Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-11-02 · Administracinė byla Nr. I-9093-189/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-11-02
Bylos Nr.
I-9093-189/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02824-2015-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Bronius Januška
Pareiškėjas
I. K.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių
Kategorijos
  • 1.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-9093-189/2015Proceso Nr. 3-61-3-02824-2015-7Procesinio sprendimo kategorija 1.21., 1.15.2.3.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. lapkričio 2 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Bronius Januška,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teisėjas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) 8689 Eur (kas atitinka 30000 Lt) neturtinės žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad į teismą anksčiau kreiptis negalėjo, nes Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimai, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą nėra išversti į lietuvių kalbą. Iki šiol pareiškėjas su jais yra susipažinęs tik iš nuogirdų. Atsižvelgiant į tai, kad dokumentai nėra išversti į lietuvių kalbą, pareiškėjas ilgai negalėjo suprasti, kad jo teisės yra pažeistos. Pažymėjo, kad Konvencijos 3 str. nenumato jokio senaties termino, nes šio straipsnio saugoma teisė yra absoliuti, todėl jokio termino negali numatyti ir nacionalinė teisė.

Nurodė, jog Lukiškių TI-K buvo kalinamas kamerose, kuriose plotas vienam asmeniui neatitiko teisės aktų reikalavimų, taip pat, kamerose buvo šalta, drėgna, trūko oro, buvo tamsu, gamtinius reikalus teko atlikinėti kitiems matant, o tai žemino pareiškėjo orumą. Pareiškėjui kalint perpildytose kamerose, taip pat neatitinkančiose higienos reikalavimų, pareiškėjas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą, todėl vadovaujantis protingumo i teisingumo kriterijais prašė priteisti žalos atlyginimą.

Atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujantis Lukiškių tardymo izoliatorius – kalėjimas atsiliepimo (b. l. 6-14) argumentais prašė pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikyti ieškinio senaties terminą ir skundą atmesti.

Pateikdami pareiškėjo gyvenimo atitinkamose kamerose grafiką nurodė, jog neneigia aplinkybių susijusių su nustatytu plotu higienos reikalavimuose, tačiau pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas užtikrinant įstatymų ar kitų teisės aktų nustatytas laikymo sąlygas nuteistiesiems bei suimtiesiems. Todėl pasitaiko, kad, kai kurios kameros gali būti perpildytos.

Nurodė, kad kamerose remontas atliekamas pagal iš anksto nustatytą planą ir turimus resursus, kamerų įrengimas ir kiti higienos reikalavimai, tame tarpe ir sanitarinio mazgo, atitinka teisės aktų, reglamentuojančių laisvės atėmimo vietų įrengimą, nuostatas.

Dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nėra būtinųjų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų.

Proceso šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo, toliau – ABTĮ, XI skirsnis). Bylos nagrinėjimo atidėjimo pagrindų nenustatyta (ABTĮ 80 str.).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Lietuvos valstybės pareigos atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kurią jis patyrė kalėdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo kalinamas laikotarpiu nuo 2011-03-14 iki 2012-02-01.

Civilinio kodekso 6.271 str. 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiame straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pažymėtina, kad CK 1.125 str. 8 dalis nustato sutrumpintą 3 metų ieškinio senaties terminą taikomą reikalavimams dėl žalos atlyginimo. Ieškinio senatis – tai įstatyme nustatytas laikas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistą teisę pareikšdamas ieškinį. Tokio termino nustatymo tikslas – užtikrinti teisinių santykių stabilumą ir šių santykių dalyvius skatinti operatyviau ginti pažeistas teises. Pagal CK 1.127 str. 1 d. ieškinio senaties termino eiga prasideda nuo tos dienos, kai asmuo sužino arba turi sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal šią teisės nuostatą ieškinio senaties termino eigos pradžia siejama su subjektyviąja aplinkybe (asmens žinojimu ar turėjimu žinoti apie jo teisės pažeidimą), tačiau subjektyviojo kriterijaus negalima suabsoliutinti, nes kiekvienas asmuo turi rūpintis savo teisėmis ir operatyviu jų gynimu, kad nebūtų pažeistas civilinių santykių stabilumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-10-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-449/2009). Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja.

Atsižvelgiant į išdėstytą teisinį reglamentavimą ir taikytiną teismų praktiką, nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo atsakovo prašymu yra taikytinas trejų metų senaties terminas, pradedant terminą skaičiuoti nuo kreipimosi į teismą dienos, t. y. nuo 2015-05-21 (skundo teismui išsiuntimo data), ir tai reiškia, kad taikant senaties terminą, pareiškėjui neturinė žala galėtų būti priteistina tik už laikotarpį nuo 2012-05-21 iki 2015-015-21 (trejų metų laikotarpis), tačiau šiuo laikotarpiu pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo kalinamas.

Pareiškėjo teigimu, į teismą anksčiau kreiptis negalėjo, nes galimybę susipažinti su Europos Žmogaus Teisių Teismo nutarimais, kurie aiškina Konvencijos 3 straipsnio taikymą, ribojo prancūzų kalbos nemokėjimas, todėl apie savo pažeistas teises suprato tik vėliau ir iš nuogirdų. Be to, Konvencijos 3 straipsnis nenumato jokių senaties terminų.

CK 1.131 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu teismas pripažįsta, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-1037/2009).

Vertinant pareiškėjo šiuo aspektu išdėstytus argumentus pabrėžtina, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, dėl kurių, kaip jis pats nurodo, į teismą dėl žalos atlyginimo negalėjo kreiptis anksčiau, vertintinos kaip subjektyvios, todėl negali pateisinti 3 metų (CK 1.125 str. 8 dalis) ieškinio senaties termino praleidimo. Pažymėtina, jog pareiškėjas, siekdamas išsiaiškinti tarptautinių dokumentų turinį, prasmę, net ir neturint lėšų turėjo galimybę gauti kvalifikuotą teisinę pagalbą, nes galėjo teisės aktų nustatyta tvarka, dar nesuėjus ieškinio senaties terminui, kreiptis į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl nemokamos teisinės pagalbos suteikimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Todėl, įvertinus nustatytas aplinkybes, pareiškėjo skundo argumentus, nėra pagrindo išvadai, jog pareiškėjas Lukiškių TI-K kalėjimo laikotarpiu negalėjo pats arba per kitus asmenis (atstovus) kreiptis į teismą, siekiant tinkamai apginti savo galimai pažeistas teises. Taip pat pažymėtina, kad nacionaliniai teisės aktai, kurie reglamentavo/reglamentuoja ploto dydžius tenkančius vienam asmeniui kameroje, kiti teisės aktai reglamentuojantys kardomojo kalinimo sąlygas, taip pat Civilinis kodeksas, kuriame reglamentuotas neturtinės žalos atlyginimas ir ieškinio senatis buvo ir yra viešai prieinami teisės aktai, todėl pareiškėjas elgdamasis apdairiai ir protingai, turėjo realią galimybę sužinoti ir išsiaiškinti dėl kamerų ploto tenkančio vienam asmeniui, reikalavimų, tuo labiau, kad, kaip skunde nurodo, kalėdamas Lukiškių TI-K patyrė didelius išgyvenimus ir kitus neigiamus jausmus, kas reikštų, jog pareiškėjas suprato/turėjo suprasti, kad kalinamas teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis. Taip pat pažymėtina, kad keliamo ginčo klausimą bei ieškinio senaties taikymą aiškiai reglamentuoja nacionaliniai teisės aktai, kuries nagrinėjamu atveju taikytini.

Atsižvelgiant į tai, kad, objektyvių priežasčių dėl kurių pareiškėjas galėjo praleisti senaties terminą ir tokiu būdu atsirastų pagrindas spręsti dėl jo (termino) atnaujinimo, pareiškėjas nepateikė, todėl įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo ex officio atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo.

Nagrinėjamu atveju klausimas dėl neturtinės žalos priteisimo galėtų būti sprendžiamas tik už laikotarpį, kuriuo pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo kalinamas (t. y. nuo 2012-05-21 iki 2015-05-21), todėl pritaikius trejų metų ieškinio senaties terminą, pareiškėjas nebeturi teisinio pagrindo į neturtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo I. K. (I. K.) skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Bronius Januška