Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Asta Jakučiūnienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teistas 2019 m. balandžio 12 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, taikant BK 64¹ straipsnį, jam paskirta 38 MGL (1900 Eur) bauda bei baudžiamojo poveikio priemonės: transporto priemonės konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 1 metams, bauda sumokėta 2019 m. spalio 10 d., teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis K. K. 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. 2 pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numačiusius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo motorinę transporto priemonę – automobilį „Chrysler“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. K. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad automobilis „Chrysler“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), registruotas jo tėčio A. K. vardu. Automobilis pirktas už tėčio lėšas, tėtis jam leidęs juo naudotis, kadangi jis nuosavo automobilio neturi. Teisę vairuoti jis turi. 2022 m. rugsėjo 14 d. apie 21.30 val. buvo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), žiūrėjo krepšinį. Žiūrėdamas krepšinį, išgėrė 2 l alaus. Baigus žiūrėti krepšinį, jautėsi gerai, todėl pagalvojo, jog gali nuvažiuoti iki degalinės nusipirkti pavalgyti. Nuvažiavo iki (duomenys neskelbtini) esančios degalinės (duomenys neskelbtini), nusipirko valgyti ir važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link namų. Jam pravažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą, jo vairuojamą automobilį švyturėlių pagalba sustabdė policijos pareigūnai. Policijos pareigūnams sukėlė įtarimą, kad yra neblaivus, todėl pareigūnai pasiūlė pasitikrinti neblaivumą. Tikrintis neblaivumą pirmą kartą jis sutiko, pirmuoju tikrinimu jam buvo nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Pareigūnas paaiškino, kad antrą kartą tikrintis reikės už 10 minučių. Pareigūnui nuėjus prie savo automobilio, jis išsigando ir persėdo į keleivio pusę. Jam grįžus, antrą kartą pūsti į alkotesterį atsisakė, nes išsigando ir nurodė, kad transporto priemonės nevairavo. Su nustatytu girtumu jis sutiko. Dėl padarytos nusikalstamos veikos nuoširdžiai gailisi. Jo tėtis nežinojo ir negalėjo žinoti, kad jis vairuoja neblaivus, kadangi jie gyvena atskirai.

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo K. K. visiško prisipažinimo bei parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Liudytojas A. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad K. K. yra jo sūnus, su juo sutaria gerai. Apie įvykį nieko nežinojo, sužinojo tik paskambinus policijos pareigūnei, kuri kvietė atvykti į apklausą. Automobilis priklauso jam, yra pirktas jo lėšomis. Sūnui automobiliu leido naudotis, kadangi sūnus savo automobilio neturi. Jis nežinojo, kad sūnus važiuoja neblaivus, jei būtų žinojęs, kad sūnus išgėręs, tikrai nebūtų leidęs jam važiuoti neblaiviam.

Tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad 2022 m. rugsėjo 15 d. apie 00.20 val. (duomenys neskelbtini), Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai sulaikė vairuotoją K. K., kuris, būdamas neblaivus, vairavo automobilį „Chrysler 300 C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priklausantį A. K.. 2022 m. rugsėjo 15 d. 00.27 val. pirmuoju pūtimu alkoholio kiekio matuokliu vairuotojui nustatytas 2,07 promilių neblaivumas. Automobilis nuvežtas į saugomą transporto priemonių aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti Alytuje, Naujojoje g. ir įvykio vietoje stovintis automobilis „Chrysler 300 C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini).

Neblaivumo nustatymo akte 2022 m. rugsėjo 15 d. užfiksuoti nustatyti K. K. neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai; bendros asmens būklės įvertinimas – eiti tiesia linija – pėda po pėdos gali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą gali; asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių, 2022 m. rugsėjo 15 d. prietaisu „Alcotest 7510 ARPK0084“ 00.27 val. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas, antrą kartą tikrintis atsisakė.

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilio „Chrysler 300 C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), savininkas – A. K.

VšĮ ,,Emprekis“ duomenimis, automobilio „Chrysler 300 C“ kaina Lietuvoje 2022 m. rugsėjo mėnesį yra 3990 Eur su PVM.

Iš Nutarimo grąžinti daiktus matyti, kad automobilis „Chrysler 300 C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), ir automobilio raktelis grąžinti savininkui A. K.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo K. K. kaltė dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo įrodyta.

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. K. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas daugiau negu 1,51 promilės neblaivumas – alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,07 promilių neblaivumas.

Tokie K. K. veiksmai atitinka nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, požymius.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta, kad šį nusikaltimą padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Tai įvertinus pripažintina, kad nagrinėjamoje byloje gali būti taikomas supaprastintas bylos procesas - procesas gali būti užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 straipsnis). Pranešus kaltinamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir išaiškinus jam BPK 418–425 straipsniuose numatytą šio proceso tvarką ir pasekmes, kaltinamasis K. K. tam neprieštaravo ir sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi (bauda) bei jos dydžiu.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis K. K. padarė nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia. Praeityje kaltinamasis teistas, anksčiau paskirtas bausmes jis yra pilnai atlikęs, tačiau dabar nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo metu jis dar tebeturėjo neišnykusį bei nepanaikintą teistumą (BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto a papunktis). Kadangi K. K., jau būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą ir turėdamas už jį neišnykusį bei įstatymų nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jo veikoje yra nusikaltimų recidyvas, o jis yra laikomas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). K. K. administracine tvarka baustas, paskirtas baudas sumokėjęs. Kaltinamasis K. K. yra nedirbantis, (duomenys neskelbtini). Kaltinamojo K. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Siekiant BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų, kaltinamajam skirtina BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kuri nustatytina tokio dydžio, kaip ir prokuroro siūloma, nes pagal nustatytas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes tokia bausmė yra teisinga, ji proporcinga kaltinamojo asmenybei ir padarytos veikos pavojingumui.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis visiškai prisipažino esąs kaltas, todėl yra sąlygos taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir K. K. skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Prokuroras siūlo paskirti kaltinamajam K. K. dvi baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis specialia teise ir turto konfiskavimą (BK 68, 72 straipsniai).

BK 42 straipsnio 6 dalyje, BK 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, tai yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teismas, įvertinęs K. K. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį neblaivus, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, sprendžia, kad tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams 6 mėnesiams. Šis terminas skaičiuotinas nuo kardomosios priemonės (specialiosios teisės sustabdymo) paskyrimo dienos – 2022 m. rugsėjo 15 d.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis K. K. nagrinėjamą nusikaltimą įvykdė būdamas neblaivus ir vairuodamas tėvui A. K. priklausantį automobilį „Chrysler 300 C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuris nurodė nežinojęs apie tai, kad sūnus vairuos automobilį neblaivus. Konfiskuotinas turtas šiuo atveju nėra kaltinamojo nuosavybė ir byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo K. K. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 3 990 Eur (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas – panaikintina įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, išieškant iš kaltinamojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis K. K. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. 00.28 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 15.08 val. Šis laikas įskaitomas į K. K. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 13 dalis).

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

K. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir nubausti 90 MGL, t. y. 4 500 Eur (keturių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti K. K. 60 MGL, t. y. 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į K. K. paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022 m. rugsėjo 15 d. 00.28 val. iki 2022 m. rugsėjo 15 d. 15.08 val. (1 diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL, t. y. 2 900 Eur (du tūkstančiai devyni šimtai eurų).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad K. K. privalo paskirtą baudą sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti K. K. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. rugsėjo 15 d.;

2) turto konfiskavimą, išieškant iš K. K. valstybės naudai konfiskuotino automobilio „Chrysler 300 C“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 3 990 Eur (tris tūkstančius devynis šimtus devyniasdešimt eurų).

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro R. J. 2022 m. rugsėjo 16 d. nutarimu taikytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą nuo 2022 m. rugsėjo 16 d. iki 2022 m. gruodžio 16 d. K. K. piniginėms lėšoms, esančioms banke Swedbank, AB sąskaitose (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) panaikinti įvykdžius baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą (išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą).

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad K. K., nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Padavus prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Bylos nagrinėjimas teisme tokiu atveju bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytos bausmės rūšimi ir dydžiu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti K. K.