Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Algimanto Smolsko, teisėjų Jono Gaidukevičiaus, Alberto Milinio, sekretoriaujant Audrai Obelieniūtei, dalyvaujant prokurorei Auksei Repšytei, gynėjui adv. Juozui Petrui Klimaičiui, kaltinamajam S. B. , nukentėjusiajai M. B. , jos atstovei advokatei Vandai Laukevičienei, specialistei Audronei Čeginskienei, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Prienų rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 4 skyrių išsilavinimą, II grupės invalidas, pensininkas, našlys, gyvenantis Prienų r., (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal LR BK 129 str. 1 d., -

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. B. 2005 m. spalio 22 d. apie 19.30 val., savo sodybos kieme, esančios Prienų rajone, (duomenys neskelbtini)kaime, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, lenktiniu peiliu smogė smūgį nukentėjusiajam A. B. į krūtinę, ir tuo padarydamas kiauryminį durtinį-pjautinį krūtinės ląstos ertmės sužalojimą, pasireiškusį kiaurine durtine-pjautine krūtinės ląstos kairės pusės sienelės žaizda, kairiojo plaučio apatinės skilties priekinio krašto pjautiniu pažeidimu, kiauriniu durtiniu-pjautiniu širdiplėvės ir kairio širdies skilvelio priekinės sienelės pažeidimu, nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę bei trauminiu šoku, nuo ko nukentėjusysis 2005 m. spalio 23 d. mirė, tuo tyčia nužudė savo brolį A. B. . Tokiu būdu, S. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d..

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo S. B. kaltė, padarius minėtą nusikaltimą, įrodyta šiais įrodymais:

Kaltinamasis S. B. kaltu prisipažino, tačiau teigė, jog nužudyti brolio nenorėjo. Kaltinamasis patvirtino, kad 2005 m. spalio 22 d. ryte susipyko su sūnumi A. B. , kadangi sūnus nenorėjo su juo važiuoti į mišką parvežti malkų. Tuomet jis nuvažiavo į Aukštadvarį kur nupirko dvi dildes bei du litrus stipraus „FORTO" alaus. Grįžęs į namus išgėrė alų ir nusprendė išbarti sūnų už tai, kad nesutiko su juo važiuoti į mišką. Kai išėjo į lauką, sūnus pasislėpė savo gyvenamajame vagonėlyje, esančiame jo sodybos kieme. Tada jis paėmė kirvį ir juo keletą kartų sudavė į vagonėlio duris. Durų niekas neatidarė, todėl grįžo į savo kambarį. Kada sūnus apipylė kažkokiu skysčių, jis nepamena. Vakare pastebėjo per kiemą einant sūnų ir brolį A. B. . Kadangi jam pasirodė, kad jie yra išgėrę, todėl vėl supyko ir kieme susiginčijo su broliu. Ginčo metu brolis jį pastūmė, jis nugriuvo. Kodėl brolis jį pastūmė, nežino. Nenorėdamas nusileisti, atsistojo, išsitraukė iš kišenės peilį ir dūrė broliui. Dūrė vieną kartą, kur įdūrė, nepastebėjo. Ką pasakė brolis po įdūrimo, negirdėjo, ar brolis pargriuvo, nežino, nes tuoj po dūrio sūnus sudavė smūgį į veidą ir parvertė ant žemės. Kodėl parvertė, nežino. Jautė, kad jam laužiama ranka ir jis prarado sąmonę. Kai atgavo sąmonę, nuropojo į namus. Ar buvo surištas, neprisimena. Nužudyti brolio nenorėjo. Įvykio metu buvo supykęs ir susinervinęs. Buvo išgėręs, bet alkoholis įtakos jo veiksmams neturėjo. Turtinę žąlą pripažįsta, dėl gydymo išlaidų neprieštarauja, tačiau neturtinės žalos nepripažįsta. Teisėjo pagarsintus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino.

Nukentėjusioji M. B. parodė, kad 2005 m. spalio 22 d. apie 15.30 – 16 val. S. B. susipyko su sūnumi A. B. . S. B. buvo girtas ir valėsi akis, nes sūnus jam kažkokiu skysčiu, kuriuo plovė mašinos variklį, šliūkštelėjo į veidą. Apie 18 val. A. skundėsi, jog tėvas kirviu daužė vagonėlį, kuriame jis gyvena. Apie 19.30 val. pas ją į namus, esančius Prienų r., (duomenys neskelbtini) k., atėjo A. žmona I. B. , kuri buvo labai išsigandusi, ir pasakė, kad eitų į kiemą pasižiūrėti, nes turbūt negyvas jos vyras A.. Nuėjusi į gretimai esančios S. B. sodybos kiemą, pamatė savo vyrą sukniubusį prie pagalių krūvos. Pakėlusi vyrą pajuto, kad jo krūtinė kraujuoja. Vyras dar pasakė, kad kartą savo broliui jau dovanojo, tačiau daugiau nedovanos. A. tramdė tėvą, kuris muistėsi. Dar 1981 metais S. B. buvo įdūręs peiliu jos vyrui. Tačiau šis jam atleido, nors būdavo, kad susipyksta ir vėl susitaikydavo. Jiedu sugyvendavo gerai, kartu dirbdavo įvairius namų ūkio darbus.

Liudytojas A. B. patvirtino, kad 2005 m. spalio 22 d. apie 14 val. jis dyzelinu plovė mašinos variklį, o atėjęs tėvas S. B. paprašė važiuoti malkų. Jam atsisakius, tėvas neatstojo, todėl teptuku šliukštelėjo dyzelinu ant tėvo, kuris supykęs nuėjo. Po kiek laiko pamatė ateinantį tėvą su kirviu, todėl jis užsidarė vagonėlyje, kuriame gyvena su šeima. O tėvas supykęs kelis kartus trinktelėjo kirviu į duris. Tėvui nuėjus, jis nuėjo pas dėdę A. B. , kur abu išgėrė po tris stiklines alaus. Apie 19.30 val., sutemus, jis kartu su savo dėde ėjo iš jo namų, į netoliese esančius savo namus. Dėdė ėjo pirmas, o jis iš paskos. Eidami kiemu sutiko tėvą. Pamatęs tėvą, dėdė A. priartėjo prie jo ir sušuko: „A., jau turiu!". Ar dėdė stūmė tėvą, jis nematė. Tai išgirdęs jis suprato, kad jo tėvas dūrė peiliu dėdei, nes būdamas išgėręs tėvas nuolat kartodavo, kad dėdę nudurs. Kada tėvas išsitraukė peilį ir dūrė, jis nematė, nes buvo tamsu, be to, jis buvo už dėdės. Tėvas lenktinį peilį visada nešiojosi kišenėje. Po įdūrimo dėdė su kraujuojančia krūtine paėjo tris žingsnius ir sukniubo. Norėdamas atimti iš tėvo peilį, kurį laikė rankoje, liepė mesti peilį, sudavė į veidą, sugriebė už dešinės rankos, kurioje buvo peilis. Tėvas priešinosi ir nenorėjo atiduoti peilio, todėl pradėjo su juo grumtis ir pargriovė ant žemės, surišo. Grumtynių metu peilis nukrito ant žemės. Tėvas, būdamas girtas, elgdavosi agresyviai, grasindavo nužudymu, koliodavosi.

Liudytoja I. B. parodė, kad 2005 m. spalio 22 d. apie 19 val. ji buvo savo gyvenamajame vagonėlyje, kur gyvena kartu su savo vyru A. B. . Tuo metu kieme ji išgirdo savo vyro ir jo dėdės A. B. balsus. Netrukus išgirdo, kad ją šaukia vyras. Ji išbėgo į lauką ir pamatė, kad vyras grumiasi su savo tėvu, kuris rankose laikė peilį. Tai pamačiusi suprato, kad S. B. kažkam įdūrė peiliu, tik nematė kam, kadangi tuo metu buvo tamsu ir kieme šviesa nedegė. Priėjusi arčiau pastebėjo, kad A. krūtinė kruvina, todėl suprato, kad jį sužalojo vyro tėvas. Ji nubėgo ir pakvietė M. B. . Iš S. B. išvaizdos ir elgesio ji suprato, kad jis išgėręs. Jos vyras su A. prieš įvykį taip pat gėrė alų. Prieš įvykį vyras minėjo, kad susipyko su tėvu, nes nevažiavo į mišką ir kažkuo jį apipylė. Kaltinamasis kišenėje pastoviai nešiojosi lenktinį peilį. Blaivus jis niekada nekonfliktuodavo, o išgėręs tapdavo agresyvus.

Liudytojas G. Ž. patvirtino, kad 2005 m. spalio 22 d. dirbo Prienų r. PK operatyvinės grupės sudėtyje. Apie 21.30 val. buvo gautas pranešimas apie sužalotą asmenį.. Nuvykus į S. B. sodybą, esančią Prienų r., (duomenys neskelbtini) kaime, šios sodybos šeimininko sūnus A. B. paaiškino, kad jo tėvas S. B. peiliu sužalojo A. B. , kuris šiuo metu yra savo namuose. Apžiūrėjęs įvykio vietą rado lenktinį peilį su kraujo dėmėmis, A. B. švarką su kraujo dėmėmis ir kiauryminiu audinio pažeidimu krūtinės srityje. Nuėjęs į S. B. namus rado jį miegantį kambaryje. A. B. paaiškino, kad jo tėvas po dėdės sužalojimo nenorėjo atiduoti peilio, todėl jis jam sudavė smūgius, bei užlaužė ranką ir tik tuomet iš jo rankų iškrito peilis. Pirmos apklausos metu įtariamasis S. B. atsakinėjo į klausimus, kalbėjo neaiškiai, sunku buvo girdėti, tačiau suprasti buvo galima. Pateiktą įtarimą suprato, advokato nereikalavo, kaltu prisipažino ir papasakojo apie įvykio aplinkybes.

Liudytoja R. B. parodė, kad 2006-10-19 ji buvo pakviesta dalyvauti tėvo S. B. , kuris įtariamas savo brolio A. B. nužudymu, apklausoje. Dalyvauti tėvo apklausoje atsisakė, kadangi paskutiniu metu labai pablogėjo tėvo sveikata, jis pasidarė labai nervingas, kalbėdamas tiktai švokščia, todėl ir ji pati negali suprasti, ką tėvas kalba. Tėvas visada kelnių kišenėje nešiodavosi lenktinį peilį, kadangi neturi dantų, todėl, valgydamas maisto produktus, juos smulkina peiliu. Po įvykio iš tėvo pavienių žodžių bei gestų suprato, kad tėvas nužudyti brolio nenorėjo ir dėl to labai gailisi.

Be to, kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, yra patvirtinta ir kitais baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais:

2005 m. spalio 22 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad S. B. sodybos, esančios Prienų raj., (duomenys neskelbtini) kaime, kieme rasti kraujo pėdsakai, A. B. švarkas su kraujo dėmėmis, bei lenktinis peilis su kraujo dėmėmis (b.1. 5-8, t.l ).

2005 m. spalio 23 d. daiktų pateikimo metu iš VšĮ Prienų ligoninės paimti A. B. drabužiai. Atlikus A. B. švarko, megztinio ir marškinių apžiūrą, priekinėje jų dalyje, krūtinės kairiosios pusės dalyje rastas kiauryminis audinio pažeidimas, kurio mechaninių pažeidimų išmatavimai atitinka įvykio vietoje rasto ir paimto peilio, priklausančio S. B. , geležtės išmatavimui (b.1.53,54-58,63-65, t.l ).

2005 m. spalio 23 d. daiktų pateikimo metu iš S. B. paimti drabužiai, kuriais jis vilkėjo nusikaltimo padarymo metu (b.l.59). 2005 m. gruodžio 2 d. atlikta šių drabužių apžiūra, kurios metu nustatyta, kad ant S. B. megztinio bei kelnių yra dėmių, panašių į kraują (b.l.60-62).

2005 m. lapkričio 8 d. įtariamojo parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis parodė savo sodybą bei kieme esantį vagonėlį, kuriame gyvena jo sūnus. Parodė ir paaiškino, kad 2005-10-22 kirviu daužė šio vagonėlio duris. Parodė kieme vietą, kur vakare kilusio konflikto tarp jo ir brolio metu smogė peiliu vieną smūgį broliui A. B. (b.1. 114-118,t.l).

2005 m. lapkričio 7 d. liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu A. B. parodė vietą, kurioje jo tėvas peiliu sužalojo dėdę A. B. (b.1. 37-41, t.l).

2005 m. lapkričio 16 d. liudytojo parodymų patikrinimo vietoje metu I. B. parodė vietą, kurioje S. B. grūmėsi su jos vyru, kur matė peilį, bei vietą, kur buvo pasodintas sužalotas A. B. (b.l. 44-48, t.l).

Prieštaravimų tarp šių parodymų nėra.

M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2005 m. lapkričio 17 d. specialisto išvadoje Nr. S-S 146/ 05 (02) nurodyta, kad ant peilio, paimto iš įvykio vietos, ir A. B. bei S. B. rūbų rastas žmogaus kraujas O(I) grupės, kuris atitinka nužudytojo kraujo grupę. Tačiau, sutapus A. ir S. B. kraujo grupėms, konkrečiai pasakyti, kuriam iš jų priklauso kraujas, nėra galimybės (b.l. 69-72, t.l).

M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Alytaus skyriaus 2005 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 487-05(06) nurodyta, kad A. B. mirtis įvyko nuo kiauryminio durtinio-pjautinio krūtinės ląstos ertmės sužalojimo, pasireiškusio kiaurine durtine-pjautine krūtinės kairės pusės sienelės žaizda, kairio plaučio apatinės skilties priekinio krašto pjautiniu pažeidimu, kiauriniu durtiniu-pjautiniu širdiplėvės ir kairiojo širdies skilvelio priekinės sienelės pažeidimu, nukraujavimu į krūtinplėvės ertmę bei trauminiu šoku. Kiauryminis durtinis-pjautinis krūtinės ląstos ertmės sužalojimas padarytas vieno trauminio poveikio pasėkoje ir padarytas vienu įrankiu (b.l.17-24, t.l ).

M.Romerio universiteto teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus 2006-04-24 ekspertizės akte Nr. EKG 78/06 (01) nurodyta, kad S. B. serga sunkia nepagydoma III stadijos balso klosčių ir gerklų vėžiu, priešinės liaukos išviešėjimu. Jis gali būti tardomas, dalyvauti teismo posėdžiuose ir duoti parodymus, tačiau kontaktas su juo yra apsunkintas, kadangi jam buvo pašalintos balso stygos ir jis yra nekalbantis. Nurodytos jo ligos neįeina į „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos" sąrašą ( b.l. 81-83, t.2).

Utenos ekspertinio skyriaus 2006-08-08 teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 115 nurodyta, kad S. B. nesirgo ir neserga lėtiniu psichikos sutrikimu. Jam konstatuotas organinis sutrikimas, situacinė depresinė reakcija bei žalingas alkoholio vartojimas. Dėl konstatuoto organinio asmenybės sutrikimo bei žalingo alkoholio vartojimo S. B. nusikaltimo padarymo metu galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, jis gali būti tardomas ir dalyvauti teisme (b.1.99-101, t.2).

Minėti įrodymai patvirtina, kad A. B. peiliu dūrė kaltinamasis S. B. . Aplinkybių, įgalinančių abejoti kaltinamojo kalte, nėra.

Kaltinamojo S. B. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 1 d.: nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamasis tyčia neteisėtai atėmė kito žmogaus gyvybę. Tarp įvykdyto dūrio peiliu ir kilusių pasekmių – nukentėjusiojo mirties yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamasis, durdamas broliui peiliu, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl dūrio peiliu nukentėjusysis gali mirti, ir nors to nenorėjo, sąmoningai taip elgėsi, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Bylos aplinkybės rodo, kad S. B. tyčia susiformavo staiga, jis iš anksto nusikaltimui nesiruošė, neturėjo tikslo nužudyti.

Kaltinamojo veikos kvalifikuoti pagal LR BK 130 straipsnį, kaip nužudymą staiga labai susijaudinus, negalima, kadangi bylos medžiaga nustatyta, jog išgėręs jis dažnai būdavo priekabus, netinkamai elgdavosi. Konfliktinė situacija tęsėsi per visą veikos padarymo dieną, kai dar ryte S. B. apsipyko su sūnumi dėl to, kad pastarasis atsisakė važiuoti malkų. Vėliau - apie 14 val., sūnus apipylė jį dyzelinu, todėl kaltinamasis supykęs paėmė kirvį ir daužė vagonėlio, kuriame buvo užsidaręs sūnus duris. Ir tik apie 19.30 val., t. y. praėjus keletui valandų nuo konfliktinės situacijos, nuo pykčių pradžios, kaltinamasis smogė peiliu nukentėjusiajam. Be to, nukentėjusysis su kaltinamojo sūnumi per kiemą ėjo namo, bet kaltinamasis pats pastojo jiems kelią. Nukentėjusiajam stumtelėjus kaltinamąjį (ko pagal įvykio aplinkybes negalima laikyti kaip neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo asmens poelgio), jis tai traktavo kaip pažeminimą ir supykęs smogė peiliu. Kolegija sprendžia, kad nukentėjusiojo veiksmai stumtelėjus kaltinamąjį nebuvo itin įžeidžiantys ir nesukėlė kaltinamojo fiziologinio afekto būsenos. Todėl, praėjęs didelis laiko tarpas nuo konfliktinės situacijos pradžios, neteisėto ar itin įžeidžiančio nukentėjusiojo poelgio nebuvimas, leidžia manyti, kad nėra BK 130 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymių.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. B. pareikštas civilinis ieškinys (LR BPK 115 str. 1 d.) dalyje, dėl kaltinamojo nusikalstamais veiksmais padarytos 5 763,66 Lt turtinės žalos, kurią sudaro tradiciškai būtinos su laidotuvėmis ir kapo tvarkymu susijusios išlaidos, pagrįstos bylos duomenimis, tenkintinas. Kaltinamasis šį reikalavimą pripažįsta. Todėl nukentėjusiosios naudai iš S. B. priteistina 5 763,66 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

M. B. taip pat prašo iš kaltinamojo priteisti 100 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, kadangi dėl kaltinamojo įvykdytos veikos patyrė didelį skausmą, nes žuvo jos vyras. Be to, patyrė didelių pergyvenimų, šoką, nes negali susitaikyti su mintimis, kad tai atsitiko tarpe artimų žmonių, iš dalies neteko maitintojo.

LR CK 6.250 str. nustato, jog neturtinė žala yra asmens skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, kt.. Nustatant neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

Priteisiant neturtinę žalą, reikia įvertinti ir priteistos turtinės žalos dydį bei kaltinamojo asmenybę ir turtinę padėtį. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nusikalto pirmą kartą, serga sunkia nepagydoma liga, yra II grupės invalidas, pensininkas, įvertinant jo turtinę padėtį bei amžių, į padarytos turtinės žalos dydį, sprendžia, jog prašomos neturtinės žalos dydis yra aiškiai per didelis, todėl mažintinas iki 30 000 Lt.

Prienų rajono apylinkės prokuratūros civilinis ieškinys dėl gydymo išlaidų 3 167 Lt sumai, apginant teritorinės ligonių kasos interesus, kartu su Kauno teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu tokiai pat sumai dėl gydymo išlaidų, tenkintinas.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Stakliškių seniūnija kaltinamąjį charakterizuoja neigiamai, kaip dažnai išgeriantį, konfliktuojantį (b.l. 94, t.1).

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis padarė labai sunkų nusikaltimą. Vieną kartą durdamas broliui lenktiniu peiliu į krūtinės kairę pusę, jis suvokė, kad gali nukentėjusįjį nužudyti, tačiau dėl apsvaigimo nuo alkoholio, nesugebėjo kritiškai vertinti savo veiksmų, ir leido kilti tokioms pasekmėms. Tačiau nusikalto pirmą kartą ir labai gailisi, anksčiau neteistas, serga sunkia nepagydoma liga, II grupės invalidas, pensininkas. Atsižvelgtina į aukščiau minėtų aplinkybių visumą, kurios mažina kaltinamojo asmenybės pavojingumą, rodo veikos atsitiktinį bei situacinį pobūdį. Kaltinamasis veikė dėl staiga kilusios tyčios, o tai rodo mažesnį jo pavojingumą.

Atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jo amžių bei sunkią sveikatos būklę, kolegija sprendžia, kad kaltinamajam turi būti skiriama reali, tačiau minimali įstatymo numatyta bausmė.

Vadovaujantis LR BPK 297-305 str., str., 307-310 str., str.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

S. B. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir jį nuteisti 5 (penkeriems) metams laisvės atėmimo.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Laiką, išbūtą Utenos ekspertinio skyriaus stacionare nuo 2006-08-08 iki 2006-09-11, užskaityti kaip suėmimą ir įskaityti į paskirtą bausmę.

Kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti tą pačią iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Priteisti iš S. B. M. B. naudai 5 763,66 Lt (penkis tūkstančius septynis šimtus šešiasdešimt tris litus 66 ct) turtinės žalos bei 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš S. B. Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 3 167 Lt (tris tūkstančius šimtą šešiasdešimt septynis litus) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus: peilį – konfiskuoti ir kaip bevertį sunaikinti, nukentėjusiojo A. B. drabužius: švarką, baltinius, megztuką; kaltinamojo S. B. drabužius: megztuką bei kelnes kaip menkaverčius – sunaikinti (LR BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Kauno apygardos teismą.