Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo privataus kaltinimo baudžiamąją bylą, kurioje nukentėjęs P. D. kaltina M. R., gimusį (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvį, Lietuvos Respublikos pilietį, nevedusį, dirbantį pagal patentą automobilių prekyba, gyvenantį (duomenys neskelbtini), Kaune, teistą: 1. 2016-02-03 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 1 dalį, 60 valandų viešųjų darbų 3 mėnesių laikotarpiui, dirbant po 20 valandų per mėnesį, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistas galutine bausmę 40 valandų viešųjų darbų 2 mėnesiams dirbant po 20 valandų per mėnesį. 2016-04-07 Kauno apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, Kauno apylinkės teismo 2016-02-03 baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2013-02-01 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 2 metai10 dienų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos, rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. 2016-10-21 Kauno apylinkės teismo nutartimi panaikintas 2016-02-03 baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės terminuoto laisvės atėmimo vykdymo atidėjimas ir vykdytina paskirta bausmė –laisvės atėmimas 2 metams 10 dienų.

2. 2019-03-06 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 64¹ straipsnį ir vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, bausmes subendrinus su Kauno apylinkės teismo 2016-04-07 nutartimi paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 10 dienų.

3. 2019-03-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1dalimi, 4 dalimi bausmes subendrinus ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nuteistas – laisvės atėmimu 10 mėnesių, kaltinamas padarius nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. R. privataus kaltinimo tvarka buvo kaltinamas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2015-03-07, apie 6 val., neteisėtai patekęs į uždaro gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) Kaune kiemą, aerozoliniais dažais apipurškė ten stovėjusią transporto priemonę automobilį „Vokswatgen Golf“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį privačiam kaltintojui P. D.. Tokiais savo veiksmais M. R. buvo kaltinamas sugadinęs svetimą turtą – transporto priemonės automobilio „Volswagen Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo dalis: priekinį bamperį, dešinės pusės priekinį sparną, dešinės pusės priekines dureles, dešinės pusės galinį sparną bei galinį bamperį, tuo P. D. padarydamas 453,28 eurų dydžio turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo M. R. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina, nesant nukentėjusio skundo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 4) punktas, 303 straipsnio 1 dalis).

Kaltinimas grindžiamas liudytojų N. I., S. V., P. Š., E. B. parodymais, rašytiniais įrodymais – sąskaita-faktūra Nr. 00013, kvitu, fotonuotraukomis, registracijos liudijimu.

Kaltinamasis M. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad su S. V. bei jos pusbroliu P. D. jokių santykių neturėjo. S. sugyventinis N. I. prekiavo kaltinamajam priklausančiomis padangomis. Pakeltuvą jo pavogė, padangas subadė. Yra atvirkščiai, ne jis skolingas, o N. I. jam skolingas ir su šiuo automobilio apgadinimo įvykiu jis nesusijęs. Jie yra jam skolingi ir S. tai žino. Jis nuomojo servisą, pas jį dirbo žmonės. Jo servise yra kameros ir užfiksavo kaip jie atvažiavo ir išsivežė pakeltuvą, skambino N. I., vežė jam automobilio pakeltuvą, atsiprašinėjo M. R.. (duomenys neskelbtini) turi automobilių servisą, padangų montavimą. S. V. su N. I. 2015m. taip pat turėjo servisą kilometru toliau nuo jo. N. I. imdavo iš jo padangas ir montuodavo. Pas jį iš Vokietijos nuolat veždavo padangas. Dideli kiekiai būdavo, N. I. imdavo iš jo paradavimui. Už padangas N. I. nemažai buvo jam skolingas, grąžino subadytas padangas. Bando jį kaltinti, kad jo mašiną apipaišė, kai jam skolingas. Kaltinamasis teigė, kad jo dešinėje kojoje yra sudėtos metalinės plokštelės ir tvoros perlipti jis negalėtų. Po įvykio N. I. buvo pas jį atvažiavęs ir mašina buvo neapgadinta. Jeigu dažais mašina nudažoma, ji nesipoliruoja, mašinos po dažų nupurškimo nereikia perdažyti. Po 10 min. ji nusipoliruoja. Remonto suma yra nereali. Pas pažįstamus labai lengva tokią sumą išsirašyti. S. su N. I. yra šeima ir jie yra susitarę ką kalbėti. P. D. jis nepažįsta. Niekur jis nesislapstė, dvejus metus jo neieškojo. Pinigų iš jo niekas neprašė. Su kaltinimais nesutinka.

Nukentėjęs P. D. parodė, jog kaltinamojo nepažįsta. S. V. yra jo pusseserė. Nusipirkto automobilį „Volkswagen Golf“, teisės važinėti neturtėjo, automobilį laikė pas savo pusseserę, gyvenančią su vyru (duomenys neskelbtini), Kaune. Jų namas šalia autoserviso. Pats tuo metu gyveno Kaune, (duomenys neskelbtini) Savo kieme mašinos laikyti neorėjo, kad jos nesugadintų. Mašina naudojosi jo pusseserė ir jos vyras, kol jis laikėsi teises. Kartą jam paskambino pusseserė ir pasakė, kad automobilis apipurkštas dažais. Ir ji matė žmogų, kuris tai padarė, jis peršoko per tvorą. Buvo naktis, šuo pradėjo loti, todėl ji su savo draugu atsikėlė pažiūrėti. Sakė, matė, kaip vyras pabėgo, jie atpažino tą vyrą ir sakė jam, kad tai M. R.. Pusseserė iškvietė policiją, užpildė dokumentus. Apie sugadintą automobilį jam pranešė pusseserė , ji tuo metu gyveno su N. (duomenys neskelbtini) Po automobilio apgadinimo pusseserė dar apie metus laiko naudojosi jo automobiliu. Automobilis buvo remontuojamas Alytaus autoservise. Į Alytų automobilį nugabeno jo pusseserė. Kai pamatė sąskaitą už automobilio remontą, tiek pinigų neturėjo. Pirma S. sumokėjo už automobilio remontą. Kai jau turėjo pinigų, tuomet pusseserei atidavė pinigus. Servise nebuvo, S. atvežė jam kvitą pasirašyti. Jis pats niekur nesikreipė dėl automobilio remonto. Už automobilio remontą jis pusseserei sumokėjo pinigus. Į policiją jis pats nesikreipė. Jokio skundo nepildė. S. su N. kartu gyveno, kai buvo apgadintas jo automobilis. Po to jie susipyko, tai N. dabar kerštauja. Jis sako, kad už viską jis mokėjo ir darė, bet taip nėra Jis pinigus sumokėjo S. vėliau, patyrė žalą ir prašo priteisti. Iš S. ir N. parodymų supranta, kad tai padarė M. R.. Tuo metu kai buvo pardavinėjamas automobilis, N. I. jau negyveno su S.. Žinojo apie įvykusį jų konfliktą. Su automobilio pirkėju N. I. bendravo, jis ir skelbimą davė. Pinigus už parduotą automobilį atsiėmė N., kiek nesakė ir pinigų jam neperdavė. Dėl automobilio apgadinimo jis patyrė žalą, jo civilis ieškinys yra 453,28 eurai. Neturtinės žalos neprašo, prašo priteisti tik turtinę žalą ir turėtas advokato išlaidas. Automobilį tvarkė pusseserė, ji ieškojo meistrų ir kovo 23 dienai mašina buvo sutvarkyta.

L. N. I. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. Kartu dirbo tą patį darbą, susijusį su ratų montavimu. Jų servisai šalia. Gal kilometro atstumu. Jis automobilį „Volkswagen Golf“ turėjo, tik jis buvo užrašytas pusbrolio vardu. P. D. yra jo merginos pusbrolis. Už automobilį mokėjo apie 20000 litų. Turėjo skolų su antstoliais ir nebuvo galimybės automobilio pirkti savo vardu. Pinigine išraiška tas automobilis buvo jo. Ir su savo drauge automobiliu naudojosi kaip šeimos turtu. Kovo 7 d. turėjo incidentą su Mantu, buvo davęs jam ratus su ratlankiais ir nuo to laiko jis pradėjo slapstytis. Tarp jų įsiplieskė ginčas ir tą vakarą buvo apgadintas jo automobilis. Automobilį jis suremontavo ir tokiu būdu M. jam pridarė nuostolių. 6 val. ryte išgirdo automobilio signalizaciją, atsikėlė. Pro langą pamatė, kad jis lipa per tvorą su tokiais pat rūbais, kokius kaltinamasis ir vilkėjo. Iš vakaro su juo tik susiginčijo dėl ratlankių, kuriuos M. pasisavino, po to slapstėsi. Per langą matė kaip pilietis apgadino automobilį ir pabėgo. Buvo aplankstytas automobilio šonas ir nudažytas dažais. Įsijungė automobilio signalizacija, nes pilietis automobilį apspardė. Tamsu nebuvo nuo lango iki tvoros 3 metrų atstumas, iš aprangos suprato, kad tai tas pats žmogus, su kuriuo iš vakaro bendravo. Daugiau niekas kitas su tokia apranga nevaikšto. Ta apranga jam akyse užsifiksavusi ir jis suprato, kad tai M.. Matė padarytą jam žalą, pranešė policijai, parašė pareiškimą. Turėjo konfliktą su kaltinamuoju kelis mėnesius iki įvykio. Paėmė iš M. darbo vietos pakeltuvą tam, kad jis susiprastų ir atvažiuotų, o nesislapstytų. Su M. buvo susibarę. Nežino koks M. tikslas buvo gadinti jam automobilį. P. D. nepatyrė jokių nuostolių, automobilis buvo jo. Automobilis 2004 metų, ir jis mokėjo už automobilį . P. D. net vairavimo teisių neturėjo, jo vardu automobilis buvo tik užrašytas. P. D. jokių nuostolių nepatyrė. Žalą patyrė jis. Nurodė policijai žmogų kas tai padarė. Po įvykio nebuvo su M. susitikęs. Papasakojo policijos pareigūnams faktines bylos aplinkybes. Jis pats turi M. R. pretenzijų, nes M. R. padarė jam žalą. Už automobilio remontą jis pats mokėjo, P. D. nieko nemokėjo. Taip išeina, kad advokatai patarė P. D. kreiptis į teismą, kai jis pats reiškia M. R. pretenzijas. Nors automobilis teisiškai priklausė P. D., bet visi klausimai susiję su tvarkymu, išlaidomis buvo jo, jis viską atliko, fiziškai jis automobiliu naudojosi. Dėl to ir į policiją jis kreipėsi, žinodamas, kad M. R. tai padarė. Su S. V. jie išsiskyrė 2017 m. Kai išsiskyrė automobilis „VW Golf“ liko pas jį. P. žinojo, kad tai jo mašina, reikėjo ją parduoti, parašė prašymą ir liudytojas pardavė tą automobilį, pagal skelbimą skelbiu lt, „autoplius“. Už skelbimą jis sumokėjo. Skelbimas buvo patalpintas pasinaudojus jo numeriu, skelbime buvo nurodytas jo telefono numeris. Automobilis pradėjo gesti, dėl to tapo nereikalingas. Sandros tuo metu nebuvo, sandoryje ji nedalyvavo, ji nežinojo už kiek automobilį pardavė. P. D. nebuvo susitikęs su pirkėju, jis iš anksto pasirašė pirkimo- pardavimo sutartį. Prieš metus pardavė tą automobilį, sutartis pas jį yra. Jis pats buvo pirkęs tą automobilį, jokiais leidimais nesinaudojo. P. D. buvo kaip pirkimo atstovas, o automobiliu naudojosi liudytojas. Pats ir remontavo automobilį. Nesunku nuvažiuoti į autoservisą ir paklausti kas tvarkė, kas viską suderino, kas padavė pinigus. Jis ir advokatui sumokėjo pinigus už P. D. skundą. Padavė S. pinigus, kad advokatui paduotų pinigus. O dabar gaunasi, kad visi prieš jį. Kuriozinė situacija. Jis už viską mokėjo, dabar reikia įrodinėti viską.

Liudytoja S. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta tik iš matymo. Nukentėjęs yra jos pusbrolis. Kokius trejus metus ji ir jos draugas naudojosi pusbrolio automobiliu. Automobilis stovėdavo jos kieme. Nukentėjęs šiuo automobiliu nesinaudojo. Kartą, ankstį ryte, savaitgalį ji pamatė, kad automobilis apgadintas. Tuo metu gyveno kartu su N.. N. taip pat naudojosi pusbrolio automobiliu. Galbūt, kaltinamasis kerštaudamas N., apipurškė dažais automobilį. Tik parėjus į namus skambino policijai. Policijai ji nurodė kas tai galėjo padaryti. Mananti, kad M. su N. kažko tarpusavyje neišsiaiškino. N. pats kaip žmogus yra konfliktiškas, dėl to ir ji su juo išsiskyrė. Jų namas šalia autoserviso. Namas dviejų dalių ir tik tvora skyrė servisą nuo namo. Tvora juosė jos namo ir serviso teritoriją. Čia ir stovėjo automobilis, 30 metrų atstumu. Išėjusi pro duris nulipusi laipteliais, pasukusi link automobilio, pradėjo matyti visą situaciją, kaltinamasis pabėgo. Tikrai pažinusi kaltinamąjį, jis buvo su ta pačia apranga, kurią vilkėdamas dirbo autoservise. Automobilis buvo taisomas autoservise Alytuje, nes ten pigiau. Kas mokėjo už remontą nepamena. Šiuo metu su N. I. išsiskyrę, jie ir nebuvo susituokę. Po automobilio apgadinimo dar gyveno su N. I. ir abu naudojosi P. D. automobiliu. Daugiausia ji vairuodavo, technikinę ji praeidavo. N. I. taip pat 2015 m. naudojosi automobiliu, galima būtų galvoti, kad automobilis priklauso N. I..

Liudytoja S. B. parodė, kad su S. V. yra draugės. S. gyvena šalia su kaltinamuoju Raudondvario pl., Kaune. To įvykio ji nemačiusi tik girdėjo kaip M. gyrėsi jos draugui N., kad apipurškė automobilį. Tada ji apie tai pasakė S. Liudytojai buvo žinomas toks atvejis, kad mašina apipurkšta, nes jai S. buvo sakiusi. Ji buvo kartu su N. nuvažiavus pas S. ir jos vyrą, jie rodė tą apipurkštą automobilį ir jie abu įtarė M. R.. Kiek žino, tarp jų ir M. buvo žodinis konfliktas. S. įtarė M., bet kas tiksliai tai padarė, nežino.

Liudytojas P. Š. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, kadangi nuomojosi patalpas (duomenys neskelbtini) Kaune. Sugadinto automobilio nematė. Tą automobilį matydavo, nes N. juo važinėjosi. Žino, kad tarp N. ir kaltinamojo M. R. buvo konfliktas dėl ratų. Tuo metu liudytojas dirbo autoservise. N. atvažiuodavo, o M. R. nuo jo slėpdavosi. N. jam pasakojo, kad susiginčijo su M. R. dėl ratų. Bet nematė kaip buvo apipurkštas automobilis. N. gyveno šalia serviso. M. R. dirbo servise, montuodavo ratus ir tame pačiame name gyveno. Nuo serviso iki N. namų kilometro atstumas. Nežino kaip tarp jų konfliktas išsisprendė. Liudytojas dirba su specialia apranga, o M. R. vaikšto su kasdieniniais rūbais. M. R. apranga skyrėsi nuo jų visų aprangos. Sudėjimu jie visi panašūs.

Ekspertas A. P. parodė, kad susipažinus su pateiktomis apgadinto automobilio nuotraukomis, matosi, kad išorinėje panelėje apipurkšta dažais, dažų medžiagos struktūra nežinoma. Į bylą yra pateikta sąskaita-faktūra, kurioje supaprastinta detalizacija išvardintos prekės ir paslaugos pavadinimas. Tai kas užfiksuota nuotraukose ir kas surašyta sąskaitoje-faktūroje. Atitinka matomus defektus, tai yra dešinių durų išardymas, surinkimas, galinio bamperio nuėmimas, sumontavimas numatytas, durų paruošimas dažymui ir dažymas, galinio dešinio sparno paruošimas ir dažymas, galinio bamperio paruošimas dažymui ir dažymas, paruošiamosios medžiagos dažymui bei dažymo medžiagos dažai ir lakas. Pagal matymus sąskaitos-faktūros detalizacijoje, pozicijos kaip ir atitinka ką mato. Kainos nustatomos pagal gamintoją. Eksperto nuomone nėra kažkokio nukrypimo nuo vidurkio, tai yra vidutinės remonto kainos. Autorizuotame servise būtų dar didesnės kainos 44,50 eurai už valandą. Pagal situaciją visi darbai atlikti tinkamai. Dažų struktūra turi reikšmės defektų pašalinimui. Jeigu įmanoma būtų medžiagą tirpalais pašalinti arba bent grubiu šlifavimu, tai tuomet užtektų ir valymo darbų. Jeigu tokie darbai valymo ir šlifavimo būtų atlikti. Tokie remonto darbai skirtųsi savo kaina, visa tai kainuotų 150 eurų. Viskas priklauso nuo purškiamos medžiagos.

BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už nusikalstamą veiką tam, kas sugadino ar sunaikino svetimą turtą.

Pagal nustatytas bylos aplinkybes, surinktus įrodymus teismas priėjo išvados, kad dėl galimai padarytos žalos yra patyręs N. I., kuris dėl šio įvykio galėtų būti nukentėjusiu. Pats nukentėjęs P. D. nurodo, jog automobilis buvo jo vardu tik registruotas, bet juo nė karto nesinaudojo, netgi teisės vairuoti neturėjo. Naudojosi liudytojai – jo pusseserė bei jos sugyventinis N. I.. Už automobilio remontą jis pinigų nemokėjo, nes neturėjo, skolą S. atidavė vėliau, po automobilio remonto. Suremontuotą automobilį po kurio laiko pardavė, pardavėją surado N. I., jis ir skelbimą padavė, su pirkėju bendravo taip pat liudytojas N. I. ir pinigų už parduotą automobilį P. D. negavo. L. N. I. nurodo, jog automobilis buvo pirktas jo, tik apiformintas P. D. vardu, norint išvengti antstolių. Automobiliu jis naudojosi, jį remontavo ir pats pardavė tą automobilį, to neginčija ir nukentėjęs P. D.. Liudytoja S. V. taip pat neginčija, jog jiems kartu gyvenant su N. I., bendrai pastoviai naudojosi P. D. automobiliu, juo naudojosi ir po automobilio remonto, pats P. D. šiuo automobiliu niekados nesinaudojo.

Iš Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato gautos medžiagos matyti, jog pareiškimą dėl įvykio rašė liudytojas N. I. 2015-03-25 po įvykio, išdėstydamas įvykio aplinkybes, kad 2015-03-07, apie 6 val., būnant namuose, esančiuose Kaune, (duomenys neskelbtini) išgirdo voljere šuns lojimą, pažiūrėjus per langą pamatė iš matymo pažįstamą vaikiną, kuris purškė dažus ant jo automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šoninės dalies. Dėl šio įvykio patyrė materialinę 453,28 eurų žalą. Prašo nustatyti asmenį apipuškusį automobilį nurodydamas to asmens buvimo vietą su prašymu nubausti įstatymo numatyta tvarka ir padėti susigrąžinti patirtą nuostolį (Pridėta policijos medžiaga b. l. 2).

Iš pateiktos byloje esančios 2015-03-23 sąskaitos-faktūros matyti, kad po automobilio sutvarkymo, jau žinodamas apie patirtą nuostolį, liudytojas N. I. su pareiškimu kreipėsi į policiją (b. l. 7).

Iki 2015-03-25 nukentėjęs P. D. į policiją nesikreipė, nors kaip pats praneša, pusseserė kitą dieną jam pranešė apie 2015-03-07 įvykį.

Iš byloje policijos medžiagoje, esančio surašyto M. R. 2015-03-26 paaiškinimo matyti, kad kaltės nepripažinęs M. R. nurodė, jog automobilio dažais nesugadino, buvo namuose, manantis, kad dėl jo pareiškimas surašytas, nes yra verslo konkurentai, pas jį namuose yra vaizdo kameros, kurios veikia visą parą (Pridėta policijos medžiaga b. l. 7).

Iš 2015-04-03 Kauno apskrities VPK Kauno miesto Santakos PK Viešosios policijos skyriaus Vilijampolės policijos nuovados nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 20-At-340 matyti, kad patikrinimo metu galimai sugadintas svetimas turtas, tai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalies požymius, tačiau sutinkamai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 470 straipsniu, šios kategorijos bylose ikiteisminis tyrimas neatliekamas ir nukentėję patys sprendžia dėl privataus kaltinimo proceso pradėjimo (Pridėta policijos medžiaga b. l. 1).

2015-04-22 rašytu skundu N. I. skundžia policijos nutarimą prokurorui nurodydamas, kad jo, kaip nukentėjusio teisės yra pažeistos (Pridėta policijos medžiaga b. l. 14-16).

2015-04-27 Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros nutarimu atsisakyti tenkinti skundą dėl nutarimo atsisakyti pradėti iki teisminį tyrimą panaikinimo Nr. 3t-1970 pridėta policijos medžiaga konstatuojant, kad pareiškėjas N. I., įvardindamas nusikalstamos veikos konkretų asmenį, turi teisę pradėti jo baudžiamąjį persekiojimą, kuris prasideda privataus kaltinimo bylos iškėlimu teisme, be to teisme jis turi teisę susitaikyti su galimai nusikaltimą padariusiu asmeniu (Pridėta policijos medžiaga b. l. 10-13).

Praėjus metams, 2016-05-31 privataus kaltinimo tvarka dėl nuostolių į teismą kreipiasi P. D. (b. l. 3), N. I. su skundu privataus kaltinimo tvarka nesikreipė.

Remiantis surinkta ir teisme ištirta bylos medžiaga, teismas konstatuoja, kad dėl padaryto automobilio sugadinimo į teismą teisę kreiptis privataus kaltinimo tvarka turėjo ne teisėtas automobilio savininkas P. D., o faktinis automobilio valdytojas, kuris eksploatavo minėtą automobilį ir kuriam buvo galimai padaryta turtinė žala. Teismas mano, kad šiuo konkrečiu atveju P. D. gali būti tik civiliniu ieškovu ir reikšti pretenzijas civilinio proceso tvarka. Nesant nukentėjusio skundui, M. R. atžvilgiu baudžiamoji byla nutrauktina.

BPK 408 straipsnyje numatyta, kas turi teisę paduoti skundą ar pareiškimą ir palaikyti kaltinimą teisme, 1 dalyje nurodyta, kad skundą paduoda ir kaltinimą teisme palaiko nukentėjusysis.

BPK 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos, arba nuo nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis, kurie dėl to asmens mirties patyrė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

BPK 110 straipsnyje nurodyta, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. Asmuo pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi.

BPK 3 straipsnio 1 dalies 4) punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo arba prokuroro reikalavimo pradėti procesą tais atvejais, kai procesas gali būti tik pradėtas tik pagal nukentėjusio skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą arba prokuroro reikalavimą (Redakcija galiojusi iki 2017-09-30, panaikinta 2017-07-11 LR įstatymu Nr. XIII-626), todėl baudžiamoji byla M. R. atžvilgiu nutrauktina, nesant nukentėjusio skundo (BPK 3 straipsnio 1 dalies 4) punktas, 303 straipsnio 1 dalis).

P. D. pareiškė 453,28 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti, 107,50 eurų negautoms pajamoms atlyginti ir patirtas bylinėjimosi išlaidas, susijusias su dalyvavimu teismo posėdžiuose (b. l. 142-144).

Baudžiamojo proceso kodeksas nenumato, kaip tiesiogiai išspręsti civilinį ieškinį, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas.

Nutraukus baudžiamąją bylą, civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje paliktinas nenagrinėtas, o palikus civilinį ieškinį nenagrinėtą baudžiamojoje byloje, ieškinys gali būti reiškiamas civilinio proceso tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 3 straipsnio 1 dalies 4) punktu, 297, 298, 299, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 4 dalimi, 115 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. R. baudžiamąją bylą, privataus kaltintojo P. D. kaltinto pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nutraukti, nesant nukentėjusio skundo (BPK 303 straipsnio 1 dalis).

P. D. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.