- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-09-13
- Bylos Nr.
- AS-143-303-07
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Arūnas Sutkevičius (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Vaida Urmonaitė
- Pareiškėjas
- K. K.
- Atsakovas
- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
- 50.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo K. K. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas K. K. (toliau – pareiškėjas) 2007 m. balandžio 2 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – atsakovas, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba) 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą Nr. (6.5) I-7834 ,,Dėl pensijos apskaičiavimo“. Pareiškėjas taip pat prašė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas 2006 m. gruodžio 29 d. raštu Nr. (6.5) I-7834 informavo, jog tikrinant senatvės pensijos bylos duomenis kilo abejonių dėl pažymų, kurių pagrindu buvo apskaičiuojama jo senatvės pensija. Atsakovas raštu kreipėsi į Lietuvos teismo ekspertizės centrą, kuris pateikė išvadą, kad minėtose pažymose suklastotas vyr. buhalterės K. S. parašas. Šios teismo ekspertizės pagrindu ir buvo nuspręsta sumažinti jo senatvės pensijos dydį. Atsakovas nurodė, kad šį sprendimą per 20 dienų jis turi teisę apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Pareiškėjas pažymėjo, jog į teismą nesikreipė, nes neturėjo jokių įrodymų, kurių pagrindu galėtų ginčyti atsakovo sprendimą, kadangi pažymas išdavusi organizacija yra likviduota, pirminiai dokumentai apie jo gautas pajamas neišsaugoti, neturėjo duomenų apie vyr. buhalterės K. S., kurios parašų autentiškumo ekspertizė buvo atliekama, buvimo vietą. Tik 2007 m. kovo mėnesį atsitiktinai sužinojo apie vyr. buhalterės gyvenamąją vietą, susitiko su ja, ir ji raštiškai patvirtino apie jos parašų ant pažymų, kurių pagrindu buvo skaičiuojama jo senatvės pensija, autentiškumą.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė ir skundą atsisakė priimti (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 37 str. 2 d. 8 p.).
Teismas nustatė, kad pareiškėjas apie ginčijamą sprendimą sužinojo 2007 m. sausio 5 d. (paties pareiškėjo žyma ant sprendimo „gavau“), sprendime buvo nurodyta, kad jei nesutinkama su šiuo sprendimu, per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos galima sprendimą apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Taigi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimą pareiškėjas galėjo skųsti nuo 2007 m. sausio 6 d. iki 2007 m. sausio 25 d. (ABTĮ 32 str. 1 d.), tačiau skundą teismui pateikė tik 2007 m. balandžio 2 d., t. y. praėjus daugiau ne dviems mėnesiams. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti terminą skundui paduoti nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis, kadangi paties pareiškėjo nežinojimas, sąmoningas delsimas, žinant, jog terminas skundui paduoti yra ribotas, nelaikytinos objektyviomis termino praleidimo priežastimis (ABTĮ 34 str.). Be to, pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad ieškojo trūkstamų įrodymų. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas, veikdamas pakankamai rūpestingai, turėjo galimybę laiku ir tinkamai pasinaudoti įstatyme nustatyta teise apskųsti ginčijamą sprendimą, tačiau to nepadarė ne dėl objektyvių priežasčių, todėl terminas skundui paduoti neatnaujintinas. Atmetus prašymą atnaujinti terminą skundui paduoti, pareiškėjo skundą atsisakytina priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
III.
Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Teismas, konstatuodamas, kad jis, žinodamas, jog terminas skundui paduoti yra ribotas, sąmoningai delsė pateikti skundą teismui, neatsižvelgė į šiuos prašymo atnaujinti terminą skundui paduoti motyvus, t. y. įrodymų, kurių pagrindu galėtų ginčyti atsakovo sprendimą, nebuvimą; tik 2007 m. kovo mėnesį sužinojo apie vyr. buhalterės gyvenamąją vietą ir gavo jos raštišką patvirtinimą apie parašų autentiškumą. Į teismą, neturėdamas įrodymų, nesikreipė nenorėdamas piktnaudžiauti proceso teise bei vilkinti teismo proceso.
2. Atsakovas, būdamas stipresnė proceso šalis, priėmė nepagrįstą sprendimą, remdamasis netinkamai atliktos ekspertizės išvada. Jis tikrai dirbo aviacijos ir kosmonautikos žurnalo ,,Lietuvos sparnai“ redakcijoje.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas 2007 m. balandžio 2 d. į teismą dėl atsakovo 2006 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. (6.5) I-7834 ,,Dėl pensijos apskaičiavimo“, kurį gavo 2007 m. sausio 5 d., kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą (ABTĮ 32 str. 1 d.). Pareiškėjas šios teismo nustatytos aplinkybės neginčija.
Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Svarbiomis priežastimis laikytinos objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą.
Pareiškėjas iš esmės teigė, kad terminą skundui paduoti praleido, nes neturėjo jokių įrodymų, kurių pagrindu galėtų ginčyti atsakovo sprendimą.
Įvertinus nurodytą termino praleidimo priežastį, galima konstatuoti, jog ši aplinkybė objektyviai netrukdė pareiškėjui laiku kreiptis į teismą. Įrodymų rinkimas nepateisina termino skundui paduoti praleidimo. Dėl įrodymų pakankamumo sprendžiama nagrinėjant bylą iš esmės.
Esant tokioms aplinkybėms, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepatenkino pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo ir skundą atsisakė priimti (ABTĮ 37 str. 2 d. 8 p.).
Taigi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutartis yra pagrįsta, o jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.