- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-03-24
- Bylos Nr.
- eL2-651-922/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-12-3-00517-2015-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Kreditorius
- UAB „Nordecum“
- Skolininkas
- J. R.
- Kategorijos
- 125.11.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Akmenės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, rašytinio proceso tvarka spręsdama kreditoriaus UAB „Nordecum“ pareiškimo dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininko J. R. priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Akmenės rajono apylinkės teisme gautas kreditoriaus pareiškimas dėl 579,24 Eur skolos, 303,51 Eur sutartinių palūkanų, 65,45 Eur delspinigių, 5 proc. procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, žyminio mokesčio 6,00 Eur bei 176,98 Eur kitas išlaidas priteisimo iš skolininko.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimą atsisakytina priimti.
Bylos dėl teismo įsakymo išdavimo nagrinėjamos supaprastinto proceso tvarka. Teismo įsakymo instituto pagalba realizuojami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai, kurie leidžia veiksmingiau ir operatyviau ginti pažeistas teises. Dėl supaprastinto reglamentavimo prie pareiškimo išduoti teismo įsakymą nereikalaujama pridėti jokių įrodymų (CPK 433 str. 3 d.), nors įrodymai, kuriais yra grindžiami kreditoriaus reikalavimai, turi būti aptarti pareiškime (CPK 433 str. 1 d. 5 p.). Aiškiai nepagrįstu pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kurio patenkinimas reikštų teisės aktais įtvirtinto reguliavimo pažeidimą, nepagrįstą nesilaikymą vyraujančios teismų praktikos, kuri pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją teismams yra privaloma (2007 m. spalio 14 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje Nr. 26/07; 2006 m. kovo 28 d. Konstitucinio Teismo nutarimas byloje 33/03), bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų pažeidimą.
Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.125 straipsniu, delspinigių išieškojimui taikomas sutrumpintas šešių mėnesių ieškinio senaties terminas, tuo tarpu kreditorius nurodė, kad prašomus priteisti delspinigius skaičiavo nuo 2014-08-07 iki 2015-03-20, taigi pripažintina, kad kreditorius nepagrįstai delsė kreiptis į teismą su pareiškimu. Kai rinkos profesionalu esantis kreditorius, nesiimdamas savalaikių ir aktyvių savo teisės įgyvendinimo veiksmų, skaičiuoja didžiulius delspinigius, jie neatlieka skolininko skatinimo greičiau įvykdyti prievolę funkcijos, o per tokį ilgą laiką susikaupus didelei delspinigių sumai kompensacinė delspinigių funkcija transformuojasi į skolininko nubaudimą ir kreditoriaus pasipelnymą lupikaujant. Tokiu būdu įgyvendinama kreditoriaus teisė į delspinigius prieštarauja šios subjektinės teisės paskirčiai, geriems verslo papročiams ir visuomenės moralės principams, pagal kuriuos pelnymasis iš skolininko nemokumo yra tradiciškai smerkiami.
Susitarimas dėl netesybų yra vertintinas kaip sutartinė minimalių nuostolių prezumpcija, taikoma sutartinės prievolės pažeidimo ir civilinės atsakomybės taikymo atveju. Ši prezumpcija atleidžia kreditorių nuo pareigos įrodinėti patirtų nuostolių dydį, leidžia reikšti reikalavimą dėl netesybų priteisimo remiantis atitinkama sutartine sąlyga. Tačiau manydamas, jog realiai patirti nuostoliai yra didesni, kreditorius turi teisę atsisakyti reikalavimo dėl netesybų priteisimo ir reikalauti atlyginti realiai patirtus nuostolius, prie kurių priskiriamos ir negautos pajamos (CPK 6.249 str. 1 d.), reikšdamas reikalavimą dėl civilinės atsakomybės taikymo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2006 ir 2005 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2005) sąžiningumo ir protingumo principų sutartiniams santykiams taikymas, neleidžiant sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio netesybų, yra viešas interesas, kurį teismas turi įgyvendinti ex officio. Nors CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d. numato, kad teismas gali sumažinti netesybas, tačiau šios kategorijos bylose pareiškimo reikalavimų tenkinimas iš dalies negalimas, todėl prašymas priteisti tokio dydžio delspinigius laikytinas aiškiai nepagrįstu ir atsisakytinas priimti (CK 435 str. 2 d. 4 p.).
Taip pat pastebėtina, kad kreditorius pareiškime nenurodė ir neaptarė įrodymų, kuriais grindžia savo reikalavimą priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas, nors turėjo tai padaryti (CPK 433 str. 1 d. 5 p.).
Atsisakydamas priimti kreditoriaus pareiškimą, teismas nurodo, kad pareikšti kreditoriaus reikalavimai negali būti tenkinami visiškai, o CPK nuostatos nenumato galimybės teismo įsakymu kreditoriaus pareiškimą tenkinti iš dalies. Kreditorius turi teisę reikšti ieškinį ginčo teisenos tvarka (CPK 435 str. 4 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 290, 291 straipsniais, 435 straipsnio 2 dalimi, teismas
nutaria:
atsisakyti priimti kreditoriaus UAB „Nordecum“ pareiškimą dėl skolos priteisimo iš J. R. ir jį su priedais grąžinti kreditoriui.
Nutartis per septynias dienas atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Akmenės rajono apylinkės teismą.