- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-03-05
- Bylos Nr.
- eI2-6251-505/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07264-2025-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė
- Pareiškėjas
- A. H.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jolantos Medvedevienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas A. H. kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas, atsakovas) 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimą Nr. 25S277553, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi, (toliau – Sprendimas) ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą iš naujo.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas, kadangi yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė, o duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės. Teigė, jog nesutinka su Sprendimu, kadangi netinkamai taikytos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – Įstatymas) normos. Pareiškėjo supratimu, Sprendime atsakovas formaliai nurodo, kad jis neaiškiai ir netiesiogiai atsakinėjo į pateiktus klausimus, pateikė nelogišką informaciją, o jo tikslas nėra studijos, todėl jis pateikė tikrovės neatitinkančius duomenys. Pažymėjo, jog iš skundžiamo Sprendimo nėra aišku, kokia apklausos metu pateikta informacija neatitinka realybės, t. y. kokie tikrovės neatitinkantys duomenys buvo pateikti, kaip buvo klaidinamas atsakovas, ką nuslėpė pareiškėjas ir pan. Mano, kad neužtenka parašyti tam tikrus faktus ir vertinti tai kaip absoliučią tiesą, net ir nesant atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Nurodė, kad Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas, jame atsakovas nenurodė, kuri konkreti pareiškėjo interviu metu pateikta informacija neatitinka tikrovės, todėl neaišku, ką atsakovas laiko sąmoningai klaidingos informacijos pateikimu. Pareiškėjo įsitikinimu, negali būti pagrindas teigti, kad jis pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją, jeigu atsakovui nepatiko jo atsakymai arba jis negalėjo atsakyti į tam tikrus užduodamus klausimus. Akcentavo, kad Sprendimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, yra visiškai nelogiškas, nes, pasak atsakovo, tikrovės neatitinkantys duomenys yra neišsamūs atsakymai. Paaiškino, kad jo tikslas yra atvykti teisėtai į Lietuvą studijuoti ir šiuo metu jis jau studijuoja nuotoliu, kadangi nėra jokių duomenų, kad jo tikslas būtų kitas. Tokių aplinkybių neįrodė ir atsakovas, todėl nėra pagrindo teigti, kad duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės. Pareiškėjo teigimu, Sprendime nė viena aplinkybė, kad kyla nelegalios migracijos grėsmė, nėra argumentuota ir įrodyta. Mano, kad atsakovas, priimdamas Sprendimą, siekia sumažinti emigrantų skaičių Lietuvoje, tačiau toks veikimas negali būti daromas pažeidžiant teisės aktus ir teisėtus jo interesus. Pabrėžė, kad atsakovas turėjo skundžiamame Sprendime pateikti argumentaciją ir nurodyti, kokie įrodymai patvirtinta, kad pareiškėjas kelia tokią grėsmę. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų, nes priimtas remiantis nelogiškomis išvadomis, pažeidžiant teisės normas. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą Migracijos departamentas kritiškai vertino pareiškėjo teiginį, kad iš Sprendimo nėra aišku, kokia informacija neatitinka tikrovės, kadangi Migracijos departamentas nevertino kurių nors konkrečių pareiškėjo apklausos sakinių kaip neatitinkančių tikrovės, bet vertino apklausos metu pareiškėjo pateiktos informacijos ir Migracijos departamentui pateiktų dokumentų visumą. Pastebėjo, kad apklausos metu pareiškėjas buvo klausiamas, kodėl pasirinko studijuoti Lietuvoje, o ne kitoje šalyje. Tačiau pareiškėjo atsakymas, jog Lietuva yra katalikiška šalis, joje puikus oras ir greitoji pagalba, aukštos kokybės studijos ir žemos pragyvenimo kainos, nėra logiškas ir nuoseklus. Pabrėžė, kad, klausiamas apie studijų institucijos pavadinimą, pareiškėjas neatsakė į klausimą, o dėstė bendro pobūdžio samprotavimus apie verslo vadybos bakalauro studijas, tuo tarpu Studentų registre nurodoma, kad pareiškėjo studijų (duomenys neskelbtini) programos pavadinimas – (duomenys neskelbtini). Teigė, kad į klausimą, kaip pareiškėją priėmė kolegija, koks buvo priėmimo procesas, pareiškėjas taip pat neatsakė, o samprotavo apie mokymąsi naudojant skirtingus metodus ir pačių studijų eigą. Paklaustas, kuo pareiškėjui vertingas Lietuvoje įgytas diplomas ir kodėl jis nesirenka tos pačios programos savo šalyje, pareiškėjas nurodė, kad jo šalies švietimo sistema labiau grindžiama teorija nei praktika, o Lietuvoje siūlomas tiek teorinis, tiek praktinis mokymas. Jis taip pat planuoja studijuoti (duomenys neskelbtini). Atsakovas mano, kad jis pagrįstai vertino, jog pareiškėjas teikė nenuoseklią, neaiškią ir nelogišką informaciją, nesugebėjo paaiškinti, kaip jis buvo priimtas studijuoti. Mano, kad toks pareiškėjo elgesys suponuoja išvadą, kad jis, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis bei kelia nelegalios migracijos grėsmę. Pažymėjo, kad Migracijos departamentas, priimdamas sprendimus, vadovaujasi faktinėmis aplinkybėmis bei objektyviais vertinimo kriterijais, todėl pareiškėjo argumentai, kad Migracijos departamentui „nepatiko pareiškėjo atsakymai“, yra nepagrįsti. Nesutiko su pareiškėjo argumentais, esą subjektyvus interviu vertinimas negali tapti pagrindu atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi, nes pagrindas yra ne subjektyvus pokalbio su pareiškėju vertinimas, bet aplinkybių viseto vertinimas – tai, kad pareiškėjas pateikė dokumentus, kurių pagrindu galėtų gauti leidimą laikinai gyventi. Tačiau klausiamas jis net negeba atsakyti, kaip buvo priimtas į studijas ir kaip vadinasi studijų institucija. Taigi, nepatvirtina duomenų, kurie pateikti pareiškėjo dokumentuose ir pareiškėjui turėtų būti gerai žinomi. Todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad teikiami duomenys neatitinka tikrovės. Pabrėžė, jog ginčijamas Sprendimas nesudaro pagrindo prognozuoti užsieniečio teisinę padėtį ateityje. Migracijos departamento įsitikinimu, pareiškėjo teiginys, kad Sprendimas priimtas vien todėl, jog Migracijos departamentui „nepatiko“ jo atsakymai interviu metu, yra nepagrįstas. Paaiškino, kad apklausos vykdomos siekiant nustatyti, ar deklaruojamas atvykimo tikslas atitinka realybę, ir vertinama, ar užsienietis pagrindžia pateiktą informaciją. Sprendimai priimami ne pagal subjektyvų „patinka / nepatinka“ kriterijų, o įvertinus visą nustatytų faktų visumą ir juos patvirtinus keliems darbuotojams. Taip pat individualiai įvertinta ir pareiškėjo situacija, o ne vienas atskiras jo pasisakymas. Atkreipė dėmesį į tai, kad, detaliai nurodžius apklausos atsakymų trūkumus, būtų sudarytos sąlygos asmenims prisitaikyti ir apeiti migracijos procedūras, leidimą laikinai gyventi naudojant kitiems tikslams. Pastebėjo, kad pareiškėjas žino jam užduotus klausimus ir savo atsakymus, todėl jų citavimas Sprendime nėra būtinas. Mano, kad pareiškėjo teiginys, jog ginčijamas Sprendimas neatitinka VAĮ nuostatų, yra deklaratyvus ir nepagrįstas, kadangi Sprendime nurodyti visi jo elementai, iš jo turinio yra galimybė identifikuoti teisinį santykį, dėl kurio yra priimtas šis administracinis aktas. Sprendimas yra individualizuotas, pakankamai motyvuotas, paremtas objektyviais faktais, jame nurodyti teisės aktai. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 11 d. sprendimo Nr. 25S277553 teisėtumo ir pagrįstumo. Šiuo sprendimu pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas – (duomenys neskelbtini) pilietis. Jis 2025 m. rugsėjo 16 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) pagrindu. Į bylą pateikti tarpininkavimo raštas Nr. (duomenys neskelbtini) bei Studentų registro duomenys patvirtina, jog viešoji įstaiga (duomenys neskelbtini) sutiko, kad pareiškėjas pas juos studijuotų.
Bylos duomenys patvirtina, kad 2025 m. rugsėjo 19 d. Migracijos departamentas, siekdamas išsiaiškinti pareiškėjo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, surengė nuotolinę apklausą. Pokalbio metu pareiškėjas neįvardino švietimo įstaigos pavadinimo, kurioje jis ketina mokytis, (duomenys neskelbtini) bakalauro studijas, nors pareiškėjo studijų (duomenys neskelbtini) programos pavadinimas – (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėjas negalėjo tiksliai apibrėžti priėmimo į kolegiją proceso.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Migracijos departamentas vertino tai, jog pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, tačiau pareiškėjas apklausos metu į jam pateiktus klausimus atsakinėjo netiesiogiai, paviršutiniškai, neišsamiai. Todėl atsakovas padarė išvadą, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir kad jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti, t. y. jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Tad kyla pagrįstų abejonių dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje.
Taigi, Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą, 2025 m. gruodžio 11 d. priėmė sprendimą Nr. 25S277553, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2, 12 punktai). Sprendime nurodė, kad asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Pareiškėjo nuomone, Sprendimas nepagrįstas, kadangi atsakovas formaliai nurodo, kad jis atsakinėjo į pateiktus klausimus neaiškiai ir netiesiogiai, pateikė nelogišką informaciją. Iš Sprendimo neaišku, kokia apklausos metu pateikta informacija neatitinka realybės, todėl Sprendimas nėra tinkamai motyvuotas.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“; Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Aprašas); Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašas, patvirtintas Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 „Dėl Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – Kriterijų aprašas).
Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė. To paties straipsnio 1 dalies 12 punkte nurodoma, jog išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jei yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.
Kriterijų aprašo 6 punkte nurodyta, kad, nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, priimant sprendimą panaikinti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi ir nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, atsižvelgiama į šiuos kriterijus:
6.1. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus;
6.2. nustatoma, kad užsienietis, norėdamas gauti leidimą gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės;
6.3. yra rimtas pagrindas manyti arba per pastaruosius 5 metus buvo nustatyta, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, yra fiktyvi;
6.4. nustatoma, kad įmonė, kurioje užsienietis užsiėmė arba ketino užsiimti teisėta veikla, susijusi su asmenimis, kurie tarpininkauja užsieniečiams gaunant vizą ar leidimą gyventi steigdami fiktyvias įmones ar sudarant fiktyvias santuokas;
6.5. nustatoma, kad užsieniečio interesų centras yra kitoje Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje (pavyzdžiui, gyvenamoji vieta, mokymosi ar studijų vieta, darbovietė, verslo vykdymo vieta);
6.6. nustatoma, kad užsienietis, turėdamas leidimą gyventi, išduotą Lietuvos Respublikoje, gyvena ar gyveno kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau kaip 6 mėnesius ir apie tai nepranešė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai arba neįvykdė Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 5 dalyje nustatytos pareigos deklaruoti išvykimą iš Lietuvos Respublikos;
6.7. Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė pateikia Migracijos departamentui prašymą dėl šioje valstybėje neteisėtai esančio užsieniečio grąžinimo (readmisijos) į Lietuvos Respubliką;
6.8. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba) per pastaruosius 5 metus buvo pateikusi išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;
6.9. Valstybės sienos apsaugos tarnyba pateikia išvadą, kad yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;
6.10. užsienietis atsisako būti apklaustas asmeniškai arba apklausos metu pateikia neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus, vengia atsakyti arba neatsako į užduodamus klausimus;
6.11. užsienietis prisideda prie kitų užsieniečių nelegalios migracijos (pavyzdžiui, prisideda prie fiktyvių įmonių steigimo, fiktyvių santuokų, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo organizavimo, prisideda prie dokumentų, kuriuos užsieniečiai teikia Migracijos departamentui, norėdami gauti leidimą gyventi ar vizą, ir kuriuose yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija, rengimo, būdamas fizinis asmuo arba juridinio asmens vadovas, teikia prašymą patvirtinti kvietimą užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba jis buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką dėl to, kad minėtas užsienietis nepagrindė numatomo buvimo tikslo ir sąlygų, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad viza buvo gauta nesąžiningu būdu);
6.12. nustatoma, kad užsienietis, kuris pateikė prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi pagal Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 8 punktą, per pastarųjų 5 metų laikotarpį, turėdamas išduotą leidimą laikinai gyventi, neatitiko imperatyvių Įstatymo reikalavimų, nustatytų šiam konkrečiam leidimo laikinai gyventi gavimo pagrindui, ir tai buvo pagrindas panaikinti jam leidimą laikinai gyventi.
Lietuvos migracijos politikos gairėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, (toliau – Migracijos politikos gairės) nustatyta, kad Lietuvos teisinis reglamentavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (Migracijos politikos gairių 12.5.3 ir 12.5.3.3 papunkčiai).
Teisėjų kolegija pažymi, kad aptartų teisės aktų nuostatų sisteminė analizė suponuoja išvadą, jog leidimas laikinai gyventi studijų pagrindu yra siejamas su užsieniečio mokymusi konkrečioje mokslo ir studijų institucijoje, kuri išduoda tarpininkavimo raštą, jog užsienietis priimtas studijuoti į šią instituciją pagal studijų programą (programas), patvirtina, kad buvo sumokėti šios institucijos nustatyti mokesčiai ir kt., taip pat nurodo studijų trukmę, su kuria siejamas leidimo laikinai gyventi terminas (Įstatymo 46 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas, teikdamas Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje studijų pagrindu, būtų nepateikęs visų reikalingų dokumentų, numatytų Aprašo 29 punkte.
Migracijos departamentas, remdamasis Kriterijų aprašo 6 punktu, nustatė, kad, įvertinus visas faktines aplinkybes, buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, jog gali kilti pareiškėjo nelegalios migracijos grėsmė: asmuo, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentui pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės (Kriterijų aprašo 6.2 papunktis). Taip pat vertino, kad asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ar dviprasmiškus atsakymus (Kriterijų aprašo 6.10 papunktis). Vertino ir tai, kad asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstų abejonių dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje (Kriterijų aprašo 7 punktas).
Teisėjų kolegija, ištyrusi ir įvertinusi visas bylos aplinkybes bei rašytinius įrodymus joms pagrįsti, šalių nurodytus argumentus, šiuo atveju vertina, kad Migracijos departamento daromos išvados ginčijamame Sprendime yra pagrįstos. Pagrindo nesutikti su jomis teismas neturi.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu. Tačiau, kaip nustatyta įvykusios apklausos metu, jis tiksliai ir aiškiai negalėjo nurodyti visų reikšmingų aplinkybių nei dėl studijų institucijos pavadinimo (paprašytas įvardinti švietimo įstaigos pavadinimą, nurodė: „Tiesą sakant, aš vykstu į Lietuvą ir praleidau progą. Tai (duomenys neskelbtini), kurios yra verslo vadybos fakultetų bakalauro studijų dalykas. Šias studijas pasirinkau, nes mūsų šalyje nėra galimybės pradėti studijuoti šiuos dalykus. Todėl taip ir pasirinkau. Šios studijos yra susijusios su mano karjeros siekiu, nes ateityje ketinu būti geru verslininku, kuris apima įvairius studijų dalykais. Tai nėra tiesa vien tik šis dalykas.“), nei dėl pasirinktos studijų programos pavadinimo (nurodė, jog studijuos naujovišką dalyką 3 DVD“, nei dėl priėmimo į kolegiją proceso, t. y. paklaustas „Kaip kolegija tave priėmė?“, nurodė: „Iš tiesų šis procesas yra skirtingų metodų, pavyzdžiui, egzaminų projekto ar stažuotės, taip pat po praėjusių metų baigiamojo darbo, mokymasis. Tai tikrai nuostabus mokymosi metodas.“, t. y. pareiškėjas nepaaiškino, kaip jis buvo priimtas studijuoti). Įvertinus į bylą pateiktą pareiškėjo apklausą, nustatyta, kad pareiškėjas apklausos metu nepatvirtino siekio studijuoti būtent (duomenys neskelbtini) ir tik abstrakčiai atsakė į klausimus, susijusius su studijomis. Taigi, teismo vertinimu, pareiškėjas neįvardijo ne tik studijų institucijos pavadinimo, bet ir jokių kitų reikšmingų duomenų, kuriuos asmuo, ketinantis studijuoti, turėtų žinoti. Nors pareiškėjas mano, kad jo negalėjimas atsakyti į tam tikrus atsakovo užduotus klausimus apklausos metu yra žmogiška ir logiška, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė savaime nepaneigia pareiškėjo pareigos pagrįsti deklaruojamą atvykimo tikslą ir nepaneigia atsakovo teisės vertinti pateiktų duomenų patikimumą, todėl šis pareiškėjo skundo argumentas yra nepagrįstas. Kaip nustatyta, apklausos metu pareiškėjas iš esmės nepateikė jokios konkrečios informacijos, kuri sutaptų su nurodyta dokumentuose. Dėl šios priežasties Migracijos departamentas pagrįstai vertino, kad pareiškėjo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, apklausos metu nebuvo įsitikinta pareiškėjo ketinimų studijuoti Lietuvoje tikrumu. Teismas sutinka su Migracijos departamento pozicija, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog atsakymus galima rasti pateiktuose dokumentuose, nesuteikia pagrindo vertinti apklausos metu pareiškėjo pateiktos informacijos kaip atitinkančios tikrovę.
Pareiškėjo nurodomas argumentas, kad, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) praktika (administracinės bylos Nr. A-858-2720/2014), leidimo laikinai gyventi neišdavimas negali būti paremtas vien tik formaliais apklausos nesklandumais, šiuo atveju atmestinas kaip nepagrįstas. Šiame kontekste pažymėtina tai, kad kaip nesklandumai galėtų būti vertinami ryšio sutrikimai, neatvykimas į apklausą ar negebėjimas prisijungti prie apklausos. Tačiau pareiškėjas negalėjo atsakyti į klausimus, kurie buvo esminiai ir tiesiogiai susiję su studijomis, kurias ketina studijuoti Lietuvoje. Be to, jis nežinojo, kokioje mokslo įstaigoje studijuos, taip pat kitų reikšmingų sąlygų, susijusių su studijomis Lietuvoje. Todėl šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip formalūs apklausos nesklandumai. Tad Migracijos departamentas pagrįstai vertino, jog nors pareiškėjas formaliai atitinka Įstatymo 46 straipsnyje nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas, surinktų duomenų visuma patvirtina, kad kyla pagrįstų abejonių dėl pareiškėjo atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų bei jo siekio studijuoti viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini). Taigi, galima daryti išvadą, kad asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, todėl yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Pareiškėjas apklausos metu nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų, o aplinkybė, kad neatsakė į užduotus klausimus, vertinama kaip atsisakymas bendradarbiauti su Lietuvos Respublikos valstybės institucija.
Teismas pažymi, kad teisė atvykti į Lietuvos Respubliką ir joje gyventi nėra prigimtinė teisė, trečiųjų šalių piliečiams ji nėra suteikiama automatiškai ir įgyjama tik tada, jeigu šie asmenys atitinka Įstatymo reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-2720/2014). Migracijos departamentas neturi dispozityvumo teisės ir privalo laikytis Įstatymo reikalavimų, todėl nustatęs, kad pareiškėjas neatitinka imperatyvių reikalavimų, privalėjo atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi. LVAT 2019 m. sausio 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2050-662/2019 konstatavo, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Kadangi pareiškėjas neatitiko imperatyvių Įstatyme nustatytų kriterijų, Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais, pagrįstai atsisakė pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius aktus, teismų praktiką, daro išvadą, kad Migracijos departamentas įvertino visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su pareiškėju ir jo siekiu laikinai gyventi Lietuvoje. Skundžiamas Sprendimas pagrįstas Migracijos departamento surinktais duomenimis, taip pat teisės aktų normomis, o taikomos priemonės motyvuotos. Sprendime aiškiai išdėstyti motyvai (išnagrinėti visi argumentai). Sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas. Faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas. Jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl Sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsniu keliamus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Nenustačius jokių ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo neteisėtumo pagrindų, prašymas jį panaikinti atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Likę ginčo šalių pateikti argumentai nėra esminiai sprendžiant kilusį ginčą dėl skundžiamo Sprendimo, todėl teismas dėl jų papildomai nepasisako. Teisminėje praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas V. de H. prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas H. prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-261-3555/2011).
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas kaip nepagrįstas, todėl ir jo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 2 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. H. (A. H.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.