- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-25
- Bylos Nr.
- 2S-1037-823/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21573-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Alvydas Barkauskas, Goda Ambrasaitė-Balynienė (pran.)
- Ieškovas
- J. Č.
- Atsakovas
- T. Č.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 106.8.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Godos Ambrasaitės - Balynienės, kolegijos teisėjų Alvydo Barkausko ir Vytauto Zeliankos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo J. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo J. Č. ieškinį atsakovei T. Č. dėl kompensacijos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas J. Č. pateikė pirmosios instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės T. Č. 37 525 Lt kompensaciją. Nurodė, kad su atsakove 1984 m. rugpjūčio 4 d. sudarė santuoką. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimu santuoka nutraukta, bendras turtas padalintas. Ieškovas nurodė, kad jis asmeniškai, nebūdamas santuokoje su atsakove, sumokėjo pradinį įnašą, skirtą kooperatinio buto, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Tai yra asmeninis jo turtas, kurį pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.98 ir 3.118 straipsnius privaloma kompensuoti. Santuokos nutraukimo byloje asmeninis turtas iš bendro turto nebuvo kompensuotas, sutuoktiniai to neprašė, teismas nesvarstė.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. sausio 7 d. nutartimi J. Č. ieškinį atsisakė priimti. Nurodė, kad, pagal CK 3.98 straipsnio 4 dalį, kompensacijos iš bendro turto išmokamos, kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Remiantis CK 3.118 straipsnio 3 ir 4 dalimis, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto, po jo sudarymo likęs bendras turtas padalijamas sutuoktiniams. Pagal aptartą teisinį reglamentavimą sutuoktinio teisė į kompensaciją nustatoma ir ji kompensuojama iš bendro turto dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę. Įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-4954-501/2009 ieškovo ir atsakovės santuoka nutraukta, bendroji sutuoktinių jungtinė nuosavybė padalyta. Teismas konstatavo, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl tapataus ginčo, ir ieškinį atsisakė priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas J. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą priimti ieškinį. Nurodo, kad šiuo atveju netaikytinas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas, nes įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendimu nebuvo nustatyta sutuoktinio teisė į kompensaciją ir ji nebuvo kompensuota iš bendro turto, dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę (CK 3.118 straipsnio 3 ir 4 dalys). Pažymi, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. sprendime dėl kompensacijos nebuvo pasisakyta, šį sprendimą priimant nebuvo ir prašymo priteisti kompensaciją. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 11 d. nutartyje šiuo klausimu nurodytas teisinis pagrindas – T. Č. turtinė padėtis neleidžia jai mokėti piniginės kompensacijos, o Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 4 d. nutartyje – CK 3.123 straipsnio 1 dalis, tačiau ieškovas ieškinyje, kurį atsisakyta priimti, remiasi kitu teisiniu pagrindu (CK 3.89, 3.98, 3.118 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Vadovaujantis CK 3.98 straipsnio, 4 dalimi, kompensacijos vienam iš sutuoktinių iš bendro turto išmokamos kai baigiasi bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.118 straipsniu, likęs bendras turtas padalijamas sutuoktiniams tik po to, kai nustatomas bendras sutuoktinių ir vieno iš jų asmeninis turtas, priteisiamos iš bendro turto mokėtinos skolos, bei sudaromas kompensacijų balansas, kuriame nurodoma, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto. Taigi, sprendžiant dėl sutuoktinių turto padalijimo (bendrosios sutuoktinių nuosavybės pabaigos) kartu išsprendžiami visi klausimai, susiję su bet kokių kompensacijų iš bendro turto mokėjimu vienam iš sutuoktinių. Įsiteisėjus teismo sprendimui dėl turto padalijimo, klausimai, susiję su kompensacijomis iš bendro turto iš naujo nebegali būti keliami, kadangi bendroji jungtinė nuosavybė laikoma pasibaigusia. Taigi, pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi pagrįstai pažymėjo, kad dėl kompensacijų iš bendro turto turi būti sprendžiama civilinėje byloje dėl bendrąja nuosavybės teise esančio turto padalijimo, o įsiteisėjus teismo sprendimui dėl bendrąja sutuoktinių nuosavybe esančio turto padalijimo, nauji ieškiniai, susiję su to paties turto padalijimu (inter alia kompensacijomis dėl šio turto) teismuose nebegali būti reiškiami.
Apelianto argumentai, kad nagrinėjant civilinę bylą dėl santuokos nutraukimo ir sutuoktinių turto padalijimo kompensacijos ieškovui klausimas apskritai nebuvo sprendžiamas, arba buvo sprendžiamas remiantis kitais teisiniais pagrindais nei nurodoma ieškinyje, kurį atsisakyta priimti ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartimi, teisėjų kolegijos atmetami kaip nepagrįsti. Sprendžiant dėl ieškinio dalyko ir pagrindo tapatumo nagrinėjamoje byloje turi būti atsižvelgiama į ieškovo reiškiamo materialinio – teisinio reikalavimo teisinę prigimtį. Kadangi vieno iš sutuoktinių teisė į kompensaciją iš bendrąja nuosavybe esančio turto yra neatsiejamai susijusi su šio turto padalijimo klausimu, bet koks reikalavimas dėl kompensacijos iš bendro sutuoktinių turto priteisimo, nepriklausomai nuo šio reikalavimo pagrindo, laikomas galutinai išspręstu padalijus bendrąja nuosavybe esantį turtą. Pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei (įsiteisėjus teismo sprendimui dėl turto padalijimo) nebelieka galimybės iš naujo spręsti dėl kompensacijų iš bendro sutuoktinių turto, kadangi bendroji sutuoktinių nuosavybė yra nustojusi egzistuoti. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovo ieškiniu reiškiamas reikalavimas yra tapatus tam, dėl kurio jau yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Jei, apelianto nuomone, teismai, spręsdami bendrąja nuosavybės teise esančio turto padalijimo klausimą, nepagrįstai nesprendė tam tikrų klausimų, susijusių su kompensavimu iš bendro turto, esant įstatyme numatytiems pagrindams jis turi teisę pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu (CPK 366 straipsnis), tačiau tai nesuteikia jam teisės šį reikalavimą reikšti naujoje civilinėje byloje pareiškiant savarankišką ieškinį po to, kai įsiteisėjusiu teismo sprendimu bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė yra padalinta.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad ginčijama Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, absoliučių ginčijamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta (CPK 320 straipsnio 1 dalis)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutarė:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 7 d. nutartį palikti nepakeistą