Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas

2014-02-11 · Civilinė byla Nr. 2A-178/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
2A-178/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Danutė Gasiūnienė, Vigintas Višinskis, Alė Bukavinienė
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „Romula“, L. Z.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Cleanex“
Kategorijos
  • 44.5.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-178/2014Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.5 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „Romula“ bei L. Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, civilinėje byloje Nr. 2-3203-661/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cleanex“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Romula“ ir L. Z. dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė iš priteisti atsakovų: 85 857 Lt nuostolių (negautų pajamų); teismo nustatyto dydžio nuostolius, lygius atsakovų naudai, gautai iš neteisėtų veiksmų; 10 000 Lt padarytos žalos ieškovo dalykinei reputacijai ir bylinėjimosi išlaidas; 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad ieškovas teikia klientams įvairaus pobūdžio valymo paslaugas. Atsakovė L. Z. nuo 2009 m. liepos 1 d. dirbo UAB „Cleanex“ projekto vadove. Atsakovės pareigos įmonėje buvo vadovaujančios, todėl jai buvo žinoma ir patikėta labai svarbi UAB „Cleanex“ disponuojama informacija, sudaranti įmonės komercinę paslaptį. L. Z. darbo sutartis su ieškovu nutraukta 2011 m. balandžio 19 d. pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį. L. Z. išėjus iš darbo, pastebėta, kad svarbūs ir lojalūs ieškovo klientai vienas po kito ėmė nutraukinėti valymo paslaugų sutartis, kurios užtikrino pagrindinę ir nuolatinę ieškovo pajamų ir pelno dalį. 2011 m. gegužės 19 d. įregistruota UAB „Romula“, kurios vienintelė akcininke yra L. Z., vadovas – J. Z. (ieškovės sutuoktinis), o įmonės užsiima valymo paslaugų teikimu. UAB „Romula“ teikia analogiškas ieškovo veiklai paslaugas: patalpų valymas, fasadų plovimas ir priežiūra, teritorijų tvarkymas ir priežiūra, higienos priemonių tiekimas ir pan. Atsakovė L. Z., pasinaudodama ieškovo UAB „Cleanex“ sukaupta patirtimi bei reputacija, disponuodama visa reikalinga informacija apie klientus bei veiklos specifika valymo paslaugų rinkoje, savo namų adresu įregistravo UAB „Romula“, organizavo ir pradėjo vykdyti savarankišką veiklą, pažeidžiant teisės aktais saugomas sąžiningos konkurencijos taisykles. Tokiais neteisėtais veiksmais ieškovo veikla yra žlugdoma, UAB „Romula“ nesąžiningomis priemonėmis perėmė ieškovo klientus. Dėl atsakovų nesąžiningos konkurencijos veiksmų buvo patirta didelė žala. Atsakovė L. Z. darbo sutartyje (10.5 p.) įsipareigojo laikyti konfidencialia ir neatskleisti, tiesiogiai ar netiesiogiai, be išankstinio raštiško darbdavio sutikimo, jokiai trečiajai šaliai, jokios informacijos, kurią bet kokia forma darbuotojas gauna darbo santykių metu, neatsižvelgiant į tai, ar tokia informacija liečia patį darbdavį ar ne, ar ji perduota darbdaviui ar darbuotojui kokios nors trečiosios šalies, ir ar ji susijusi ar nesusijusi su darbuotojo pareigomis pagal šią sutartį, ir darbuotojas įsipareigoja nenaudoti tokios informacijos savo paties naudai ar trečiosios šalies interesams, įskaitant bet neapsiribojant, tokia informacija, kuri nurodyta darbo sutarties 10.5 punkte. Tarp šios informacijos darbo sutartyje yra nurodyta ir informacija apie darbdavio klientus, tiekėjus, procesus, veiklą, darbuotojus, strateginius planus ir kitus dalykus, kuri tapo žinoma darbuotojui, pastarajam vykdant šia darbo sutartimi prisiimtas pareigas, ir kurios atskleidimas gali turėti neigiamos įtakos darbdaviui. Darbo sutarties 10.5 punkte taip pat nurodyta, kad darbuotojas darbo sutartimi patvirtina, kad jis yra tinkamai ir pakankamai darbdavio informuotas apie prievolės laikyti paslaptyje turinį ir apimtį. Pažymi, jog atsakovai pradėjo vykdyti visiškai analogišką veiklą tai, kuri buvo vykdoma UAB „Cleanex“. Tai, kad atsakovai pasinaudojo UAB „Cleanex“ informacija, sudarančią komercinę paslaptį ir perviliojo ieškovo klientus, įrodo faktas, kad po UAB „Romula“ įregistravimo, UAB „Clanex“ svarbūs klientai: UAB „Ermitažas“, UAB „Delano“, UAB „Baltisches Haus“, UAB „Lazdyng laisvalaikio centras“, UAB „Adcom“, UAB „Komponentas“ nutraukė su UAB „Cleanex“ valymo paslaugų sutartis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovui solidariai iš atsakovų priteisė 60 099,90 Lt nuostolių, 6 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei lygiomis dalimis iš atsakovų ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas – 4883,12 Lt, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 2441,56 Lt. Taip pat grąžino ieškovui 1735 Lt žyminio mokesčio permokos. Teismo nuomone, atsakovė L. Z. įsteigė analogiška veikla užsiimančią įmonę ir, siekdama konkuruoti su ieškovu, pasinaudojo ieškovo disponuojama komercinę paslaptį sudarančia informacija bei nesąžiningais veiksmais perviliojo klientus iš buvusio darbdavio UAB „Cleanex“. Pažymėjo, kad ieškovo sudarytos sutartys ir bendradarbiavimas su UAB „Delano“, UAB „Ermitažas“ ir UAB „Baltisches Haus“ tęsėsi ne vienerius metus, tačiau jos buvo nutrauktos atsakovei L. Z. nutraukus darbo sutartį su ieškovu ir įkūrus savo įmonę. Atkreipė dėmesį, jog atsakovės darbo sutarties 10.5 punkte nurodyta, kad šios darbo sutarties galiojimo metu, o taip pat ir jai pasibaigus, L. Z. įsipareigojo laikyti konfidencialia ir neatskleisti jokios informacijos, kurią bet kokia forma gavo darbo santykių metu. Teismas sprendė, kad atsakovų neteisėti veiksmai pasireiškė nesąžininga konkurencija. Pažymėjo, jog atlikdami minėtus neteisėtus veiksmus, atsakovai gaudavo pajamas iš perviliotų iš ieškovo klientų. Padarė išvadą, kad tarp atsakovų neteisėtų veiksmų ir ieškovo patirtų nuostolių egzistuoja priežastinis ryšys, kas įrodo egzistuojant būtinas sąlygas civilinei atsakomybei kilti. Sprendė, jog ieškinio reikalavimas dėl negautų pajamų sumos priteisimo, negali būti patenkintas visa apimtimi, nes ieškovas savo nuostolį grindė ne grynojo pelno netekimu, o bendrųjų įplaukų netekimu. Todėl teismas ieškovo nurodytą žalos sumą sumažino iki 60 099,90 Lt. Teismas taip pat atmetė prašymą priteisti 10 000 Lt padarytos žalos, nes ieškovas neįrodė, jog dėl atsakovų neteisėtų veiksmų pablogėjo ieškovo dalykinė reputacija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškovo ieškinys ir šią ieškinio dalį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi tokiu būdu byla bus tinkamai, nešališkai ir išsamiai išnagrinėta. Taip pat prašo prie bylos prijungti UAB „Ermitažas“ raštą, iš kurio matyti, kad sutartis su ieškovu buvo nutraukta dėl blogos paslaugų kokybės. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai konstatavo egzistuojančius nesąžiningos konkurencijos veiksmus, remdamasis vien faktu, kad trims buvusiems ieškovo klientams UAB „Romula“ teikia valymo paslaugas. Šis faktas nepatvirtina, kad buvo pažeisti sąžiningos konkurencijos reikalavimai. Teismas nevertino, kokia konkrečiai informacija apeliantė galėjo pasinaudoti ir/ar pasinaudojo savo veikloje. Pažymėjo, kad apeliantė nebuvo pasirašytinai supažindinta su ieškovo direktoriaus įsakymu „Dėl komercinių ir technologinių paslapčių“. Teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kad apeliantė turi ilgametę patirtį nurodytoje paslaugų teikimo srityje, kurią įgijo dar prieš ateinant dirbti pas ieškovą. Būtent dėl turimos patirties ji ir buvo pakviesta dirbti pas ieškovą. Teismas netyrė, kaip konkrečiai pasireiškė apeliantės veiksmai, perviliojant ieškovo klientus. Teismo posėdžio metu ieškovo pakviestos liudytojos patvirtino, kad ieškovo įmonėje vyko nuolatinė klientų rotacija. UAB „Ermitažas“ bei UAB „Komponentas“ su ieškovu nutraukė sutartį dėl blogo paslaugų vykdymo. Su UAB „Delano“ sutartis buvo sudaryta tik 2011 m. spalio 1 d., o su UAB „Ermitažas“ – 2011 m. spalio 24 d., t. y. praėjus apie pusę metų nuo UAB „Romula“ veiklos pradžios. Sutartys dėl tokio paties pobūdžio paslaugų teikimo yra iš esmės panašios.

2. Byloje nebuvo įrodyta, kad apeliantai atliko kokius nors neteisėtus veiksmus, siekdami pervilioti ieškovo esamus klientus. Nebuvo įrodyta, kad apeliantė savo veikloje panaudojo ieškovo komercine paslaptimi laikomą informaciją. Nesant neteisėtų veiksmų, ieškovo veikloje atsiradusi žala negali būti laikoma atsakovų veiksmų ar neveikimo pasekme, t. y. tarp ieškovo patirtos žalos ir apeliantų tariamai atliktų neteisėtų veiksmų nėra priežastinio ryšio. Byloje buvo nustatyta, kad po UAB „Romula“ įsteigimo su ieškovu valymo paslaugų sutartis nutraukė dar daugiau klientų, kurios nėra atsakovo klientai. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jeigu ne apeliantės savarankiškai pradėta veikla, jis ir toliau būtų vykdęs sutartis, kurios buvo nutrauktos.

3. Teismas neteisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, t. y. neteisingai apskaičiavo negautas pajamas. Teismas iš bendrųjų įplaukų neišskaitė išlaidų, kurias ieškovas faktiškai patyrė teikdamas valymo paslaugas: neįvertino, kiek procentaliai teikiamos paslaugos kainoje sudaro išlaidos darbuotojų atlyginimams, valymo priemonėms, įrankių nuomai ar eksploatacijai, logistikai ir kt.

4. Teismas nepasisakė dėl vieno liudytojo paaiškinimų vertinimo bei apeliantų pateiktų įrodymų įrodomosios reikšmės.

Atsiliepimas

Ieškovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliantų skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Apeliantai savo teisinę poziciją nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme negrindė sutarčių nutraukimo su ieškovu priežastimis, todėl teismas negalėjo ištirti šių aplinkybių. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nagrinėtos pirmosios instancijos teisme, todėl UAB „Ermitažas“ raštas neturėtų būti prijungtas prie bylos.

2. Teismas pagrįstai nusprendė, kad apeliantė pasinaudojo ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija. Darbo sutarties 10.5 punktas patvirtina, kad apeliantė, pasirašydama darbo sutartį, patvirtino, jog buvo tinkamai supažindinta su bendrovės komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu. Tai, kad apeliantai pasinaudojo konfidencialia informacija, patvirtina UAB „Romula“ su UAB „Ermitažas“ ir UAB „Delano“ sudarytos paslaugų teikimo sutartys, kurių forma ir turinys yra analogiški ieškovo su klientais sudaromoms paslaugų teisimo sutartims. Neaišku, kokią reikšmę šiame ginče turi apeliantės nurodomos aplinkybės dėl jos patirties, nes apeliantė panaudojo būtent UAB „Cleanex“ komercinę paslaptį sudarančią informaciją.

3. Teismas pagrįstai konstatavo apeliantų neteisėtus veiksmus, kaltę, žalą ir priežastinį ryšį. Neteisėti veiksmai pasireiškė informacijos, kuri yra ieškovo komercinė paslaptis, naudojimas, perdavimas, skelbimas be ieškovo sutikimo, turint tikslą konkuruoti. Apeliantų veiksmai buvo tyčiniai, nukreipti į ieškovo didžiausius klientus.

4. Teismas pagrįstai priteisė 60 099,99 Lt žalą kaip negautas pajamas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Byloje sprendžiamas atsakovų civilinės atsakomybės klausimas dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmais ieškovui padarytos žalos atlyginimo (CK 6.245-6.249 str.).

Dėl prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka

Apeliantai prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka. Tokį prašymą motyvuoja tuo, kad bylą nagrinėjęs teismas nevertino apeliantų pateiktų įrodymų bei teismo posėdyje apklaustų liudytojų parodymų, neatskleidė bylos esmės.

Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje ir trečiojoje instancijose gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (1991 m. spalio 29 d. sprendimas byloje Helmers prieš Švediją). Kaip matyti, byla buvo nagrinėjama keliuose teismo posėdžiuose, kurių metu buvo apklausti pakviesti liudytojai. Kadangi byloje yra teismo posėdžių protokolai, įvertinti liudytojų parodymus apeliacinės instancijos teismas gali ir neskirdamas žodinio bylos nagrinėjimo. Šalys yra pateikę išsamius procesinius dokumentus: apeliacinį skundą bei atsiliepimą į apeliacinį skundą. Iš apeliacinio skundo matyti, kad kitokių, negu buvusios nurodytos ir tirtos pirmosios instancijos teisme, faktinio pobūdžio aplinkybių nenurodoma, tik įrodinėjama, kad tos aplinkybės pirmosios instancijos teisme buvo neteisingai įvertintos arba neįvertintos. Jie grindžiami netinkamu į bylą pateiktų įrodymų vertinimu, o tai galima patikrinti ir rašytinio proceso tvarka.

Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų, kuriuos reikėtų tirti žodinio proceso tvarka, nėra pateikta, teisėjų kolegija mano, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas.

Dėl naujų įrodymų prijungimo

Apeliantai prašo prijungti prie bylos 2012 m. gruodžio 4 d. UAB „Ermitažas“ raštą, iš kurio matyti, jog sutartis su UAB „Cleanex“ buvo nutraukta dėl blogo paslaugų vykdymo (t. 2, b. l. 132).

Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus. Teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantų pateiktas naujas įrodymas gali turėti įtakos vertinant apeliantų įrodinėjamas aplinkybes, todėl jis prijungtinas prie bylos.

Dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų ir civilinės atsakomybės už juos sąlygų

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad Lietuvos ūkis grindžiamas asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva, taip pat sąžiningos konkurencijos laisve, kurią saugo ir gina įstatymas (LR Konstitucijos 46 str.). Taigi sąžininga konkurencija yra viena iš pamatinių rinkos ekonomikos vertybių. Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje (įstatymo Nr. VIII-1099 redakcija) nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti. Nurodytoje teisės normoje pateikiamas konkurenciją ribojančių draudžiamų veiksmų pavyzdinis sąrašas, todėl nustatinėjant, ar konkrečiu atveju buvo pažeistos konkurenciją reglamentuojančios teisės normos, neapsiribojama šiuo sąrašu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekspedita“ v. UAB „Chemtransa“, bylos Nr. 3K-3-223/2005). Taigi sprendžiant žalos atlyginimo klausimą, būtina nustatyti atsakovo neteisėtus veiksmus (neteisėtą veikimą ar neveikimą), atsiradusią žalą, kaltę ir priežastinį ryšį tarp atsakovo veiksmų ir žalos atsiradimo fakto (CK 6.246-6.249 str.). Pareiga pagrįsti egzistuojant šias sąlygas tenka ieškinį reiškiančiam asmeniui (CPK 12, 178 str.). Taigi reikalavimas atlyginti nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytą žalą gali būti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieškovo atžvilgiu kitas ūkio subjektas atliko tyčinius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams prieštaraujančius veiksmus, šie veiksmai tiesiogiai paveikė ieškovą ir padarė jam žalą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas pirmiau nurodytų teisės normų taikymo sąlygas, yra pasisakęs, kad, norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesąžiningos konkurencijos veiksmais, būtina konstatuoti dvi esmines sąlygas: pirma, turi būti nustatytas konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, būtina nustatyti, kad atitinkami konkurento veiksmai atliekami turint tikslą konkuruoti, ir būtent atliekant tokius veiksmus yra naudojamasi kitų subjektų reputacija, produktų, žymenų imitavimu ar kitais nesąžiningais veiksmais (vartotojų klaidinimu ir pan.), sąmoningai siekiant tapti konkuruojančiu subjektu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltijos muzika“ ir kt. v. UAB „Baltijos reklamos projektai“, bylos Nr. 3K-3-475/2008; 2011 m. spalio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. D. B. v. UAB „Žaibo ratas Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-366/2011).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas ir apeliantas UAB „Romula“ veikia toje pačioje rinkos aplinkoje, verčiasi tos pačios rūšies ir paskirties paslaugų teikimu, todėl jų verslo ir profesinės veiklos santykio aspektu šie juridiniai asmenys yra konkurentai. Todėl šio teisinio ginčo atveju svarbu nustatyti, ar apeliantės L. Z. veiksmai, įkuriant UAB „Romula“ buvo atliekami turint tikslą nesąžiningai konkuruoti naudojantis konfidencialiais ieškovo veiklos duomenimis, ieškovo reputacija, ar atliekant kitus nesąžiningus veiksmus.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, t. y. pasinaudojo ieškovo disponuojama komercinę paslaptį sudarančia informacija, perviliojo ieškovo klientus. Tačiau sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad teismas, padarydamas tokias išvadas, nevertino, kokia informacija apeliantė galėjo pasinaudoti ir kuo pasireiškė apeliantės veiksmai perviliojant klientus.

Apeliantų nesąžiningą konkuravimą ieškovas grindė iš esmės tuo, kad apeliantei išėjus iš darbo ir įsteigus UAB „Romula“, svarbūs ir lojalūs klientai nutraukė valymo paslaugų sutartis. Ieškovas teigė, kad apeliantai atliko nesąžiningos konkurencijos veiksmus, pasireiškusius ieškovo komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimu.

CK 1.116 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. Todėl svarbu įvertinti ir tai, ar tokia informacija buvo tinkamai įforminta, tam, kad būtų galima šią informaciją identifikuoti. Tai, kad apeliantei buvo žinoma tam tikra konfidenciali informacija, ji neginčijo, tačiau teigė, jog nebuvo supažindinta su ieškovo direktoriaus 2009 m. liepos 1 d. patvirtintu Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu (t. 1, b . l. 145-147). Pasak ieškovo, apeliantė, pasirašydama 2009 m. liepos 1 d. darbo sutartį, patvirtino, kad buvo tinkamai supažindinta su bendrovės Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu (t. 1, b. l. 19-23). Atkreiptinas dėmesys, kad paminėtas sąrašas nebuvo įvardintas kaip vienas iš darbo sutarties priedų, kai tuo tarpu, darbo sutarties 13 punkte išvardinti lokaliniai aktai, kuriuos darbuotojas patvirtino gavęs ir perskaitęs. Šios aplinkybės pagrįstai verčia abejoti, ar apeliantė išties buvo supažindinta su minėtu lokaliniu aktu, nors Darbo kodekso 99 straipsnio 4 dalis įpareigoja darbdavį supažindinti priimamą dirbti asmenį su jo būsimo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais darbovietėje galiojančiais aktais, reglamentuojančiais jo darbą. Su išvardintais dokumentais turi būti supažindinama pasirašytinai, todėl labai svarbu, jog būtų galima tinkamai nustatyti, už ką konkrečiai darbuotojas pasirašo. Atsižvelgiant į Komercinių ir technologinių paslapčių sąraše esančios informacijos aktualumą įmonei, pažymėtina, jog darbdavys turėjo atidžiau užtikrinti, jog minėto dokumento turinys darbuotojui yra žinomas ir tai būtų patvirtinta parašu, kuris nekeltų abejonių, dėl ko buvo pasirašyta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra ne kartą pažymėta, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog jų pakanka konstatuoti atitinkamą faktą buvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. 3K-3-415/2011). Dėl to, teisėjų kolegija sprendžia, kad aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog apeliantė nebuvo tinkamai supažindinta su Komercinių ir technologinių paslapčių sąrašu.

Kita vertus, byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų, jog apeliantė apskritai pasinaudojo kokia nors jai žinoma ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija. Šiuo atveju šias aplinkybes turėjo įrodyti ieškovas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas šias aplinkybes, nurodė tik tai, kad ieškovo bendradarbiavimas su UAB „Delano“, UAB „Ermitažas“ ir UAB „Baltisches Haus“ tęsėsi ne vienerius metus, bei tai, kad apeliantų sudarytų sutarčių su UAB „Delano“ ir UAB „Ermitažas“ forma ir turinys yra analogiški šių bendrovių su ieškovu sudarytų sutarčių formai ir turiniui. Pastebėtina, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Baltisches Haus“ nebuvo sudariusi valymo paslaugų sutarties su apeliantu ir ieškovas šios aplinkybės neginčijo (t. 1, b. l. 112). Todėl UAB „Baltisches Haus“ valymo paslaugų sutarties su ieškovu nutraukimas neįrodo apeliantų neteisėtų veiksmų. Apeliantei L. Z. nutraukus su ieškovu darbo sutartį 2011 m. balandžio 19 d., valymo paslaugų sutartis su ieškovu nutraukė ir UAB „Lazdynų laisvalaikio centras“ bei UAB „Adcom“. Nurodytos įmonės taip pat nebuvo UAB „Romula“ klientais (t. 1, b. l. 113, 114). Taigi bylos aplinkybės rodo, jog po apeliantės išėjimo iš darbo paslaugų sutartis su ieškovu nutraukė ne tik UAB „Delano“, UAB „Ermitažas“ bei UAB „Komponentas“, kurie tapo apelianto UAB „Romula“ klientais, bet ir kitos įmonės. Pirmosios instancijos teismas neįvertino priežasčių, kodėl minėtos įmonės nutraukė valymo paslaugų sutartis.

Byloje apklausti tiek ieškovo, tiek apeliantų kviesti liudytojai patvirtino, jog apeliantei dirbant ieškovo projektų vadove, klientai neturėjo nusiskundimų dėl teikiamų paslaugų kokybės, o jai išėjus iš darbo pradėjo reikšti nepasitenkinimus (t. 2, b. l. 5, 7, 75, 107, 111). Šioje vietoje pastebėtina, kad teismas nepagrįstai neįvertino ir apeliantės iki darbo ieškovo įmonėje įgytos patirties valymo paslaugų teikimo srityje. Liudytojų parodymais nustatyta, kad L. Z. buvo pareiginga ir darbšti darbuotoja, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad jos profesionalus veikimas dirbant ieškovo įmonėje turėjo įtakos valymo paslaugų kokybei, dėl ko klientai nereikšdavo skundų. UAB „Ermitažas“ rašte pažymėta, kad valymo paslaugų sutartis nutraukta dėl blogo paslaugų teikimo (t. 2, b. l. 132). UAB „Romula“ buvo įsteigta 2011 m. gegužės 19 d. (t. 1, b. l. 171), paslaugų teikimo sutartis su UAB „Komponentas“ sudaryta 2011 m. birželio 1 d. (t. 1, b. l. 133-135), su UAB „Delano“ – 2011 m. rugsėjo 30 d. (t. 1, b. l. 116-132), o su UAB „Ermitažas“ – 2011 m. spalio 24 d. (t. 1, b. l. 120-125). Duomenų, kad apeliantai būtų pasinaudoję ieškovo reputacija, byloje nebuvo pateikta. Tuo tarpu, iš byloje esančių aplinkybių galima daryti išvadą, kad pati apeliantė L. Z. turėjo gerą reputaciją (t. 2, b. l. 109), kas, teisėjų kolegijos vertinimu, turėjo reikšmės UAB „Komponentas“, UAB „Delano“ bei UAB „Ermitažas“ apsispręsti sudaryti paslaugų sutartis būtent su UAB „Romula“.

Kaip pažymėjo liudytojas S. S., slaptų valymo technologijų nėra (t. 2, b. l. 110). Pati apeliantė teismo posėdyje paaiškino, kad UAB „Romula“ naudoja kitokią valymo technologiją, nei UAB „Cleanex“ (t. 2, b. l. 7). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantė nepasinaudojo valymo technologijomis, kurios būtų buvę ieškovo komercinė paslaptis.

Tai, kad apelianto UAB „Romula“ su UAB „Delano“ bei UAB „Ermitažas“ sudaryta sutarčių forma yra analogiška pastarųjų įmonių sutartims su ieškovu, negali būti aplinkybe, pagrindžiančia, jog apeliantė atliko nesąžiningus veiksmus, pasinaudodama ieškovo komercinę paslaptį sudarančia informacija. Iš UAB „Ermitažas“ rašto matyti, kad su UAB „Romula“ pasirašyta valymo paslaugų sutartis, naudojant specialią sutarčių formą įmonėje „Ermitažas“ (t. 2, b. l. 132). Be to, sutiktina ir su apeliacinio skundo argumentu, jog Komercinių ir technologinių paslapčių sąraše bendrovės sudaromų sutarčių forma nėra įtraukta į konfidencialios informacijos sąrašą. Apeliantai savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu buvo nurodę, jog analogiškas paslaugų teikimo sutartis naudoja ir kitos įmonės. Ieškovas šios aplinkybės neginčijo. Pažymėtina, kad sutarties forma, kuri yra parengta, atsižvelgiant į įstatymų nustatytus privalomus rekvizitus ir reikalavimus, negali būti autorinių teisių objektu, atitinkamai joje nėra nurodyta kokia nors konfidenciali ieškovo informacija. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad analogiškos paslaugų sutarčių formos panaudojimas neįrodo, jog apeliantai atliko nesąžiningus veiksmus.

Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad ieškovas ir apeliantas veikia gana mažoje rinkoje, kurioje sutampa jų konkurenciniai interesai. Todėl natūralu, kad gali būti sudaromos paslaugų sutartys su tais rinkos dalyviais, su kuriais paslaugų sutartis jau buvo sudaręs ieškovas arba apeliantas. Taigi tas faktas, kad klientas nutraukė paslaugų teikimo sutartį su ieškovu ir sudarė analogišką sutartį dėl valymo paslaugų teikimo su UAB „Romula“, savaime neleidžia daryti išvados apie nesąžiningos konkurencijos buvimą ar neteisėtų veiksmų atlikimą.

Išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad UAB „Romula“ buvo įsteigta, siekiant tyčiniais nesąžiningais veiksmais konkuruoti su ieškovo įmone, t. y. ieškovas neįrodė, kad apeliantai savo veikloje panaudojo ieškovo konfidencialią informaciją ar kad jų veiksmai neatitiko sąžiningos verslo praktikos reikalavimų, geros moralės nuostatų. Nenustačius neteisėtų veiksmų bei priežastinio teisinio ryšio, kuris galėtų būti traktuojamas kaip žalos ieškovui padarymo tiesioginė ar esminga netiesioginė priežastis, apeliantams negali būti taikoma civilinė atsakomybė. Tai lemia, kad nėra pagrindo priteisti ieškovo prašomą žalos atlyginimą. Kiti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus, kuriais buvo grindžiami ieškinio reikalavimai, netinkamai taikė bei aiškino Konkurencijos įstatymo normas, reguliuojančias nesąžiningos konkurencijos veiksmų nustatymo sąlygas, todėl šio teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas (CPK 329 str. 1 d., 330 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320 str. 2 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 str. 1 d. nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmus naują sprendimą – ieškinį atmesti, bylos rezultatas yra palankus atsakovams L. Z. bei UAB „Romula“, todėl ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Byloje nėra pateikta įrodymų, pagrindžiančių atsakovų patirtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios instancijos teisme, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Apeliantai taip pat iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė duomenų, pagrindžiančių turėtas bylinėjimosi išlaidas už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme, todėl šios išlaidos nepriteisiamos.

Pateikdami apeliacinį skundą, apeliantai sumokėjo viso 1805 Lt žyminio mokesčio: L. Z. sumokėjo 150 Lt, o UAB „Romula“ – 1655 Lt (t. 2, b. l. 122, 123, 155). Atmetus apeliacinį skundą, iš ieškovo apeliantams priteistinas 1803 Lt žyminis mokestis, atitinkamai L. Z. – 150 Lt, UAB „Romula“ – 1653 Lt.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 12 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cleanex“ ieškinį atsakovams L. Z. ir uždarajai akcinei bendrovei „Romula“ atmesti.

Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cleanex“ (j. a. k. 302412607, adresas: Ukmergės g. 369A, Vilnius) atsakovės L. Z. (duomenys neskelbtini) naudai priteisti 150 Lt (vieną šimtą penkiasdešimt litų) žyminio mokesčio.

Iš ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Cleanex“ (j. a. k. 302412607, adresas: Ukmergės g. 369A, Vilnius) atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Romula“ (j. a. k. 302628416, adresas: Lelijų g. 17, Didžiosios Riešės k., Vilniaus r. sav.) naudai priteisti 1653 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiasdešimt tris litus) žyminio mokesčio.

TeisėjaiAlė Bukavinienė Danutė GasiūnienėVigintas Višinskis