Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), nuo 2011-05-30 įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, turintis 11 klasių išsilavinimą, nedirbantis, teistas – Kėdainių rajono apylinkės teismo 2010-04-01 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 178 str. 1 d. 70 parų areštu, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

A. D. 2011 m. gegužės 12 d. apie 17.30 val., (duomenys neskelbtini) esančio M. J. namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, tyčia smogė peiliu nukentėjusiajam J. V. S. į pilvą, padarydamas jam kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo žaizdą, lydimą plonžarnės (klubinės žarnos) pažeidimu, t.y. tyčia, dėl chuliganiškų paskatų, sunkiai sužalojo nukentėjusįjį J. V. S..

Kaltinamasis A. D. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2011-05-12 jis dirbo su V. S.. Po darbo, apie 16 val. V. S. paprašė jo padėti supjauti malkas pas M. J.. Tądien malkas pjovė trise – jis, V. S. ir pastarojo tėvas J. V. S.. M. J. buvo name. Pjaunant malkas tarp jo (A. D.) ir V. S. kilo konfliktas, kurio metu jis metė pagalį į V. S., o V. S. užsimojo jam pjūklu. Dėl tokio V. S. elgesio jis supyko ir įsižeidė. Po to J. V. S. liepė jam eiti į namus. Jis dūrė J. V. S. į pilvą, tačiau nepamena kuo. Tuo metu jis buvo neblaivus – tą pačią dieną iki malkų pjovimo kartu su V. S. išgėrė 4 litrus alaus, pjaunant malkas taip pat gėrė alų. Su J. V. S. jis nesipyko ir nekonfliktavo, o su V. S. anksčiau jis yra ne kartą konfliktavęs. Mano, kad būdamas blaiviu nebūtų sužalojęs nukentėjusiojo. Savo elgesį vertina neigiamai, nukentėjusiojo atsiprašė. Su pareikštu civiliniu ieškiniu gydymo išlaidoms padengti sutinka visiškai.

Motyvuojamoji dalis

Parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis A. D. parodė su įvykiu susijusias vietas ir patvirtino savo parodymus apie J. V. S. sužalojimo aplinkybes (58–61 b.l.).

Nukentėjusysis J. V. S. parodė, kad 2011-05-12 jo sūnus V. S. ir A. D. dirbo. Apie 15-16 val. jiems grįžus iš darbo visi trys – jis, V. S. ir A. D. pjovė malkas pas M. J.. Pjaunant malkas jie gėrė alų iš 2 litrų talpos plastikinio butelio. Bepjaudami malkas V. S. su kaltinamuoju ėmė konfliktuoti, todėl būdamas M. J. kieme jis paprašė A. D. išeiti. Nieko neatsakęs A. D. dūrė jam į pilvą. Kuo jam dūrė kaltinamasis, jis nematė. Su A. D. jis nekonfliktavo ir nesipyko. V. S. su A. D. nesigrūmė ir nesimušė, konfliktas tarp jų buvo žodinis. Kaltinamajam pretenzijų neturi – A. D. jo atsiprašė, jis jam atleido, sužalojimo pasekmių nejaučia, todėl civilinio ieškinio nereiškia.

Akistatos su kaltinamuoju metu nukentėjusysis patvirtino savo parodymus. Jo parodymų kaltinamasis iš esmės neneigė (32–33 b.l.).

Liudytojas V. S. parodė, kad 2011-05-12 ryte dirbo su A. D.. Dirbdami gėrė alų. Iki darbo pabaigos jiedu su A. D. išgėrė 4 litrus alaus. Grįžęs iš darbo kartu su savo tėvu J. V. S. pjovė malkas pas M. J.. Malkinėje jie turėjo 2 litrų talpos plastikinį butelį alaus. Pjaunant malkas į M. J. kiemą atėjo kaltinamasis, paprašė jo duoti atsigerti alaus, tačiau jis nedavė, todėl jie su A. D. apsižodžiavo ir kaltinamasis išėjo. Maždaug po 20–30 minučių A. D. sugrįžo į kiemą. Kaltinamasis su savimi turėjo peilį, kurį buvo užsikišęs už kelnių, buvo neblaivus. A. D. metė į jį pagalį, jis mestą pagalį atmušė pjūklu. Po to J. V. S. paėmė A. D. už rankos ir paprašė išeiti iš kiemo. Neužilgo jis pamatė, kaip kieme stovi sužalotas tėvas, iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Tuo metu A. D. kieme nebebuvo. Paties dūrio tėvui jis nematė. Kaltinamasis prieš sužalojimą J. V. S. nieko nesakė, kieme netriukšmavo ir nešūkavo. Tądien jis (V. S.) su kaltinamuoju nesimušė ir nesigrūmė.

Akistatos su kaltinamuoju metu liudytojas patvirtino savo parodymus (38–39 b.l.).

Liudytoja M. J. parodė, kad 2011-05-12 V. S. ir J. V. S. jos kieme pjovė malkas. Tuo metu kieme buvo ir A. D., kuris buvo neblaivus. A. D. konfliktavo su V. S., tačiau jie nesimušė. Kaltinamasis su savimi turėjo peilį, kuris buvo užkištas už kelnių. Kadangi A. D. elgėsi įkyriai, ji prašė jo netrukdyti dirbti, palydėjo jį iki keliuko, tačiau netrukus apsisukęs A. D. grįžo prie V. S. ir toliau trukdė pjauti malkas kaišiodamas peilį į pjūklą. Tada J. V. S. priėjo prie kaltinamojo, paprašė jo netrukdyti dirbti ir išeiti, po ko A. D. smogė jam peiliu į pilvą. Tada A. D. išėjo iš jos kiemo, o jie su V. S. iškvietė J. V. S. greitąją medicinos pagalbą. Tądien J. V. S. su A. D. nekonfliktavo ir nesipyko.

Įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame M. J. namo kieme, prie šiltnamio (5–9 b.l.).

Specialisto išvadoje Nr. G115/11(12) konstatuota, kad J. V. S. padaryta kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo žaizda, lydima plonžarnės (klubinės žarnos) pažeidimo, kuri galėjo būti padaryta įvykio metu. Sužalojimas padarytas aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, tai galėjo būti ir peilis. Objektyviai užsifiksavę vieno smūgio požymiai. Dėl minėto sužalojimo J. V. S. nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas (11–12 b.l.).

Iš daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolų matyti, kad liudytojas V. S. pateikė nukentėjusiojo J. V. S. marškinėlius. Apžiūrint šiuos marškinėlius, priekinėje jų pusėje, 21 cm nuo dešinio krašto ir 23 cm nuo apačios, yra 1,8x1,8 cm dydžio netaisyklingos formos mechaninis audinio pažeidimas. Aplink šį pažeidimą yra dėmė, panaši į kraują (21–23 b.l.)

Asmens blaivumo testas patvirtina, kad 2011 m. gegužės 12 d. 18.57 val. A. D. nustatytas 2,28 % (vidutinis) girtumas (46 b.l.).

ĮRODYMŲ VERTINIMAS IR VEIKOS KVALIFIKAVIMAS

Kaltinamasis A. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino vieną kartą dūręs J. V. S. į pilvą ir padaręs jam teisės medicinos specialisto nustatytus sužalojimus, kurie įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Jo parodymus iš esmės patvirtino nukentėjusysis J. V. S., liudytojai V. S. ir M. J., teismo medicinos specialisto išvada, įvykio vietos, daiktų pateikimo ir jų apžiūros protokolai bei kita bylos medžiaga. Šie duomenys sutampa.

BK 135 str. 2 d. 8 p. numato baudžiamąją atsakomybę asmeniui, kuris sunkiai sužalojo kitą asmenį dėl chuliganiškų paskatų, t. y. įžūliai, visai be dingsties ar panaudodamas kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad iki įvykio kaltinamasis ir nukentėjusysis vienas kitą gerai pažinojo, jų santykiai tarpusavyje buvo geri ir jiedu vienas su kitu nesipyko. Betarpiškai prieš pat įvykį kaltinamasis, matant nukentėjusiajam ir liudytojams V. S. bei M. J., elgėsi netinkamai – jis M. J. sodo sklype konfliktavo su nukentėjusiojo sūnumi ir trukdė jam su nukentėjusiuoju dirbti, kaišiojo peilį į elektrinį pjūklą. M. J. prašant išeiti iš jos sodo sklypo ir netrukdyti J. V. S. bei V. S. dirbti, kaltinamasis jos neklausė. Iš teisme apklaustų proceso dalyvių parodymų taip pat seka, kad betarpiškai iki įvykio nukentėjusysis su kaltinamuoju nekonfliktavo, J. V. S. nebuvo agresyviai nusiteikęs ir nekėlė A. D. jokio pavojaus, o kaltinamasis į pilvą J. V. S. dūrė nieko nesakęs iškart po to, kai šis paprašė A. D. netrukdyti jam ir V. S. dirbti, išeiti iš kiemo ir suėmė jį už rankos. Visos šios aplinkybės rodo, kad įvykio metu smurtas prieš J. V. S. nebuvo išprovokuotas netinkamu nukentėjusiojo elgesiu, todėl A. D. nukentėjusįjį sužalojo elgdamasis įžūliai, savo veiksmams panaudodamas mažareikšmę dingstį – pastarojo pastangas išvesti iš kiemo jam ir V. S. trukdantį dirbti bei netinkamai besielgiantį kaltinamąjį. Negalima nekreipti dėmesio į tai, kad pats kaltinamasis negalėjo nurodyti konkrečios, su nukentėjusiojo elgesiu susijusios priežasties, dėl kurios jis sunkiai sužalojo nukentėjusįjį. Kaltinamasis dūrė nukentėjusiajam į pilvą, kur yra žmogaus gyvybei svarbūs organai, kas rodo, kad A. D. suvokė savo nusikalstamos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo neteisėtų veiksmų gali kilti sunkios pasekmės ir siekė tokių pasekmių, t. y. jis veikė tiesiogine tyčia. Įvertinęs teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visetą teismas konstatuoja, kad A. D. veika visiškai atitinka BK 135 str. 2 d. 8 p. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Sakydama baigiamąją kalbą gynėja prašė A. D. veiką perkvalifikuoti pagal BK 136 str. Pagal šią teisės normą atsakomybėn traukiamas asmuo, kuris savo veika sukėlė aukščiau išvardytas pasekmes staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės rodo, kad nukentėjusysis J. V. S. nei prieš įvykį, nei įvykio momentu prieš A. D. neatliko jokių neteisėtų ar itin įžeidžiančių veiksmų, dėl kurių pastarasis galėjo staiga didžiai susijaudinti. Nukentėjusysis buvo sunkiai sužalotas po to, kai šis paprašė A. D. netrukdyti jam ir V. S. dirbti, išeiti iš kiemo ir, norėdamas išvesti jį iš kiemo, suėmė už rankos. Tačiau toks nukentėjusiojo elgesys negali būti laikomas priešingu teisei ir visuomenėje nusistovėjusioms moralės normoms, t.y. neteisėtu ar itin įžeidžiančiu kaltinamąjį poelgiu. Atvirkščiai, nukentėjusysis minėtu savo elgesiu siekė nutraukti elementarioms moralės normoms prieštaraujantį kaltinamojo elgesį. Tokiu būdu perkvalifikuoti A. D. veiką pagal BK 136 str. kaip sunkų sveikatos sutrikdymą staiga labai susijaudinus nėra jokio pagrindo.

BAUSMĖS SKYRIMAS IR KITI KLAUSIMAI

A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), nes jis nurodė esmines įvykio aplinkybes, padėjo išaiškinti jo aplinkybes, o taip pat atsiprašė nukentėjusiojo ir pastarasis jam atleido. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad šią veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas neabejotinai turėjo įtakos šio nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 str. numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis.

A. D. pilnametis, pakaltinamas, nedirba, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Jis padarė tyčinį, baigtą, labai sunkų nusikaltimą, kuris yra labai pavojingas visuomenei. Jis teisiamas jau ne pirmą kartą, nusikalto turėdamas neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą, todėl jis yra recidyvistas (BK 27 str.). Gyvenamojoje vietoje kaltinamasis charakterizuojamas neigiamai – kaip dažnai girtaujantis, o būdamas neblaivus konfliktiškas ir agresyvus, prarandantis atsakomybės jausmą. Be to, A. D. įrašytas į priklausomybės ligų kabineto įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį. Įvertinus šiuos duomenis ir atsižvelgus į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti ir viena ją sunkinanti aplinkybės, kad nukentėjusysis jam jokių pretenzijų neturi, jis baudžiamas realia laisvės atėmimo bausme, artima BK 135 str. 2 d. 8 p. sankcijoje numatytam šios bausmės vidurkiui. Skirti jam švelnesnę bausmės rūšį pagrindo nėra.

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 4996,46 Lt dydžio civilinį ieškinį. Šis ieškinys dėl nukentėjusiojo J. V. S. gydymo išlaidų tenkinamas pilnai, priteisiant jį iš kaltinamojo. Ieškinys įrodytas byloje esančiais rašytiniais dokumentais, yra realus. Kaltinamasis jo iš esmės ir neginčijo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nukentėjusiojo marškiniai sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

NUSPRENDĖ:

A. D. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p. ir nubausti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose, jos pradžią skaičiuoti nuo 2011 m. liepos 19 d. Kardomąją priemonę – suėmimą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Į bausmės laiką įskaityti laiką, A. D. išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2011 m. gegužės 12 d. iki 2011 m. gegužės 13 d.

Priteisti iš A. D. Valstybinei ligonių kasai 4996,46 Lt (keturis tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt šešis litus 46 ct) žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus J. V. S. marškinius sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.