Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-02-12 · Civilinė byla Nr. 2S-968-567/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-02-12
Bylos Nr.
2S-968-567/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Švedienė
Atsakovas
E. K., E. M.
Ieškovas
BUAB ,,Jurniva“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Procesinio sprendimo kategorija:110.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. vasario 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Neringa Švedienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-555-141/2015 (buvęs Nr. 2-35295-141/2014) pagal ieškovo BUAB ,,Jurniva“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB ,,Audito formulė“, ieškinį atsakovams E. M. firmai, UAB ,,Magesta“, E. K. dėl skolos priteisimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

Ieškovas BUAB ,,Jurniva“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB ,,Audito formulė“, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslino, prašydamas:

1) priteisti iš atsakovų E. M. firmos, UAB ,,Magesta“, BUAB ,,Jurniva“ buvusios direktorės E. K. ieškovo naudai 32727,06 EUR (113000 Lt);

2) priteisti iš atsakovų E. M. firmos ir UAB „Magesta“ 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismu dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti iš atsakovės E. K. 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) priteisti iš atsakovų visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas;

5) pripažinti negaliojančiomis 2012-10-01 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-02-25 trišalę skolų įskaitymo sutartį (duomenys neskelbtini);

6) taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant atsakovų E. M. firmos, UAB ,,Magesta“, BUAB ,,Jurniva“ buvusios direktorės E. K. nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias pas atsakovus arba trečiuosius asmenis 32727,06 EUR (113000 Lt) sumai iki teismo sprendimo priėmimo ir visiško įvykdymo. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2014-03-07 nutartimi BUAB „Jurniva“ iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Audito formulė“. Bankroto administratorius, įgyvendindamas jam įstatymu pavestas pareigas, patikrinęs BUAB „Jurniva“ banko sąskaitų išrašus, nustatė, kad ieškovas į atsakovo E. M. firmos sąskaitą pervedė 112000 Lt sumą, pavedimo paskirtyje nurodydamas „už biliardo įrangą pagal 2012-10-02 komercinį pasiūlymą Nr.01“. Taip pat nustatyta, kad buvo atliktas 1000 Lt pavedimas į atsakovo E. M. firmos sąskaitą, pavedimo paskirtyje nurodant „pagal sąskaitą avansiniam apmokėjimui, serija EM Nr. 0204/AV“. Ieškovui nebuvo pristatyta avansiniuose nurodymuose minėta biliardo įranga ir ieškovui nebuvo grąžinti pervesti pinigai atsakovui E. M. firmai. Pagal byloje pateiktus duomenis atsakovas jam pervestų sumų pagrįstumą įrodinėja sudarytomis sutartimis: 2012-10-01 paskolos sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013-02-25 trišale skolų įskaitymo sutartimi (duomenys neskelbtini). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymą ieškovas grindė tuo, kad ginčo suma yra pakankamai didelė, todėl yra tikimybė, jog, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas ( LR CK 1.87 str. 1 d., 6.37 str. 2 d., 6.66 str. 1 d., 6. 210 str. 1 d. ir 2 d., 6.237 str. 1d., 6.870 str. 2 d., 6.873 str. 1 d., 6.875 str. 3 d.; LR CPK 26 str., 83 str. 1 d., 93 str. 1 d., 144 str. 1 d., 147 str. 6 d.).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-10-28 nutartimi nutarė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti iš dalies, ieškovo BUAB „Jurniva“ naudai areštuoti atsakovams UAB „Magesta“ ir E. K. priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose, 32727,06 EUR (113000 Lt) sumai, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kam nors perleisti, leidžiant mokėti darbo užmokestį darbuotojams, kitas su darbo santykiais susijusias išmokas, privalomuosius mokesčius į valstybės (savivaldybės) bei socialinio draudimo biudžetus, taip pat atsiskaityti su ieškovu pagal šioje byloje pareikštus reikalavimus. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovas pateikė pakankamai ieškinį pagrindžiančių duomenų, todėl padarė išvadą, kad jis tikėtinai pagrindė savo reiškiamus reikalavimus. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nagrinėjamu atveju ieškovo nurodytos aplinkybės bei ieškinio reikalavimų suma kelia grėsmę teismo sprendimo neįvykdymui. Teismas padarė išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str., 145 str.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė E. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-28 nutartį ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai ir neteisėtai, nuslepiant esmines aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ieškinyje išdėstytus teisinius ir faktinius argumentus. Atsakovė teigia, kad pateikti įrodymai yra nepakankami laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Taip pat ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų dėl sandorių neteisėtumo. Remiantis tuo, kad bankroto administratorius neturi dokumentų, įrodančių, kad ieškovui buvo grąžinti pinigai ar pristatyta įranga, nėra pakankamas pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui. Atsakovė nurodė, kad bankroto administratorius turėtų kreiptis į E. M. firmą dėl dokumentų pateikimo, kadangi jis šiuo metu atstovauja BUAB „Jurniva“ interesus. Ieškovui bankrutavus, visi dokumentai ir turtas buvo perduotas bankroto administratoriui ir atsakovė savo žinioje jokių dokumentų neturi. Atsakovė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, atsižvelgė tik į didelę ieškinio sumą, tačiau neįvertino atsakovų turtinės padėties, jų finansinių galimybių. Bankroto administratorius byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų atsakovų siekį išvengti ieškovui palankaus sprendimo įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nesivadovavo objektyviai reikšmingais duomenimis, kurie patvirtintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Byloje nėra įrodytas argumentas, kad sprendimo įvykdymas gali žymiai pasunkėti, jei nebus pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Atsakovė nurodo, kad jos procesinė padėtis byloje yra netinkama. Atsižvelgiant į naujausią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, bendrovės vadovo solidarioji atsakomybė nėra preziumuojama, ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimų nustatytais atvejais. Vadovo atsakomybė turi būti vertinama tada, kai jo veiksmai yra neteisėti ir dėl to atsiranda žala. Vadovo atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, jei teismas konstatuoja, kad vadovas peržengė ūkinės komercinės rizikos protingumo ribas ir nustatytas aplaidumo faktas.

Atsakovė pateikė prašymą dėl patirtų 532,76 EUR bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas, Vadovaudamasis LR CPK 144 str. 1 d. nuostatomis, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo galimai palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl bylos esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas, kurį privalo įrodyti dalyvaujantis byloje ar kitas suinteresuotas asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 12 str. ir 178 str.).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą teismo procesinio sprendimo įvykdymą. Įstatymų leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, jeigu yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės, nes teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo.

Spręsdamas dėl poreikio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teismas turi nustatyti, ar jų nepritaikius teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismų praktikoje yra suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai. Minėta prezumpcija remiasi prielaida, kad atsakovas gali vengti vykdyti teismo sprendimą, kuriam įvykdyti atsakovas turi turėti didelius finansinius resursus. Teismas, taikydamas šią prezumpciją, turi įvertinti reikalavimo sumą ne absoliučiu dydžiu, bet atsižvelgdamas į konkretaus atsakovo finansines galimybes, t. y. ar konkrečiam atsakovui ieškinio reikalavimo suma yra didelė.

Nagrinėjamu atveju 32727,06 EUR ieškinio suma atsakovei E. K., kaip fiziniam asmeniui, yra didelė, todėl atsakovė gali vengti vykdyti būsimą teismo sprendimą. Atsakovė E. K. nepateikė įrodymų, kad ieškinio suma jai nėra didelė pagal jos turtinę padėtį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nurodytos priežastys ir aplinkybės sudaro teisinį pagrindą konstatuoti, kad atsakovei 32727,06 EUR ieškinio suma yra didelė.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo šalių tarpusavio santykiais, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pažymėtina, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą padaryti išvadą, jog ieškovo argumentai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo vykdymui buvo pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu galimo teismo sprendimo įvykdymą. Taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas vertino, ar yra grėsmė, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas.

Apeliacinės instancijos teismas nevertina atskirojo skundo argumentų, susijusių su ginčo šalių tarpusavio santykiais, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Pažymėtina, jog, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas nepasisako dėl ginčo esmės, nes teismas sprendžia klausimą dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju. Ieškinio tikėtino pagrįstumo preliminarus įvertinimas reiškia, kad teismas iš paties ieškinio reikalavimo bei ieškinio faktinių ir teisinių argumentų pobūdžio nusprendžia, ar ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, tačiau pats ieškinys (ginčas) nėra nagrinėjamas iš esmės - teismas netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų pagrįstumo bei teisėtumo. Spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ginčo tarp šalių.

Atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas vadovavosi vieninteliu argumentu, kad ieškinio suma yra didelė. Tai, kad apeliantei nepatinka nutarties surašymo stilius, nereiškia, kad nutartis yra be motyvų. Teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota ir iš esmės atitinka CPK 291 str. reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, nes skundžiamoje nutartyje yra tinkamai įvertintos aplinkybės, teisiškai reikšmingos, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą. Esant minėtoms aplinkybėms, nėra teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria pritaikytos ieškovo prašomos laikinosios apsaugos priemonės, kadangi ieškovas įrodė grėsmę dėl teismo sprendimo vykdymo apsunkinimo arba neįvykdymo ir jo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės yra proporcingos byloje pareikštiems reikalavimams.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas bei tinkamai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-10-28 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Teismas nevertina kitų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų apeliacijos objektui. Teismas nesprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, nes šis klausimas bus išspręstas, išnagrinėjus bylą iš esmės, priklausomai nuo teisinio rezultato byloje (LR CPK 144 str. –148 str., 312 str., 320 str., 328 str., 334 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 28 d. nutartį nepakeistą.

Teisėja Neringa Švedienė