- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Data
- 2019-12-11
- Bylos Nr.
- 2S-734-280/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-04052-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- Jotainių socialinės
- Suinteresuotas asmuo
- A. K.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo pareiškėjo Jotainių socialinės globos namų atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-9031-812-2019 pagal pareiškėjo Jotainių socialinės globos namų, atstovaujančio D. K., pareiškimo dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo suinteresuotiems asmenims A. K., A. K., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą 3 mėnesių terminą D. K. vardu priimti jo motinos V. K., mirusios 2017 m. lapkričio 15 d., palikimą ir išduoti leidimą pareiškėjui globotinio D. K. vardu priimti V. K. palikimą.
2. Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi pareiškėjas buvo įpareigotas iki 2019 m. spalio 1 d. įskaitytinai pašalinti pareiškimo trūkumus: pateikti teismui atitinkamą pareiškimo su priedais kopijų skaičių, kad po vieną egzempliorių tektų įtrauktiems į bylą suinteresuotiems asmenims ir išvadą teikiančiai institucijai, sumokėti 50 Eur dydžio žyminį mokestį bei pateikti teismui žyminio mokesčio sumokėjimą patvirtinantį dokumentą. Nutartyje buvo nurodyta, kad nustatytu terminu nepašalinus pareiškimo trūkumų, pareiškimas bus paliekamas nenagrinėtu.
3. Pareiškėjas 2019 m. rugsėjo 30 d. pateikė trūkstamus pareiškimo su priedais egzempliorius, tačiau žyminio mokesčio nesumokėjo, nurodė, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis nuo žyminio mokesčio yra atleistas.
II. Pirmos instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
4. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2019 m. rugsėjo 23 d. nutartimi nutarė pareiškėjo Jotainių socialinės globos namų, atstovaujančių D. K., pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo suinteresuotiems asmenims A. K., A. K., išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, laikyti nepaduotu ir kartu su priedais grąžinti pareiškėjui.
Šalies argumentai
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą atstovaudamas globotinį D. K., kuris Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. gegužės 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-607-902/2019 pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, tarp jų, ir paveldėjimo teisinių santykių srityje; D. K. globėju ir turto administratoriumi paskirti Jotainių socialinės globos namai. Šiuo atveju pareiškėjui kreipiantis į teismą globotinio vardu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, nėra ginamas viešasis interesas, o veikiama privataus asmens – atstovaujamo globotinio D. K. interesais, todėl šiuo atveju netaikytinas CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo atstovaujamam globotiniui dėl turtinės padėties neturint pakankamai lėšų žyminiam mokesčiui sumokėti, pareiškėjas turėtų kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos jo globotiniui suteikimo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemesnės instancijos teismas
6. Kadangi per teismo nustatytą terminą visi pareiškimo trūkumai nebuvo pašalinti: byloje mokėtinas žyminis mokestis nesumokėtas, todėl pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo ir leidimo išdavimo laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo esmė
7. Atskiruoju skundu apeliantas Jotainių socialinės globos namų atskiruoju skundu panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2019 m. spalio 1 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
8. Nurodo, kad apeliantas yra biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis užtikrinti socialinę globą suaugusiems asmenims, turintiems negalią, dėl kurios jie negali gyventi savarankiškai. Globos namų savininkė yra valstybė.
9. Globos namų gyventojas D. K. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimu pripažintas neveiksniu tam tikrose srityse, jam paskirta institucinė globa, todėl pareiškimą D. K. vardu pateikė Jotainių socialinės globos namai.
10. Nurodo, kad Konstitucinis teismas yra išaiškinęs, kad viešojo intereso gynimas yra vieno iš pagrindinių privatinės teisės principų – dispozityvumo, pagal kurį kiekvienas asmuo pats gina savo pažeistas teises, išimtis. Ji nustatyta pirmiausiai siekiant apginti socialiai pažeidžiamus asmenis, kurie patys negali kreiptis į teismą su reikalavimu apginti jų pažeistą teisė, arba asmenų, negalinčių be kitų pagalbos savarankiškai pasinaudoti teise į teisminę gynybą, teises ir teisėtus interesus (Konstitucinio Teismo 1997 m. gegužės 6 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai).
11. Vykdydamas teismo nutartį, pašalino trūkumus – pateikė trūkstamus dokumentus bei nurodė, kad Jotainių socialinės globos namai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, todėl jo nemokės. Mano, kad jiems turi būti taikoma CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, nes jie kreipdamiesi į teismą, įgyvendina ne jų teisę į teisminę gynybą, o specialius valstybės suteiktus įgaliojimus viešojo intereso apsaugos srityje ir Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 straipsnio garantijos turi veikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Atskirasis skundas netenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 str., nenustatė.
10. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos nutartis, kuria teismas pareiškimą pripažino nepaduotu dėl to, kad nebuvo ištaisyti teismo nustatyti pareiškimo trūkumai, teisėtumas ir pagrįstumas.
11. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 ir 13 straipsniuose, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio pirmojoje dalyje yra įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, kurio esmė yra ta, jog kiekvienam asmeniui, manančiam, kad jo teisės yra pažeistos, yra garantuojama ir prieinama teisminė gynyba, tačiau ši teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą yra realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui. Viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 str.). CPK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad prie ieškinio (pareiškimo) turi būti pateikti duomenys apie tai, kad yra sumokėtas žyminis mokestis.
12. CPK 83 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyti subjektai, kurie yra atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo, tarp jų – prokuroras, valstybės ir savivaldybių institucijos bei kiti asmenys, kai ieškinys pareiškiamas arba pareiškimas paduodamas siekiant apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesus, – toje bylos dalyje, kurioje siekiama apginti viešąjį, valstybės arba savivaldybės interesą (CPK 83 str. 1 d. 5 p.), bei valstybės ar savivaldybių institucijos (įstaigos) – už ieškinius dėl lėšų išieškojimo (CPK 83 str. 1 d. 10 p.) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-578/2014). CPK 49 straipsnis papildomai išaiškina, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir kiti asmenys gali pareikšti ieškinį ar pareiškimą viešajam interesui ginti būtent įstatymų numatytais atvejais, t. y. ne savo nuožiūra, o tada kai tokia teisė jiems suteikta teisės aktų.
13. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmuo, prašydamas taikyti žyminio mokesčio mokėjimo lengvatas tuo pagrindu, jog ieškinys, pareiškimas ar skundas paduotas dėl viešojo intereso pažeidimo, privalo nurodyti įstatymą, suteikiantį šiam asmeniui teisę reikšti tokį ieškinį, paduoti tokį pareiškimą ar skundą, ir, jeigu ši teisė yra bendrojo pobūdžio, pagrįsti viešąjį interesą esant konkrečiam ginčijamam materialiajam teisiniam santykiui. Ši nuostata reiškia, kad paduoti ieškinį, pareiškimą, prašymą ar skundą, siekiant apginti pažeistą viešąjį interesą, atitinkamos institucijos ar kiti asmenys gali tik tuomet, kai tai įsakmiai numatyta įstatyme (Lietuvos apeliacinio teismo 2005 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-66/2005).
14. Nagrinėjamu atveju Jotainių globos namai kreipėsi į teismą kaip D. K. globėjas ir turto administratorius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas atstovauja ne viešą interesą, o savo globotinio interesus. Be to, pareiškėjas nenurodė, kokiu įstatyme numatytu pagrindu, jam suteikta teisė ginti viešąjį interesą.
15. O tai, kad pareiškėjas yra biudžetinė įstaiga ir jos savininkė yra valstybė, savaime nėra pakankama CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktui taikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2013, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2A-932/2014).
16. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi įpareigodamas apeliantę sumokėti žyminį mokestį, nepažeidė civilinio proceso kodekso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.)
17. Pažymėtina, kad pareiškėjui buvo išaiškinta galimybė kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos jo globotiniui suteikimo. Nustačius, kad yra pagrindas skirti antrinę teisinę pagalbą, globotinis teisinės pagalbos sprendimu visiškai ar iš dalies būtų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo.
18. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2019 m. spalio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.