- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- 1S-103-493/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00509-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danutė Giačaitė, Arūnas Paštuolis, Indrė Averkienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Advokatai
- Danius Svirinavičius
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų (toliau – ir Kauno apylinkės teismas) 2024 m. vasario 7 d. nutarties, kuria kaltinamajam R. S. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 7 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Kauno apylinkės teisme 2024 m. sausio 11 d. su kaltinamuoju aktu gauta baudžiamoji byla, kurioje R. S. yra kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Žemesnės instancijos teismas
1.1. R. S. yra kaltinamas tuo, kad jis 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.20 val., viešoje vietoje – restorano (duomenys neskelbtini) lauko erdvės prieigose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su J. M., T. M., K. K., E. R., L. Š., V. Z., D. D. ir G. K., įžūliu elgesiu ir vandališkais veiksmais, nesilaikydamas elementarių moralės ir elgesio normų, kitų žmonių akivaizdoje užpuolė restorano (duomenys neskelbtini) lauko erdvės prieigose prie staliuko sėdinčius R. S., E. S., Ž. A., T. P. ir A. P., kartu su J. M., K. K., E. R., L. Š., V. Z., D. D. ir G. K., bei netrukus prie jų prisijungusiu T. M., garsiai rėkaudami necenzūriniais žodžiais, tyčia sudavė eilę, tiksliai nenustatytą skaičių, smūgių kumščiais, atsineštais metaliniais strypais, kastetais, peiliais ir kitais tyrimo nenustatytais žalojančiais daiktais, lauko baldais ir spyriais E. S., R. S., Ž. A. ir T. P. į įvairias kūno vietas, tuo E. S. padarydami muštinę žaizdą pakaušio srities dešinėje pusėje, kairio peties odos nubrozdinimą, galimą smegenų sukrėtimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, Ž. A. – galimai durtinę-pjautinę ir durtinę žaizdą dešiniame dilbyje ir dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus dešinėje alkūnėje, kairėje blauzdoje ir čiurnoje, kairėje plaštakoje, poodinę krausjosrūvą nugaroje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, T. P. – odos nubrozdinimą ir paviršinę muštinę odos žaizdą kairio smilkinio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, bei toliau garsiai rėkaudami, mėtė į užpultuosius R. S., Ž. A. ir T. P. restorano lauko baldus, tokiais savo įžūliais ir smurtiniais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nes dėl tokių veiksmų buvo nutrauktas įprastas žmonių poilsis ir laisvalaikis, aplinkiniams sukeltas didelis išgąstis ir nesaugumo jausmas, jie buvo šokiruoti, sutrikdyta normali aplinkinių kavinių veikla, aplinkoje kilo sumaištis. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.
1.2. Be to, jis kaltinamas tuo, kad 2023 m. rugpjūčio 25 d. apie 13.20 val. (duomenys neskelbtini) lauko erdvės prieigose, esančiose (duomenys neskelbtini), veikdamas iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje su J. M., T. M., K. K., E. R., L. Š., V. Z., D. D. ir G. K., iš chuliganiškų paskatų, užpuolė restorano (duomenys neskelbtini) lauko erdvės prieigose prie staliuko kartu su kitais asmenimis sėdintį R. S. ir tyčia bendrais veiksmais kartu su kitais bendrininkais sudavė R. S. eilę, tiksliai nenustatytą skaičių, smūgių į įvairias kūno vietas metaliniu strypu, tuo tarpu bendrininkams K. K. suduodant R. S. smūgius kumščiais, kastetu, restorano baldais, spiriant, G. K. ir E. R. suduodant R. S. smūgius metaliniais strypais, J. M. suduodant smūgius rankoje laikomu kastetu, D. D. suduodant smūgius kumščiais ir spiriant, V. Z. suduodant smūgius kumščiais ir stumiant R. S., T. M. stabdant beišsisukantį R. S. ir sugriebiant jį už rankos, L. Š. kartu su kitais bendrininkais apsupus R. S. neleidžiant jam pabėgti, tokiu būdu jis (R. S.) bendrais veiksmais su kitais bendrininkais ne mažiau kaip 11 (vienuolika) smūgių R. S. padarė tris muštines žaizdas kaktoje, kairio užausio srityje, kairės alkūnės srityje, dešinio raktikaulio srityje, kairėje blauzdoje, minkštųjų audinių sumušimą kaktos srityje, kairės plaštakos sumušimus su antro piršto pamatinės falangos kraštiniu avulsiniu lūžiu, odos nubrozdinimus dešinėje kojoje, alkūnėse, nugaroje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais jis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte.
2. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjos 2023 m. gruodžio 8 d. nutartimi kaltinamajam R. S. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gruodžio 7 d. (nuo kaltinamojo laikino sulaikymo) iki 2024 m. vasario 7 d., motyvuojant tuo, kad suėmimas yra būtinas siekiant įgyventi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytą tikslą – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, pagrįstai manant, kad neskyrus suėmimo, kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Tuo pačiu pagrindu Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi R. S. suėmimas pratęstas 2 (dviem) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 7 d.
3. Kaltinamojo R. S. gynėjas advokatas Danius Svirinavičius, nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 7 d. nutartimi, pateikė skundą, kuriuo aukštesnio teismo prašo:
- panaikinti skundžiamą nutartį;
- jeigu teisėjų kolegija abejotų kitų švelnesnių kardomųjų priemonių pakankamumu, tuomet kaltinamajam prašo paskirti kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąjį dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą bei neišeiti iš namų teismo nustatytame laike, jei tai nesusiję su dalyvavimu teisiamajame posėdyje, darbu, lankymusi gydymo įstaigose, pas savo gynėją; intensyvios priežiūros terminą skaičiuoti nuo jos vykdymo pradžios; išaiškinti kaltinamajam intensyvios priežiūros sąlygų pažeidimo teisines pasekmes; nutarties vykdymą pavesti Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui; R. S. paleisti iš suėmimo laikantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863 patvirtintų Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklių;
- jeigu teisėjų kolegija abejotų dar ir intensyvios priežiūros pakankamumu kaltinamojo atžvilgiu, tuomet šalia tos pastarosios priemonės nustatyti dar ir piniginio užstato sumokėjimo už šį kaltinamąjį sąlygas (sumą, sumokėjimo laiką).
3.1. Skunde nurodoma, kad, visų pirma, nepamirština, jog galioja R. S. nekaltumo prezumcija, tai yra nėra pagrindo šiuo metu laikyti jį bent dalyje kaltu, kol ši baudžiamoji byla nebus galutinai išnagrinėta teisme. Tai yra, tik esant įsiteisėjusiam teismo apkaltinamajam nuosprendžiui galima būtų teigti R. S. esant dalinai ar pilnai kaltu. Todėl kardomosios priemonės klausimas šio neteisto asmens atžvilgiu turėtų būti sprendžiamas itin atidžiai.
3.2. Teigiama, jog kaltinamasis parodė, kad nuo nieko jis nesislėpė – visą laiką gyveno pas savo draugę (sužadėtinę) B. V., nežinojo, kad jo ieško pareigūnai. Kuomet mama pasakė, kad pas jį buvo atvykę pareigūnai, tuomet jis susirado advokatą ir prisistatė į policiją, o iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą – namuose tvarkė (duomenys neskelbtini).
3.3. Taip pat teigiama, kad R. S. turi ne tik nuolatinę gyvenamąją vietą, tačiau ir yra tampriai susaistytas socialiniais ryšiais. Tai yra jis gyveno su sužadėtine, vedė bendrą ūkį, palaikė pilnaverčius šeimyninius santykius. Be to, jis dirbo ir gavo pajamas, verslo liudijimas yra pratęstas ir 2024 metams.
3.4. Nurodoma, kad gynėjas informuotas, jog kaltinamojo tėvas serga sunkiomis onkologinėmis ligomis, reikalinga pašalinių pagalba, tame tarpe – ir jam norintis padėti sūnus.
3.5. Akcentuojama, kad svarbiausia yra tai, jog R. S. nesirengia niekur bėgti ir net neturi tokio tikslo. Pagaliau vien ta aplinkybė, kad jis atvyko į policijos įstaigą rodo, kad jis nesiruošė ir nesiruošia niekur bėgti ar slėptis nuo tyrėjų, prokuroro ir teismo.
3.6. Taip pat pažymima, kad jo ginamasis byloje nėra kaltinamas sunkaus ar juo labiau labai sunkaus nusikaltimo padarymu, įvertinant visas aplinkybes apie kaltinamojo asmenį (neteistas, dirbantis), kitas aplinkybes (kaltinamojo vaidmuo pagal inkriminuojamą kaltinimo versiją nėra pagrindinis), matyti, kad kaltinamasis turi pakankamą pagrindą tikėti, jog net ir pilnai ar dalinai apkaltinamojo jo atžvilgiu nuosprendžio atveju jam nebus skirta laisvės atėmimo bausmė, juo labiau, realus laisvės atėmimas.
3.7. Akcentuojama, kad kardomoji priemonė – suėmimas maksimaliai suvaržo žmogaus teises. Juolab jau vien dėl paminėtųjų R. S. gynybos argumentų manytina, kad šiuo metu tikrai yra pagrindas išvengti nurodyto asmens teisių tolesnio maksimalus suvaržymo, o Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse numatyti kardomųjų priemonių tikslai šio asmens atžvilgiu gali būti pasiekti švelnesnėmis priemonėmis. Mano, kad minėtų tikslų pasiekimui pakaktų tokių švelnesnių kardomųjų priemonių, kaip rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, periodinis registravimasis policijos įstaigoje pagal kaltinamojo gyvenamąją vietą. O jeigu šių kardomųjų priemonių pakankamumu abejojama, tuomet tikrai pakaktų skirti jo ginamajam itin efektyvią ir griežtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, o jei ir šia priemone abejojama, tai prie jos dar galima skirti piniginė užstatą (5 000,00 eurų).
3.8. Atkreipiamas dėmesys, kad skunde nurodyti pirmiau minėti argumentai buvo nurodyti ir apylinkės teismo teisėjai, tačiau pastaroji visus šiuos argumentus iš esmės atmetė. Nepaisant didelės motyvų apimties (beje, juose vyraujant vis tik gana formaliems argumentams), teisėja apėjo esmę, tai yra neįvertino ir nevertino tų esminių aplinkybių, jog R. S. šios bylos procese pats prisistatė policijai, o iš kitos pusės nutarties argumentai, kad jis vėl bėgs nuo teisėsaugos institucijų, pastarosios išvados nepagrindė savo argumentais.
3.9. Gynėjas supranta, kad nutartį priėmusi teisėja gal ir buvo įsitikinusi tos nutarties pagrįstumu, tačiau įvertinus konkrečius šios bylos duomenis, teismų praktiką šiuo atveju aktualiu klausimu, jo manymu, yra akivaizdu, jog kardomųjų priemonių tikslus šiuo atveju galima pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis.
4. Posėdžio metu kaltinamojo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundas atmetamas
5. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliaciniu skundu pateikta medžiaga, skundo argumentais, konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta įvertinus visas nagrinėjamam klausimui reikšmingas aplinkybes, todėl suimto kaltinamojo gynėjo skundas yra atmetamas.
6. Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 119 straipsnis). Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas) tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 ir 5 dalyse numatytam pagrindui. BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, o BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
7. BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis (kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką. Tokių duomenų pakankamumas buvo išsamiai aptartas skundžiamoje Kauno apylinkės teismo nutartyje. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad tokiais duomenimis laikytini: nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas, specialistų išvados, savanoriško daiktų pateikimo protokolas, reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, vaizdo įrašų apžiūrų protokolai, kita rašytinė bylos medžiaga. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje surinkti duomenys nevertintini asmens pripažinimo kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kontekste, tad jų šiuo atveju nebūtina pateikti tiek, kiek jų reikėtų priimant galutinį procesinį sprendimą bei surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir vertinant jų pakankamumą inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių kontekste. Šioje proceso stadijoje, aukštesniojo teismo vertinimu, duomenų svarstyti kardomosios priemonės paskyrimo klausimą pakanka, todėl BPK 121 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas reikalavimas skundžiamoje nutartyje pažeistas nebuvo.
8. Skundžiama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas R. S. pratęstas vadovaujantis BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) numatytu pagrindu. BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu skiriant ar pratęsiant suėmimą būtina atsižvelgti į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes: į įtariamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Tik įvertinus šių aplinkybių visumą, galima spręsti, ar yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo.
9. R. S. kaltinamas padaręs BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą nusikaltimą, kuris yra priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai ir už kurį numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų. Be to, jis kaltinamas padaręs BK 284 straipsnyje numatytą nesunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamajame įstatyme be kitų alternatyvių bausmių numatyta griežčiausia dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Taigi, BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatyta būtina suėmimo sąlyga egzistuoja. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijose numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Šios aplinkybės pakanka pagrįstam manymui, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, kai yra ir kitų faktinių aplinkybių, kurios patvirtintų ar paneigtų kaltinamojo galimumą slėptis nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir taip neteisėtai jo vengti.
10. Šiuo atveju kaltinamojo R. S. galimybę bėgti (slėptis), teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindžia ne tik sankcijoje numatytų laisvės atėmimo bausmių griežtumas, tačiau yra ir kitų tai pagrindžiančių aplinkybių. Pritariant skundžiamos nutarties argumentams, šiuo atveju pirmiausia svarbu atsižvelgti į tai, kad kaltinamasis R. S. Lietuvos Respublikoje neteistas, tačiau jis teistas užsienio valstybėse – (duomenys neskelbtini). Apylinkės teisme teismo posėdžio metu kaltinamasis paaiškino, kad užsienyje jis buvo teistas seniai, maždaug prieš 11 metų. Taip pat paaiškino, kad į užsienį jis pastaruoju metu vykdavo darbo reikalais, per pusę metų į užsienį vykdavo vieną–du kartus. Šios aplinkybės patvirtina, jog R. S. užsienyje turi pakankamai ryšių, jog galėtų užsienyje ne tik gyventi, bet ir, esant poreikiui, pasislėpti. Nors, pasak nuteistojo, jis į užsienį vykdavo darbinės veiklos reikalais, tačiau šiuo atveju svarbu akcentuoti, jog siekiant nustatyti galimą pabėgimo riziką, nėra būtina nustatyti tik kriminalinius asmens ryšius užsienio valstybėje. Įvertinusi teismo aptartus kaltinamojo R. S. ryšius kartu su pareikštų įtarimų sunkumu ir gresiančia itin griežta laisvės atėmimo bausme, teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo išvadai, jog būdamas laisvėje kaltinamasis išties gali pasislėpti nuo teismo. Šios išvados nepaneigia ir skunde akcentuojamos aplinkybės, jog R. S. Lietuvoje turi nuolatinę gyvenamąją vietą, sugyventinę (sužadėtinę), su kuria iki suėmimo gyveno, vykdo individualią veiklą pagal verslo liudijimą – užsiima (duomenys neskelbtini). Dėl pastarosios aplinkybės, susijusios su kaltinamojo pagal verslo liudijimą vykdoma darbine veikla (ją lyginant su darbine veikla juridiniame asmenyje, kur darbuotojas atlieka darbo sutartimi sulygtas darbo funkcijas ir yra kontroliuojamas darbdavio), pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad tokios individualios veiklos pobūdis nevertintinas kaip pakankamas, kad sulaikytų kaltinamąjį nuo bėgimo ar slapstymosi, siekiant išvengti baudžiamojo persekiojimo. Juolab, pasak nuteistojo, jis kompiuteriu dirbti gali bet kur, kas, vertinant vykdomos darbo veiklos aspektu, nepatvirtina jo tamprių ryšių su Lietuvos Respublika. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad kaltinamasis R. S. Lietuvoje neturi jokio nekilnojamojo turto, įtariamojo vardu neregistruota jokia transporto priemonė. Nepilnamečių vaikų neturi. Iš skundžiamos nutarties turinio taip pat matyti, kad R. S. nesieja artimi ir glaudūs ryšiai su jo šeimos nariais (tėvų šeima), kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, policijos pareigūnams nuvykus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu siekiant įteikti kaltinamajam šaukimą dėl atvykimo į policijos įstaigą, minėtu adresu gyvenančiai jo motinai nebuvo žinoma, kokiu adresu pas savo draugę gyvena jos sūnus, o motinai skambinat telefonu, sūnus į motinos skambutį neatsiliepė.
11. Taigi, priešingai nei teigiama skunde, akivaizdu, jog R. S. su Lietuva nesieja tamprūs ir tvirti socialiniai ryčiai, kas tik padidina R. S. (vieno paties ar netgi kartu su sužadėtine) bėgimo riziką ir patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad, būdamas laisvėje ir, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, jis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, šį suėmimo paskyrimo pagrindą teismas įvertino teisingai, jis nėra išnykęs, kaip ir pagrįstai pažymėjo, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis šiuo metu nėra galimybės pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų. Tuo tarpu kaltinamojo gynėjo skunde nurodytos aplinkybės apie tai, kad kaltinamasis iki suėmimo dirbo pagal verslo liudijimą, kad gyveno su sužadėtine ir vedė bendrą ūkį, kad pats prisistatė policijai, nėra patikimai pagrindžiančios tinkamą kaltinamojo dalyvavimą baudžiamajame procese ir vien šių duomenų egzistavimas nepaneigia apylinkės teismo išvados dėl R. S. galimybės išėjus į laisvę bėgti (slėptis) nuo teismo. Atmestinas ir skundo argumentas, kad apylinkės teismas neįvertino ir nevertino tų esminių aplinkybių, jog R. S. šios bylos procese pats prisistatė policijai, kadangi skundžiamoje nutartyje teismo yra išsamiai pasisakyta, jog 2023 m. rugpjūčio 30 d. policijos pareigūnams nuvykus kaltinamojo deklaruotos gyvenamosios vietos, bendraujant su R. S. motina, pastaroji nurodė, kad sūnus R. S. šiuo adresu ilgą laiką negyvena, jis gyvena pas draugę, tačiau tikslaus adreso nežino, motinai buvo įteiktas šaukimas, kviečiantis kaltinamąjį į policijos įstaigą, pastaroji nurodė, kad kai susisieks su sūnumi, ji perduos, kad jis yra šaukiamas, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamasis į policijos įstaigą prisistatė tik 2023 m. gruodžio 7 d., t. y. praėjus daugiau nei trims mėnesiams. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad 2023 m. lapkričio 30 d. policijos pareigūnams nuvykus į kaltinamojo sugyventinės (sužadėtinės) B. V. deklaruotą gyvenamąją vietą R. S. taip pat nebuvo rastas. Dėl skunde nurodomo argumento, kad kaltinamojo tėvui diagnozuotas onkologinis susirgimas, pritartina apylinkės teismui, jog baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad šiam asmeniui yra neišvengiamai būtina būtent kaltinamojo pagalba ir, kad jis (kaltinamojo tėvas) pagalbos negali gauti iš kitų šeimos narių.
12. Teismas , įvertinęs aukščiau aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, sprendžia, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams. Nors suėmimas neabejotinai suvaržo kaltinamojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau toks suvaržymas yra pateisinamas siekiu užtikrinti BPK 119 straipsnyje nurodytus tikslus. Skunde akcentuojama, kad kol byla neišnagrinėta iš esmės, šiuo metu galioja R. S. nekaltumo prezumcija. Šiame kontekste pažymėtina, jog kuo sunkesnė nusikalstama veika tiriama (BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktas, už šios veikos padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė iki penkerių metų), tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisinamas, todėl ir Europos Žmogaus T. T. formuoja teismų praktiką, kad viešojo intereso apsauga, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Įvertinus nusikaltimus, kurių padarymu yra kaltinamas R. S., atsižvelgus į jų pobūdį ir sunkumą, kaltinamojo asmenybę, pavojingumą visuomenei, nusikaltimų padarymo aplinkybes (nusikaltimai galimai padaryti dienos metu viešoje vietoje – restorane, veikiant iš anksto susitarusių bendrininkų grupėje) viešasis interesas yra neabejotinai prioritetinis, leidžiantis ir toliau taikyti griežčiausią kardomąją priemonę.
13. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad sprendžiant kardomosios priemonės skyrimo klausimą svarbu ne tai, kokios kardomosios priemonės pageidauja kaltinamasis, o tai, kokia kardomoji priemonė nagrinėjamu atveju gali užtikrinti baudžiamojo proceso tikslus. Šiuo atveju darytina išvada, jog BPK 119 straipsnyje nustatyti kardomųjų priemonių taikymo tikslai nebus pasiekti, pritaikius švelnesnes kardomąsias priemones. Gynėjo manymu, minėtų tikslų pasiekimui pakaktų tokių švelnesnių kardomųjų priemonių, kaip rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumento paėmimas, periodinis registravimasis policijos įstaigoje pagal kaltinamojo gyvenamąją vietą paskyrimas, o jeigu šių kardomųjų priemonių pakankamumu abejojama, tuomet, gynėjo vertinimu, tikrai pakaktų skirti kaltinamajam itin efektyvią ir griežtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, o jei ir tuo abejojama – kartu su intensyvia priežiūra paskiriant ir piniginio užstato (5 000,00 eurų) sumokėjimą. Aukštesnysis teismas sprendžia, jog R. S. taikoma kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati jo galimai padarytų nusikaltimų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant BPK 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo bei kitų BPK reikalavimų, todėl nėra pagrindo paleisti suimtąjį į laisvę ir skirti jam kitą švelnesnę kardomąją priemonę ir (ar) jų kompleksą (BPK 122 straipsnio 7 dalis).
14. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta nepažeidžiant BPK reikalavimų, todėl ją keisti ar naikinti skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
kaltinamojo R. S. gynėjo advokato Daniaus Svirinavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. vasario 7 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.