- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-01-17
- Bylos Nr.
- 1-38-853/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00895-2012-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Kaltinamasis
- V. G.
- Kategorijos
- 1.2.20.5Melagingi parodymai, išvados ir vertimas (BK 235 str.)
- 1.2.20.6Melagingas įskundimas ar pranešimas apie nebūtą nusikaltimą (BK 236 str.)
- 1.1.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.7.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, našlys, nedirbantis, gyventis (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. G. melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, o būtent: 2012 m. rugsėjo 11 d. 12.30 val. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjui M. K., atėjęs ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 236 str. už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą pranešė, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį tarp 7 dienos 21.00 val. ir 8 dienos 9.00 val. iš kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), buvo pagrobtas jam priklausantis, 1000 litų vertės, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00895-12, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d.
Be to, V. G. prokuroro buvo kaltintas už tai, kad davė melagingus parodymus, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr. 73-1-00895-12, būdamas įspėtas pagal LR BK 235 straipsnį, už melagingų parodymų davimą 2012 m. rugsėjo mėn. 11 d., būdamas nukentėjusiuoju davė melagingus parodymus, apie tai, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį tarp 7 d. 21.00 val. ir 8 d. 9.00 val. iš jo gyvenamo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pavogtas jam priklausantis, 1000 litų vertės, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra, kad padarytas apysunkis nusikaltimas- automobilio pagrobimas, pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 178 str. 2 d.
Apklaustas teismo posėdžio metu kaltinamasis V. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad išėjęs ryte į lauką nerado savo automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) žalios spalvos, kuris buvo paliktas prie jo gyvenamosios vietos, (duomenys neskelbtini) namo, prie vidurinio įėjimo (laiptinės). Automobilio užvedimo raktelis bei dokumentai buvo palikti automobilyje. Automobilyje signalizacijos nebuvo. Apie automobilio vagystę iš karto policijos pareigūnams nepranešė, nes labai susijaudino. Dingusio automobilio vertė buvo 1000,00 Lt. Visą laiką nuo automobilio vagystės vartojo alkoholinius gėrimus dėl patirto susijaudinimo dėl automobilio vagystės. Apie automobilio vagystę policijai pranešė, atrodo, po keturių dienų. Policijos pareigūno buvo įspėtas dėl melagingo pranešimo ir melagingų parodymų davimo. Apie tai, kad su jo automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis jis sužinojo iš policijos pareigūnų, nurodė, jog eismo įvykio nesukėlė. Apie automobilio vagystę policijos pareigūnams pranešė sekančią dieną, kai sužinojo, jog jo automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog 2012-09-07 apie 17-17.30 val., penktadienį, pastatė automobilį. Kai automobilį įsigijo, tai jis buvo po eismo įvykio. Automobiliui buvo priekiniame stikle įtrūkimai, sulankstytas „kapotas“, išdaužtos priekinės lempos. Nurodė, jog su vaikais apie automobilio dingimą nekalbėjo. Vaikams paaiškino, jog automobilį pardavė, nes nenorėjo jų jaudinti ir tik vėliau vaikams pasakė, jog automobilį pavogė.
Teismo posėdžio metu liudytoja B. Č. parodė, kad 2012 m. rugsėjo 6 d. 20.45 val. su sese ėjo iš choro. Girdėjo, jog atvažiuoja automobilis. Ji staiga atsisuko ir pamatė automobilį ir sesę B. ant automobilio „kapoto“. B. nukrito į šalikėlę. Ji iš karto kreipėsi pagalbos į kaimynus ir tada nubėgusi į namus pakvietė tėvus bei grįžo prie B. Ji manė, jog automobilis vyšninės spalvos, nes nuo galinių lempų švietė raudonai. Apklausta policijoje pasakė, jog automobilyje buvo vienas žmogus, tai buvo vairuotojas. Ji atpažino kaltinamąjį, kaip panašiausią iš visų jai pateiktų atpažinti asmenų, iš laikysenos, sudėjimo. Kaltinamasis yra tas pats žmogus, kurį ji atpažino, tačiau negali būti garantuota, kad tai tikrai tas vairuotojas, nes tai buvo akimirkų klausimas. Automobilis, kuris patrenkė jos sesę B., nesustojęs nuvažiavo ir ji pamanė, jog automobilis tyčia partrenkė jos sesę. Ji su sese ėjo dešine kelio puse nugara automobilių važiavimo krypčiai. Jos sesė kliudė automobilio keleivio pusę, priekinį stiklą, „kapotą“.
Motyvuojamoji dalis
Teismo posėdžio metu nepilnametis liudytojas T. G. (kaltinamojo sūnus) patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kadangi posėdžio metu ne viską prisiminė, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu, jog 2012 m. pavasarį, tiksliau datos nepamena tėvas V. G. iš netoliese gyvenančios V., nusipirko automobilį „(duomenys neskelbtini)“, žalios spalvos. Automobilis, kai pirko, buvo apgadintas, tai yra automobilio priekis buvo apgadintas, variklio dangtis ir bamperis įlenkti. Priekinis stiklas nebuvo suskilęs. Tėvas automobilį visada laikė prie gyvenamojo bendrabučio (duomenys neskelbtini) laiptinės. Žino, kad maždaug prieš savaitę laiko buvo nuleistas oras 3 padangom, tėvas jas prisipūtė kieme, po kelių dienų durelių spynelėje rado prikištų degtukų, todėl tėvas automobilį saugodamas nuvarė ir paliko nuosavame kieme pas močiutę T. 2012-09-06 apie 15 val., tai buvo ketvirtadienis, grįžo iš mokyklos, tėvo nebuvo namuose, tai jam brolis D. L. pasakė, kad tėvas išvažiavęs su automobiliu, kur nesakė. Tą patį vakarą buvo savo namo kieme ir apie 20.30 val. tėvas vienas pats parvažiavo su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“. Automobilį pastatė, kaip visada prie laiptinės. Tada pamatė, kad priekinis stiklas daug suskilęs, tai yra visas suskilinėjęs. Tėvas išlipo iš automobilio, suprato, kad jis girtas. Tėvo paklausė, kur buvo, jis neatsakė, paklausė, kur sudaužė stiklą, tai jis pasakė, kad atsidarė „kapotas“ ir suskaldė stiklą. Tiek tėvas, tiek automobilis buvo iki sekmadienio. Sekmadienio ryte apie 10 val. pasižiūrėjęs per langą pamatė, kad nėra automobilio, tėvas buvo namie, todėl paklausė, kur mašina, pasakė, kad pardavė, už kiek nesakė, po to jau kitą kartą tėvas pasakė, kad jam pavogė automobilį. Kai nueidavo miegoti vakarais tėvas būdavo namuose, ryte atsikėlus irgi būdavo. Policininkai tėvo ieškojo dvi dienas, tai yra sekmadienį ir pirmadienį, tada automobilio jau kieme nebebuvo. Kai atvažiavo policininkai, tėvo namuose nebuvo, kažkur buvo išėjęs, tėvas per tas dienas gėrė alkoholio, bet visiškai girtas nebuvo, Matė, kad gėrė kieme su draugais alų, kažkur išeidavo. Apie avariją jam nieko nepasakojo. Ketvirtadienį tėvas buvo girtas, kai parvažiavo, sunkiai paėjo kojomis, jis automobilio neužrakino, raktelio užvedimo spynelėje nepaliko, nes pats automobilį apžiūrėjo, todėl matė, kad jis neužrakintas, o raktelio užvedimo spynelėje nebuvo. Automobilio dokumentus visada laiko daiktų dėtuvėje. Sekmadienio vakare iki 22 val. tėvas grįžo, jam pasakė, kad jo ieško policija, jis atsakė, kad tegul ieško, policininkai buvo sakę, kad dėl avarijos Viekšniuose jo ieško, tėvui apie tai pasakė, bet jis sakė, kad nepadarė jokios avarijos.
Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. paaiškino, jog 2012-09-11 dirbant operatyvinėje grupėje atėjęs V. G. pranešė apie dingusį automobilį “(duomenys neskelbtini)”. Kai pasigedo automobilio iš karto policijos pareigūnams apie tai nepranešė. Pas jį V. G. atėjo iš kelių policijos, kur buvo apklausiamas dėl eismo įvykio. Transpoto priemonė buvo rasta. Jo praktikoje buvo pirmas atvejis, kai apie automobilio vagystę nepranešama iš karto, kai pastebima, jog pavogta transporto priemonė. Nurodė, jog V. G. buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingą pranešimą apie nusikaltimą bei melagingų parodymų davimą. Kai V. G. jam pranešinėjo apie pavogtą automobilį, jis neturėjo informacijos apie tai, kad su neva pavogtu automobiliu buvo sukeltas eismo įvykis.
Teismo posėdžio metu liudytoja V. J. paaiškino, kad 2012 metų gegužės mėnesį V. G. už 1000,00 Lt pardavė jai priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, žalios spalvos, kurio valstybinio numerio neprisimena. Automobilis buvo po eismo įvykio, tačiau važiuojantis. Automobiliui buvo sugadinta priekinė keleivio pusė, nebuvo vairuotojų durelių rankenėlės, priekinis stiklas buvo tik įskilęs. Automobilio pirkimo-pardavimo dokumentų nepildė ir jo neišregistravo VĮ Regitra. Automobilis užsirakindavo tik su rakteliu, ir automobilį pardavė su vienu užvedimo rakteliu.
Teismo posėdžio metu liudytojas R. A. paaiškino, kad 2012 metais, tai buvo ruduo, tikslesnės datos nepamena, buvo tamsu, jis važiavo Vytauto gatve Viekšniuose, Mažeikių r. Ant kelio stovėjo greitosios pagalbos automobilis, jis negalėjo pravažiuoti, todėl išlipo pažiūrėti, kas atsitiko. Įvykio vietoje pamatė kilusį sąmyšį: viena mergaitė buvo persigandusi, o kitai mergaitei buvo suteikinėjama pagalba. Sutiko mergaičių tėvą ir jo pasiteiravo, kas nutiko. Jam paaiškino, jog mergaites patrenkęs automobilis pasišalino iš eismo įvykio vietos. Atvykusi policija aiškinosi įvykio aplinkybes. Įvykio vietoje buvo rastos automobilio žibintų šukės. Rado šukę su „(duomenys neskelbtini)“ ženklu. Vietoje buvęs jaunimas pradėjo aiškintis, kas važinėjasi Viekšniuose su „(duomenys neskelbtini)” automobiliu ir tada, kažkas iš jaunimo, pasakė, jog tokį automobilį turi G. Todėl jis paskambino į policiją ir pranešė, jog eismo įvykį galimai galėjo sukelti „(duomenys neskelbtini)” automobiliu G.
Teismo posėdžio metu L. G. paaiškino, kad 2012 metų vasaros pabaigoje ar rudenį, tikslesnės datos nepamena, jis dirvoje, važiuojant link Žibikų nuo Viekšnių apie 100 metrų atstumu nuo kelio rado automobilį žalios spalvos, lyg tai „(duomenys neskelbtini)”, valstybinio numerio neatsimena. Automobilio priekinis stiklas buvo sutrupėjęs, suskilinėjęs. Daugiau jokių sugadinimų nepastebėjo. Apie rastą automobilį pranešė policijai telefonu 112. Automobilis į dirvą buvo įvažiavęs lauko keliuku ir įvarytas į dirvą. Atvykus policijai ant automobilio buvo rasti plaukai ir suprato, jog tai tas pats automobilis iš eismo įvykio.
Liudytoja T. J. G. teismo posėdžio metu paaiškino, jog jos sūnus V. turėjo žalios spalvos automobilį, kurį laikė prie jos namų už tvoros ant kelio. Kada tas automobilis buvo paimtas ir kas jį paėmė, ji nežino.
Kaltinamojo kaltė įrodoma ir kitais byloje esančiais įrodymais:
iš byloje esančio 2012-09-11 protokolo - pareiškimo, kurį surašė Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjas M. K., matyti, kad V. G., savo parašu patvirtino, kad jis įspėtas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnį už melagingą įskundimą ar pranešimą apie nebūtą nusikaltimą ir patvirtino, kad protokolą jis perskaitė, protokolas surašytas teisingai (10 b.1.);
iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2012-09-11 12.40 val. – 12.50 val., V. G. buvo įspėtas ir pasirašė dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį, ir buvo apklaustas dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vagystės (12 b.1.).
iš byloje esančių 2012-09-06 įvykio registravimo duomenų matyti, kad Mažeikių r. Viekšniai, Vytauto 50 automobilis partrenkė B. Č. ir pasišalino iš eismo įvykio (4, 5 b.l.);
iš byloje esančio nepilnametės liudytojos B. Č. apklausos protokolo matyti, jog 2012 m. rugsėjo 6 d. apie 21 val. Ji su seserim B. Č. ėjo Mažeikių r. Viekšniuose Vytauto gatvės dešiniuoju kelkraščiu, mašinos važiavo iš nugaros. Einant ties 50 namu, B. ėjo iš kairės, tai yra arčiau važiuojamosios dalies, ji į B. pasisuko, kažką sakydama į ją pažiūrėjusi, pamatė, kad iš nugaros važiuojantis automobilis kliudė B., ji užkrito ant variklio dangčio, po to nukrito ant kelio. Tas automobilis, nesustojo, nuvažiavo į priekį, kaip ir važiavęs. Jei teisingai pamena, automobilyje buvo tik vairuotojas. Vairuotojas buvo vyras, amžiaus apie 30- 40 metų. Jo rūbai buvo tamsūs. Tas vyras nepažįstamas, mano, kad atpažintų (15 b.l.);
iš 2012-09-11 asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, kad liudytoja B. Č. atpažino V. G., kaip asmenį vairavusį automobilį, kuriuo buvo partrenkta jos sesuo B. Č. (16,17 b.l.);
iš 2012-10-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrimas automobilis „(duomenys neskelbtini)”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apgadintas: išdaužtas priekinis stiklas, išdaužtas dešinės pusės priekinis žibintas, sulankstyta: dešinės pusės galinis sparnas, dešinės pusės durelės, dešinysis priekinis sparnas, kairės pusės galinis sparnas, kairiosios durelės, kairės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis, stogas, priekinis bamperis. Automobilio durelės užrakintos, spynelės be laužimo pėdsakų (26-29 b.l.);
iš byloje esančio įsiteisėjusio 2012-10-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-997-832/2012 matyti, kad V. G. pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda 5000,00 Lt dydžio bauda su transporto priemonės „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu, už kelių eismo pažeidimus padarytus 2012-09-06 apie 20.57 val. (95-96 b.1.).
Melagingas pranešimas apie nebūtą nusikaltimą yra aktyvūs veiksmai, kuriais institucijoms, nurodytoms BK 236 straipsnyje, pranešama apie tariamai padarytą, rengiamą nusikaltimą arba pasikėsinimą jį padaryti. Melagingo pranešimo formos, būdai (žodžiu, raštu, anonimiškai ir pan.) gali būti tokie patys, kaip ir kaltininkui melagingai įskundžiant įstaigai ar pareigūnui, turinčiam teisę pradėti baudžiamąjį persekiojimą, konkretų asmenį (ar asmenis) kaip padariusį nusikalstamą veiką. Melagingo pranešimo apie nebūtą nusikaltimą sudėtis yra baigta, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie žinomai nebūtą nusikaltimą. Melagingas įskundimas yra baigtas, kai BK 236 straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bet kokia forma perduodama melaginga informacija apie konkretaus asmens neva nusikalstamą veiką ir tos institucijos pradeda melagingai įskųsto asmens baudžiamąjį persekiojimą.
Aptartų įrodymų pagrindu, teismas pripažįsta įrodyta, jog kaltinamasis V. G., turėdamas tikslą išvengti atsakomybės, melagingai pranešė policijos pareigūnams apie nebūtą nusikaltimą, visiškai suvokdamas savo nusikalstamus veiksmus ir to siekdamas, t. y. kad laikotarpyje tarp 2012-09-07 21.00 val. ir 2012-09-08 9.00 val., iš Bažnyčios g. 13 namo nesaugomos automobilių stovėjimo aikštelės buvo pavogtas jam priklausantis automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nors kaltinamasis ir neigia, padaręs nusikalstamą veiką, tvirtindamas, jog automobilis „(duomenys neskelbtini)“ iš tiesų buvo pagrobtas, tačiau, įvertinus visą veiksmų seką, galima daryti visiškai pagrįstą išvadą, jog V. G. melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą policijos pareigūnui. V. G. neigė 2012-09-06 vairavęs transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“ ir apie 20.57 val. Vytauto g. 52, Viekšniuose, Mažeikių r. sukėlęs eismo įvykį, kurio metu sužalojo pėsčiąją B. Č.. V. G. neigimas, sukėlus eismo įvykį, yra paneigtas byloje surinkta medžiaga: B. Č. parodymais, duotais teismo posėdžio metu bei ikiteisminio tyrimo metu; parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenimis, kur B. Č. V. G. atpažino, kaip panašiausią asmenį, vairavusį automobilį, kuris patrenkė jos sesę (16-17 b.l.); teismo posėdžio metu duotais R. A. parodymais, jog eismo įvykio vietoje buvo rasta žibinto šukė su „(duomenys neskelbtini)“ ženklu, o Viekšniuose „(duomenys neskelbtini)“ automobilį turi V. G., todėl ir pranešė policijai, jog eismo įvykį galėjo sukelti su „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu V. G.. Kad eismo įvykio vietoje rasta būtent automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priekinio žibinto šukė patvirtina byloje 2012-09-10 transporto priemonės techninės apžiūros akto kopija, kuriame aprašyti rasto automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techniniai defektai – išdaužtas dešinės pusės priekinis žibintas (34 b.l.); įsiteisėjusiu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje dėl eismo įvykio vykusio 2012-09-06, kurio kaltinamasis V. G. net neskundė, taip patvirtindamas savo kaltę. Be to, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtindamas savo parodymus, V. G. sūnus T. G. patvirtino, jog 2012-09-06 apie 20.30 val. tėvas grįžo automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, kurio priekinis stiklas buvo daug suskilęs. Iš automobilio tėvas išlipo girtas, o kai jis paklausė tėvo, kur sudaužė stiklą, tai tėvas atsakė, jog atsidarė „kapotas“ (19 b.l.). Visi šie įrodymai patvirtina, jog V. G. 2012-09-06 vairuodamas automobilį, kai teisė vairuoti transporto priemones yra atimta, sukėlė eismo įvykį, iš kurio pasišalino. Toliau V. G., vengdamas atsakomybės už padarytas veikas, sugalvojo pranešti apie neva pagrobtą jo automobilį, tačiau pats susipainiojo datose. Visiškai neįtikima, jog asmuo pastebėjęs, kad yra pagrobtas jo automobilis, nepraneša policijai apie prarastą turtą. Juolab, kad teismo posėdžio metu V. G. patvirtino teismui, kad automobilis buvo brangus turtas. Vietoj to, kad pranešti policijai apie dingusį automobilį, V. G. pradeda išgėrinėti, neva malšindamas nuoskaudas dėl prarasto automobilio. Nors prieš tai, kai automobiliui buvo „nuleistos“ trys padangos, saugodamas savo turtą, jis automobilį pastatė prie savo motinos T. J. G., namų. Šias aplinkybes teismui patvirtino tiek pats kaltinamasis, tiek jo sūnus T. G., tiek T. J. G.. V. G. tik pristatytas į policiją 2012 m. rugsėjo 10 d. paaiškinime nurodo, jog jo automobilis buvo pagrobtas ir jis nieko nežino apie eismo įvykį (32 b.l.). Vėliau 2012-09-11 policijai praneša apie neva pagrobtą jo automobilį, pateikdamas protokolą pareiškimą ir duodamas parodymus apie pagrobtą automobilį (10, 12 b.l.). Teismo posėdžio metu V. G. patvirtino, jog automobilį 2012-09-07 pastatė sveiką, tačiau iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog 2012-09-06 po sukelto eismo įvykio automobilis buvo labiau apgadintas nei prieš įvykį, kai buvo įsigytas. Visiškai neįtikima, jog V. G. pastatė automobilį ir paliko jame užvedimo raktelį su dokumentais, automobilio neužrakinęs, taip visiškai nesaugodamas savo turto. Liudytojas T. G. teismui patvirtino, jog tėvas automobilio nebuvo užrakinęs, tačiau raktelių užvedimo spynelėje nebuvo (19 b.l.). T. G. pastebėjus, kad nėra automobilio, jis pasiteiravo tėvo, kur yra automobilis. Tėvas jam atsakė, jog automobilį pardavė, tačiau nei kam, nei už kiek, negalėjo pasakyti (19 b.l.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog 2012-09-10 radus automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo tvarkingai užrakintas bei spynelė be laužimo pėdsakų (26 b.l.). Visa aptartų įrodymų visuma sudaro pagrįstą pagrindą teigti, jog V. G. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 236 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis V. G. buvo kaltinamas ir tuo, kad davė melagingus parodymus, t.y. kad jis, ikiteisminio tyrimo metu būdamas įspėtas pagal LR BK 235 straipsnį už melagingų parodymų davimą, 2012 m. rugsėjo mėn. 11 d., būdamas nukentėjusiuoju, davė melagingus parodymus, apie tai, kad 2012 m. rugsėjo mėnesį tarp 7 d. 21.00 val. ir 8 d. 9.00 val. iš jo gyvenamo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pavogtas jam priklausantis, 1000 litų vertės, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
Pagal teismų praktiką, nėra melagingų parodymų sudėties tuo atveju, kai asmuo, melagingai įskundęs ar pranešęs apie nebūtą nusikaltimą (LR BK 236 str.), vėliau patvirtindamas, pagrįsdamas savo įskundimą ar pranešimą ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, duoda melagingus parodymus. Tokie parodymai yra ankstesnės veikos (melagingo įskundimo ar pranešimo) tęsinys ir savarankišku nusikaltimu, numatytu LR BK 235 straipsnyje, nelaikytini. Kai asmuo, melagingai įskundęs kitą asmenį ar pranešęs apie nebūtą nusikaltimą, vėliau, tyrimo metu apklausiamas liudytoju, pakartoja tą pačią informaciją, jis iš esmės įgyvendina tos pačios veikos – melagingo įskundimo – motyvus ir tikslus. Dėl to nėra pagrindo kaltininko veiką kvalifikuoti dar ir pagal LR BK 235 straipsnį už melagingus parodymus (LAT 2011-11-29 baudžiamoji byla Nr. 2K-458/2011).
Akivaizdu, jog V. G., 2012-09-11 policijos pareigūnui, duodamas melagingus parodymus, tik norėjo patvirtinti savo 2012-09-11 pareiškime nurodytas aplinkybes, todėl tokie jo veiksmai papildomai pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį nekvalifikuotini, LR BK 236 straipsnio 1 dalis apima V. G. veiksmus, duodant melagingus parodymus. V. G. veiksmų kvalifikavimas pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį būtų perteklinis, todėl V. G. pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį išteisintinas (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Kaltinamojo V. G. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.
Skiriant bausmę kaltinamajam, vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis V. G. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. Jis anksčiau neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (40 b.l.), nedirbantis (52 b.l.) ir neregistruotas darbo biržoje (53 b.l.), baustas administracine tvarka (41-44, 95-96 b.l.), psichikos sveikatos centre nesilankė (49, 51 b.l.). Įvertinus išdėstytas aplinkybes, laikytina, jog teisingumas ir bausmės tikslai bus pasiekti V. G., kaip pirmą kartą teisiamam už nesunkų nusikaltimą, skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – viešuosius darbus. Nustatant konkretų bausmės dydį, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Vadovaujantis LR BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitomas laikas išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2012-09-11 iki 2012-09-13, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant šešioms viešųjų darbų valandoms. Laikytina, jog V. G. yra atlikęs 18 valandų viešųjų darbų bausmės.
Ikiteisminio tyrimo metu V. G. paskirtos kardomosios priemonės: įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (61, 63-64 b.l.) nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinis įrodymas baudžiamojoje byloje automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris saugomas Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK (30-31 b.l.), kaltinamajam V. G. negrąžintas, kadangi 2012-10-29 nutarime administracinio teisės pažeidimo byloje yra išspręstas klausimas dėl automobilio konfiskavimo (95-96 b.l.) ir įsiteisėjusiu Mažeikių rajono apylinkės teismo nutarimu automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra konfiskuotas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3, 297-299, 301-308 straipsniais,
nusprendžia:
V. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 236 straipsnio 1 dalį ir nubausti jį 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausme, kas mėnesį dirbant po 40 (keturiasdešimt) valandų.
V. G. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį išteisinti (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu į bausmės laiką įskaityti V. G. laikino sulaikymo laiką išbūtą nuo 2012-09-11 iki 2012-09-13, prilyginant vieną sulaikyme išbūtą dieną šešioms viešųjų darbų valandoms (3 dienos x 6 viešųjų darbų valandos = 18 viešųjų darbų valandų).
Išaiškinti V. G., kad jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėją nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda ar areštu.
Jei asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda ar areštu pagal šio kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kardomąsias priemones įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Mažeikių rajono apylinkės teisme.