Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Giedrė Seselskytė Civilinė byla Nr. 2S-1180-613/2016Teisėjas Vaidas Gasiūnas (S) Proceso Nr. 2-33-3-00550-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos:3.1.14.8.1.; 3.3.2.3.

2016 m. liepos 28 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens S. M. atskirąjį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės I. G. prašymą dėl leidimo suteikimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, suinteresuoti asmenys S. M., J. M., AB SEB bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

antstolė prašė teismo išduoti leidimą įeiti į skolininkams S. M. ir J. M. priklausantį gyvenamąjį būstą, esantį (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo S. M. pateikė teismui prašymą panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad viena pagrindinių žmogaus teisių garantijų yra jo teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimą lemia paties asmens suvokimas, kad jo teisės ar laisvės pažeidžiamos. Niekas negali kliudyti jam kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą yra subjektyvi procesinė Konstitucijos garantuota asmens teisė.

Kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Konstitucijos nuostatos įtvirtina tik teisę kreiptis į teismą, bet nenustato šios teisės įgyvendinimo tvarkos. Siekiant įgyvendinti visų asmenų lygią teisę naudotis teismine gynyba, tai pat proceso ekonomiškumo, koncentruotumo ir kitus principus, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje ir CPK 5 straipsnyje įtvirtintos asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tvarka nustatyta CPK ir kituose įstatymuose. Šios tvarkos nesilaikymas sukelia procesinių teisinių padarinių – civilinė byla neiškeliama, kol procesinis dokumentas neatitinka visų procesiniuose įstatymuose nustatytų procesinių dokumentų reikalavimų. Dėl to asmuo, siekiantis įgyvendinti teisę kreiptis į teismą, privalo įvykdyti pareigas, susijusias su tinkamu procesinio dokumento įforminimu. Tik tinkamai įformintas šalies procesinis dokumentas, kuriame aiškiai nurodytas reikalavimas kitai proceso šaliai, taip pat jį pagrindžiančios aplinkybės sudaro sąlygas efektyviai gintis nuo pareikšto reikalavimo, taip užtikrinant šalių procesinį lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog suinteresuoto asmens prašymas pateiktas elektroniniu paštu, nepasirašytas ir neatitinkantis procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad suinteresuotas asmuo prašo panaikinti teismo 2016-04-06 nutartį, tačiau tokiu atveju jis turi teisę teikti atskirąjį skundą dėl minėtos nutarties panaikinimo, o ne prašymą.

Pažymėtina, kad jei pateiktu procesiniu dokumentu siekiama apginti pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), tačiau dokumentą pateikęs asmuo neaiškiai suformuluoja jo pagrindą ir (ar) dalyką, tai toks procesinis dokumentas kvalifikuotinas kaip dokumentas, turintis trūkumų, kurie gali būti pašalinti taikant ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis). Formalizuojant ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymą ir atsisakant priimti procesinį dokumentą dėl neesminių trūkumų, gali būti ribojama asmens teisė į teisminę gynybą ir pažeidžiamas teisminės gynybos prieinamumo principas. Pažymėtina ir tai, kad vien netinkamas dalyvaujančio asmens procesinio dokumento pavadinimo nurodymas arba netinkamas dalyvaujančio byloje asmens procesinės padėties įvardijimas ir kitų netikslumų, neturinčių esminės įtakos proceso eigai, buvimas, nenustačius kitų tokio procesinio dokumentų trūkumų, apskritai nesudaro pagrindo taikyti ieškinio trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis).

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo nesutiko su pirmosios instancijos teismo 2016-04-06 nutartimi, kuria tenkintas antstolės I. G. prašymas dėl leidimo suteikimo įeiti į gyvenamąsias patalpas, prašė minėtą nutartį panaikinti. Nors suinteresuotas asmuo minėtą nutartį įvardijo, kaip sprendimą, o atskirąjį skundą formulavo, kaip prašymą, tačiau pirmosios instancijos teismas suvokė pateikto dokumento pobūdį. Nustatęs, kad procesinis dokumentas turi formos ir turinio trūkumų, pirmosios instancijos teismas sprendė, kad yra pagrindas tokį dokumentą atsisakyti priimti. Su tokia skundžiama nutartį priėmusio teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Minėta, kad jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir joje nustato pakankamą terminą, tačiau ne trumpesnį kaip septynios dienos, trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismui atitinkamo termino trūkumams pašalinti nenustačius bei atsisakius priimti pateiktą procesinį dokumentą, aiškiai buvo pažeista asmens teisė naudotis teismine gynyba. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nagrinėjamoje situacijoje taikant trūkumų šalinimo institutą bus užtikrinta asmens teisė ginčyti jam nepalankų teismo procesinį sprendimą, juolab, kad nustatyti trūkumai yra formos ir turinio, t.y. gali būti ištaisomi per teismo nustatytą terminą. Kaip žinia, priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 str. 3 d.).

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimą reglamentuojančias teisės normas, dėl to skundžiama nutartis naikintina. Ryšium su tuo, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad suinteresuoto asmens pateiktas procesinis dokumentas laikytinas atskiruoju skundu dėl teismo 2016-04-06 nutarties ir jis turi formos ir turinio trūkumų, o konkrečių trūkumų pirmosios instancijos teismas neįvardijo, nors turėjo suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo pateiktą dokumentą priimti ir kaip juos reikėtų taisyti, todėl suinteresuoto asmens 2016-04-12 prašymo (teisme gauto 2016-04-13) priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį ir suinteresuoto asmens 2016-04-12 prašymo (teisme gauto 2016-04-13) priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.