Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Qvadro“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e2-1695-656/2021 dėl atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Qvadro“ pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1292-656/2021 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Belasera“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Qvadro“, V. K. ir S. J. dėl skolos, sutartinių palūkanų, delspinigių, baudos bei procesinių palūkanų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Atsakovei UAB „Qvadro“ ieškinio ir jo priedų kopijos įteiktos 2020 m. gruodžio 4 d., atsakovui V. K. procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka, juos įteikiant šeimos nariui, atsakovui S. J. procesiniai dokumentai siųsti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu nebuvo įteikti, tačiau teismas nustatė, kad atsakovas S. J. J. asmenų registro duomenimis nuo 2020 m. rugsėjo 8 d. eina UAB „Qvadro“ vadovo pareigas, todėl padarė išvadą, kad jam buvo žinoma apie teisme iškeltą civilinę bylą. Atsakovai per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškovės ieškinį nepateikė, todėl nusprendė, kad, ieškovės prašymu, yra pagrindas priimti sprendimą už akių.

5. Teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalavo priteisti solidariai iš atsakovų 35 000 Eur skolą, 4 200 Eur sutartines palūkanas, 20 000 Eur baudą bei 8 procentų dydžio procesines palūkanas, tačiau padarė išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl 784 Eur delspinigių nepagrįstas, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką delspinigiai ir bauda už termino įvykdyti prievolę praleidimą pripažintinos baudinėmis, todėl jų kumuliatyvus taikymas negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-916/2015).

6. Vilniaus apygardos teisme 2021 m. vasario 5 d. gauti atsakovų pareiškimai (prašymai) dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-1292-656/2021, kuriuose prašė peržiūrėti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

13. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantės prašymas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

14. Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo.

15. Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 straipsnis).

16. CPK 285 straipsnis reglamentuoja sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir tvarką. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalies nuostatą sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į parengiamąjį ar teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie posėdžio laiką ir vietą, ir iš jos negautas prašymas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo priimti sprendimą už akių, taip pat kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai neatvykusiai ar procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai pranešta apie parengiamojo ar teismo posėdžio laiką ir vietą arba nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą.

17. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes padarė išvadą, kad procesiniai dokumentai (ieškinys ir teismo pranešimas) apeliantei ir atsakovams buvo įteikti tinkamai, tačiau jie per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad sprendimas už akių priimtas nepagrįstai, nes: 1) procesiniai dokumentai apeliantei ir atsakovams įteikti netinkamai; 2) atsakovų V. K. ir S. J. kaip laiduotojų prievolės pagal 2020 m. sausio 29 d. laidavimo sutartį BEL2020-01/29-L yra pasibaigę Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes 2020 m. balandžio 29 d. sudarytu priedu prie Paskolos sutarties buvo iš esmės pakeistos paskolos suteikimo sąlygos, kurioms laiduotojai nepritarė, 3) ieškovė prašė priimti sprendimą už akių tik jeigu bus patenkinti visi ieškinio reikalavimai.

18. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje su šiais apeliantės argumentais nesutiko, t. y. padarė išvadą, kad apeliantei ir atsakovams V. K. ir S. J. procesiniai dokumentai buvo tinkamai įteikti ir dėl to jie praleido terminą atsiliepimams pateikti, taip pat apeliantė ir atsakovai nenurodė jokių argumentų ir įrodymų, galinčių turėti įtaką sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, todėl tiek apeliantės, tiek atsakovų pareiškimų dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino.

19. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, visų pirma spręstina, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Taigi, aktuali yra ta aplinkybė, ar apeliantei, kaip procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo.

20. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantei teismo procesiniai dokumentai ir ieškinys su priedais buvo įteikti 2020 m. gruodžio 4 d., juos priėmė apeliantės darbuotoja atsakinga už apskaitą I. Š.. Taigi iš šių duomenų yra nustatyta, kad apeliantė turėjo daugiau nei 40 dienų teismui pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau pati priėmė sprendimą elgtis pasyviai ir atsiliepimo į ieškinį nepateikė.

21. Taip pat apeliantė neįrodė, kad dėl pandemijos apeliantės atstovui (vadovui) buvo apribota galimybė susipažinti su procesiniais dokumentais ir pateikti atsiliepimą į ieškinį, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė yra juridinis asmuo, kuriam keliami aukštesni rūpestingumo standartai, todėl aplinkybė, kad apeliantės vadovas procesinių dokumentų įteikimo metu nebuvo Lietuvoje, negali būti vertinama kaip sąlyga, leidžianti jai nepaisyti civilinio proceso kodekso nuostatų ir suteikianti jai išskirtinių privilegijų nagrinėjant bylą.

22. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės teikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirojo skundo argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad apeliantė iš esmės nenurodė aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymų, kurie patvirtintų, kad teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas. Konstatuotina, kad apeliantė nepagrindė antros sąlygos, kuri yra pagrindinė sprendžiant dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo galimumo.

23. Apeliantės teiginiai, kad atsakovų V. K. ir S. J. kaip laiduotojų prievolės pagal 2020 m. sausio 29 d. laidavimo sutartį BEL2020-01/29-L yra pasibaigusios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.87 straipsnio 4 dalies pagrindu, nes 2020 m. balandžio 29 d. sudarytu priedu prie Paskolos sutarties buvo iš esmės pakeistos paskolos suteikimo sąlygos, kurioms laiduotojai nepritarė, todėl jų atsakomybė nepagrįstai padidėjo, taip pat neturi reikšmės vertinant skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, nes atsakovai S. J. ir V. K. Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutarties neapskundė, atsiliepimų į apeliantės atskirąjį skundą nepateikė. Pažymėtina, kad apeliantė šiais argumentais neskundžia teismo sprendimo už akių dėl jo teisėtumo ir pagrįstumo bei jos atžvilgiu nustatytų teisių ir pareigų.

24. Taip pat nepagrįsti apeliantės teiginiai, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes ieškinį tenkino iš dalies. Pažymėtina, kad ieškovė neskundė Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. sprendimo už akių, kuriuo ieškovės ieškinys buvo tenkintas iš dalies, tačiau atsiliepime į apeliantės atskirąjį skundą, ieškovė nurodė, jog priimtas sprendimas už akių yra teisėtas ir pagrįstas, todėl darytina išvada, kad ieškovei neginčijant priimto sprendimo už akių šiuo pagrindu, apeliantė nurodytais argumentais neturi teisinio suinteresuotumo ginčyti teismo sprendimą tenkinti ieškovės ieškinį iš dalies. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apeliantė iš esmės nepagrindė CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos būtinosios sąlygos (šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui), kuriai esant teismas turėtų sprendimą už akių panaikinti ir bylos nagrinėjimą atnaujinti.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai, atsižvelgiant į pirmiau pateiktus išaiškinimus, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2021 m. kovo 1 d. nutartį palikti nepakeistą.