- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-07-04
- Bylos Nr.
- ATP-707-843/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-39-3-00496-2016-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Aušra Valinskienė
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Valinskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimo, kuriuo:
A. R. (A. R.) pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, ir jam skirta 28 (dvidešimt aštuonių) Eur dydžio bauda;
A. R. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 123 straipsnio 5 dalyje, ir jam skirta 23 (dvidešimt trijų) Eur dydžio bauda;
remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, A. R. skirta galutinė nuobauda – 28 (dvidešimt aštuonių) Eur dydžio bauda;
administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, pradėta A. R. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nutraukta, nesant teisės pažeidimo sudėties;
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. R. nubaustas už tai, kad 2016-04-21 08.14 val. Šalčininkų r. sav., kelio Pirčiupiai-Eišiškės 19,53 km vairuodamas automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl to prasilenkdamas su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu jį kliudė. Eismo įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Automobilis neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 119 p.
Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį A. R. atžvilgiu byla nutraukta konstatavus, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, jog jis sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliaciniu skundu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas prašo pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A 2.6.-545-604/2016: palikti nepakeistą dalyje dėl A. R. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį ir patraukti A. R. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį bei paskirti 868 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi skirti A. R. galutinę administracinę nuobaudą - 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Teismas, nagrinėdamas bylą, neatsižvelgė į visas aplinkybes, įrodančias A. R. padarytą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Nėra jokių abejonių, kad A. R. pasitraukė iš eismo įvykio vietos, pažeidęs Kelių eismo taisyklių 219.1 p. reikalavimus. Nagrinėjamu atveju, gavus pranešimą apie eismo įvykį ir nustačius pasišalinusio automobilio duomenis, buvo imtasi priemonių nustatyti automobilio savininką, vairuotoją ir jų buvimo vietą. A. R. pats į policijos įstaigą neatvyko, kaip jis minėjo teismo posėdžio metu, o jo automobilis policijos pareigūnų buvo pastebėtas ir sulaikytas Eišiškių m., Šalčininkų r.
Kaip gynybinė vertintina ir A. R. pozicija, kad prasilenkdamas jis turėjo dešine puse nuvažiuoti ant kelkraščio, automobilyje garsiai grojo muzika, dėl to nepajuto, kad kliudė kitą automobilį. Tokie jo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo R. U. parodymams.
Skunde pažymima, jog abiejuose automobiliuose yra apgadinti dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėliai, t. y. važiuojant nurodytoje kelio atkarpoje asfaltuota važiuojamąja dalimi maksimaliai leistinu 90 km/val. važiavimo greičiu smūgio būta gana stipraus ir smūgį jis aiškiai girdėjo. Akivaizdu, kad teisme sukurta versija, kad A. R. smūgio nepajuto ir pasišalinti iš eismo įvykio vietos neturėjo jokio tikslo, visiškai neatitinka tikrovės.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą A. R. prašo palikti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6- 545- 604/2016 nepakeistą ir Institucijos skundo netenkinti.
2016 m. balandžio 21 d. jam važiuojant automobiliu BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini) minėtu kelio ruožu, priešinga kryptimi važiuojančių automobilių buvo daug, todėl prasilenkiant su automobiliu VOLVO, v.n. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo nukentėjusysis, nepastebėjo, negirdėjo ir nepajuto, kad jo automobilis galinio vaizdo veidrodžiu kliudė R. U. automobilį. Šioje kelio atkarpoje važiuojamoji kelio dalis yra siaura, todėl prasilenkiant tenka nuvažiuoti iš asfaltuotos kelio dangos į žvyruotą kelio dalį, o tai sudaro papildomą garsų triukšmą, be to, jo automobilyje grojo muzika. Įvykio metu buvo truputį išsiblaškęs, pavargęs, kadangi dirbo naktinėje pamainoje. Taigi, jo veiksmuose nebuvo tyčios pasišalinti iš eismo įvykio vietos, t.y. įvykio metu jis nesuvokė, kad jį sukėlė, todėl nesuvokė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, nesuprato savo elgesio neteisėtumo.
A. R. pažymi, jog, sužinojęs apie tai, kad jo ieško policija, nedelsdamas pats atvyko į Eišiškių policijos nuovadą, t.y. nevengė administracinės atsakomybės. Šioje byloje nėra jokio automobilio sulaikymo protokolo ar kitų priverstinių veiksmų atlikimo įrodymų, yra tik 2016 04-21 automobilio BMW 530, v.n. (duomenys neskelbtini) Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, t.y. jis, atvykęs į policijos įstaigą, neslėpė ir pats parodė savo automobilio apgadinimus.
Jis neneigia savo kaltės dėl šio įvykio ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Taip pat nevengsi pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam ar draudimo įstaigai, tačiau prašo atsižvelgti, kad apgadinto automobilio VOLVO, v.n. (duomenys neskelbtini) savininkas, nukentėjusysis R. U., jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo iki šiol jam neturėjo.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas patikrino ginčijamo teismo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Analizuojant bylos duomenų turinį spręstina, kad byloje pagrįstai nustatyta, jog A. R. 2016-04-21 08.14 val. Šalčininkų r. sav., kelio Pirčiupiai-Eišiškės 19,53 km vairuodamas automobilį „BMW 530“, (duomenys neskelbtini) prasilenkdamas su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu jį kliudė, o automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Byloje konstatuota administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 123 straipsnio 5 dalyje, sudėtis nėra ginčijama. Apeliantas nesutinka su teismo išvada nutraukti bylą pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nenustačius, jog A. R. sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos siekdamas išvengti administracinės atsakomybės.
Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina, suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą Kelių eismo taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-70-2014).
Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir aplinkybes dėl kliudytam objektui padarytos žalos masto, kontakto pobūdį bei atsižvelgti į paties asmens elgesį po eismo įvykio. Gavus visus šiuos duomenis, jų visuma vertintina kontekste su teismų praktikoje suformuotais papildomais kriterijais, taikomais atskleisti veikos subjektyvinei pusei panašiose bylose – duomenimis, rodančiais, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą ar eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą, stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs Institucijos apeliacinio skundo argumentus ir teismui pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismo išvados, jog A. R. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 straipsnio 1 dalyje sudėties, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje esantiems įrodymams. Pirmosios instancijos teismas netinkamai išanalizavo byloje surinktus duomenis ir iš esmės rėmėsi tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens A. R. parodymais, jog jis nepajuto, kad kliudė kitą transporto priemonę, todėl teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios.
Be A. R. paaiškinimų vertintini ir nukentėjusiojo R. U. paaiškinimai, taip pat byloje esantys eismo įvykio vietos planas su nuotraukomis bei transporto priemonės apžiūros aktas su nuotraukomis. Šie įrodymai patvirtina, kad automobiliams padaryti apgadinimai, kurie, priešingai nei konstatuota pirmosios instancijos teismo, yra pakankamai ženklūs ir matomi: abiems automobiliams po smūgio nukrito kairės pusės galinio vaizdo veidrodėlių apdailos. Pabrėžtina ir tai, kad minėti veidrodėliai yra ant priekinių vairuotojo pusės durelių, t.y. vairuotojo tiesioginėje akivaizdoje, nedideliu atstumu nuo jo. Be to, nukentėjusiojo parodymai, jo elgesys įvykio metu patvirtina, kad analogišką kontaktą jis akivaizdžiai pajuto, dėl ko sustojo kelkraštyje. Kaip nustatyta byloje, A. R. vairuojamas automobilis buvo neapdraustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, t.y. A. R. turėjo motyvą po smūgio nesustoti ir iš įvykio vietos pasišalinti tikslu išvengti administracinės atsakomybės, o taip pat pareigos atlyginti padarytą žalą nukentėjusiajam. A. R. teismo posėdžio metu nurodė, jog jis pats atvažiavo į policijos komisariatą, tačiau pažymėtina, jog į komisariatą jis atvyko tik po to, kai tėvas jam pranešė, jog jo ieško policija, nors pats A. R. parodė, kad apgadintą veidrodėlį pastebėjo anksčiau, sustojęs prie parduotuvės, bet į policiją nesikreipė.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo tikėti A. R., kad jis pasišalino iš eismo įvykio vietos, nes nesuprato ir nežinojo, jog kliudė kitą automobilį, ir tokia jo versija vertintina kaip jo gynybinė pozicija siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei konstatuota skundžiamame nutarime, daro išvadą, jog A. R. iš 2016-04-21 8.14 val. Šalčininkų r. sav., kelio Pirčiupiai-Eišiškės 19,53 km sukelto eismo įvykio, kuomet vairuodamas automobilį „BMW 530“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nevažiavo kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, dėl to prasilenkdamas su priešpriešiais atvažiuojančiu automobiliu jį kliudė ir apgadino, pasišalino tyčia, suvokdamas, kad sukėlė eismo įvykį ir tikslingai, siekdamas išvengti atsakomybės. Taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 220 punkto reikalavimus. Jo veikoje yra visi ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymiai.
Šių argumentų pagrindu pirmosios instancijos teismo skundžiamas nutarimas keičiamas panaikinant nutarimo dalį, kuria nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla A. R. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, ir A. R. pripažįstamas kaltu padarius administracinės teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje.
Skirdamas už minėtą pažeidimą administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, kad byloje nėra nustatyta A. R. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia ir į padaryto pažeidimo pobūdį, į veikos keliamą grėsmę visuomenės ir eismo saugumui, padarytos žalos mastą. Taip pat atsižvelgiama į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius A. R. asmenybę (dirba, baustas administracine tvarka, pažeidimo padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų). Įvertinęs šias aplinkybes teismas sprendžia, kad nėra pagrindo A. R. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnį. Nuobaudos tikslai bus pasiekti A. R. skiriant ATPK 130 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu minimaliam terminui.
Skirtos nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ATPK 33 straipsnio nuostatomis.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 16 d. nutarimą pakeisti:
panaikinti nutarimo dalį, kuria nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla A. R. atžvilgiu pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį.
A. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Vadovaujantis ATPK 33 straipsniu A. R. paskirti galutinę nuobaudą – 868 eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.
Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.