- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-07-17
- Bylos Nr.
- I-397-583/2009
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00188-2009-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- O. S.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 13.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjo O. S. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2009 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2-2038-(2.20) laikino sustabdymo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas O. S. skundu nurodo, kad 2009 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracija raštu Nr.2-2038-(2.10) „Dėl O. S. savavališkos statybos padarinių šalinimo“, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu įpareigojo jį likviduoti savavališkos statybos padarinius fiksuotus 2009 m. birželio 9 d. savavališkos statybos akte Nr.33, adresu (duomenys neskelbtini), bei sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo.
Pareiškėjas teigia, kad dėl šio sprendimo apskundimo kreipimasis į bendrosios kompetencijos teismą yra netikslingas, nes pagal teisminę praktiką esant savavališkai statybai, teismas pagal ginčijamus teisės aktus gali priimti tik vieną sprendimą – įpareigoti statinį nugriauti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes ir į tai kad Konstituciniame teisme yra priimtas nagrinėti prašymas dėl taikytinų teisės aktų atitikties Konstitucijai, skundu prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti 2009 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko sprendimo Nr. 2-2038-(2.20) galiojimą iki Konstituciniame Teisme bus išnagrinėta byla „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.103 straipsnio (2006 m. spalio 17 d. redakcija) ir Lietuvos Respublikos statybos 28 straipsnio ( 2006 m. spalio 17 d. redakcija) ta apimtimi, kuria juose nėra numatyta galimybė teismui atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mąstą, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes bei kitas reikšmingas aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, protingumo kriterijais nuspręsti, kad įpareigojimas asmeniui statinį nugriauti ar pertvarkyti neturi būti taikomas, nes dėl tam tikrų itin svarbių aplinkybių yra akivaizdžiai neproporcingas (neadekvatus) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisingas, atitikties Konstitucijos 10 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams“.
Skundą atsisakoma priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kadangi byla nepriskirta nagrinėti administraciniam teismui.
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių teismų steigimo įstatymo 1 straipsnis numato, kad skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti steigiami specializuoti administraciniai teismai. Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kiti įstatymai. ABTĮ 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai ratą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, CPK 22 straipsnis). Taigi, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.
Kaip nustatyta iš skundo reikalavimų, pareiškėjas reiškia reikalavimą, kuris yra susijęs su Klaipėdos AVA 2009 m. birželio 19 d. raštu Nr. 2-2038-(2.20) įformintu sprendimu „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“. Šiuo sprendimu pareiškėjui vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu nustatytas įpareigojimas likviduoti savavališkos statybos padarinius adresu (duomenys neskelbtini) (nugriauti gyvenamąjį namą su blokuotu garažu) ir sutvarkyti statybvietę per 6 mėnesius nuo šio reikalavimo gavimo. Statytojo ar kito asmens įpareigojimas per nustatytą terminą nugriauti statinį kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė apibrėžiama Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, kuris struktūriškai išdėstytas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos skirsnyje „Savininko teisių apsauga ir gynimas“. Nors Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta galimybė įpareigoti nugriauti statinį teismo sprendimu, savo esme analogiško įpareigojimo, nustatyto ne teismo, bet viešojo administravimo subjekto, teisinis pobūdis negali skirtis, t.y. toks įpareigojimas taip pat turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis pastatyto statinio, kaip šio turto savininko nuosavybės teises.
Įpareigojimo nugriauti savavališką statybą priėmimas yra tam tikra stadija sprendžiant ginčą dėl statybos, atliktos pažeidžiant normatyvinius statybos techninius dokumentus, pažeidimų pašalinimo, kadangi statytojui gera valia neįvykdžius tokio įpareigojimo, apskrities viršininkas turės įgaliojimus kreiptis į teismą dėl pažeidimo pašalinimo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis). Reikalavimas nugriauti statinį ar jo dalį nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia nuomonė dėl analogiškų ginčų rūšinio teismingumo yra suformuota Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje byloje O.V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, 2007 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje byloje D.M. v. Telšių apskrities viršininko administracija, 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje byloje R.V. v. Kauno apskrities viršininko administracija). Analogiška nuostata išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2004. Tokia teisminė praktika yra formuojama ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: 2009 m. liepos 10 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. AS82-426/2009).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, jog pareiškėjo reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas dėl reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, t.y. Klaipėdos rajono apylinkės teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjas savo skunde pripažįsta, kad šio skundo nagrinėjimas priskirtinas bendrosios kompetencijos teismui, tačiau jo manymu tikslinga ginčyti ne patį aktą, kuriuo jis įpareigojamas pašalinti savavališkos statybos padarinius – 2009 m. birželio 19 d. Klaipėdos AVA raštu Nr. 2-2038-(2.10) įformintą reikalavimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, o prašyti sustabdyti tik pačio akto galiojimą, taikant reikalavimo užtikrinimo priemones, numatytas ABTĮ 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, jog teismas arba teisėjas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti proceso dalyvio prašymu arba savo iniciatyva bet kurioje proceso stadijoje, jeigu nesiėmus užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas. Šiuo atveju, kaip matyti ir pareiškėjo teismui pateikto prašymo, pareiškėjas neginčija pačio akto, kurio galiojimą prašo sustabdyti ir pripažįsta, kad šio akto teisėtumo klausimas yra priskirtas nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, tačiau prašo jo atžvilgiu taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Įstatymo leidėjas reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymą administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nagrinėjant bylą sieja su šioje byloje ginčijamo administracinio akto sustabdymu, todėl savarankišku skundo nagrinėjimo dalyku iš vis negali būti vien reikalavimas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, sustabdant aktą, kuris net nėra skundo nagrinėjimo dalyku. Be to ABTĮ 88 straipsnio nuostatos, apibrėžiančios administracinio teismo kompetencijos ribas, net nenumato galimybės teismui nagrinėti tokio pobūdžio reikalavimo, kuris nesusijęs su konkretaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo analize bei ginčo išsprendimu ir kuriuo prašoma tik išspręsti klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. ABTĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatos taip pat numato, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, šiuo atveju ginčo dėl teisės pareiškėjas nekelia iš vis. Iš šių aplinkybių seka, kad pareiškėjo skundą atsisakytina priimti ne tik jau nurodytuoju pagrindu, bet ir kitu pagrindu, numatytu ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte – kai skundas nenagrinėtinas teismų.
Jei pareiškėjas nesutinka su atsakovo priimtu aktu dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir skunde išdėstytais argumentais mano, kad šio akto atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės ryšium su Konstituciniame teisme priimtu prašymu ištirti taikytino ginčo išsprendimui teisės akto atitiktį Konstitucijai, jis vadovaujantis nutartyje aptartu teisiniu reglamentavimu turi teisę kreiptis ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą ginčydamas minimą atsakovo sprendimą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo ir kartu teikti teismui prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą prašant ištirti ar cituojamos Statybos įstatymo nuostatos neprieštarauja Konstitucijai. Būtent šioje byloje gali būti reiškiamas ir motyvuotas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ginčijamo akto atžvilgiu.
Atsisakius priimti skundą, pareiškėjui grąžintinas sumokėtas 100 litų žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalie 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktais, 105 - 106 straipsniais,
nutarė:
pareiškėjo O. S. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2009 m. birželio 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimo Nr. 2-2038-(2.20) laikino sustabdymo, atsisakyti priimti.
Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjui.
Grąžinti pareiškėjui O. S. 2009 m. liepos 14 d. mokėjimo nurodymu Nr. 30 AB DnB Nord bankas sumokėtą 100 (vieną šimtą) litų žyminį mokestį.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.