Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje D. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, turintis pagrindinį išsilavinimą, nedirbantis, VšĮ (duomenys neskelbtini) moksleivis, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. D. D. 2020 m. rugsėjo 15 d., apie 7.42 val., (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ((duomenys neskelbtini)), konflikto metu smurtavo prieš nukentėjusįjį I. A. (spyrė vieną kartą nukentėjusiajam I. A. į galvą, dėl ko nukentėjusysis I. A. nugriuvo ant šaligatvio) ir sukėlė nukentėjusiajam I. A. fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą (padarė odos nubrozdinimą pakaušio dešinėje, kraujosruvą su nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinėje, minkštųjų audinių paburkimą (tinimą) nosies, viršutinės ir apatinės lūpų srityse, viršutinio kairio pirmo danties vainiko nuskėlimą).

Motyvuojamoji dalis

2. Įrodymai, jų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

2.1. Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir parodė, kad prieš aptariamą įvykį pažinojo nukentėjusįjį I. A. iš matymo. Pastarasis yra anksčiau kabinėjęsis prie jo (kaltinamojo) draugo – visuomet užkabindavo su petimi ir provokuodavo konfliktines situacijas, o su nukentėjusiuoju I. A. pakalbėjus jis sakydavo, kad nieko nežino apie tai. Nukentėjusysis kabinėdavosi viešoje vietoje. Jis pats (kaltinamasis) tokį netinkamą nukentėjusiojo I. A. elgesį matė 3 kartus, tačiau jis pats asmeniškai į tai nesikišdavo. Tikslios datos nepamena, bet tai galėjo būti 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 7.30 val. Tuo metu jis iš savo draugės ėjo į darbą (duomenys neskelbtini) gatve. Jis buvo susitaręs pakeliui į darbą prie parduotuvės „Iki“ ((duomenys neskelbtini)) susitikti su savo draugu Š. V. ir į darbą eiti kartu. Eidamas autobusų sustojime, esančiame centre, prie minėtos parduotuvės „Iki“, jis susitiko su nukentėjusiuoju I. A., kuris buvo kartu su 2–3 savo draugais. Autobusų sustojime nukentėjusysis I. A. užkabino jį pečiu, tačiau jis (kaltinamasis) pagalvojo, kad tai galėjo įvykti netyčia, nes buvo nemažai žmonių, todėl į tokį nukentėjusiojo I. A. elgesį nesureagavo. Eidamas link parduotuvės „Iki“ pamatė ateinantį savo draugą Š. V.. Pastarajam einant ties vaistine (duomenys neskelbtini) jį petimi užkabino nukentėjusysis I. A.. Jo (kaltinamojo) vertinimu, nukentėjusysis I. A. Š. V. užkabino stipriai ir tyčia. Susitikus su Š. V. pastarasis pasakė, kad jį užkabino nukentėjusysis I. A. ir jis nori eiti pakalbėti su nukentėjusiuoju. Jis (kaltinamasis) sutiko su tokiu Š. V. pasiūlymu, tik pasakė, kad tai vyktų kuo greičiau, nes jiems reikia skubėti į darbą. Jiedu su Š. V. nuėjo į autobusų stotį, kur buvo nukentėjusysis I. A. su savo draugais. Priėjus prie jų Š. V. kalbėjo su I. A. dėl pastarojo elgesio, tačiau pokalbio metu nukentėjusysis I. A. tokio savo elgesio nepripažino ir neigė tai, kad jis kabinėjosi. Tuomet Š. V. kelis sykius stūmė I. A.. Konflikto metu nukentėjusysis šaipėsi iš jų, demonstravo visokias grimasas. Kai jis (kaltinamasis) pasakė, kad kabinėjimasis prie Š. V. negalėjo būti netyčinis, nukentėjusysis I. A. pasakė jam necenzūrinius žodžius. Tuomet jis (kaltinamasis) pasakė nukentėjusiajam, kad šis kontroliuotų savo kalbą, tačiau nukentėjusiajam I. A. tai buvo nė motais, jis toliau šaipėsi. Todėl jis (kaltinamasis) nesusivaldė ir dešine koja spyrė nukentėjusiajam I. A. į galvą. Po spyrio nukentėjusysis I. A. nugriuvo ant žemės. Nukentėjusiajam I. A. besikeliant jis (kaltinamasis) su Š. V. išėjo į darbą. Supranta, kad galėjo nukentėjusiajam I. A. nieko nedaryti, tačiau tai buvo jo emocijų protrūkis ir jis nesusivaldė. Tokį savo poelgį vertina neigiamai, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Atsiprašo nukentėjusiojo. Suprato savo netinkamo elgesio pasekmes, nes šiuo metu, kol vyksta procesas, jis negali išvažiuoti dirbti į užsienį. Pripažįsta, kad savo veika galėjo nukentėjusiajam padaryti žalą ir yra pasiruošęs ją atlyginti, tačiau nukentėjusysis I. A. nesutinka, kad jam žala būtų atlyginta. Panevėžio teritorinei ligonių kasai žalą atlygino visiškai.

2.2. Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis D. D. nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, jis prisipažino esantis kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Be to, kaltinamasis D. D. ikiteisminio tyrimo metu sutiko, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas (2 t., 79 b. l.). Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

2.3. Be pirmiau paminėtų kaltinamojo parodymų, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais bei sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ištirtais įrodymais:

2.3.1. nukentėjusiojo I. A. parodymais apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. ryte kartu su K. R. ir M. B. atvyko į (duomenys neskelbtini) centrą ir ėjo link statybvietės, esančios (duomenys neskelbtini) aikštėje, nes ten dirbo. Pakeliui matė kaltinamąjį D. D.. Ėjo pro parduotuvę (duomenys neskelbtini), prie jos sutiko Š. V., su kuriuo prasilenkdami susitrenkė pečiais. Anksčiau su Š. V. buvo kilęs žodinis konfliktas, todėl šįkart jis pirmas kliudė Š. V. pečiu, nes jam (nukentėjusiajam) sukilo pyktis dėl ankstesnio konflikto. Praėję parduotuvę (duomenys neskelbtini) susitiko M. B. brolį F. B. su draugu, visi sustoję kalbėjo. Tai buvo apie 7.30 val. Pamatė nuo parduotuvės (duomenys neskelbtini) ateinančius D. D. su Š. V., kuriems priėjus Š. V. pradėjo jį (nukentėjusįjį) stumdyti ir jie apsižodžiavo. Netrukus pajuto smūgį į galvą, po kurio nugriuvo ir nieko neatsimena. Kas jam sudavė nematė, bet vėliau draugai jam pasakė, kad jam iš kojos spyrė D. D.. Atsimena, kad atvyko medicinos darbuotojai, tuo metu D. D. ir Š. V. šalia nebebuvo. Atsigavęs juto skaudantį priekinį dantį, nosį, žandikaulį, skruostą, jam svaigo galva, buvo praskelta lūpa ir pakaušis. Daiktų nepasigedo. Medicinos darbuotojai išvežė jį į Skubios pagalbos skyrių. Apie tai pranešė savo pamotei R. A.. Mano, kad D. D. spyrė jam, nes jis pirmas pastūmė Š. V. (1 t., 46–47, 50, 51–52, 55, 58 b. l.);

2.3.2. liudytojos R. A. parodymais apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. 9 val. įsūnis I. A. jai pranešė apie tai, kad jis yra ligoninėje, kad jį sumušė ir papasakojo jai įvykio aplinkybes (1 t., 123–124 b. l.);

2.3.3. liudytojų K. R., M. B., F. B. ir A. G. parodymais, kurie patvirtino nukentėjusiojo I. A. nurodytas aplinkybes (1 t., 139–140, 161–162, 180–181, 194 b. l.);

2.3.4. liudytojo Š. V. parodymais apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 7.15 val. išėjo iš savo namų ir ėjo link miesto centro, kur turėjo susitikti su savo draugu D. D.. Eidamas prie parduotuvės (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje, pamatė ateinančius tris vaikinus, iš kurių vienas jam buvo pažįstamas iš matymo. Prasilenkiant minėtas iš matymo pažįstamas vaikinas tyčia užkliudė jį pečiu, iš to visi vaikinai juokėsi. Matė, kad minėti vaikinai nuėjo link autobusų stoties. Neužilgo susitiko su D. D., papasakojo jam apie įvykį ir pasiūlė nueiti į autobusų stotį bei pasiaiškinti su minėtu iš matymo pažįstamu vaikinu paminėto jo poelgio priežastis. Apie 7.40 val. jiedu su D. D. nuėjo į autobusų stotį, priėjo prie minėtų vaikinų ir su jį užkliudžiusiu vaikinu pradėjo aiškintis, dėl ko minėtas vaikinas jį užkliudė. Jis (liudytojas) iš pykčio pastūmė minėtą vaikiną. Neužilgo D. D. spyrė koja minėtam vaikinui į galvą, dėl ko šis vaikinas pargriuvo ant žemės. Po to jiedu su D. D. nuėjo (2 t., 3–4 b. l.);

2.3.5. liudytojo S. S. parodymais apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 7.35 val. dirbdamas (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje pamatė ant šaligatvio gulintį vaikiną, o priėjęs prie šio vaikino matė kraujo žymes. Paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pranešė apie įvykį. Sužalotas vaikinas sunkiai orientavosi aplinkoje, jam svaigo galva. Šalia buvęs kitas vaikinas pasakė jam, kad sužalotam vaikinui kažkas spyrė ir šis nugriuvo ant šaligatvio. Maždaug po 5 minučių atvyko medicinos darbuotojai ir policijos pareigūnai, o jis pats nuėjo dirbti savo darbo (2 t., 9–10 b. l.);

2.3.6. liudytojo G. K. parodymais apie tai, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. apie 7.45 val. gavo pranešimą apie tai, kad (duomenys neskelbtini), yra sumuštas vaikinas. Atvykus į įvykio vietą, joje buvo atvykę medicinos darbuotojai. Sumuštas vaikinas negalėjo rišliai papasakoti įvykio aplinkybių, nurodė, kad jį sumušė iš matymo pažįstamas asmuo. Vaikino veidas buvo kruvinas. Po to medicinos darbuotojai sumuštą vaikiną išvežė į Skubios pagalbos skyrių. Kartu su sumuštu vaikinu buvę jo draugai pasakė, kad vaikiną sumušė D. (2 t., 26–27 b. l.);

2.3.7. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje ((duomenys neskelbtini)). Ant šaligatvio plytelių matyti raudonos spalvos dėmės, panašios į kraują. Iš įvykio vietos niekas nepaimta (1 t., 10–11, 13–17 b. l.);

2.3.8. specialisto išvada ir specialisto paaiškinimu, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam I. A. nustatytas odos nubrozdinimas pakaušio dešinėje, kraujosruva su nubrozdinimu apatinės lūpos gleivinėje, minkštųjų audinių paburkimas (tinimas) nosies, viršutinės ir apatinės lūpų srityse, viršutinio kairio pirmo danties vainiko nuskėlimas, apimantis mažiau nei pusę danties vainiko; sužalojimai galėjo būti padaryti kietu buku daiktu, vieno smūgio į veido sritį pasekoje ir nukentėjusiajam nugriuvus bei pakaušio dešine puse atsitrenkus į kitą kietą paviršių, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku; sužalojimų padarymas sukelia fizinį skausmą; sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., 73, 75–77 b. l.);

2.3.9. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolais, iš kurių matyti, kad nukentėjusysis I. A., liudytojai K. R., M. B. ir F. B. atpažino kaltinamąjį D. D. kaip asmenį, sumušusį nukentėjusįjį I. A. (1 t., 98–100, 103–104, 143–145, 148–149, 165–169, 184–186, 190–191 b. l.);

2.3.10. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad kaltinamasis D. D. ir nukentėjusysis I. A. akistatos metu kiekvienas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus (2 t., 71–73 b. l.);

2.3.11. vaizdo įrašais ir jų apžiūrų protokolais, iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėti (duomenys neskelbtini) autobusų stoties ir policijos pareigūnų nešiojamų vaizdo kamerų padaryti įrašai. Vaizdo įrašuose užfiksuotos įvykio aplinkybės ir įvykio vietoje buvusių asmenų (nukentėjusiojo I. A., liudytojo K. R.) nurodytos aplinkybės (1 t., 23–24, 29–32 b. l.);

2.3.12. Bendrojo pagalbos centro Alytaus skyriaus pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2020 m. rugsėjo 15 d. 7.42 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie (duomenys neskelbtini) autobusų stotyje sumuštą vaikiną (2 t., 19, 21–22 b. l.).

2.4. Ištyręs ir įvertinęs visus ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis teismas nustatė, kad įrodymai byloje surinkti BPK nustatyta tvarka, tai yra teisėtais būdais ir tvarka bei laikantis įstatymo. Byloje esantys įrodymai buvo patikrinti teisiamojo posėdžio metu atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo ir duotų parodymų, visi paminėti įrodymai įrodo, jog kaltinamasis D. D. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį I. A., sukėlė jam fizinį skausmą bei nežymiai sutrikdė jo sveikatą, t. y. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kuri pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

2.5. Kaltinamojo D. D. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, taip pat visiškai atlygino Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą žalą (ketino žalą atlyginti nukentėjusiajam, tačiau pastarasis žalos atlyginimo nepriėmė) (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

3.1. 2021 m. gegužės 21 d. teisme buvo gautas kaltinamojo D. D. ir jo mamos M. S. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą jos (M. S.) atsakomybei (2 t., 107–111 b. l.).

3.2. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas gali taikyti BK 40 straipsnį tik esant visų paminėtų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga – laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

3.3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. D. ir laiduotoja M. S. palaikė prašymus atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja nurodė, kad kaltinamasis gyvena kartu su visa šeima (ji (laiduotoja), kaltinamojo tėtis ir dar du jaunesni kaltinamojo broliai). Jie (kaltinamasis ir laiduotoja) matosi dažnai. Kai ji (laiduotoja) dirba naktinėje pamainoje, tuomet namuose būna kaltinamojo tėtis ir jis mato kaltinamąjį. Be to, jiedu (laiduotoja ir kaltinamasis) susiskambina, ji kontroliuoja, ką veikia jos vaikai (taip pat ir kaltinamasis D. D.), nes jai reikia žinoti, ką jie veikia. Jie (laiduotoja ir kaltinamasis) yra artimi, kaltinamasis visada konsultuojasi su ja svarbiais klausimais, ji visada pataria sūnui. Kartais jų nuomonės išsiskiria, bet jie nebūna ilgą laiką susipykę ir nebūna taip, kad nebendrautų ilgą laiko tarpą. Taip pat laiduotoja M. S. nurodė, kad sutinka būti savo sūnaus laiduotoja ir supranta savo kaip laiduotojos atsakomybę, supranta, kad ji turės daryti teigiamą įtaką savo sūnui. Anksčiau kaltinamasis D. D. nėra nusikaltęs, nėra smurtavęs prieš kitus asmenis, laiduotojai nėra žinomi tokie atvejai. Apie kaltinamojo D. D. padarytą nusikalstamą veiką ji sužinojo po kelių dienų, kai į namus gavo laišką apie tai. Mano, kad sūnus, žinodamas jos (laiduotojos) griežtą būdą (sūnų ji auklėja griežtai, kartais taiko jam poveikio priemones (pavyzdžiui, neleidžia kurį laiką išeiti iš namų, išskyrus į mokyklą, neduoda dienpinigių ir pan.)) ir pergyvendamas dėl įvykio (pergyvendamas dėl ko nors kaltinamasis tampa nekalbus, užsidaro savyje), iškart neišdrįso pats apie tai pasipasakoti jai. Kaltinamasis dėl savo veikos pergyvena (po įvykio tapo uždaresnis, labiau susirūpinęs), jis pasikeitė – tapo geresniu, pradėjo labiau klausyti, daugiau padėti namuose (tvarkyti namus, gaminti valgyti ir pan.). Kalbėjo su sūnumi apie įvykį – sūnus jai pasakojo, kad sumušė nukentėjusįjį, nes pastarasis ilgą laiką kabinėjosi ir jam trūko kantrybė, nesusivaldė, o ji (laiduotoja) paaiškino, kad jis (sūnus) galėjo nereaguoti į tokį nukentėjusiojo elgesį. Ji (laiduotoja) barė savo sūnų. Kaltinamasis D. D. su ja (laiduotoja) elgiasi pagarbiai. Ji savo sūnaus poelgį vertina blogai, nepateisina tokio jo elgesio. Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad laiduotoja neteista, nebausta administracine tvarka, ji dirba ir darbovietėje charakterizuojama teigiamai, kaip gerai atliekanti jai pavestus darbus, nekonfliktiška, tvarkinga, darbšti ir pareiginga darbuotoja, ją neigiamai charakterizuojančių duomenų byloje nėra (2 t., 111–113 b. l.). Pasak pačios laiduotojos M. S., jos sveikatos būklė netrukdys jai būti sūnaus D. D. laiduotoja. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo teismui abejoti kaltinamojo mamos M. S. galimybe būti laiduotoja ir daryti teigiamą įtaką kaltinamajam D. D..

3.4. Kaltinamasis D. D. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai, parodė apie jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nuoširdžiai gailėjosi dėl savo poelgio ir suprato tokio savo poelgio pasekmes. Be to, kaltinamasis D. D. neteistas, administracine tvarka nebaustas, jis mokosi, neregistruotas priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitose (2 t., 38, 42–43, 45–46 b. l.). Kaltinamasis visiškai atlygino nusikalstama veika Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą turtinę žalą (1 t., 96 b. l.), taip pat pasiruošęs atlyginti nukentėjusiajam I. A. padarytą turtinę žalą, tačiau nukentėjusysis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nesutiko priimti iš kaltinamojo turtinės žalos atlyginimo. Svarbu įvertinti kaltinamojo D. D. padarytos veikos pavojingumą – kaltinamasis padarė vieną tyčinį, nesunkų, baigtą nusikaltimą. Visos šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad kaltinamasis D. D. padarys tinkamas išvadas, ateityje elgsis atsakingai, laikysis įstatymų ir naujų nusikalstamų veikų nebedarys.

3.5. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, į prokurorės poziciją, o taip pat į laiduotojos turtinę padėtį (bendros jos šeimos pajamos per mėnesį sudaro apie 2000 eurų, tačiau daug išleidžiama pragyvenimui, sutaupyti per mėnesį kartais pavyksta iki 200 eurų), teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju galima kaltinamąjį D. D. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, perduodant jį pagal laidavimą laiduotojos M. S. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis).

3.6. BK 40 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Atsižvelgdamas į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, o taip pat siekdamas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas laidavimo terminą nustato 1 metams.

3.7. Prokurorė siūlė skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant kaltinamąjį per 1 mėnesį atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą. Bet nukentėjusysis nesutinka priimti iš kaltinamojo turtinės žalos atlyginimo (nei 2021 m. balandžio 21 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu, nei 2021 m. gegužės 25 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nesutiko priimti iš kaltinamojo turtinės žalos atlyginimo). Todėl paskyrus tokią baudžiamojo poveikio priemonę, o nukentėjusiajam nepriimant iš kaltinamojo turtinės žalos atlyginimo, paminėtos baudžiamojo poveikio priemonės vykdymas kaltinamajam būtų nepagrįstai apsunkintas. Tokiu būdu, siekiant tinkamo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto įgyvendinimo, atsižvelgiant į visas pirmiau paminėtas aplinkybes, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, kaltinamajam D. D. skiriama ne prokurorės siūloma, o BK 71 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – minimali įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (numatytas tokios įmokos dydis nuo 5 MGL iki 125 MGL). Teismo nuomone, būtent tokia baudžiamojo poveikio priemonė bus optimali, tikslinga bei teisinga ir būtent tokiu būdu bus įgyvendinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslai.

4.1. Ikiteisminio tyrimo metu Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė 168,43 Eur dydžio civilinį ieškinį Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytai turtinei žalai atlyginti (1 t., 83–90 b. l.). Tačiau ši žala buvo atlyginta (1 t., 96 b. l.). Atsižvelgiant į tai, procesas dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos pareikšto civilinio ieškinio nutraukiamas.

4.2. Nukentėjusysis I. A. ikiteisminio tyrimo metu pareikštame civiliniame ieškinyje prašė priteisti jam iš kaltinamojo D. D. 19,82 Eur dydžio turtinę žalą, pridėjo šią žalą patvirtinančių dokumentų kopijas. Nurodė, kad jis turtinę žalą patyrė, nes jam reikėjo pirkti vaistus (išleido 2,47 Eur), daryti dantų rentgenogramą (sumokėjo 2,47 Eur) ir valyti striukę (sumokėjo 14,30 Eur) (1 t., 78, 117–120 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu (iki įrodymų tyrimo pradžios) nukentėjusysis I. A. savo civilinio ieškinio nepapildė, jį palaikė ir patvirtino, kad jam padaryti sužalojimai sugijo, danties gydyti nereikėjo ir kitokios turtinės žalos jis nepatyrė.

4.2.1. Paminėta nukentėjusiojo I. A. patirta turtinė žala įrodyta byloje esančiais duomenimis. Kaltinamasis D. D. šios žalos neneigia ir yra pasiruošęs ją atlyginti. Ši žala nukentėjusiajam I. A. iki šiol nėra atlyginta, nes pats nukentėjusysis atsisako priimti iš kaltinamojo žalos atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, iš kaltinamojo D. D. priteisiamas nukentėjusiajam I. A. pirmiau paminėtos žalos atlyginimas.

4.3. Šioje vietoje teismas pažymi, kad bylos nagrinėjimo teisme pabaigoje, pabaigus įrodymų tyrimą, savo baigiamosios kalbos metu nukentėjusysis I. A. paprašė priteisti jam iš kaltinamojo neturtinę žalą, tačiau civilinio ieškinio papildymo jis nebuvo parengęs, jis neturėjo su savimi dokumentų, patvirtinančių jo neturtinę žalą ir nenurodė neturtinės žalos dydžio. Todėl tenkinti tokį nukentėjusiojo I. A. prašymą šioje byloje nėra pagrindo. Bet nukentėjusiajam I. A. išaiškinama, kad jo civilinio ieškinio išsprendimas šioje byloje neeliminuoja nukentėjusiojo teisės ir galimybės vėliau, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusioms su aptariamu įvykiu (pavyzdžiui, paaiškėjus neturtinei žalai), surinkti visus patirtą žalą patvirtinančius dokumentus ir kreiptis į kaltinamąjį D. D. dėl visos patirtos žalos atlyginimo, o jam atsisakius ją atlyginti – į teismą civilinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.283 ir 6.286 straipsniai).

5.1. Kaltinamajam D. D. taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., 66–67 b. l.), kuri paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinama.

5.2. Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai – kompaktiniai diskai, saugomi baudžiamojoje byloje (1 t., 22, 50 b. l.), paliekami saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

5.3. Šioje byloje valstybė patyrė išlaidas už teismo procesinių dokumentų įteikimą. Tačiau BPK 105 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas <...>, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Pagal suformuotą teismų praktiką priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą nutraukus, proceso išlaidos iš asmens negali būti išieškomos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-93-788/2017 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, išlaidos už teismo procesinių dokumentų įteikimą iš kaltinamojo D. D. neišieškomos.

5.4. Kaltinamasis D. D. laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–305, 307–308 straipsniais teismas

nusprendžia:

D. D., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos M. S. atsakomybei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, paskirti D. D. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (250 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, šią įmoką sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į minėto fondo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (bankas „Luminor Bank AS“).

D. D. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Priteisti iš D. D. 19,82 Eur (devyniolika eurų 82 ct) I. A. turtinei žalai atlyginti. Išaiškinti I. A., kad jis turi teisę po šio nuosprendžio įsiteisėjimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms, susijusioms su jo patirta žala, surinkti visus žalą patvirtinančius dokumentus, nustatyta tvarka pateikti juos D. D. ir reikalauti iš jo žalos atlyginimo, o D. D. atsisakius atlyginti žalą – nustatyta tvarka kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka.

Procesą dėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinius diskus, saugomus baudžiamojoje byloje, palikti saugoti kartu su baudžiamosios bylos medžiaga.

Išaiškinti D. D., kad tuo atveju, jeigu jis, būdamas atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje gali būti panaikintas ir gali būti sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai M. S., kad laiduotoja turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.