiksmais susijusios išlaidos – buvo pažeistas proceso ekonomiškumo principas. Antstolis pasirinko netinkamą raginimo siuntimo formą – siuntė atvirlaiškį, siunčiant raginimą, naudojosi UAB „Megatomas“ ir UAB „Rubo“ paslaugomis. Tokios įmonės saugo laišką tik dvi paras; o toks trumpas saugojimo terminas neužtikrina galimybės pasinaudoti procesinėmis teisėmis. Pareiškėjo manymu, jo nurodyti pažeidimai suponuoja turto arešto neteisėtumą ir nurodo į antstolio šališkumą.

Pareiškėjo argumentai paneigti vykdomosios bylos Nr. 0042/08/00240 2008 m. medžiaga. 2008-01-22 antstolio patvarkymu buvo priimtas vykdyti Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-12-03 išduotas vykdomasis raštas Nr. 2-43-131/06 dėl 2091 Lt išieškojimo iš skolininko G.K. (vykd. b.l. 3), 2008-01-23 skolininkui buvo registruotu laišku buvo siunčiamas raginimas įvykdyti teismo sprendimą geruoju, raginimas grįžo neįteiktas su atžyma, kad skolininkas nieko neįsileidžia (vykd. b.l. 20); 2008-02-11 raginimas įvykdyti sprendimą geruoju buvo paskelbtas vykdymo veiksmų atlikimo vietos laikraštyje (vykd. b.l. 21-22); tokiu būdu antstolis įteikė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju CPK 657, 660 str. numatyta tvarka. Paskelbto raginimo įvykdyti sprendimą geruoju tekste glaustai išaiškintos skolininko teisės ir pareigos (CPK 643, 644 str.), antstolio reikalavimų privalomumas. 2008-03-19 buvo surašytas skolininko turto – garažo (bokso) arešto aktas, 2004-04-10 aktas buvo įteiktas skolininkui (vykd. b.l. 25-26). Aktas buvo surašytas CPK 675, 678, 681 str. numatytais pagrindais ir tvarka, ta aplinkybė, kad teismo išduotame vykdomajame rašte nėra nurodymo dėl turto arešto, nepanaikino arešto teisėtumo. CPK 663 str. 1 d. numato, kad pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškomą pinigų sumą galima išieškoti per šešis mėnesius darant išskaitymus iš skolininko darbo užmokesčio CPK 736 str. numatyta tvarka; taigi vykdymo procesas nenumato antstolio pareigos kviesti skolininką tikslu išaiškinti, ar toks išieškojimo būdas yra galimas, tai skolininko teisė įrodinėti, jog turto areštas netikslingas. Kadangi raginimas buvo įteiktas tinkamai, laikytina, kad G.K. šia teise nepasinaudojo. Vykdomosios bylos duomenimis, duomenys apie G.K. turtą – garažą (boksą) (duomenys neskelbtini) yra paskelbtos viešame registre (vykd. b.l. 11), išviešintas ir faktas, kad šis turtas yra areštuotas 2001-04-19 aktu, taigi antstolis, paskelbdamas duomenis apie jo turto areštą nagrinėjamoje byloje, skolininko privatumo nepažeidė. Kiti pareiškėjo argumentai – dėl netinkamo raginimo siuntimo būdo pasirinkimo, netinkamo nespecializuotos pašto paslaugų įmonės pasirinkimo, tariamo vykdymo ekonomiškumo principo pažeidimo ir tariamo vienpusiško vykdymo veiksmų atlikimo neturi įtakos turto arešto akto teisėtumui, taip pat negali būti vertinami kaip antstolio nušalinimo pagrindai.

2008-05-06 skundo motyvai yra iš esmės tapatūs vėlesnio, 2008-05-26 skundo motyvams, dėl to kolegija jų atskirai neaptarinėja; skunde taip pat nurodoma, kad pareiškėjui kilo abejonių dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo, tačiau konkrečių motyvų dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo netinkamumo pareiškėjas neteikė, atskiro reikalavimo dėl vykdymo išlaidų nepateikė, t.y. pareiškėjas išdėstė savo abejones dėl vykdymo išlaidų kaip vieną iš motyvų dėl arešto akto ir patvarkymo dėl atsisakymo sustabdyti vykdomąją bylą panaikinimo bei antstolio šališkumo pagrindimo. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko CPK 611 str. numatyta tvarka, taigi pareiškėjui neužkirstas kelias išspręsti ginčą dėl vykdymo išlaidų įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant antstolio prašymą teismui dėl jų priteisimo.

Argumentai, kad nutartyje teismas nustatė, jog antstolis pagrįstai nesant CPK 626 – 627 str. numatytų pagrindų sustabdė vykdomosios bylos vykdymą; sekančioje pastraipoje nustatė, kad pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir nušalinti antstolį – teismo vertinimu, pagrįsti nevisiškai tinkamu nutarties supratimu. Teismo nurodymas, jog antstolis pagrįstai nesant CPK 626 – 627 str. numatytų pagrindų sustabdė vykdomosios bylos vykdymą, vertintinas visame nutarties kontekste kaip rašymo apsirikimas, kadangi nurodymas, jog nėra CPK 626 – 627 str. numatytų pagrindų suponuoja vykdomosios bylos nestabdymą, todėl kolegija laiko, jog tai ir turėjo omenyje pirmosios instancijos teismas. Tokią išvadą pagrindžia ir apelianto minimas kitos pastraipos teiginys, jog pareiškėjo nurodyta aplinkybė nėra pagrindas stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą ir nušalinti antstolį. Laikytina, kad nutartis atitinka faktines aplinkybes, iš bylos medžiagos akivaizdu, kad antstolis nesustabdė vykdomosios bylos vykdymo.

Apelianto argumentus, jog teismo teiginiai, kad ir vėliau antstoliui nušalinimas nepareikštinas nesant CPK 65 str. pagrindų, yra teismo šališkumą antstoliui rodanti aplinkybė, teismas iš anksto apdraudžia antstolį nuo skundų prieš jį, kolegija laiko nepagrįstais. Apeliantas netinkamai interpretuoja teismo teiginius, kadangi pirmosios instancijos teismas, tik atkreipė apelianto dėmesį į CPK nustatytus reikalavimus nušalinimui pareikšti, kad nebūtų pareiškiami nepagrįsti pareiškimai, tačiau jokiais būdais nesprendė galimų nušalinimų pareiškimo ateityje. Todėl, kolegijos vertinimu, tai negali būti laikoma teisėjo šališkumą rodančia aplinkybe.

Apelianto teiginiai, jog teismas neišsprendė 2008-05-07 prašymo dėl įrodymų užtikrinimo; prašymo išreikalauti įrodymus apie tai, kokią dalį įmonės UAB „Megatomas“ pajamų už pasiuntinių paslaugas sudaro pajamos iš visų jos aptarnaujamų antstolių – atmestini. Iš bylos medžiagos matyti, jog prašymas dėl įrodymų užtikrinimo išspręstas teisėjo rezoliucija – spręstinas pašalinus nutartyje nurodytus trūkumus (b.l. 53). Patikslintame skunde toks prašymas nebepalaikomas, kaip ir kiti prašymai dėl įrodymų išreikalavimo. Todėl laikytina, jog teismas pagrįstai dėl to nepasisakė. Kolegija sutinka su apelianto teiginiais, jog teismas antstoliui nenustatė termino ir nepareikalavo atsiliepimo į patikslintą skundą, kadangi byloje nėra pranešimo dėl atsiliepimo, tačiau kolegijos vertinimu, tai nesudaro pagrindo nutarties panaikinimui. Iš byloje esančio patvarkymo dėl vykdomosios bylos išsiuntimo, galima daryti išvadą, kad antstolis apie teisme gautą pareiškėjo skundą buvo informuotas. Pažymėtina, jog atsiliepimo pateikimas yra proceso dalyvio teisė, o ne pareiga.

Dėl apelianto teiginių, jog nėra prašymo pateikti vykdomąją bylą, nėra vykdomosios bylos nuorašo byloje; apelianto nuomonės, jog vykdomosios bylos iš viso nebuvo byloje, kolegija plačiau nepasisako, kadangi kaip matyti iš bylos medžiagos, vykdomoji byla į civilinę byla buvo pateikta (patvarkymas, b.l. 84) ir yra joje, be to apeliantas nenurodo, kuo tai įtakoja nutarties pagrįstumą.

Apelianto teigimu, klausimą dėl antstolio nušalinimo teismas gali išspręsti ir rašytinio proceso tvarka, tačiau klausimas dėl vykdymo išlaidų paskaičiavimo teisėtumo spręstinas žodinio nagrinėjimo tvarka, laikantis bendrųjų turtinių ginčų nagrinėjimo taisyklių, kaip ir kiti reikalavimai. Kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentavimu, kadangi CPK 443 str. 5 d. numato jog CPK XXV skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą, išskyrus šio Kodekso V dalyje numatytus atvejus, kai dalyvaujančių byloje asmenų dalyvavimas teismo posėdyje yra privalomas. Akivaizdu, jog bylų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimas patenka į CPK V skyriaus reglamentavimo sferą, todėl teismas turėjo diskrecijos teisę nuspręsti, ar byloje yra tikslingas žodinis nagrinėjimas. Pagrindinis pareiškėjo reikalavimas buvo dėl antstolio nušalinimo dėl jo netinkamų veiksmų atlikimo, kuris, kaip sutiko pats apeliantas galimas nagrinėti rašytinio proceso tvarka, todėl nebuvo pagrindo dėl kitų apelianto prašymų nagrinėjimo skirti žodinį bylos nagrinėjimą.

Apelianto teiginius, jog nutartis pažeidžia jo konstitucines teises, teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos, betarpiškumo principą, teisėjo nepriklausomumo ir nešališkumo principą, kolegija vertina kaip deklaratyvius, nepagrįstus ir neįrodytus, nesudarančius pagrindo nutarties panaikinimui.

Kolegijos vertinimu, apeliantas turėjo teisę kreiptis į teismą, nagrinėjantį jo prašymus dėl proceso atnaujinimo ir prašyti stabdyti vykdymą, tačiau šia teise nepasinaudojo. Apeliantas reikšdamas nevienkartinius analogiškus skundus ir pareiškimus, kryptingai veikia prieš proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principą, kuris apima ne tik bylos nagrinėjimą, bet ir vykdymo procesą.

Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Todėl atskirasis skundas atmetamas, paliekant 2008-05-30 Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 329, 331, 336, 337, 339 str., kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė T.ŽukauskienėTeisėjai D.KutrienėE.Žironas