- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-08-23
- Bylos Nr.
- 2A-490-357/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02232-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Birutė Simonaitienė, Rasa Bartašienė (pran.), Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- B. K.
- Ieškovas
- J. K.
- Trečiasis asmuo
- J. K.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas K. Ačas Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02232-2011-6 Procesinio sprendimo kategorija 78.2.1; 114.4.; 121.14; 121.21
NUTARTIS
2013 m. rugpjūčio 23 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rasos Bartašienės, kolegijos teisėjų Birutės Simonaitienės, Vytauto Kursevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo B. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-326-156/2013 pagal ieškovės J. K. ieškinį atsakovui B. K., tretiesiems asmenims J. K. (ieškovės motinai) ir J. K. (atsakovo sutuoktinė) dėl išlaikymo paramos pilnamečiam vaikui priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė J. K. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo B. K. nuo jos pilnametystės – 2011-06-07, iki mokysis, bet ne ilgiau iki sukaks 24 metai amžiaus, po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, lėšas pilnamečiui paramos reikalingam vaikui išlaikyti. Teismo posėdyje ieškovė ieškinio reikalavimą padidino iki 350 Lt bei patikslino, kad išlaikymą prašo priteisti nuo 2012-09-01.
Ieškinyje nurodė, kad atsakovas B. K. yra ieškovės tėvas. Iš atsakovo ieškovei iki jos pilnametystės Radviliškio rajono apylinkės teismas 2008-03-05 sprendimu buvo priteisęs 230 Lt išlaikymą, kurį atsakovas mokėjo iki ieškovės pilnametystės. Ieškovei pateikus ieškinį dėl išlaikymo priteisimo, atsakovas jai gera valia pradėjo mokėti 230 Lt išlaikymą iki suėjo 19 metų, po to išlaikymo vėl nebeteikė. Sulaukusi pilnametystės, ieškovė tęsia mokslą Vilniaus kolegijoje, todėl padidėjo visos išlaidos: maistui, komunaliniams patarnavimams, bendrabučiui, kelionės išlaidoms. Ieškovė iš banko paskolos mokslams neėmė, mokslas nemokamas, stipendijos negauna, išlaikymas reikalingas pragyvenimui. Ieškovės motina viena nebeišgali jos išlaikyti, todėl ieškovė prašo iš atsakovo priteisti išlaikymą.
Atsiliepimas
Atsakovas B. K. atsiliepime į ieškovės ieškinį nurodė, jog su juo nesutinka visiškai, prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad atsakovas po ieškovės pilnametystės mokėjo jai išlaikymą po 230 Lt kas mėnesį. Taip pat nurodė, kad atsakovas yra vedęs antrą kartą, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems taip pat būtinas išlaikymas. Be šių vaikų atsakovas turi nepilnametį sūnų iš pirmos santuokos, kuriam pagal 2008-0305 Radviliškio rajono apylinkės teismo sprendimą moka po 230 Lt kas mėnesį. Atsakovo materialinė padėtis yra sunki, uždarbiauja užsienyje, dirba atsitiktinius darbus, iš nekilnojamo turto turi tik butą su rūsiu, kuris yra vienintelis šeimos turtas ir gyvenamoji vieta, moka paskolą, mokesčius, šiuo metu pačiam atsakovui reikalinga materialinė parama.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo J. K., ieškovės motina, su ieškiniu sutiko, nurodė, kad gauna apie 800 Lt dydžio darbo užmokestį, teikia paramą besimokančiam nepilnamečiui sūnui, todėl viena dviejų besimokančių vaikų negali išlaikyti.
Tretysis asmuo J. K., atsakovo sutuoktinė, su ieškiniu nesutiko, paaiškino, kad gauna apie 2000 Lt dydžio darbo užmokestį, su atsakovu augina du nepilnamečius vaikus. Atsakovas kas 2-3 mėnesius perduoda šeimai maždaug po 2000 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2013 m. kovo 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovei J. K. iš atsakovo B. K. materialinį išlaikymą (paramą) periodinėmis kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis po 250 Lt nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. ne ilgiau kaip iki 24 metų amžiaus, kol ieškovė mokysis vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų ar kitoje dieninio mokymo įstaigoje. Priteisė ieškovei iš atsakovo 350 Lt išlaidų už advokato teisinę pagalbą bei 90 Lt žyminio mokesčio valstybei.
Byloje esančiais duomenimis, šalių paaiškinimais teismo nustatyta, kad ieškovė ieškinio padavimo teismui metu mokėsi gimnazijoje, šiuo metu yra Vilniaus kolegijos studentė, studijuoja dieniniame skyriuje, savarankiško pragyvenimo šaltinio neturi, negauna stipendijos, neturi drausminių nuobaudų, studijų procesas vyksta nuo 7.45 iki 16.40 val. per savaitę ji studijuoja 28 akademines valandas, dar 17 val. skiriama savarankiškoms studijoms, mokysis iki 2015-06-30. Teismas pripažino, kad ieškovei reikalinga parama, ji negali dirbti, nes darbo laikas sutaptų su studijų laiku ir trukdytų ieškovės mokymuisi kolegijoje. Teismas įvertinęs atsakovo pateiktus įrodymus nustatė, kad atsakovas yra sudaręs kitą santuoką, turi tris nepilnamečius vaikus T. K., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ž. K., gim. (duomenys neskelbtini), E. K., gim. (duomenys neskelbtini). Įsiteisėjusiais teismo sprendimais nepilnamečių vaikų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) išlaikymui priteista 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau po 1 MGL dydžio išlaikymas iš atsakovo kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, o (duomenys neskelbtini) išlaikymui iki jo pilnametystės priteista po 230 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nepateikė duomenų apie savo gaunamas pajamas nei užsienyje, nei Lietuvoje, tik nurodė, kad jo pajamos yra ne nuolatinės. Teismas sprendė, kad atsakovo šeimos materialinė padėtis nėra sunkesnė, nei ieškovės, todėl jis turi prisidėti prie ieškovės materialinio išlaikymo.
Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažino, kad parama ieškovei yra besąlygiškai būtina, kurią kartu su ieškovės motina turi teikti atsakovas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas teikia išlaikymą dar trims nepilnamečiams vaikams, ieškovei iš atsakovo priteisė materialinį išlaikymą po 250 Lt kas mėnesį mokamomis piniginėmis išmokomis.
Teismui ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai paskirstė bylinėjimosi išlaidas proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas B. K. prašo panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. ir priimti naują sprendimą – ieškovės J. K. ieškinį atmesti.
1. Apelianto manymu, teismas tinkamai neįvertinto atsakovo galimybės išlaikyti pilnametį vaiką. Atsakovas yra vedęs, augina du nepilnamečius vaikus, abu vaikai mokosi vidurinėje mokykloje ir jiems išlaikymas yra privalomas, vienam iš vaikų diagnozuotas nuolatinis alerginis rinitas ir bronchinė astma, todėl jo išlaikymui reikia daugiau piniginių lėšų nei sveikam vaikui. Atsakovas išlaikymą taip pat teikia ir nepilnamečiui sūnui iš pirmos santuokos. Atsakovas nepateikė visų duomenų apie savo užsienyje gaunamas pajamas, nes neturi pastovaus darbo ir apie darbines pajamas pateikti duomenis neįmanoma, registruotis darbo biržoje negali, nes nemoka kalbos ir vienoje valstybėje pastoviai nebūna. Šeimoje greitu laiku nusimato materialinis pablogėjimas, nes apelianto sutuoktinės užimamos pareigos naikinamos ir jai siūloma pereiti dirbti į mažiau apmokamą darbą, nesutikus, ji liks bedarbė. Apeliantas nurodo, kad jo ir šeimos materialinė padėtis yra itin bloga, todėl pilnametį vaiką išlaikyti atsakovas neturi jokių galimybių. Teismas neatsižvelgė į tai, kad priteisiant išlaikymą pilnamečiams, negalima iš esmės pabloginti tėvų, nepilnamečių vaikų ir neįgalių šeimos narių padėtį. Pažymėjo, kad ieškovė yra pilnametė, sveika, veiksni ir darbinga.
2. Pirmos instancijos teismas nekreipė dėmesio į tai, kad priteisiant išlaikymą pilnamečiams vaikams reikalinga papildomai atsižvelgti į tai, kad pilnamečiai vaikai turi visišką civilinį veiksnumą, savarankiškai priima sprendimus nepriklausomai nuo tėvų valios, kad jų priimtų sprendimų įgyvendinimo našta negali būti besąlygiškai užkraunama ant tėvų pečių, kad pilnamečiai vaikai turi moralinių priedermių tėvams, kad vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos, esant reikalingumui išlaikyti juos ar bent stengtis palengvinti tėvų padėtį, kad gerai besimokantiems valstybė garantuoja nemokamą mokslą. Apeliantas pažymėjo, kad ieškovė su juo kaip su tėvu dėl studijų ir specialybės įgijimo visiškai nesitarė, su tėvu nebendrauja, nerodo pagarbos, jai nesvarbu kaip gyvena tėvas, kaip gyvena jo šeima, kad jo šeima nepajėgia išsilaikyti.
Šalies argumentai
3. Apelianto nuomone, teismo sprendimas prasilenkia su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, kadangi šioje situacijoje teismas nepilnamečiui vaikui išlaikymą yra priteisęs 230 Lt, o pilnamečiui išlaikymą priteisė 250 Lt.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė J. K. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad priteista suma nėra didelė ir jos neužtenka visoms išlaidoms padengti, be to iš tų pačių lėšų turi bylinėtis su atsakovu teisme. Todėl, ieškovės manymu, skundžiamas teismo sprendimas atsakovo atžvilgiu yra teisingas. Ieškovė taip pat nurodo, kad atsakovo turtinė padėtis gera, jis dirba užsienyje ir turi darbą, ir nors atsakovas teigia, kad jo finansinė padėtis yra itin sunki, ieškovei padavus ieškinį teismui, atsakovas vos ne visiškai skundžiamu teismo sprendimu priteistas lėšas sumokėjo gera valia ir žadėjo jas mokėti toliau, jeigu ieškovė atsiims ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis (toliau - LR CPK). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Teismas, remdamasis ištirtais ir teisiškai įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų šioje byloje nenustatyta (LR CPK 329 straipsnis).
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl paramos pilnamečiam vaikui priteisimo. Teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes bei šalių pateiktus įrodymus, todėl sprendimas, vertinant paramos pilnamečiui vaikui būtinumą ir reikalingumą, laikytinas teisėtu bei pagrįstu (LR CPK 185, 263 str.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pagrindo keisti ar naikinti pirmos instancijos teismo priimtą sprendimą, nėra.
Dėl pilnamečiui vaikui priteistino išlaikymo.
Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – LR CK). Pagal bendrąsias vaikų ir tėvų tarpusavio išlaikymą reglamentuojančias teisės normas, pirmiausiai tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, tačiau išlaikymą teismas gali priteisti ir pilnamečiui vaikui. LR CK 3.194 straipsnio 3 dalis nustato, kad pilnamečio vaiko išlaikymo pareiga pagal įstatymą tėvams tenka, kai vaikas yra nedarbingas dėl invalidumo, kuris jam nepilnamečiui nustatytas arba kai vaikui būtina parama, jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas praktiką yra konstatavęs, kad išlaikymas iš tėvų pilnamečiam ne vyresniam kaip 24 metų vaikui priteisiamas, kai yra visuma iš įstatymo kylančių sąlygų: vaikas sąžiningai ir pažangiai mokosi vidurinės, aukštosios ar profesinės mokyklos dieniniame skyriuje; vaikui būtina parama, o tėvai turi galimybę ją teikti. Tokį išlaikymą teismas gali priteisti konkrečioje byloje, įvertinęs šiam klausimui spręsti svarbias aplinkybes, nes paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009, Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Teismas, naudodamasis diskrecijos teise, apie paramos būtinumą sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas (stipendiją, pašalpas ir pan.), poreikius (mokestis už mokslą, gyvenamosios vietos nuomos mokestis, išlaidos už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonėms, maistui, aprangai įsigyti ir kitas lėšas), taip pat tėvų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas bei jų turtines pareigas kitiems asmenims (nepilnamečiams vaikams, kitiems šeimos nariams) ir tai, kad nustatyta parama, atsižvelgiant į tėvų turtinę padėtį, galėtų būti realiai įvykdoma. Aptariama pareiga išlaikyti pilnametį vaiką, kuriam būtina parama, kai jis mokosi ir jam nesukakę 24 metai, tenka abiem tėvams, tačiau tai nereiškia, jog tėvai yra solidarieji skolininkai (LR CK 6.6 straipsnis). Kartu tai nereiškia, kad vienam tėvui teikiant išlaikymą vaikui, antrasis gali būti nuo šios pareigos atleistas. Kaip savo praktikoje yra nurodęs kasacinis teismas, net sunki tėvų materialinė padėtis turi reikšmės tik išlaikymo dydžiui, o ne išlaikymo prievolės egzistavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012).
Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, ieškovė yra Vilniaus kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto pirmosios pakopos koleginių studijų nuolatinės (dieninės) formos higieninės ir dekoratyvinės kosmetologijos studijų programos I kurso studentė (118 b.l.), jos išlaikymas per mėnesį kainuoja apie 700 Lt (152 b.l.). Ieškovė per savaitę studijuoja 28 kontaktines akademines valandas, kurių metu vyksta teorijos ir praktikos užsiėmimai bei 17 akademinių valandų yra skiriama savarankiškoms studijoms, studijų procesas vyksta nuo 7.45 iki 16.40 val., pirmo semestro svertinis vidurkis 7,10 balo, skatinamoji stipendija už mokslo pasiekimus nepaskirta, drausminių nuobaudų neturi (131-132 b.l.). Iš terminuotos studentų gyvenamosios vietos bendrabutyje nuomos sutarties matyti, kad ieškovė kas mėnesį moka 140 Lt gyvenamosios patalpos mokestį (116 b.l.). Vilniečio kortelė mėnesiui kainuoja 20 Lt (121 b.l.), kelionė į namus kainuoja apie 70-80 Lt per mėnesį (122-124 b.l.), mokestis už kompiuterį ir interneto paslaugas – 99 Lt per mėnesį (133-134 b.l.). Ieškovė nurodė, kad maistui išleidžia apie 300 Lt (152 b.l.), taip pat yra reikalingi higienos reikmenys (70,152 b.l.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamu atveju ieškovė siekia įgyti profesinį išsilavinimą, todėl šiuo metu negali užsidirbti lėšų pragyvenimui. Apeliacinės instancijos teismas remdamasis faktinėmis bylos aplinkybėmis daro išvadą, kad ieškovė nors ir yra darbinga, įgijusi visišką civilinį veiksnumą, užimtumo mokantis sąlygomis negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti paskaitas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko savarankiškom studijom ir siekti įgyti aukštesnįjį išsilavinimą. Paramos būtinumo sąvoka yra vertinamoji ir ar ji yra būtina teismas sprendžia įvertinęs byloje surinktus įrodymus apie vaiko turtą ir pajamas, bei jo poreikius, gyvenamosios vietos nuomos mokestį, išlaidas už komunalinius patarnavimus, mokslo priemonių įsigijimui reikalingas lėšas, maisto, aprangos įsigijimo ir kitokias būtinas išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2007).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad parama ieškovei yra besąlygiškai būtina ir turi būti teiktina abiejų ieškovės tėvų.
Dėl turtinės padėties vertinimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad tiek paramos būtinumo, tiek išgalėjimo teikti paramą sąvokos yra vertinamojo pobūdžio, todėl apie šių sąlygų egzistavimą teismas sprendžia, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek apie vaiko poreikius, turimą turtą ir pajamas, tiek apie tėvo, iš kurio prašoma išlaikymo, pajamas ir turtinę padėtį.
Apeliaciniame skunde apeliantas nurodo, kad teismas neįvertino aplinkybių, kad jo ir jo šeimos finansinė padėtis yra itin bloga, jis neturi galimybių teikti išlaikymą ieškovei.
Teisėjų kolegija vertindama tai, konstatuoja, kad byloje atsakovas nėra pateikęs duomenų apie šiuo metu savo gaunamas pajamas užsienyje, taip pat nėra pateikęs įrodymų, kad yra nedarbingas ar yra registruotas darbo biržoje, gauna pašalpas. Atsakovas teigia, kad dirba įvairiose šalyse atsitiktinius darbus ir gauna mažą darbo užmokestį, tačiau šios aplinkybės nėra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks atsakovo elgesys laikytinas vengimu atskleisti gaunamų pajamų dydį.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas yra sudaręs kitą santuoką (52 b.l.), atsakovas kas 2-3 mėnesius perduoda apie 2000,00 Lt savo sutuoktinei bei perka rūbus nepilnamečiams vaikams iš antros santuokos (153 b.l.), atsakovo sutuoktinei J. K. (duomenys neskelbtini) mokamas apie 2300 Lt vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius (138 b. l.). Iš pateiktų vykdomųjų raštų kopijų matyti, kad nepilnamečių vaikų T. ir Ž. išlaikymui priteista 1/3 dydžio visų rūšių uždarbio, bet ne mažiau po 1 MGL dydžio išlaikymas iš atsakovo kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės, iš Radviliškio rajono apylinkės teismo 2008-03-05 sprendimo matyti, iš atsakovo priteista po 230 Lt kas mėnesį mokamomis išmokomis J. K. ir E. K. iki jų pilnametystės ( b.l. 56-58). VĮ „Registrų centras“ pažyma patvirtina, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), įkeistas AB bankui „NORD/LB Lietuva“ (139-140 b. l.), atsakovo sutuoktinė jos vardu registruotino nekilnojamo turto neturi (143 b.l.). VĮ „Regitra“ duomenimis nei atsakovas nei jo sutuoktinė jų vardu registruotų transporto priemonių neturi (143-144 b.l.). Ieškovės mama J. K. gauna vidutinį 858 Lt darbo užmokesčio dydį atskaičius mokesčius, mokamą (duomenys neskelbtini) (117 b.l.), nekilnojamo turto neturi (75 b.l.), jos vardu registruotos dvi transporto priemonės (74 b.l.)., išlaiko nepilnametį sūnų (7 b.l.). Teismas daro išvadą, kad atsakovo keturių asmenų šeimos pajamos siekia apie 3000 Lt per mėnesį, o ieškovės motinos, kuri išlaiko nepilnametį sūnų ir pilnametę dukrą, pajamos siekia 858 Lt per mėnesį. Vertinant ieškovės mamos galimybę teikti išlaikymą savo dukrai, pažymėtina tai, kad J. K. darbo užmokestis yra nedidelis, išlaikyti vaikus jai padeda jos tėvai (152 b. l.), todėl J. K. galimybės teikti išlaikymą savo dukrai yra labai ribotos dėl objektyvių priežasčių. Tačiau nežiūrint to, ji vis tiek, nors ir ribotai, teikia išlaikymą dukrai.
Kaip jau minėta, vertinant atsakovo turtinę padėtį, teismui akivaizdu, kad atsakovas vengia atskleisti savo realiai gaunamas pajamas. Esant nurodytai aplinkybei, konstatuotina esant pagrindą teismui abejoti, apie atsakovo deklaruojamas gaunamas itin mažas pajamas, nes teisėjų kolegijos vertinimu, aštuonis ar dešimt metų užsienyje dirbantis asmuo negalintis pateikti nei vieno įrodymo apie gaunamas pajamas elgiasi neadekvačiai esamai situacijai.
Pažymėtina, kad, nustatant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Teisėjų kolegija pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį turi būti vertinamas tiek pagal objektyvius, tiek pagal subjektyvius veiksnius. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt., aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu. Atsakovas patvirtina, kad ilgą laiką dirba užsienyje, Lietuvoje pajamų negauna, duomenų apie nustatytą nedarbingumą nepateikė. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas turi galimybę ieškoti ir rasti geriau apmokamo darbo, šios aplinkybė byloje nėra paneigtos. Atsakovo nurodomas argumentas dėl užsienio kalbos nemokėjimo laikytinas neturinčiu reikšmės, kadangi atsakovo galimybė dirbti Lietuvoje nėra atimta ar apribota.
Apeliantas teigia, kad pirmiausia jis privalo teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams, o pilnametės dukros išlaikyti jis neprivalo. Teisėjų kolegija pažymi, kad LR CK 3.198 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas vaikų lygiateisiškumo principas nagrinėjamos bylos kontekste reiškia, jog visi tėvo, iš kurio priteisiamas (priteistas) išlaikymas, vaikai yra lygiateisiai, nesvarbu, gimę jie iš tos pačios ar skirtingų santuokų – pagal aptariamą normą jiems priteisiamo išlaikymo dydis paprastai turi būti nustatomas vienodas. Paramos teikimas pilnamečiui vaikui ir išlaikymo teikimas nepilnamečiui vaikui nėra analogiškos prievolės ir, atsižvelgiant į tėvo turtinę padėtį, pilnamečiam vaikui teikiama parama neprivalo užtikrinti visišką jo poreikių patenkinimą, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į išdėstytą, pirmos instancijos teismas pagrįstai sumažino ieškovės prašomą priteisti paramą iki 250 Lt. Teismo vertinimu, išlaikymo paramos dydis turi būti proporcingas vaiko, kuriam reikalinga parama, poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.
Byloje ištirtų įrodymų visumos pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovo turtinė padėtis šiuo metu yra geresnė nei ieškovės, atsakovas yra darbingas, gaunantis pajamas ir turintis nekilnojamojo turto, nors jo gaunamų pajamų dydis nėra nustatytas, tačiau byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas neturi galimybės teikti paramos savo pilnametei dukrai. Aplinkybė, kad apeliantas teikia išlaikymą dar trims nepilnamečiams sūnums, nepaneigia ieškovės teisės į išlaikymą dėl aukščiau nurodytų motyvų. Todėl, pirmosios instancijos išvada, kad minimalius ieškovės poreikius galima patenkinti priteisiant išlaikymą iš atsakovo periodinėmis išmokomis po 250 Lt kas mėnesį, laikytina teisėta ir pagrįsta. Teisėjų kolegija laiko, kad tai nėra didelė suma ir apeliantas turi rasti galimybę šią sumą sumokėti, o tokia parama nepablogins atsakovo padėties.
Pažymėtina, jog išlaikymo santykiai yra tęstinio pobūdžio ir teismo sprendimas, kuriuo yra priteistas atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja. Pasikeitus tam tikroms aplinkybėms ar paaiškėjus naujoms aplinkybėms (pvz., jeigu pilnametis vaikas pradėjo dirbti, jo realios galimybės užsitikrinti savarankiškas pajamas padidėjo, turi kitų pajamų, jo pažangumo rodikliai mokymo įstaigoje sumažėjo ir pan.), kurios gali sudaryti pagrindą peržiūrėti teismo sprendimą, kiekvienas suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti teismo sprendimu nustatytą išlaikymą.
Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėtais motyvais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo Konstitucinio Teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, tinkamai aiškino ir taikė išlaikymą reglamentuojančias materialinės teisės, taip pat įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Keisti ar naikinti šį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.
Dėl kitų apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje
Šalys nepateikė prašymų bei duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, todėl jos nepriteistinos.
`Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.