- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-10-11
- Bylos Nr.
- 2S-1676-173/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-03842-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Leonas Jachimavičius (pirm.), Raimondas Buzelis, Rūta Palubinskaitė
- Skolininkas
- UAB „Erec“
- Kreditorius
- Swedbank AB
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Leono Jachimavičiaus, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio, Rūtos Palubinskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininko UAB „Erec“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus Swedbank AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko UAB „Erec“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
kreditoriaus „Swedbank“, AB, į.k. 112029651, atstovaujama Verslo klientų paskolų priežiūros skyriaus projektų vadovo A. J., pateikė teismui pakartotinį prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo skolininko UAB „Erec“.
Kreditorius nurodė, kad 2010-04-29 hipotekos lakštu, identifikavimo kodas 02120100003854, UAB „Erec“, užtikrindama 56672,- Eur (penkiasdešimt šešių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) paskolos, suteiktos jai pagal 2007-08-28 kredito sutartį Nr. 07-091846-IN, grąžinimą kreditoriui „Swedbank“ AB, įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,2428 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5250-0006-0212, pastatą - gyvenamąjį namą, baigtumas 8 proc., 0,00 kv.m. bendro ploto, plane 1A2p, unikalus Nr. 4400-1967-2429, esantį Ringaudų k., Kauno r. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 444000,- Lt (keturi šimtai keturiasdešimt keturi tūkstančiai litų).
Tačiau skolininkė UAB „EREC“ tinkamai bei laiku iki 2010-04-30 nevykdė prievolės kreditoriui „Swedbank“ AB pagal 2007-08-28 kredito sutartį Nr. 07-091846-IN.
Dėl šių priežasčių 2011-03-24 hipotekos teisėjos nutartimi Nr. 2-7519-285/2011 įkeistas turtas areštuotas, įspėjant skolininkę ir įkeisto turto savininkę, kad, negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties apie įkeisto turto areštą įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
2011-04-05 įspėta skolininkė ir įkeisto turto savininkė UAB „ EREC“ , kad per vieną mėnesį negrąžinus skolos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių.
2011-05-16 kreditorius pakartotinis teismui pateikė prašymą priverstinai išieškoti 70977,89 Eur (septyniasdešimt tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 89 ct), iš jų: 55511,97 Eur negrąžintos paskolos, 3806,66 Eur nesumokėtų palūkanų, 11 219,41 Eur delspinigių už laiku negrąžintą paskolą, 439,85 Eur delspinigių už laiku nesumokėtas palūkanas. Taip pat kreditorius reikalavo 6 mėnesių Euribor ir pridedant 6,5 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (55511,97 Eur), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visos paskolos sumos grąžinimo, 6 proc. įstatyminių palūkanų už priteistą sumą , skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 135 Lt žyminio mokesčio už priverstinį skolos išieškojimą.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. gegužės 20 d. nutartimi tenkino šį kreditoriaus prašymą ir nutarė priverstinai išieškoti iš UAB „Erec“ 70 977,89 Eur (septyniasdešimt tūkstančių devynis šimtus septyniasdešimt septynis eurus 89 ct) sumą, 6 mėnesių Euribor ir pridedant 6,5 proc. maržą sutartinių metinių palūkanų už negrąžintą paskolos sumą (55511,97 Eur), skaičiuojant nuo 2011-05-16 iki visos paskolos sumos grąžinimo, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos (70977,89 Eur) skaičiuojant nuo 2011-05-16 iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto įvykdymo ir 135 Lt (šimtas trisdešimt penki litai) žyminio mokesčio.
Ta pačia nutartimi nutarta priverstinai parduoti iš varžytynių UAB „Erec“ nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,2428 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5250-0006-0212, pastatą - gyvenamąjį namą, baigtumas 8 proc., 0,00 kv.m. bendro ploto, plane 1A2p, unikalus Nr. 4400-1967-2429, esantį Ringaudų k., Kauno r., įkeistą 2010-04-29 hipotekos lakštu, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui „Swedbank“.
Šalies argumentai
Skolininkas UAB „Erec“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutarties, kuriuo prašo panaikinti šią nutartį ir perduoti hipotekos įstaigai prie Kauno miesto apylinkės teismo nagrinėti kreditoriaus AB „Swedbank“ prašymą iš naujo. Skunde teigiama, kad nutartis neteisėta ir nepagrįsta, o kreditorius AB „Swedbankas“ piktnaudžiauja dominuojančia padėtimi. Skolininko manymu, hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo nagrinėjimu, todėl bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių atskirieji skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo teisėtumo. Teismas turėjo įvertinti, ar kreditorius savo privilegijuota padėtimi nepiktnaudžiauja teisėmis ir nepažeidžia skolininko interesų. Tačiau apylinkės teismo teisėjas neįvertino visų aplinkybių, kurių pagrindu buvo nutraukta kreditavimo sutartis, neatsižvelgė į kreditoriaus piktnaudžiavimą, dėl ko kreditavimo sutarties nutraukimas yra neteisėtas. Skolininko teigimu, teismas privalėjo argumentuoti ir nurodyti įstatymus, kurių pagrindu priteista 11 219,41 Eur dydžio delspinigiai. Teismas nepagrįstai nusprendė pridėti dvigubas palūkanas nepasisakydamas, kad kreditorius siekia nepagrįstai praturtėti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą kreditorius prašo atskirojo skundo netenkinti ir pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad dėl delspinigių dydžio šalys susitarė sudarytose sutartyse, kur aiškiai nurodytas delspinigių dydis. Bendra paskolų suma, kurią privalo grąžinti paskolos gavėjas, tais atvejais, kai paskola laiku negrąžinta, susideda iš šių sumų: paskolos negrąžinta dalis, palūkanos kaip atlyginimas už naudojimąsi pinigais ir palūkanos, kurios kompensuoja kreditoriaus nuostolius už tolesnį naudojimąsi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Sutartinės palūkanos turi būti mokamos nepriklausomai nuo to ar pagrindinė sutartis nutraukta ar ne, iki visiško prievolės įvykdymo. Kad jos būtų greičiau sumokėtos, yra naudojamos procesinės palūkanos, kaip paskatinimas skolininkui greičiau įvykdyti teismo sprendimą ir iš esmės yra kaip kreditoriaus nuostolių dėl negauto pelno atlyginimas.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. l d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kreditorius „Swedbank“, AB ir skolininkas UAB „Erec“ 2007-08-28 sudarė kredito sutartį Nr. 07-091846-IN, pagal kurią skolininkui buvo suteiktas 56672,- Eur (penkiasdešimt šešių tūkstančių šešių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) kreditas. Piniginės prievolės įvykdymo užtikrinimui skolininkas įkeitė bendrovei nuosavybės teise priklausantį turtą – 0,2428 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. 5250-0006-0212, pastatą - gyvenamąjį namą, baigtumas 8 proc., 0,00 kv.m. bendro ploto, plane 1A2p, unikalus Nr. 4400-1967-2429, esantį Ringaudų k., Kauno r. Įkeisto turto vertė šalių susitarimu – 444000,- Lt . Skolininkui neįvykdžius sutartinių įsipareigojimų, kreditorius nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. vienašališkai nutraukė kreditavimo sutartį ir pradėjo vykdyti priverstinį skolos išieškojimą iš skolininkų hipoteka įkeisto turto.
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje yra įtvirtinta, kad tik bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimus dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) yra nagrinėjamos CPK XXXVI skyriuje nustatyta tvarka. Hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu, jo dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nėra nagrinėjami (CPK 542 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005, 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2007).
Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, tarp šalių nutraukus Kredito sutartį ir skolininkui neįvykdžius prievolės kreditoriui (byloje nėra duomenų, jog skolininkas įvykdė savo įsipareigojimus kreditoriui – grąžino hipoteka užtikrintą skolą), bei kredito grąžinimą užtikrinus hipotekos lakštu (įkeičiant skolininkui priklausantį turtą), kreditorius, turėdamas galiojančią ir pradelstą reikalavimo teisę skolininkui, pagrįstai kreipėsi dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka (CPK 558 str. 1 d., CK 4.192 str.), o Hipotekos skyrius prie Kauno miesto apylinkės teismo, kreditoriui kreipusis dėl priverstinio skolos išieškojimo, pagrįstai priverstinai nutarė parduoti iš varžytynių įkeistus nekilnojamuosius daiktus.
Atskirajame skunde nurodytas apelianto argumentas, jog nepagrįstai priteistos dvigubos palūkanos, atmestinas. Hipoteka ir įkeitimu užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str., 4.200 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad kreditoriaus teisės į palūkanų išieškojimą užtikrinimas hipoteka reiškia tiek sutartinių, tiek ir įstatyminių palūkanų išieškojimo užtikrinimą, jeigu sutartyje nenumatyta kitaip. Įkaito davėjas, užtikrindamas piniginės prievolės įvykdymą, privalo žinoti, kad skolininkui negrąžinus paskolos, jam teks sutartinės ir įstatyminės prievolės neįvykdymo pasekmės, jeigu hipotekos lakšte nebuvo sutarta, kad užtikrinama ne visa suma ir su ja susiję galimi išieškojimai. Hipotekos kreditorius, reikšdamas prašymą skolą išieškoti iš įkeisto turto ne ginčo tvarka, turi teisę reikalauti palūkanų, nustatytų CK 6.37 str. 2 d. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2003 m. rugsėjo mėn. 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-751). Nagrinėjamu atveju kreditorius „Swedbank” AB su UAB „Erec” susitarė dėl palūkanų kaip procentais išreikšto atlyginimo, kurį kredito gavėjas privalo mokėti bankui už naudojimąsi kreditu (Kredito sutarties bendroji dalis 1.11 p.) bei aptarė Palūkanų bei įsipareigojimo mokesčio skaičiavimą ir mokėjimą (Kredito sutarties bendroji dalis 5 p.).
CK 6.210 str. numatytos palūkanos už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Tokias įstatymines palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo pasekmių. Teisę į CK 6.210 str. nustatytas palūkanas turi ir hipotekos kreditorius, jeigu paskolos ar įkeitimo sutartyse nenumatyta kitaip. Jeigu paskolos ar hipotekos sutartyje nustatyta, kad palūkanos už naudojimąsi pinigais turi būti mokamos iki visiško skolos grąžinimo, tai skaičiuojant sutartines palūkanas iki visiško skolos grąžinimo, jos atlieka atlyginimo už naudojimąsi pinigais funkcijas (Kredito sutarties 5.1 punkte ir yra numatyta, kad palūkanos skaičiuojamos iki Kredito grąžinimo dienos). Taigi Kredito sutartyje yra nustatytos palūkanos už naudojimąsi pinigais. Tuo tarpu palūkanos už sutartyje nustatytos piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos sutartyje, o jei to nepadaryta - jos nustatomos CK 6.210 str. (įstatyminės palūkanos).
Palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką LR įstatymai leidžia šalims nustatyti savo susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Kaip matyti iš Pagrindinių Kredito Nr. 07-091846-IN sutarties sąlygų, šalys susitarė būtent dėl kintamo dydžio palūkanų apskaičiavimo modelio: už paimtą ir negrąžinta paskolos sumą buvo nustatytos kintamos palūkanos, kurios apskaičiuojamos pagal VILIBOR, EURIBOR ar LIBOR. Taigi Kauno miesto apylinkės teismo hipotekos skyrius teisingai priteisė kreditoriui sutartines kintamo dydžio palūkanas, nes tokio dydžio palūkanas ir tokią jų apskaičiavimo tvarką šalys nustatė sutartyje bei įkeitimo sutartyse.
Teisėjų kolegija laiko, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nutartį. Remiantis išdėstytais motyvais, atskirasis skundas atmetamas, o Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p.,
nutaria:
skolininko UAB „Erec“ Atskirąjį skundą atmesti.
Hipotekos skyriaus prie Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. gegužės 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš apelianto UAB „Erec“, įm.k. 300130687, valstybei 3,45 Lt (tris litus, 45 ct) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų įteikimu), pinigus pervedant į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT 24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660.