Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Astos Vailionės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. sprendimą Nr. (7.4E) DV_S-33404 „Dėl sumokėtų įmokų grąžinimo“; 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2024 m. birželio 26 d. sprendimą Nr. (9.8E)I-629 „Grąžinti įmokų nėra teisinio pagrindo“; 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo 2024 m. balandžio 4 d. prašymą.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad pareiškėjas yra Serbijos Respublikos pilietis, neturintis ir neturėjęs rezidento statuso Lietuvoje, jo gyvenamoji vieta Serbijoje. Pareiškėjas Lietuvoje laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. dirbo, buvo UAB „Zepter International“ apdraustuoju. Iš pareiškėjo atlyginimo buvo išskaičiuojami 9 proc. mokesčių atsakovui. Nuo 2004 m. iki 2007 m. pareiškėjas taip pat Lietuvoje teikė paslaugas pagal individualios veiklos pažymą ir mokėjo mokesčius „Sodrai“.

2024 m. balandžio 4 d. pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl į biudžetą sumokėtų mokesčių už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. grąžinimo. Pareiškėjas teiravosi, kiek ir kokius konkrečius mokesčius darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu pareiškėjas yra sumokėjęs „Sodrai“, kokie mokesčiai, per kokį laikotarpį ir kokia forma pareiškėjui bus grąžinti. VSDFV Vilniaus skyrius ginčijamu 2024 m. gegužės 3 d. raštu Nr. (7.4E) DV_S-33404 prašymo netenkino. Fondo valdyba ginčijamu 2024 m. birželio 26 d. sprendimu Nr. (9.8E)I-629 taip pat atsisakė grąžinti pareiškėjui į biudžetą sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas.

Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai yra formalūs, priimti neatsižvelgus ir neatsakius į pareiškėjo skundų argumentus. Sprendimai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) reikalavimų, jų turinys identiškas, motyvai nesuprantami. Sprendimuose tik formaliai cituojamos teisės aktų nuostatos, tačiau visiškai neindividualizuoti teisės aktai, kurie reguliuoja mokesčių mokėjimą. Atsakovas taip pat nepasisakė dėl skundo argumento, kad pareiškėjas niekada nebuvo Lietuvos Respublikos nuolatinis gyventojas ir jo sumokėti mokesčiai nebus panaudoti pagal tą tikslą, pagal kurį jie buvo mokami. Tai sudaro pagrindą prašyti grąžinti sumokėtas įmokas. Pareiškėjas yra socialiai apdraustas Serbijos Respublikoje, kur šiuo metu gyvena ir gauna senatvės pensiją bei visas kitas su tuo susijusias socialines garantijas. Pažymėjo, kad dalis su socialinėmis garantijomis susijusių pareiškėjo sumokėtų mokesčių į Lietuvos biudžetą, Lietuvoje niekada nebus panaudoti, todėl turi būti grąžinti pareiškėjui.

Atsakovo VSDFV Vilniaus skyriaus atstovė teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus, prašė pareiškėjo skundo netenkinti. Pažymėjo, kad Z. V. nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. buvo UAB „Zepter International“ apdraustuoju. Bendrovė socialinio draudimo laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. už pareiškėją sumokėjo 128 054 Lt įmokų, iš kurių dalį (116 751,22 Lt) sudarė draudėjo įmokos, o likusią dalį (11 302,75 Lt) – apdraustojo įmokos. Taip pat nuo 2004 m. spalio 22 d. iki 2009 m. jis Lietuvoje vykdė individualią veiklą.

Pažymėjo, kad pagal VSDFV 3 straipsnį ir 4 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, aktuali pareiškėjo darbo pagal darbo sutartį Lietuvoje laikotarpiais), asmenys, dirbantys pagal darbo sutartį, privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų bei sveikatos draudimu. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis su juridiniais asmenimis, socialiniu draudimu buvo draudžiami privalomai. Pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra pagrindo.

Paaiškino, kad individualią veiklą vykdantys asmenys buvo privalomai draudžiami pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. Papildomai pensijos daliai individualią veiklą vykdantys asmenys įmokas turėjo mokėti tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, buvo lygi 12 minimalių mėnesinių algų (toliau – MMA) arba didesnė. Socialinio draudimo įmokų nei pagrindinei nei papildomai pensijos daliai minėti asmenys galėjo nemokėti, jei jų pajamų, apskaičiuotų aukščiau nurodytu būdu, metinė suma buvo mažesnė už 12 MMA ir jie atitiko bent vieną iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (toliau – VSDĮ) 8 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų. Pareiškėjo deklaruotos metinės pajamų sumos už 2004-2007 m. buvo didesnės už 12 MMA, todėl jis privalėjo mokėti įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos daliai. Vykdant individualią veiklą už 2004-2007 metus jis sumokėjo 4183,74 Lt įmokų pagrindinei pensijos daliai ir 3324,19 Lt papildomai pensijos daliai, iš viso 7507,93 Lt.

Pažymėjo, kad VSDFV Vilniaus skyrius pareiškėjo prašymo dėl įmokų grąžinimo netenkino, nes pareiškėjas nurodytu laikotarpiu tiek darbo pagal darbo sutartį, tiek individualios veiklos vykdymo laikotarpiu, buvo privalomai draudžiamas atitinkamomis socialinio draudimo rūšimis. Įstatymas pareiškėjo atžvilgiu jokių išimčių dėl įmokų mokėjimo nenumatė.

Pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas yra pakankamai aiškus ir motyvuotas, pareiškėjui išaiškinta su jo situacija susijusių bei ginčo laikotarpiui aktualių teisės aktų nuostatos bei paaiškinta, kad, įstatymas pareiškėjo atžvilgiu dėl privalomojo socialinio draudimo taikymo nenumatė jokių išimčių bei, kad įmokų grąžinti nėra teisinio pagrindo. Socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai, nesuteikia galimybės susigrąžint sumokėtų įmokų teisės į išmokas neįgijusiems asmenims. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo sistema remiasi visuotinumo ir socialinio solidarumo principais, t. y. aktyvia ekonomine veikla užsiimantys asmenys privalo mokėti įmokas nuo gaunamų draudžiamųjų pajamų, o asmenys, kurie dėl tam tikrų įstatyme numatytų priežasčių negali dirbti ir užsidirbti, turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Lėšomis, kurios yra surenkamos iš einamuoju laikotarpiu dirbančių asmenų privalomai mokamų įmokų, yra finansuojamos ne jas mokančių asmenų būsimosios senatvės pensijos ar kitos socialinio draudimo išmokos, bet išmokos tuo metu jas gaunantiems asmenims. Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkinti pareiškėjo skundą nėra pagrindo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko. Pažymėjo, kad remiantis VSDĮ 4 straipsniu (redakcija iki 2007-12-31), asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos draudimu. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis su juridiniais asmenimis, socialiniu draudimu buvo draudžiami privalomai. Pareiškėjas nuo 2004-10-01 iki 2007-08-21 buvo UAB „Zepter International“ darbuotojas. Pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas, vykdęs individualią veiklą, deklaravo pajamas už 2004 – 2007 metus. Remiantis VSDĮ 4 straipsnio 3 dalimi, individualią veiklą vykdantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 MMA sumai arba didesnė. Socialinio draudimo įmokų nei pagrindinei nei papildomai pensijos daliai minėti asmenys galėjo nemokėti, jei pajamų, apskaičiuotų aukščiau nurodytu būdu, metinė suma buvo mažesnė už 12 MMA. Pareiškėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos deklaruotos pajamų metinės sumos už 2004 – 2007 metus buvo didesnės už 12 MMA, todėl pareiškėjas privalėjo mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Pareiškėjo, kaip individualią veiklą vykdžiusio asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra pagrindo.

Pažymėjo, kad Valstybinio socialinio draudimo sistema yra paremta visuotinumo ir solidarumo principais, kurie įgyvendinami asmeniui prisidedant prie Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo mokant įstatymų nustatyto dydžio įmokas nuo vykdomos ekonominės veiklos. Valstybinio socialinio draudimo išmokų ateityje gavimas (negavimas) neturi teisinės reikšmės vertinant įstatymu nustatytos mokestinės prievolės vykdymą ir sumokėtų privalomai mokėtinų socialinio draudimo įmokų grąžinimą. Fondo valdybos sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atitinka administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus, todėl skundas netenkintinas,

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. sprendimo, kuriuo atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą grąžinti pareiškėjui sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas už laikotarpį nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. bei Fondo valdybos 2024 m. birželio 26 d. sprendimo, kuriuo buvo išnagrinėtas ir atmestas pareiškėjo skundas dėl VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas VSDFV Vilniaus skyriui pateikė prašymą dėl sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų dirbant Lietuvos Respublikoje nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. grąžinimo. Prašyme nurodė, kad jis yra Serbijos Respublikos pilietis, neturėjęs ir neturintis rezidento statuso Lietuvoje, jo gyvenamoji vieta Serbijos Respublikoje. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. gyveno Lietuvoje ir dirbo UAB „Zepter International“, o nuo 2004 m. iki 2007 m. jis teikė paslaugas pagal individualios veiklos pažymėjimą. Dirdamas Lietuvoje jis neplanavo čia pasilikti, jo socialinių interesų centras čia niekada nebuvo. Pažymėjo, kad yra socialiai apdraustas Serbijos Respublikoje, kur gauna senatvės pensiją ir visas su tuo susijusias socialines garantijas.

VSDFV Vilniaus skyrius 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo prašymo netenkino. Sprendimas iš esmės motyvuojamas tuo, kad asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos draudimu. Pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų (iš jo darbo užmokesčio išskaičiuotų) socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra teisinio pagrindo. Be to, pareiškėjo deklaruotos individualios veiklos pajamų metinės sumos už 2004 – 2007 metus buvo didesnės už 12 MMA, todėl pareiškėjas privalėjo mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims.

Nesutikdamas su VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. sprendimu Nr. (7.4E) DV_S-33404 pareiškėjas, pasinaudodamas išankstine ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka, 2024 m. gegužės 31 d. skundu kreipėsi į Fondo valdybą.

Fondo valdyba 2024 m. birželio 26 d. sprendimu pareiškėjo skundo taip pat netenkino, sprendimą motyvuojant tuo, kad asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos draudimu. Pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų (iš jo darbo užmokesčio išskaičiuotų) socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad pareiškėjo VMI deklaruotos individualios veiklos pajamų metinės sumos už 2004 - 2007 metus buvo didesnės nei 12 MMA, todėl pareiškėjas privalėjo mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims.

Nesutikimą su ginčijamais sprendimais pareiškėjas motyvuoja tuo, kad jo prašymas dėl mokesčių grąžinimo buvo išnagrinėtas formaliai, neatsakius į pareiškėjo skundų argumentus ir neatsižvelgus į o individualią situaciją, jog jis niekada nebuvo nuolatinis Lietuvos gyventojas ir jo sumokėti mokesčiai nebus panaudoti pagal tą tikslą, pagal kurį jie buvo mokami.

Sprendžiant pareiškėjo argumentų pagrįstumo klausimą pirmiausia pažymėtina, kad atsakovas yra viešojo administravimo subjektas, kuris savo veikloje privalo, be kita ko, vadovautis ir bendraisiais viešosios teisės principais. Tai reiškia, jog atsakovas privalo laikytis ir VAĮ 3 straipsnyje įtvirtintų viešojo administravimo principų, inter alia (be kita ko) įstatymo viršenybės bei objektyvumo principų. VAĮ 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad viešojo administravimo subjektų veikla turi atitikti šiame įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, o administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. VAĮ 3 straipsnio 8 punkte įtvirtintas objektyvumo principas reiškia, kad administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs.

VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5-6 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės, administracinio sprendimo motyvai. Paminėtos VAĮ nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. gyvendamas Lietuvoje buvo UAB „Zepter International“ apdraustuoju. Atsakovas pateikė duomenis, kad darbdavys socialinio draudimo laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d. už pareiškėją sumokėjo 128 054 Lt įmokų, iš kurių dalį, (116 751,22 Lt) sudarė draudėjo įmokos, o likusią dalį (11 302,75 Lt) – apdraustojo įmokos.

Remiantis VSDĮ 2 straipsniu (akto redakcija, galiojusi iki 2007 m. gruodžio 31 d.), apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (arba) už juos šias įmokas moka draudėjai. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis, privalomai draudžiami pensijų, ligos ir motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, sveikatos draudimu.

Valstybinio socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai apskaičiuoti Fondo administravimo įstaigų informacinėje duomenų bazėje (registre) yra kaupiami duomenys apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų gavėjus. Draudėjai privalo pateikti finansines apyskaitas, ataskaitas apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas sumas ir socialinio draudimo įmokas, kitus dokumentus, reikalingus socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti (VSDĮ 10 str.).

Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004 ir 2005 metų rodiklių įstatymo 3 straipsnyje buvo nustatytas bendras valstybinio socialinio draudimo įmokų 31 procento tarifas, taip pat apdraustųjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 procentų tarifas. 2006 ir 2007 metais buvo patvirtintas draudėjų bendrasis valstybinio pensijų sveikatos, ligos ir motinystės, nedarbo socialinio draudimo įmokų 30,7 proc. tarifas ir apdraustųjų bendrasis valstybinio socialinio draudimo įmokų 3 procentų tarifas.

Taigi, pagal minėtą reglamentavimą, asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis su juridiniais asmenimis, socialiniu draudimu draudžiami privalomai. Atitinkamai pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu, teisės aktų nustatyta tvarka sumokėtų (iš darbo jo užmokesčio išskaičiuotų) socialinio draudimo įmokų grąžinti nėra pagrindo.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad 2004 – 2007 m. gyvendamas Lietuvoje vykdė individualią veiklą ir VMI deklaravo pajamas, mokėjo mokesčius.

Remiantis VSDĮ 4 straipsnio 3 dalimi (redakcija iki 2007-12-31) individualią veiklą vykdantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra lygi 12 MMA sumai arba didesnė (šio sakinio nuostata neaktuali 2004 metams).

VSDĮ (akto redakcija, galiojusi iki 2008 m. gruodžio 31 d.) 2 straipsnio 8 punkte nustatyta, kad savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus tuos, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimus, privalomai draudžiami tik pensijų socialiniu draudimu pagrindinei ir papildomai pensijos dalims. Šie asmenys papildomai pensijos daliai privalomai draudžiami tuo atveju, jeigu jų pajamų metinė suma yra lygi 12 MMA sumai arba didesnė (VSDĮ 4 str. 3 d.).

Savarankiškai dirbantys asmenys už 2004 –2008 metus privalėjo mokėti nustatyto dydžio valstybinio socialinio draudimo įmokas, kurių tarifai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2004, 2005, 2006, 2007 ir 2008 metų rodiklių patvirtinimo įstatymais: pagrindinei pensijos daliai – 50 proc. bazinės pensijos dydžio, papildomai pensijos daliai – 15 proc. nuo valstybiniam socialiniam draudimui deklaruotų pajamų, kurių suma negalėjo būti mažesnė už mokestinių metų veiklos vykdymo laikotarpio mėnesių MMA sumą.

Pažymėtina kad pagal VSDĮ 8 straipsnio 2 dalį, individualią veiklą vykdantys asmenys socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis bus neįskaitytas į socialinio draudimo stažą) tik tuo atveju, kai šių asmenų pajamų metinė suma, apskaičiuota iš apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą, atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumą, yra mažesnė už 12 MMA sumą, ir šie asmenys atitiko bent vieną iš šioje dalyje nurodytų papildomų sąlygų.

Atsakovas pateikė duomenis, kad vykdydamas individualią veiklą į VSDF biudžetą pareiškėjas sumokėjo 4183,74 Lt įmokų pagrindinei pensijos daliai ir 3324,19 Lt papildomai pensijos daliai, iš viso 7507,93 Lt. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo deklaruotos pajamų metinės sumos už 2004 – 2007 metus buvo didesnės už 12 MMA, todėl atsakovė sprendime pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas privalėjo mokėti socialinio draudimo įmokas pagrindinei ir papildomai pensijos dalims.

Teismas pažymi, kad pagal minėtą reglamentavimą, atsakovas neturėjo pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą dėl į VSDF biudžetą sumokėtų įmokų grąžinimo. Socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai nenumatė galimybės susigrąžinti sumokėtų įmokų teisės į išmokas neįgijusiems asmenims. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo sistema remiasi visuotinumo ir socialinio solidarumo principais, t. y. aktyvia ekonomine veikla užsiimantys asmenys privalo mokėti įmokas nuo gaunamų draudžiamųjų pajamų, o asmenys, kurie dėl tam tikrų įstatyme numatytų priežasčių negali dirbti ir užsidirbti, turi teisę gauti socialinio draudimo išmokas. Lėšomis, kurios yra surenkamos iš einamuoju laikotarpiu dirbančių asmenų privalomai mokamų įmokų, yra finansuojamos ne jas mokančių asmenų būsimosios senatvės pensijos ar kitos socialinio draudimo išmokos, bet išmokos tuo metu jas gaunantiems asmenims.

Pareiškėjas nurodo, kad jis neturėjo rezidento statuso Lietuvoje, jo gyvenamoji vieta Serbijoje, todėl sumokėtos įmokos privalo būti grąžintos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1997 m. gruodžio 18 d. nutarime „Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto“ pažymėjo, kad tuo atveju, kai legaliai laikinai dirbantis Lietuvoje užsienietis neturi socialinio aprūpinimo savo nuolatinio buvimo valstybėje, jis turi būti privalomai draudžiamas socialiniu draudimu Lietuvoje. Tuo atveju, kai užsienietis neturi socialinio aprūpinimo savo valstybėje arba nepateikia Lietuvoje reikalaujamų įrodymų, jis draudžiamas bendra tvarka kaip ir kiti Lietuvos gyventojai, dirbantys šalies įmonėse. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nėra pateikęs duomenų apie socialinį aprūpinimą savo valstybėje laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 21 d., todėl jis pagrįstai buvo privalomai bendra tvarka draudžiamas, kaip ir kiti dirbantys Lietuvos gyventojai.

Fondo valdyba, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą išankstine ginčų nagrinėjimo tvarka taip pat pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo prašymas dėl sumokėtų įmokų grąžinimo yra nepagrįstas. Tiek pareiškėjo, kaip apdraustojo asmens, privalomai draudžiamo valstybiniu socialiniu draudimu sumokėtų įmokų, tiek jo paties įmokų pagrindinei ir papildomai pensijos dalims grąžinti nėra pagrindo. Sprendimas pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konkrečiomis teisės aktų normomis, atitinka VAĮ 10 straipsnio reikalavimus, taigi yra teisėtas ir pagrįstas.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. gegužės 3 d. sprendimas Nr. (7.4E) DV_S-33404, kuriuo atsakovas atsisakė grąžinti pareiškėjui jo sumokėtas socialinio draudimo įmokas ir jį patvirtinantis Fondo valdybos 2024 m. birželio 26 d. sprendimas Nr. (9.8E)I-62, kuriuo buvo atmestas pareiškėjo prašymas panaikinti VSDFV Vilniaus skyriaus sprendimą, yra teisėti, pagrįsti, todėl juos naikinti nėra jokio pagrindo. Atitinkamai netenkintinas ir išvestinis skundo reikalavimas, kuriuo prašoma įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo Z. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.