Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-05-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-210/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-15
Bylos Nr.
1S-210/2013
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Violeta Ražinskaitė
Kaltinamasis
D. Š.
Advokatai
Vytenis Dziegoraitis
Kategorijos
Byla Nr. 1S-210/2013
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.16.1.2.2
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gegužės 15 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė,sekretoriaujant Rasai Maldanytei,dalyvaujant prokurorei Aidai Japertienei,kaltinamojo D. Š. gynėjui advokatui Vyteniui Dziegoraičiui,

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo D. Š. gynėjo skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. Š. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, terminą nustatant nuo 2013 m. balandžio 18 d.

Teisėja, susipažinusi su skundui nagrinėti pateikta bylos medžiaga ir išnagrinėjusi skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. Š. kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir pasikėsino padaryti kontrabandą, o būtent:

2012 m. liepos mėnesį Vilniuje S. M. susitarė su D. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis neteisėtai įgyti labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 8 120 g kanapių (ir jų dalių), šią narkotinę medžiagą neteisėtai laikyti, gabenti Lietuvos Respublikos teritorijoje neturint leidimo, per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lietuvos Respublikos į Latvijos Respubliką bei Rusijos Federaciją. Tuo tikslu S. M. parengė nusikalstamą veiką bei jai vadovavo – 2012 m. liepos 13 d. S. M. įgijo ir užregistravo D. Š. vardu mikroautobusą „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2012 m. liepos mėnesį neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatytų asmenų labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 8 120 g kanapių (ir jų dalių), kurį iki 2012 m. liepos 16 d. 22.04 val. neteisėtai laikė Vilniuje, mikroautobuso „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake įrengtoje slėptuvėje, ir minėta transporto priemone neteisėtai gabeno Vilniuje į (duomenys neskelbtini) gatvę, kur šią transporto priemonę su minėta narkotine medžiaga S. M. neteisėtai perdavė D. Š. , kuris nuo įgijimo momento 2012 m. liepos 16 d. 22.04 val., vykdydamas S. M. nurodymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, neteisėtai įgytą labai didelį narkotinės medžiagos kiekį – 8 120 g kanapių (ir jų dalių) – neteisėtai laikė bei gabeno mikroautobuso „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake įrengtoje slėptuvėje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., iki 284 namo aikštelės, o 2012 m. liepos 17 d. nuo 0.45 val. minėto mikroautobuso įrengtoje slėptuvėje neteisėtai, neturėdamas leidimo, toliau gabeno Lietuvos teritorijoje link Latvijos Respublikos iki Lietuvos Respublikos valstybės sienos, esančios A6 kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 186-jame kilometre, tačiau kontrabandos nepabaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, kadangi 2012 m. liepos 17 d. 3 val. jį sulaikė muitinės pareigūnai, kurie detalaus muitinio tikrinimo metu mikroautobuso „Peugeot Boxer“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bake įrengtoje slėptuvėje rado ir paėmė 32 paketus su labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu – 8 120 g kanapių (ir jų dalių).

Šiais veiksmais D. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje; 22 straipsnio 1 dalyje, 25 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje.

2012 m. liepos 17 d. D. Š. laikinai sulaikytas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 18 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimo terminas buvo tęsiamas.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartimi D. Š. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams. Teismas nurodė, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir daryti naujas nusikalstamas veikas, nurodytas BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Švelnesne kardomąja priemone negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Šalies argumentai

Kaltinamojo D. Š. gynėjas skunde nurodo, kad teismo manymo, jog būdamas laisvas D. Š. bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, nepagrindžia nei bylos duomenys, nei faktinės aplinkybės.

Aptardamas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą pagrindą gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismas iš esmės remiasi vien D. Š. inkriminuojamų nusikaltimų sunkumu, nors BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis turi pakankamai tvirtus socialinius ryšius ir neketina bėgti (slėptis) nuo teismo. Šios aplinkybės yra labai reikšmingos, nes būtent jos turėjo įtakos teismo apsisprendimui panaikinti kitam kaltinamajam S. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą. Kadangi kitam kaltinamajam, kuriam inkriminuojamos analogiškos nusikalstamos veikos, paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, yra visos sąlygos paleisti D. Š. iš suėmimo, jam taip pat paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones.

S. M. paskiriant švelnesnes kardomąsias priemones, jo suimto išbūtas laikas buvo net penkis kartus trumpesnis – du mėnesiai, o D. Š. suimtas laikomas daugiau nei dešimt mėnesių. Tokia ilga D. Š. kalinimo trukmė savaime mažina jo pasislėpimo galimybę.

Gynėjas skunde remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika nurodydamas, kad šis teismas ne kartą pažymėjo, jog daugeliu atvejų bėgimo pavojus gali nebegrėsti, tinkamai nustačius kitą kardomąją priemonę.

Konstatuodamas, kad kaltinamasis būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, teismas taip pat rėmėsi jau minėta aplinkybe, jog D. Š. kaltinamas padaręs labai sunkų ir sunkų nusikaltimus, įvertino kaltinamojo ankstesnį teistumą, tai, kad jo padaryti nusikaltimai gerai suplanuoti, savanaudiško pobūdžio, o tai rodo didesnį jo pavojingumą ir polinkį nusikalsti. Tokiais teismo teiginiais pažeidžiama asmens nekaltumo prezumpcija, nes iš anksto pasisakoma dėl kaltinamajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo ir jų teisinio įvertinimo.

Šalies argumentai

Kaltinamojo D. Š. gynėjas skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nutartį panaikinti.

Teismo posėdyje kaltinamojo D. Š. gynėjas prašo jo skundą tenkinti, prokurorė prašo gynėjo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. Š. gynėjo skundas atmetamas.

Skiriant D. Š. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje bylos medžiagoje yra sąlygos D. Š. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad D. Š. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys yra liudytojų parodymai, taip pat duomenys, užfiksuoti parodymų patikrinimo vietoje ir asmens parodymų atpažinti protokoluose, transporto priemonės apžiūros bei kratos protokoluose, rastų daiktų (32 paketų) apžiūros protokole, specialistų išvadose, taip pat duomenys, gauti telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės, įrašų darymo ir operatyvinių veiksmų atlikimo metu, kiti duomenys.

Suėmimas D. Š. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato: kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, suėmimas gali būti paskirtas atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kurios pakanka skirti ar pratęsti suėmimą tuo pagrindu, kad įtariamasis (kaltinamasis) bėgs (slėpsis) nuo teismo.

D. Š. kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 3 dalis) ir pasikėsinęs padaryti sunkų nusikaltimą (BK 199 straipsnio 2 dalis). Už labai sunkaus nusikaltimo padarymą įstatymas nustato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę – laisvės atėmimą nuo dešimties iki penkiolikos metų. Kaltinimo sunkumas bei gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą tuo pagrindu, jog kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Šios aplinkybės nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau pasislėpimo tikimybę sustiprina tai, kad D. Š. kaltinamas padaręs nusikaltimus veikdamas organizuota grupe, jie susiję su pasikėsinimu pergabenti narkotinę medžiagą į kelių valstybių teritorijas, kas rodo kaltinamąjį turint ryšių užsienyje. Be to, kaltinamasis pats neneigė anksčiau ne kartą darbo reikalais vykęs į Rusijos Federaciją, o tai patvirtina teismo manymą, jog D. Š. turi galimybę pasislėpti užsienyje.

Negalima neatsižvelgti ir į tai, kad kaltinamasis, anksčiau teistas už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, vėl nusikalto esant neišnykusiam ir nepanaikintam teistumui. Visa tai, įvertinus inkriminuojamų nusikaltimų pobūdį bei vieno iš jų padarymo, o kito – pasikėsinimo padaryti aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, leidžia spręsti apie D. Š. polinkį nusikalsti, didesnį jo pavojingumą.

Aukštesniojo teismo nuomone, nurodytos aplinkybės, inkriminuojamų nusikaltimų sunkumas bei gresiančios griežtos bausmės tikimybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis D. Š. gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Skunde paminėtos aplinkybės, kad jis turi faktinę šeimą, dvi dukras, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki sulaikymo dirbo, yra reikšmingos, tačiau nepakankamos griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.

Apygardos teismas taip pat pagrįstai konstatavo esant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą pagrindą, jog būdamas laisvėje kaltinamasis gali daryti šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimą, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Pagrįstą teismo manymą, kad D. Š. gali daryti naujus nusikaltimus, nurodytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje, sąlygoja jam inkriminuojamų nusikaltimų, susijusių su neteisėtu labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimu ir jos kontrabanda, pobūdis. Ši aplinkybė, įvertinus paties kaltinamojo vaidmenį galimai padarius nusikaltimus dalyvaujant organizuota grupe, leidžia pagrįstai manyti, jog nusikaltimai, kuriais kaltinamas D. Š. , yra savanaudiški ir daromi, turint tikslą neteisėtai praturtėti. Taigi D. Š. inkriminuotų veikų sunkumas, jų pobūdis teismui leido pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje jis gali daryti naujus nusikaltimus.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, jog per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių D. Š. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Tai, kad šioje byloje kitam kaltinamajam paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės, nesusijusios su laisvės atėmimu, neturi esminės reikšmės pratęsiant griežčiausios kardomosios priemonės – suėmimo terminą kaltinamajam D. Š.. Kardomosios priemonės skiriamos ar pratęsiamos, individualizuojant kiekvieną įtariamąjį (kaltinamąjį) bei įvertinant dėl kiekvieno asmens nustatytus kardomųjų priemonių taikymo pagrindus ir sąlygas bei kitas reikšmingas aplinkybes.

Iš aukštesniajam teismui pateiktos baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog abiem atvejais teismas įvertino skirtingas kaltinamųjų asmenybes bei kitas aplinkybes.

Aukštesnysis teismas, įvertindamas D. Š. gynėjo pasisakymą nagrinėjant jo skundą, atkreipia gynėjo dėmesį, kad abiejų kaltinamųjų asmenybės esmingai skiriasi: nors abu jie anksčiau nuteisti tuo pačiu nuosprendžiu, D. Š. padarytos veikos žymiai sunkesnės, jam paskirta daugiau nei du kartus griežtesnė bausmė; S. M. teistumas išnykęs ir jis laikomas neteistu, o D. Š. – teistas. Be to, S. M. saisto tvirti šeimos, socialiniai ryšiai, o D. Š. yra išsituokęs, jo socialiniai ryšiai nepakankami. Nepratęsdamas S. M. griežčiausios kardomosios priemonės, teismas atsižvelgė į jo žmonos sunkią ligą bei kitas nutartyje nurodytas aplinkybes. Tokių aplinkybių teismas nenustatė D. Š. atveju.

Dėl to nėra pagrindo teismo priimtą skundžiamą nutartį vertinti kaip tendencingą, šališką ir neteisingą.

Skundžiamą nutartį priėmęs teismas, siekdamas užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, padarė pagrįstą išvadą, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai.

Baudžiamoji byla, kurioje D. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2013 m. balandžio 9 d. perduota Vilniaus apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo D. Š. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Be to, vadovaujantis EŽTT praktika, besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, kad to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su organizuotos grupės veikla neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir jos kontrabanda.

Aukštesnysis teismas pripažįsta, jog D. Š. yra suimtas pakankamai ilgą laiką, tačiau skundžiamoje bei šioje nutartyse išdėstyti motyvai leidžia daryti išvadą, kad ilgas suėmimo terminas pateisinamas ir atitinka BPK nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, jog D. Š. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu,

n utaria:

kaltinamojo D. Š. gynėjo skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Violeta Ražinskaitė