Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas P.Borkovski, sekretoriaujant G.Osinskajai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir skundo pareiškėjui V. P., jo atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, suinteresuotam asmeniui M. Z. D., Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus įgaliotajai atstovei Jurgitai Slautaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. P. skundą dėl Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus nutarimo, kuriuo

buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 str. 1 d., 127 str. 2 d. ir nubaustas 150 eurų bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji tyrėja Jurgita Slautaitė 2016 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr.10N-60440664/16 V. P. nubaudė 150 eurų bauda už LR ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 127 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus konstatavusi, kad jis 2015-12-02 d. apie 11:53 val. ties Ukmergės g. 246 Vilniuje, vairuodamas automobilį Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo neatidus, nesiėmė visų atsargumo priemonių, prieš sukdamas į dešinę iš anksto nepasitraukė prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, krašto, neįvertino atstumo iki autobuso MB, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiuojančio gretimoje juostoje ta pačia kryptimi, sukdamas į dešinę staiga sustojo pirmoje eismo juostoje užtvėręs kelią, ko pasekoje autobusas nespėjo sustabdyti ir susidūrė su jo vairuojamu automobiliu. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nukentėjo automobilio Opel Zafira, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) keleivis I. N.. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9,106 punktų reikalavimus.

V. P. skundas tenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos ATPK 301 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

V. P. teismo proceso metu patvirtino savo skundo argumentus ir paaiškino, kad iš karto po eismo įvykio nesutiko pažeidęs KET reikalavimus. Eismo įvykio dieną važiavo Ukmergės gatve link centro. Važiavo antra eismo juosta, kadangi pirmoji skirta tik maršrutiniam transportui. Ties parduotuve „Promo“ jau buvo aplenkęs pirma juosta važiuojantį autobusą. Važiavo toliau. Jam reikėjo sukti į dešinę ties degaline „Stateta“. Ištisinei juostai pasibaigus ir prasidėjus punktyrinei, persirikiavo į pirmą juostą, autobusas tuo momentu buvo tikrai toli, jam pačiam šoniniame veidrodėlyje atrodė, kad už kokių 70 metrų. Tada pamatė prie įsukimo stovintį pėsčiąjį, kuris jau nuo bordiūro žengė žingsnį į važiuojamąją dalį, todėl lėtai privažiuodamas iki jo stabdė automobilį. Autobuso vairuotojas jau turėjo matyti ir pėsčiąjį, ir tai, kad jis priešais pėsčiąjį stabdo savo automobilį. Jis lėtai artėjo prie pėsčiojo ir stojo, tai truko ilgoką laiko tarpą - apie 5 sekundes, pėstysis irgi ėjo pakankamai lėtai, matyt, stebėdamas artėjantį autobusą, todėl tikrai nebuvo netikėta ir staigi kliūtis autobuso vairuotojui. Netiesa, ką teigia autobuso vairuotojas, kad jis jį pastebėjo tik 20 metrų atstumu, nes teismo ekspertai nustatė, kad tarp jo ir autobuso atstumas buvo 51,5 metras, kai persirikiavo į juostą, kuria važiavo autobusas. Vos pėsčiasis praėjo, pajuto smūgį į automobilio galą. Buvo labai saulėta diena, gal autobuso vairuotoją apakino saulė, kad šis laiku nepamatė jo automobilio. Jei nebūtų buvę pėsčiojo, dėl kurio teko sustoti, jo persirikiavimo ir posūkio manevras būtų buvęs atliktas visiškai saugiai ir sėkmingai. Jis kontakto metu gal ir nebuvo visiškai prie dešiniojo kelkraščio, buvo pirmos eismo juostos viduryje, tačiau tokią poziciją užėmė reaguodamas į pėstįjį. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės ir nežymiai buvo sužalota jo automobilio keleivio sveikata.

Abiejų šių pažeidimų sudėtis yra materialinė. Itin reikšmingas šio pažeidimo sudėties elementas – priežastinis ryšys tarp veikos ir kilusių pasekmių. Vertinant Kelių eismo taisyklių pažeidimus būtina nustatyti, kurio eismo dalyvio veika lėmė susidūrimą ir žalos atsiradimą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad net esant abipusiam KET pažeidimui, teismas turi nustatyti kiekvieno iš padarytų pažeidimų reikšmę padarinių atsiradimui. Tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis KET, o kitam (kitiems) eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo įstatyme numatyti padariniai, neįvyktų (pvz. kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-151/2011, 2K-402/2012 ir kt). Tokiu būdu teismų praktikoje priežastinis ryšys grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisykle, kuri įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs jei nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės.

Byloje nėra ginčo, kad V. P. 2015-12-02 d. 11:53 val. dalyvavo eismo įvykyje, kurio metu į jo vairuojamo automobilio Opel Zafira, valstybiniu numeriu (duomenys neskelbtini) pirmoje eismo juostoje sustojusio praleisti pėsčiųjų ir ketinančio sukti į dešinę, galą trenkėsi autobusas, vairuojamas M. Z. D.. Eismo įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės bei nežymiai sužalota Opel keleivio sveikata. Šias aplinkybes patvirtina abiejų transporto priemonių vairuotojai, jos yra užfiksuotos vaizdo įraše ir kitoje byloje surinktoje medžiagoje. Tarp eismo įvykio dalyvių yra kilęs ginčas, kurio iš vairuotojų kalti veiksmai priežastiniu ryšiu yra susiję su kilusiu eismo įvykiu ir jo pasekmėmis. Eismo įvykio tyrimo metu, remdamasi ekspertų išvada, Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus pareigūnė konstatavo abiejų vairuotojų abipusę kaltę dėl kilusio eismo įvykio, abiejų jų veiksmus kvalifikuodama pagal LR ATPK 127 str. 1 d. ir 127 str. 2 d. ir atitinkamai nubausdama.

Priimdama tokį sprendimą tyrėja rėmėsi teismo ekspertų padarytomis išvadoms, kas techniniu požiūriu lėmė eismo įvykį. Joje buvo konstatuota, kad eismo įvykį nulėmė tiek V. P. veiksmai, kuris įvažiavo į visuomeninio transporto eismo juostą, sudarydamas kliūtį ta pačia juosta iš paskos artėjančiam autobusui, tiek ir autobuso vairuotojo M. Z. D. veiksmai, kuris atsiradus jo eismo juostoje kliūčiai, savalaikiai nemažino greičio, kad išvengtų susidūrimo.

Pažymėtina, kad tiek ekspertų, tiek specialistų išvados yra vienas iš įrodymų šaltinių ir jų įrodomoji reikšmė vertinama kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Vertinant specialisto išvadą pažymėtina, kad joje akcentuojami eismo dalyvių veiksmai, lėmę eismo įvykį techniniu požiūriu, tačiau teisinę jų veikos kvalifikaciją lemia visos įrodymų visumos analizė, leidžianti nustatyti tiesioginį būtinąjį priežastinį ryšį tarp eismo dalyvių atliktų ar neatliktų veiksmų ir kilusių padarinių ir atitinkamai jų kaltę dėl eismo įvykio. Išvadai buvo taikyta skalė „tikėtina“ (b.l. 28).

Iš esmės nei vienas iš eismo dalyvių nepripažįsta savo tiesioginės kaltės dėl eismo įvykio. Autobuso vairuotojo teigimu, jis neturėjo objektyvios galimybės staigiai sustabdyti autobuso, atsižvelgiant į savo keleivių saugumą ir staigius pareiškėjo manevrus, o pareiškėjas teigia, kad jo persirikiavimo manevras į maršrutinio transporto juostą buvo atliktas saugiai, prieš posūkį į dešinę ketinant praleisti pėsčiuosius buvo stabdoma lėtai, manevrai nebuvo nei staigūs, nei netikėti, ir autobuso vairuotojas turėjo tiek pareigą, tiek galimybę sustabdyti autobusą į jį neatsitrenkdamas.

Tarp eismo dalyvių yra kilęs ginčas dėl V. P. persirikiavimo į pirmąją juostą saugumo, kadangi M.Z. D. teigimu jis buvo atliktas neišlaikant saugaus atstumo, kokių 20-30 metrų atstumu, autobusui prieš „pat nosį“, tuo pažeidžiant KET 101, 104 punktų reikalavimus. Tačiau šiuos jo parodymus paneigia tiek pareiškėjo parodymai, kad persirikiavimo manevrą jis atliko tikrai saugiu atstumu (jam pačiam šoniniame veidrodėlyje atrodę, kad buvo kokių 70 metrų tarpas), tiek teismo ekspertų apskaičiavimai, kuriais nustatyta, kad kaip kliūtis autobusui lengvasis automobilis maršrutinio transporto juostoje atsirado esant didesniam kaip 51,5 metrų atstumui, ką patvirtina vaizdo įrašas, kuriame matyti, kad vien nuo autobuso pasirodymo stebėjimo lauke, automobilis jam kliūtį sudaro ne mažesnį kaip 4 sekundžių laiko tarpą (pagal šiuos parametrus ir buvo apskaičiuotas atstumas). Iš esmės abu vairuotojai pripažino, kad jei ne trečiasis faktorius eismo schemoje – pėstieji, kuriuos praleisti buvo priverstas sustoti lengvasis automobilis, eismo įvykio iš viso nebūtų įvykę, nes pareiškėjui būtų užtekę atstumo saugiam posūkiui į dešinę. M.Z. D. teisminio nagrinėjimo metu pripažino, kad pats savaime pareiškėjo persirikiavimo manevras nebūtų sukėlęs eismo įvykio, jei šis prieš sukdamas nebūtų stojęs praleisti pėsčiųjų, kas patvirtina pastarojo nurodomą aplinkybę, jog persirikiavimo manevras vis tik buvo atliktas saugiu atstumu. Pažymėtina, kad pareiškėjas persirikiavimo vietą pasirinko ne savo nuožiūra, o tiksliai laikydamasis kelio ženklinimo - vietoje, kurioje jam tai atlikti leido punktyrinė juosta, ką pripažino ir M.Z. D.. Automobilio stabdymą prieš sukant į dešinę tai pat lėmė nuo pareiškėjo valios nepriklausantis veiksnys – jo sukimo kryptimi į važiuojamąją dalį įžengę pėstieji, kuriuos jis turėjo pareigą praleisti. Esant tokiai situacijai, iš esmės artimiausiu priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu susijusiu veiksniu yra tai, kad autobuso vairuotojas savalaikiai nestabdė autobuso, nes pagal teismo ekspertų apskaičiavimus jis turėjo galimybę sustabdyti autobusą iki eismo įvykio vietos, jei būdamas mažiausiai 51,5 metrų atstumu nuo jo būtų pradėjęs iš karto mažinti greitį, tačiau į kliūtį buvo sureaguota likus tik 31 metro atstumui ir tik tada pradėta efektyviai stabdyti autobusą, todėl laiko ir atstumo jį visiškai sustabdyti ir nebepakako. Vaizdo įrašas patvirtina, kad stabdyti autobusą pradėta ženkliai per vėlai, kadangi matyti, kaip į automobilį jis trenkiasi važiuodamas pakankamai dideliu greičiu. Rašytiniame paaiškinime iš paskos važiavusio kito autobuso vairuotojas V. Š. taip pat nurodė, kad 3G autobuso stabdymo žibintai užsidegė tik šiam pravažiuojant S.Lozoraičio stotelę, už kurios netrukus yra posūkis į dešinę (b.l. 70-71). Tuo tarpu pagal vaizdo įrašą iki smūgio lengvąjį automobilį ir autobusą skiria mažiausiai 4 sekundžių laiko tarpas, per kurį automobilis lėtai privažiuodamas stoja priešais pėsčiuosius, kas paneigia, jog jo manevrai buvę staigūs. Pažymėtina, kad autobuso vairuotojui taip pat turėjo būti aiškiai matomi pėstieji ir numanoma, kad priešais esanti ir į dešinę ketinanti sukti transporto priemonė privalės juos praleisti. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas persirikiavo į pirmą juostą nepažeisdamas KET reikalavimų ( KET 101 p., 104 p.) ir eismo įvyksi nutiko tik dėl to, kad jam sustojus praleisti pėsčiuosius, autobuso vairuotojas būdamas neatidus, laiku nemažino greičio ir atsitrenkė į stovintį automobilį. M.Z. D. pripažįsta, kad automobilio Opel vairuotojas būtų saugiai atlikęs posūkį, jei ne pėstieji.

Pažymėtina, kad administraciniame kaltinime (protokole) V. P. inkriminuotas KET 106 punkto pažeidimas, kad jis ruošdamasis daryti posūkio į dešinę manevrą nebuvo pasitraukęs prie pat važiuojamosios dalies krašto. Teisminio bylos nagrinėjimo metu institucijos atstovė nurodė, kad posūkio manevras buvo atliekamas beveik iš antros juostos. Šios aplinkybės nepatvirtina vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad iki susidūrimo automobilis Opel stovėjo pirmoje eismo juostoje ir ruošėsi sukti būtent iš jos, kadangi antra eismo juosta intensyviai važiuoja kiti automobiliai. Be to neaišku, kaip aplinkybė, kad į dešinę ketinantis sukti automobilis stovėjo per toli nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, jei tokia aplinkybė būtų buvusi nustatyta, lėmė eismo įvykį, kadangi bet kuriuo atveju pirmoje eismo juostoje stovintis automobilis sudaro kliūtį ir autobusas būtų jį kliudęs, galimai skirtųsi tik kontakto vieta. Pažymėtina, kad tokio pažeidimo vertindami eismo įvykio mechanizmą nemini ir teismo ekspertai.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismo vertinimu, autobuso vairuotojas Michail Z. D. nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, todėl matydamas savo eismo juostoje (mažiausiai 51,5 metro atstumu) persirikiavusį posūkiui į dešinę ir prieš kliūtį - į važiuojamąją dalį žengiančius pėsčiuosius - stojantį automobilį, laiku nesulėtino greičio pakankamai, kad būtų užtikrinta galimybė savalaikiai sustabdyti jo vairuojamąją transporto priemonę, kai tokia galimybė objektyviai buvo. Pažymėtina, kad autobuso vairuotojas turėjo atsižvelgti į kelio ženklinimą ir natūraliai mažinti greitį artėdamas prie vietos, kur numatytas persirikiavimas iš antros juostos kitoms transporto priemonėms posūkiui į dešinę, kadangi ketinančios posūkį daryti transporto priemonės persirikiavusios natūraliai ženkliai mažins greitį, tuo tarpu autobusas ir persirikiavus Opel automobiliui tebevažiavo praktiškai maksimaliu leistinu greičiu. Negalėjimą sustabdyti autobusą objektyviai lėmė ne atstumas tarp jo ir persirikiavusio lengvojo automobilio, o autobuso vairuotojo neatsargumas ir pavėluotas sprendimas pradėti stabdyti transporto priemonę.

Tokiu būdu ne V. P. veiksmai tiesiogiai lėmė eismo įvykį ir kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimą (apgadinimą) bei nežymų keleivio sveikatos sužalojimą, kadangi laiku pradėjus stabdyti autobusą, buvo galima jį sustabdyti iki aiškiai matomos kliūties ir eismo įvykio nebūtų buvę.

Teismas, išklausęs pareiškėją V. P., suinteresuotą asmenį M. Z. D., susipažinęs su eismo įvykio vaizdo įrašu, eismo įvykio vietos schema, teismo ekspertizės aktu, išanalizavęs kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad V. P. veikoje nėra LR ATPK 127 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalyje numatytų pažeidimų sudėties, todėl skundas tenkintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla V. P. atžvilgiu nutrauktina.

Policijos įstaigos atstovė prašo grąžinti bylą protokolui V. P. perrašyti, inkriminuoti jam KET 104 p. pažeidimą, tačiau netgi jei teismas ir būtų nustatęs tam pagrindą, padaryti tai nebėra procesinės galimybės, kadangi eismo įvykis įvyko 2015-12-02 d., galimo asmens nubaudimo 6 mėnesių terminas baigėsi 2016-06-02, tyrimo metu pratęstas nebuvo, teisme byla gauta tik 2016-06-13 d., todėl teismas taip pat nebeturėjo galimybės jo pratęsti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1 d. 2 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ sr., teismas

nutarė:

V. P. skundą tenkinti.

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos Jurgitos Slautaitės 2016 m. gegužės 13 d. nutarimą Nr.10N-60440664-16 panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. P. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.