- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-01-28
- Bylos Nr.
- 2A-51-527/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Jolita Cirulienė (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Neringa Venckienė
- Ieškovas
- V. A.
- Atsakovas
- R. A.
- Trečiasis asmuo
- V. A.
- Išvadą teikia
- Kauno
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolitos Cirulienės, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Neringos Venckienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto V. A. patikslintą apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. A. ieškinį atsakovei R. A. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei atsakovės R. A. priešieškinį ieškovui V. A. dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos turto padalijimo, neturtinės žalos atlyginimo (tretysis asmuo V. A.; institucija, teikianti išvadą - Kauno r. savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba),
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas ieškiniu (b. l. 1-2) prašė:
nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, įregistruotą 1987-10-03 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3591); nustatyti, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti N. pavardę; nepilnametės dukros V. A. (gim. 1992-06-28) gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; iš ieškovo priteisti mokėti nepilnametės dukros V. A. išlaikymui po 150 Lt per mėnesi iki jos pilnametystės; priteisi iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovė priešieškiniu (b. l. 102-105) prašė:
nutraukti santuoką tarp ieškovo ir atsakovės, įregistruotą 1987-10-03 Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 3591);šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės; dukros V. A. gyvenamąją vietą nustatyti su atsakove; po santuokos nutraukimo palikti santuokinę A. pavardę; priteisti ieškovui asmeninės nuosavybės teise santuokoje įgytus buities ir ūkio daiktus už 7 000 Lt: televizorių „Sony“ – 700 Lt vertės, svetainės baldų komplektą „Žalgiris“ – 1 000 Lt, skalbimo mašiną „BOSH“ – 1 500 Lt, miegamojo spintą (4 durų) – 400 Lt, virtuvės baldų komplektą - 200 Lt, sekciją „Neris“ - 500 Lt, 2 durų spintą – 200 Lt, medžio apdirbimo stakles – 2 000 Lt, metalinį šiltnamį – 300 Lt, veidrodį – 100 Lt ir vonią – 100 Lt;
priteisti atsakovei iš ieškovo 3 500 Lt kompensaciją už jam atitekusius santuokos metu įgytus buities bei ūkio daiktus;
priteisti atsakovei iš ieškovo 1 500,00 Lt kompensaciją už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto pagerinimą (remontą); priteisti iš ieškovo 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. birželio 29 d. sprendimu (b. l. 159-162 ) ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: nutraukė šalių santuoką, įregistruotą 1987-10-03 Kauno miesto CMS (akto įrašo Nr. 3591); po santuokos atsakovei paliko A. pavardę; kaltu dėl santuokos iširimo pripažino ieškovą; nepilnametės V. A. gyvenamąją vietą nustatė su jos motina R. A.; santuokoje įgytą turtą padalino taip: ieškovui priteisė televizorių „Sony“ - 80 Lt, svetainės baldų komplektą „Žalgiris“ - 200 Lt, skalbimo mašiną „BOSH“ 50 Lt, miegamojo spintą 2 durų - 100 Lt, dviejų durų spintą - 100 Lt, virtuvės baldų komplektą - 80 Lt, sekciją „Neris“ - 150 Lt, veidrodį - 50 Lt, vonią 50 Lt; atsakovei iš ieškovo priteisė 430 Lt kompensaciją už ½ dalį ieškovui priteisto turto, 3 000 Lt neturtinės žalos dėl santuokos nutraukimo atlyginimui; atsakovei priteisė automobilį VW Golf, v/n (duomenys neskelbtini) ieškinį dalyje dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo paliko nenagrinėtą (nes šis ginčas nagrinėjamas Airijos teisme); likusioje dalyje ieškinį ir priešieškinį atmetė; iš atsakovės priteisė ieškovui 250 Lt turto vertinimo išlaidų; iš ieškovo priteisė atsakovei 198 Lt žyminį mokestį, 517,50 Lt (150 eurų) už dokumentų vertimus (b. l. 148-149), 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti, valstybei 97,55 Lt, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.
Šalies argumentai
Ieškovas patikslintu apeliaciniu skundu (b. l. 182-183) prašo pakeisti 2009-06-29 teismo sprendimą – kalta dėl santuokos nutraukimo pripažinti atsakovę bei nepriteisti iš jo atsakovei 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 198 Lt žyminio mokesčio bei 517,50 Lt už dokumentų vertimus, taip pat valstybei 97,55 Lt pašto išlaidų, be to, priteisti iš atsakovės visas ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad toks teismo sprendimas yra iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja pateiktiems įrodymams, todėl keistinas, nes priimtas netinkamai taikant materialinės bei procesinės teisės normas bei prieštaraujant susiformavusiai teismų praktikai šios kategorijos bylose. Ieškovo nuomone, santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji ieškovą paliko, nedėjo pakankamai pastangų šeimai išsaugoti. Teismas nusprendė, kad ieškovas kaltas dėl santuokos iširimo, vadovaudamasis liudytojos J. Š. parodymais, kuri yra gera atsakovės draugė, pas sutuoktinius lankėsi labai retai, jau daug metų ji iš viso nėra su ieškovu bendravusi, todėl nieko negalėjo paaiškinti apie ieškovo ir atsakovės tarpusavio santykius, apie ieškovo darbą, rūpinimąsi šeima, nepilnametėmis dukromis ir pan.. Ieškovo kaltė sprendime taip pat grindžiama dukros V. A. paaiškinimais, kurie, šalių santykiams esant konfliktiškiems, vertintini kritiškai, kaip noras padėti mamai ieškovu atsikratyti, nes ji yra nepilnametė, ilgą laiką gyvenanti su motina, kurios nuomonė ilgą laiką veikė dukrą, kuri atsakovės yra nuteikta ieškovo atžvilgiu priešiškai, jai net neleidžiama su ieškovu bendrauti ir pan. Jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovo kaltę dėl santuokos nutraukimo, byloje nėra. Iš sprendimo taip ir neaišku, dėl kokių ieškovo kaltų veiksmų iširo ieškovo ir atsakovės santuoka. Atsakovė nebuvo jam lojali ir pagarbi, ji paliko šeimą, ieškovą su nepilnametėmis dukromis, išvykdama gyventi kitur. Todėl sprendimas šioje dalyje keistinas ir konstatuotina, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės. Kadangi ieškovas nėra kaltas dėl santuokos iširimo, pripažintina, kad visiškai be pagrindo jo atžvilgiu priteista išmokėti atsakovei 3 000 Lt kompensaciją, todėl ir šioje dalyje sprendimas keistinas. Ieškovui visiškai nesuprantama, kokiu pagrindu teismas priteisė iš jo atsakovei už dokumentų vertimą 517,50 Lt, nes šalys savo iniciatyva teikia įrodymus ir jis nėra įpareigotas padengti kitos šalies išlaidas, turėtas teikiant įrodymus. Nors priešieškinys tenkintas tik iš dalies, tačiau visiškai neaišku, kokiu pagrindu iš jo yra priteista atsakovės turėtos visos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o nors jo ieškinys taip pat tenkintas iš dalies, tačiau iš atsakovės kažkodėl nepriteista jo naudai turėtos išlaidos advokatui už paslaugas sumokėti, todėl ir šioje dalyje sprendimas keistinas ir ši suma iš ieškovo nepriteistina. Teismas, vertindamas įrodymus, išimtinai vertino tik atsakovės pateiktus įrodymus, trečiojo asmens paaiškinimus ir ignoravo ieškovo nuomonę, jos net neanalizavo, vadovavosi tik savo samprotavimais, jų nepagrįsdamas jokiais įrodymais, be pagrindo tikėdamas atsakovės paaiškinimais. Teismas, nepagrįsdamas savo pozicijos įrodymais bei grubiai pažeisdamas CK 1.5 str. nuostatas ir prieštaraudamas priėmė aiškiai neteisėtą procesinį sprendimą, todėl pastarasis keistinas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 157-158) atsakovė prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš apelianto bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje išdėstytų motyvų dėl atsakovės kaltės ieškovas neįrodė. Tuo tarpu atsakovė priešieškinyje išdėstytus motyvus dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo patvirtino byloje esančiais rašytiniai įrodymai (pažymos iš Sodros dėl šalių darboviečių ir gautų pajamų santuokos metu), tiek ir dukros V. A. bei liudytojos J. S. parodymais. Būtent dukra V. A. patvirtino tas aplinkybes, kurias pati matė, t. y., kad ieškovas buvo neištikimas tuo laikotarpiu, kai atsakovė buvo išvykusi uždirbti lėšų šeimos pragyvenimui į užsienį, kad ieškovas nesirūpino dukromis, kurios buvo likusios mokytis ir kartu su tėvu gyventi Lietuvoje, kad dukroms tuo laikotarpiu trūko maisto, ieškovas dažnai būdavo neblaivus ir kt., kad atsakovė iš užsienio ne tik siųsdavo pinigus šeimai, bet ir, sužinojusi apie ieškovo netinkamą elgesį (išgėrinėjimus, neištikimybę ir kt.), parvyko į Lietuvą tam, kad visą šeimą išsivežtų gyventi į Airiją. Būtent atsakovė dėjo visas pastangas, stengdamasi išsaugoti šeimą, jos pastangomis šeima išvyko į Airiją, ieškovui buvo surastas darbas, kurį ieškovas prarado dėl to, jog vėl pradėjo išgėrinėti. Vėliau Airijoje, tame pačiame mieste, kurioje gyvena judviejų šeima, ieškovas susirado kitą moterį, pas kurią, palikęs atsakovę ir dukras, apsigyveno ir jau daugiau nei dveji metai (t. y. dar nenutraukęs santuokos su atsakovė) su ta moterimi gyvena. Minėtais veiksmais ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.28 str., dėl ko nepavyko išsaugoti šeimos santykių, kaip bendro gyvenimo pagrindo. Tuo tarpu byloje esantys rašytiniai įrodymai, o taip pat liudytojos J. S. bei V. A. parodymai patvirtino, jog atsakovė, gyvendama Lietuvoje, visą laiką rūpinosi šeima, dukromis, turėjo nuolatinį darbą, o dažnai dirbdavo ir keliose darbovietėse tam, jog šeimai nieko netrūktų, nes ieškovas dirbdavo tik retkarčiais ir savo gaunamomis pajamomis menkai prisidėdavo prie šeimos išlaikymo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdama į šias ribas, kolegija taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 dalyje, nenustatyta.
CK 3.60 str. 1 d. numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką Civilinio kodekso trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtajame skirsnyje nustatytais pagrindais, jeigu ji faktiškai iširo dėl kito sutuoktinio kaltės. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (CK 3.60 str. 2 d.).
Ieškovas ieškinyje nurodė, kad santuoka iširo dėl atsakovės kaltės, nes ji išvyko gyventi atskirai nuo ieškovo, nutraukdama su ieškovu visus santuokinius ryšius; ieškovas puoselėjo viltį, kad atsakovės elgesys jo atžvilgiu pasikeis, ji pasitaisys ir jiedu galės gyventi šeimoje, tačiau atsakovė buvo visiškai abejinga ieškovo norui ir pastangoms išsaugoti šeimą, ieškodavo priežasčių konfliktui, triukšmaudavo dėl smulkmenų.
Atsakovė priešieškinyje nurodė, kad dukrą augina ir auklėja viena, nes sutuoktinis nesistengė prisidėti prie šeimos išlaikymo, piktnaudžiaudavo alkoholiu, todėl turimose darbo vietose ilgai neišsilaikydavo, o praradęs darbą nesiekdavo skubiai susirasti kito darbo. Atsakovė siekė išsaugoti šeimą, todėl ne kartą atleido jo netinkamą elgesį ir net santuokinę neištikimybę. Kadangi Lietuvoje sutuoktinis darbo susirasti nesugebėjo, nusprendė, jog jis galėtų pabandyti dirbti užsienyje, todėl 2003 m. ieškovas išvyko į Airiją, kur dirbo apie 9 mėnesius. Sutuoktinio siunčiami pinigai buvo panaudoti jo tetos namo, esančio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remontui, o dukros išlaikymu rūpinosi ji viena. Sutuoktinis grįžęs į Lietuvą darbo neskubėjo susirasti, o atsakovė viena neišgalėjo išlaikyti šeimos, todėl nusprendė su vyresniąja dukra A. važiuoti užsidirbti į užsienį per dukros vasaros atostogas. Kadangi užsienyje atsakovė užsidirbo nemažai pinigų, grįžusi ir pasitarusi su sutuoktiniu nusprendė važiuoti atgal į užsienį, o sutuoktinis sutarė, kad likęs Lietuvoje prižiūrės dukras ir stengsis susirasti darbą. Po keleto mėnesių dukros atsakovei pasakė, jog tėtis darbo neieško, „pamiršta“ joms nupirkti maisto, o pats dažnai nenakvoja namuose ar grįžta paryčiais iš šokių ar kavinių, be to, pradėjo parsivedinėti nepažįstamas moteris į judviejų namus. Kadangi atsakovė siekė išsaugoti šeimą, grįžo į Lietuvą, o po sutuoktinio pažadų, kad daugiau tokie dalykai tikrai nepasikartos, atsakovė visai šeimai nupirko bilietus į Airiją ten gyventi ir dirbti. Keletą mėnesių santykiai buvo normalūs, tačiau sutuoktinis vėl ėmė išgėrinėti, pradėjo bendrauti su kitomis moterimis. Dėl tokio sutuoktinio elgesio, o ypač dėl jo neištikimybės, judviejų santuoka iširo, o ji buvo priversta kreiptis į teismą Airijoje dėl išlaikymo dukroms priteisimo. Sutuoktinis pastaruoju metu neprisideda prie jaunesniosios dukros Vaidos išlaikymo. Šiuo metu sutuoktinis dar nenutraukęs santuokos su atsakove gyvena su kita moterimi. Toks sutuoktinio elgesys, nepagarba atsakovei, kaip sutuoktinei, pragyvenusiai su juo šeimoje virš 18 metų, padarė jai didelę neturtinę žalą, nes visą laiką atsakovė siekė išsaugoti šeimą, mylėjo sutuoktinį, buvo jam lojali ir ištikima, t. y. vykdė visas sutuoktinės pareigas. Šiuo metu visi judviejų pažįstami žmonės klausinėja apie judviejų santuokos iširimą, apie tai, kodėl ieškovas gyvena su kita moterimi dar nenutraukęs santuokos su ja, kodėl nesirūpina savo dukromis, o padeda auginti svetimą. Be to, ieškovas nuolat apie atsakovę skleidžia apkalbas, kad ji yra kalta dėl santuokos iširimo, kad ji neva tai jam buvo neištikima ir kt.
Kolegija pritaria atsakovei, kad ji priešieškinyje išdėstytus motyvus dėl ieškovo kaltės dėl santuokos iširimo patvirtino byloje esančiais rašytiniai įrodymai (pažymos iš Sodros dėl šalių darboviečių ir gautų pajamų santuokos metu), taip pat ir šalių dukros V. A. bei liudytojos J. S. parodymais. Būtent šalių dukra V. A., gimusi 1992 m., patvirtino tas aplinkybes, kurias pati betarpiškai matė, t. y., kad ieškovas buvo neištikimas tuo laikotarpiu, kai atsakovė buvo išvykusi uždirbti lėšų šeimos pragyvenimui į užsienį (,,tėtis į namus parsivesdavo kitų moterų“ - b. l. 155), kad ieškovas nepakankamai rūpinosi dukromis, kurios buvo likusios mokytis ir kartu su tėvu gyventi Lietuvoje, kad ieškovas ,,ėmė gerti“ (b. l. 155), kad atsakovė iš užsienio siųsdavo pinigus šeimai, o, sužinojusi apie ieškovo netinkamą elgesį, parvyko į Lietuvą tam, kad visą šeimą išsivežtų gyventi į Airiją. Konstatuotina, jog būtent atsakovė dėjo visas pastangas stengdamasi išsaugoti šeimą, jos pastangomis šeima išvyko į Airiją, kur ieškovas ,,nedirbo, gėrė, kartais mušdavo mamą, mama viena dirbo“ (b. l. 155). Būtent dukra, apklausta teismo posėdyje, patvirtino žinanti, kad šiuo metu ieškovas Airijoje, tame pačiame mieste, gyvena su kita moterimi (t. y. dar nebūdamas nutraukęs santuokos su atsakove), kuri turi sūnų, kurio draugė kaip ir ji lanko tą pačią mokyklą. Minėtais veiksmais ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK 3.26, 3.27, 3.28 str.. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai, o taip pat liudytojos J. S. bei V. A. parodymai patvirtina, jog atsakovė, gyvendama Lietuvoje, visą laiką rūpinosi šeima, dukromis, turėjo nuolatinį darbą, o dažnai dirbdavo ir keliose darbovietėse tam, jog šeimai nieko netrūktų, nes ieškovas dirbdavo tik retkarčiais ir savo gaunamomis pajamomis menkai prisidėdavo prie šeimos išlaikymo.
Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nustatė, kad ieškovas savo reikalavimo dėl santuokos iširimo dėl atsakovės kaltės nepagrindė įrodymais, o atsakovės priešieškinio reikalavimas ir jame nurodytos aplinkybės dėl santuokos pripažinimo iširusia dėl ieškovo kaltės yra pagrįstas liudytojos ir trečiojo asmens V. A. paaiškinimais, ir tuo remdamasi padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas, kas buvo pagrindu santuoką nutraukti tik dėl ieškovo kaltės (CK 3.27, 3.60 str. 2 d.).
Kadangi, kaip konstatuota, ieškovas yra kaltas dėl santuokos iširimo, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai priteisė iš ieškovo atsakovei 3 000 Lt kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (CPK 3.70 str. 2 d., 6.250 str.), atsižvelgęs į pačios atsakovės paaiškinimus, patvirtintus trečiojo asmens V. A. ir liudytojos J. S. parodymais, iš kurių spręstina, kad atsakovė, pragyvenusi su ieškovu šeimoje virš 18 metų, dėl ieškovo kaltų veiksmų, dėl kurių iširo šeima ir nutraukiama jų santuoka, patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą ir nepatogumus.
Tačiau kolegija sutinka su apelianto argumentu dėl 517,50 Lt už dokumentų vertimą nepagrįsto priteisimo iš ieškovo atsakovei. Byloje esantis išlaidų išrašas (b. l. 148-149) patvirtina, kad 2008-04-29 atsakovė sumokėjo 150 eurų (kas pagal euro buhalterinį kursą atitinka 517,50 Lt) už vertimą iš anglų kalbos į lietuvių kalbą šių dokumentų: 1) (duomenys neskelbtini)vidurinė mokykla, 2) (duomenys neskelbtini) namai), 3) Teismo sprendimas priteisti (sutuoktinio, vaiko) išlaikymą. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė šiuo dokumentus (b. l. 79-81, 83-86) teismui teikė su 2008-09-09 prašymu (b. l. 82) nustatyti ieškovo turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), kurį sudaro gyvenamasis namas su priklausiniais, priverstinį įkeitimą (hipoteką), siekiant užtikrinti nepilnametės dukters V. A. interesus bei teisę į išlaikymą. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės prašymas dėl priverstinio įkeitimo Kauno rajono apylinkės teismo 2008-09-09 nutartimi (b. l. 93) buvo atsisakytas priimti kaip neteismingas, nustačius, kad byla dėl išlaikymo priteisimo yra nagrinėjama kitame teisme, o atsakovė priešieškiniu išlaikymo priteisti neprašė, taip pat atsižvelgiant į tai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nei vienu iš atsakovės pateiktų nurodytų dokumentų nesivadovavo, o ieškinį dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei dukrai paliko nenagrinėtu, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas šių dokumentų vertimo išlaidas iš ieškovo priteisė be jokio teisinio pagrindo, dėl ko teismo sprendimas šioje dalyje keistinas, atsakovės prašymą dėl 517,50 Lt už dokumentų vertimą priteisimo atmetant.
Be to, kolegija sutinka ir su tuo apeliacinio skundo argumentu, kad, atsakovės priešieškinį tenkinus tik iš dalies, iš ieškovo atsakovei be teisėto pagrindo priteistos visos jos turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti, o, jo ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovės be pagrindo nepriteista atitinkama dalis jo turėtų išlaidų advokatui už paslaugas sumokėti. Nustatyta, jog skundžiamu sprendimu buvo netenkinti šie atsakovės priešieškinio reikalavimai: dėl 1 500 Lt kompensacijos priteisimo iš ieškovo už jo asmeninio turto pagerinimą, dėl 3 070 Lt (3 500 – 430) kompensacijos už turtą priteisimo bei dėl 7 000 Lt (10 000 – 3 000) moralinės žalos atlyginimo. Kadangi iš pareikštų 15 000 Lt (10 000 + 1 500 + 3 500) reikalavimų viso bendroje sumoje yra atmesta priešieškinio reikalavimų dėl 11 570 Lt priteisimo (atitinkamai patenkinta suma sudaro 3 430 Lt), laikytina, jog patenkinta buvo apytiksliai tik 23 proc. piniginių atsakovės ieškovui pareikštų 3-jų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad priešieškiniu iš 4 neįkainotinų reikalavimams taip pat buvo patenkinti ir 2 reikalavimai, priešingi ieškovo reikalavimams, dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės bei dėl palikimo atsakovei A. pavardės, kolegijos nuomone, atsakovei galėjo būti priteista atitinkamai iš atsakovės sumokėtų advokatei 2 000 Lt (b. l. 120) tik 768,5 Lt advokato pagalbai apmokėti (2 000 Lt : 7 (pareikštų priešieškinio reikalavimų skaičius = 285,7 Lt (advokato išlaidų dalis, tenkanti vienam reikalavimui; 287,7 x 3 (atsakovės pareikštų piniginių reikalavimų skaičius) = 857,14 Lt; 857,14 x 0,23 (atsakovės patenkintų piniginių reikalavimų procentas) = 197,11 Lt; 285,7 Lt (santuokos nutraukimas dėl ieškovo kaltės) + 285,7 Lt (pavardė) + 197,11 = 768,54 Lt). Nors priešieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir dukters gyvenamosios vietos nustatymo taip pat buvo patenkinti, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad buvo patenkinti ir atitinkami ieškinio reikalavimai, už šiuos reikalavimus advokato išlaidos atskirai nepriteistinos, laikant, kad jas kompensuoja ieškovo sumokėtos išlaidos jo advokato pagalbai apmokėti.
Be to, kolegija iš dalies sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais dėl nepagrįsto priteisimo iš ieškovo 198 Lt žyminio mokesčio atsakovei. Nustatyta, jog atsakovė už pareikštą priešieškinį mokėjo 450 Lt žyminį mokestį (b. l. 100-101), paskaičiuotą nuo 15 000 Lt (10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas ir 5 000 Lt kompensacija). Atsižvelgiant į tai, kad šie atsakovės pareikšti turtiniai reikalavimai teismo buvo patenkinti tik 23 procentais, atitinkamai iki 103,5 Lt sumažintina žyminio mokesčio suma, priteistina iš ieškovo.
Be to, kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad ir ieškinys, ir priešieškinys yra tenkinti iš dalies, teismo turėtos 97,55 Lt pašto išlaidų perskirstytinos, šios sumos 1/3 priskiriant ieškovui, o 2/3 dalis – atsakovei.
Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeičia (CPK 326 str. 1 d. 3 p.). Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad sprendimas keistinas tik bylinėjimosi išlaidų dalyje, ieškovui iš atsakovės nepriteistinos jo turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą tenkinti iš dalies. Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. birželio 29 d. sprendimą pakeisti.
Panaikinti sprendimo dalį, kuria š ieškovo atsakovei priteista 517,50 Lt dokumentų vertimo išlaidų.
Sumažinti iš ieškovo atsakovei priteistą 198 Lt žyminį mokestį iki 103,5 Lt.
Sumažinti iš ieškovo atsakovei priteistus 2 000 Lt advokato pagalbai apmokėti iki 768,5 Lt.
Sumažinti iš ieškovo valstybei priteistą 97,55 Lt, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu, sumą iki 32,55 Lt.
Priteisti iš atsakovės R. A. valstybei 65 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų byloje įteikimu.
Likusiose dalyse sprendimą palikti nepakeistą.