- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-20
- Bylos Nr.
- 1S-444-485/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-10-1-00067-2013-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Remeika
- Nuteistasis
- L. B.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo L. B. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutarties, kuria atsisakyta panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015 m. sausio 20 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra,
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. B., gim. (duomenys neskelbtini), nuteistas 2013-04-30 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 str. 5 mėnesių laisvės apribojimo bausme, kuri, vadovaujantis BK 64 str. 1 ir 3 d., subendrinta su 2010-05-14 Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2013-04-30, pabaiga – 2017-04-30. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis – 2 m. 3 mėn. 15 d. (Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t.y. 2015-01-15).
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2015-01-20 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta netaikyti L. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 3 d., kadangi nėra pagrindo manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 18 d. nutartimi atmetė nuteistojo L. B. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo, konstatuodamas, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį L. B. iš pataisos įstaigos, būtų neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas, be to, nėra pagrindo išvadai, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos nuteistasis bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo.
Šalies argumentai
Nuteistasis skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-02-18 nutartį panaikinti ir tenkinti jo prašymą dėl lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra pagal BVK 157 str. 3 d. Nurodo, kad teismas visiškai neįsigilino į jo pateiktus faktus ir motyvus, neįvertino, kad nuteistasis keičiasi teigiama linkme, deda dideles pastangas pasitaisyti, turi du nepilnamečius vaikus, kuriems reikalinga tėvo priežiūra ir auklėjimas, taip pat, neįgalią senyvo mažiaus mamą, kuria reikia nuolatos rūpintis.
Skunde taip pat nurodoma, kad teismas visiškai nevertino tos aplinkybės, jog nuteistasis nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pilnai pripažino ir gailisi, stengiasi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, jo padarytas nusikaltimas nėra smurtinis ir itin pavojingas aplinkiniams bei visuomenei. Teismas turėjo įvertini tai, kad nuteistasis laisvėje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, palaiko tvirtus ryšius su artimaisiais, turės darbą, yra nutraukęs bet kokius ryšius su asmenimis, įtraukusiais jį į nusikalstamą veiką. Teismas ir Komisija turėjo atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis pasimokė ir bausmę vertina kaip skaudžią gyvenimo pamoką.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo L. B. skundas atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals (BVK 157 str. 1 d.). Taigi BVK 157 straipsnio nuostatos suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš pataisos įstaigos, jeigu tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas – nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs privalomą minėto straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, bei materialusis pagrindas – teismo išvada, kad nuteistąjį, įmanoma toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jeigu nuteistasis įsipareigoja doru elgesiu ir stropiu darbu įrodyti, kad pasitaisys.
Skundžiamoje nutartyje nurodyti išsamūs ir aiškūs motyvai, kurių pagrindu teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šiuo metu paleidus nuteistąjį L. B. iš pataisos įstaigos bus neįgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė ir teisingumo principas, be to nuteistasis neatitinka formalių lygtinio paleidimo sąlygų. Kaip matyti iš byloje esančios 2014-12-30 Pažymos Nr. 62-5398 apie nuteistojo L. B. socialinės reabilitacijos plano įvykdymą, nuteistasis nėra įvykdęs individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių – nepažeidinėti nustatytų vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad nėra formaliojo lygtinio paleidimo pagrindo, L. B. atžvilgiu negali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.
Kaip matyti iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties, teismas vertino ne tik formalųjį bet ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą bei nustatė, kad šio pagrindo taip pat nėra. Nors L. B. yra atlikęs privalomą bausmės dalį, tačiau atlikta įstatyme numatyta bausmės dalis ir kitos nuteistojo skunde nurodytos jį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą, nes lygtinis paleidimas taikomas tik padarius išvadą, jog galima tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje. Atsižvelgtina ir į visuomenės interesą, jog nusikalstamas veikas padaręs asmuo turi būti nubaustas ir atlikti tokią bausmės dalį, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę L. B. du kartus baustas už vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų pažeidimus, galiojančių nuobaudų neturi tik nuo 2014-11-14, kas parodo, jog atlikdamas bausmę nuteistasis nesielgė nepriekaištingai. Iš Psichologinės ir socialinio tyrimo išvadų matyti, kad nuteistasis savo kaltės dėl padarytų nusikaltimų nepripažino, nusikaltimą įvykdė bendrininkų grupėje, nepastebi, kad vis dar egzistuoja problemos, apgalvoja kai kurias savo veiksmų pasekmes, tačiau ne visas. Be to yra pakankamai kriminogeninių veiksnių įtakojančių jo tolimesnį elgesį: mąstymas ir elgesys, gyvenimo stilius ir draugai, finansiniai įsipareigojimai (priteistas civilinis ieškinys 1057053,91 Lt, kurio padengta tik nedidelė dalis). Atkreiptinas dėmesys, kad visi 7 Komisijos nariai balsavo prieš L. B. paleidimą iš pataisos įstaigos namų su intensyvia priežiūra.
Nors ir svarbus nuteistojo skundo argumentas, kad jis turi mažamečių vaikų, kuriuos reikia išlaikyti ir neįgalią motiną, kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau tai taip pat nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, kad nuteistąjį galima paleisti lygtinai. Pažymėtina, kad šios aplinkybės nesulaikė L. B. nuo nusikaltimų darymo.
Apygardos teismas sutinka su apylinkės teismo ir Komisijos padarytomis išvadomis, kad šiuo metu lygtinai paleidus nuteistąjį L. B. iš pataisos įstaigos, nebūtų įgyvendinta nuosprendžiu skirta individualizuota bausmė bei teisingumo principas. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog teisingumo principo įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės vertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme ir nuo nusikaltimo nukentėjusiųjų asmenų teisėtų interesų suvokimas ir siekis juos saugoti bei baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-7-576/2006). Vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Taigi, bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes taip pat privalu atsižvelgti.
Įvertinus visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino aplinkybių, kurios reikšmingos sprendžiant dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, visumą ir pagrįstai atmetė nuteistojo L. B. skundą dėl Komisijos nutarimo, kuriuo buvo atsisakyta taikyti lygtinį paleidimą, panaikinimo, ir pagrindo keisti ar naikinti apylinkės teismo nutartį, nuteistojo skunde nurodytais argumentais, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo L. B. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 18 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.