Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Albino Bielskio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. J. (toliau tekste ir – apeliantas, nuteistasis) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtoji bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir S. J. paskirta vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią S. J. nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2015 m. gruodžio 23 d. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. J. pagal BK 199² straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo akcizais apmokestinamomis prekėmis, tai yra veikdamas bendrininkų grupe kartu su V. (V.) D., (kuris dėl įvykdyto nusikaltimo yra nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu), būdami iš anksto susitarę daryti nusikalstamą veiką – neteisėtai disponuoti akcizais apmokestinamomis prekėmis – cigaretėmis, pažeidžiant nustatytą tvarką – Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiais ženklais – banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius, ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. 4-443 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymo Nr. 4-200 „ Dėl fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ 3.3 punkto reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, tai yra 200 vienetų cigarečių, 2013 m. gegužės 19 d. apie 18.00 val., Švenčionių rajone, Magūnų seniūnijoje, Prienų kaime, kartu su V. D., nešdamas nuo valstybės sienos linijos, esančios tarp valstybės sienos ženklų Nr. 1208 ir 1209 į netoliese esantį nerakinamą medinį ūkinį pastatą, gabeno 6 000 pakelių cigarečių ,,Fest“, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 punkto nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 12 698,68 Eur (43 846,00 Lt).

Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Nuteistasis S. J. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į jam paskirtos bausmės laiką neįskaitė Didžiojoje Britanijoje pagal Europos arešto orderį suėmime išbūto laiko, nepagrįstai nurodė bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2015 m. liepos 30 d., ignoravo jo prašymą dėl žalos Lietuvos valstybei atlyginimo, o jo bendrininkui už tokią pačią veiką paskyrė gerokai švelnesnę bausmę nei jam. Tuo pačiu nuteistasis prašo, esant galimybei, sušvelninti jam paskirtą bausmę.

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, nes į bausmės atlikimo laiką neįskaitė faktinio jo suėmimo laiko, kurio metu jis pagal Lietuvos Respublikos arešto orderį buvo laikomas Didžiojoje Britanijoje. Iš Interpolo Jungtinės Karalystės nacionalinio biuro rašto dėl nuteistojo S. J. sulaikymo terminų minėtoje šalyje turinio, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį (t. 2, b. l. 20), apeliacinės instancijos teisme gautų ir ištirtų duomenų (t. 2, b. l. 95-98, 103-109) apie S. J. sulaikymą ir kardomąjį kalinimą Didžiojoje Britanijoje matyti, kad pagal nagrinėjamoje byloje išduotą Europos arešto orderį (t. 1, b. l. 204-208) S. J. nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. liepos 29 d. taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas) Jungtinėje Karalystėje. Iš Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio matyti, kad šis laikotarpis į apeliantui paskirtos bausmės atlikimo laiką nebuvo įskaitytas. BK 66 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę. Ši nuostata turi būti taikoma ir pagal Europos arešto orderį Lietuvos Respublikai išduotam asmeniui, jei jis iki perdavimo buvo laikomas suimtas užsienio valstybėje. Dėl to, vadovaujantis BK 66 straipsniu, laikotarpis, kurį S. J. praleido suėmime Jungtinėje Karalystėje pagal Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotą Europos arešto orderį, įskaitytinas į skundžiamu teismo nuosprendžiu S. J. paskirtą bausmę.

Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo apeliantas, jam paskirtos bausmės pradžią apygardos teismo nuosprendžiu nustatyta skaičiuoti nuo jo paskelbimo, t. y. 2015 m. gruodžio 23 d., o ne nuo 2015 m. liepos 30 d. Taip pat vadovaujantis BK 66 straipsniu į nuteistajam paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. gegužės 19 d. iki 2013 m. gegužės 21 d. ir suėmime išbūtas laikas nuo 2015 m. liepos 30 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. Kolegijai nusprendus papildomai į S. J. paskirtos bausmės laiką įskaičiuoti ir pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros išduotą Europos arešto orderį nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. liepos 29 d. taikyto kardomojo kalinimo (suėmimo) Jungtinėje Karalystėje laikotarpį, aplinkybė, kad į Lietuvos Respubliką S. J. buvo pargabentas 2015 m. liepos 29 d., neįtakoja į jam paskirtą bausmę įskaitomo laikotarpio trukmės.

Iš pirmosios instancijos teismo 2015 m. spalio 16 d. ir 2015 m. lapkričio 10 d. teisiamųjų posėdžių protokolų turinio matyti, jog nuteistasis sutiko ir pasižadėjo atlyginti valstybei padarytą žalą. Kartu su apeliaciniu skundu jis pateikė prašymą, kuriame nurodė valstybės nuosavybėn perleidžiantis jam priklausantį žemės sklypą su miško plotu. Nepaisant to, baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, kad civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo šioje byloje nepareikštas, jo ekstradicijos išlaidos nepriteistos. Kita vertus, vien tik formalus pasižadėjimas ateityje atlyginti žalą ir abstraktaus pobūdžio pareiškimo perleisti savo turtą valstybės nuosavybėn pateikimas teismui nėra laikomas aplinkybe, į kurią atsižvelgiama skiriant bausmę nuteistajam.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad skiriant bausmes BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos bendrininkams (V. D. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 18 d. baudžiamuoju įsakymu) buvo atsižvelgta ne tik į BK straipsnio, pagal kurį kvalifikuota jų veika, sankcijoje įtvirtintą laisvės atėmimo bausmės dydį, bet ir į BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatytas aplinkybes. Šių aplinkybių, kurios nebuvo analogiškos, įvertinimas ir lėmė skirtingų bausmių skyrimą nusikalstamos veikos bendrininkams. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą alternatyvią bausmę – baudą ir šiame straipsnyje numatytos laisvės atėmimo bausmės ribas (laisvės atėmimas iki septynerių metų), vadovaudamasis BK 54 straipsnio nuostatomis, skundžiamame nuosprendyje įvertino visas bausmės S. J. skyrimui reikšmingas aplinkybes (tai, kad jis ne kartą teistas, teistumas neišnykęs, daug kartų baustas administracine tvarka, turi psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant opiatus, yra viena jo atsakomybę sunkinanti ir viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė) ir pagal BK 199² straipsnio 1 dalį parinko jam ne alternatyvią, o laisvės atėmimo dvejiems metams bausmę, kuri yra mažesnė nei minėto straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Ši bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis dar sumažinta vienu trečdaliu. Tai, kad apelianto subjektyviu vertinimu, tokia laisvės atėmimo bausmė yra per griežta, savaime nereiškia, jog teismas netinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas.

Apeliantas prašo, esant galimybei, švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Paprastai švelnesnė nei numatyta įstatymo bausmė skiriama vadovaujantis BK 62 straipsnio nuostatomis, o BK 54 straipsnio 3 dalis taikoma tada, kai sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui ir kai nėra galimybės paskirti švelnesnę bausmę, remiantis BK 62 straipsnio nuostatomis. Nagrinėjamu atveju aplinkybių, būtinų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui, nenustatyta. Apeliantas nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Kaip jau buvo minėta, jis ne kartą teistas, esant neišnykusiam teistumui darė naujas nusikalstamas veikas, duomenų, kad būtų sumokėjęs už administracinius teisės pažeidimus paskirtas baudas byloje nėra. Taigi, pirmiau aptarti bylos duomenys nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės tikslai šiuo atveju galėtų būti pasiekti nuteistajam paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Jokių aplinkybių, dėl kurių realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, šioje byloje taip pat nėra, jų savo apeliaciniame skunde nenurodė ir nuteistasis S. J.. Taigi, švelninti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės nėra teisinio pagrindo.

Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, jog Vilniaus apygardos teismas netinkamai vadovavosi BK 66 straipsnio nuostatomis ir nepagrįstai į nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitė jo suėmimo vykdant Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje laiko. Šioje dalyje apygardos teismo nuosprendis keistinas, nurodant, jog S. J. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaitomas jo pagal Europos arešto orderį suėmime išbūtas laikas. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, skiriant bausmę nuteistajam BK 41, 54, 61 ir 62 straipsnių nuostatos nebuvo pažeistos, todėl likusioje dalyje skundžiamas nuosprendis paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, S. J.(S. J.) į paskirtą vienerių metų keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo suėmimo vykdant Europos arešto orderį Jungtinėje Karalystėje nuo 2014 m. gruodžio 23 d. iki 2015 m. liepos 29 d. laikotarpį.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.