Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Ričardas Juodis, išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros pirmojo skyriaus (Kaišiadorys) prokurorės J. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis gyvenamosios vietos ir deklaruotu adresu (duomenys neskelbtini), neteistas, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžiu buvęs atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2023 m. sausio 20 d. apie 21.30 val. gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sugyventinę I. D., t. y. užgulė lovoje gulėjusią nukentėjusiąją, dešine ranka prispaudė jos kairę ranką jai prie krūtinės, sudavė vieną smūgį delnu į veido sritį bei uždėjęs kairę ranką jai ant kaklo, smaugė nukentėjusiąją, taip padarydamas nukentėjusiajai I. D. odos nubrozdinimą kakle ir poodinę kraujosruvą kairiajame delne, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis M. P. kaltu dėl padarytos veikos prisipažino visiškai, dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, į narkologo, psichiatro įskaitą nėra įrašytas, kuo įtariamas supranta. Paaiškino, kad su sugyventine I. D. kartu gyvena 18 metų jo mamai A. N. P. priklausančiame name. Veda bendrą ūkį. Ir kiek pamena įvykio aplinkybes, kadangi buvo stipriai girtas, pamena, kad kambaryje žiūrėjo televizorių sėdėdamas ant lovos, dar vartojo alkoholį. Tuo metu jo sugyventinė I. buvo išėjusi į lauką pavedžioti šuniuką ir sugrįžusi iš lauko, ji, kiek pamena, atėjo į jo kambarį, kur jis žiūrėjo televizorių. Jis jai gal ką pasakė, ką nepamena dėl girtumo, nes ji priėjusi prie televizoriaus, jį numetė ant žemės ir sudaužė ekraną. Televizorius buvo I.. Toliau jis jau nieko nepamena, kas vyko, dėl buvusio girtumo. Tačiau jis pripažįsta, kad galėjo prispausti savo sugyventinę gulėjusią lovoje, prispausti jos ranką, suduoti jai vieną smūgį į veidą bei uždėjęs jai ant kaklo kairę ranką ją smaugti, tačiau to nepamena dėl buvusio girtumo. Namuose įvykio metu buvo tik jo mama. Ar ji matė konfliktą, nežino. Daugiau įvykio aplinkybių nepamena, ką atsimena, tą pasakė. Ką padarė, labai gailisi (el. b. l. 134–137, 151–153).

Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė, padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įrodyta byloje esančiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji I. D. paaiškino, kad ji gyvena pažymoje nurodytu adresu kartu su savo sugyventiniu M. P., jo motina A. P. ir jo broliu R. P.. Nepilnamečiai asmenys su jais negyvena. Kartu su M. P. ji gyvena jau 17 metų. Jie yra sugyventiniai, veda bendrą ūkį. Šiuo adresu ji nėra registruota, tai jo ir jo motinos namai. 2023 m. sausio 20 d. ji grįžo iš darbo pavargusi ir nuėjo miegoti. M. P. žiūrėjo televizorių ir vartojo alkoholinius gėrimus. Kiek jis buvo išgėręs, pasakyti negali, tačiau jis buvo stipriai neblaivus. Ji alkoholio nevartojo. Apie 21.30 val., kai jau snaudė, jis, būdamas neblaivus, pradėjo žodžiu prie jos kabinėtis, kelti konfliktą. Konflikto metu namuose buvo jo motina A. P., jo brolio nebuvo. Ji atsakė, kad yra pavargusi ir nori miegoti, todėl nori, kad nuo jos atstotų. Jis išėjo į lauką ir ten nugriuvo. Grįžęs jis buvo stipriai pasipiktinęs, kad sušlapino kelnes. Pradėjo dėl to kaltinti ją, nors ji visą laiką gulėjo lovoje ir nebuvo atsikėlusi. Jai gulint lovoje, gyvenamojo namo kambaryje, jis ją užgulė, prispaudė savo dešine ranka jos kairę ranką prie kūno. Dėl šių veiksmų ji negalėjo priešintis, jai skaudėjo, šiandien pastebėjo, kad yra ištinęs jos kairės rankos riešas. Laikydamas ją prispaustą, jis jai sudavė smūgį delnu į veido sritį, po ko kaire ranka bandė smaugti. Nuo jo smaugimo jai skaudėjo kaklą ir gerklę. Tuo metu priėjo jo motina ir sutrukdė M. P. ją smaugti. Jo motina tuo metu, kaip jai pasirodė, taip pat buvo išgėrusi. Po to, kai jis ją paleido, jis jai neleido apsirengti, o tiesiog nurodė dingti iš jo namų. Kol jis buvo išėjęs parūkyti, ji pasiėmė savo mobiliojo ryšio telefonus ir norėjo susidėti televizorių, kadangi jį pirko už savo pinigus. Jai pradėjus dėti televizorių į dėžę, jis, grįžęs iš lauko, sudavė jai per rankas, nuo ko televizorius iškrito jai iš rankų ir nukrito ant žemės. Ji nežino ar televizorius sudužo. Po šių veiksmų ji tiesiog išėjo iš namų. Išėjusi paskambino savo bendradarbei A. T., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Ji pasikvietė ją pas save ir ji liko pas ją nakvoti. Įvykio metu ji buvo pasimetusi, todėl nekvietė nei policijos, nei greitosios medicinos pagalbos. Šiandien prabudusi, pajautė, kad jai labai skauda gerklę, dėl to nusprendė kreiptis į medikus. Kadangi į Kaišiadorių pusę nebuvo autobuso, ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimą, kur ją apžiūrėjo gydytojas ir jos prašymu iškvietė policiją. Dėl M. P. veiksmų ji juto fizinį skausmą, šiuo metu jai skauda kairės rankos riešą ir kaklą dešinėje pusėje. Ji po šio įvykio negrįš gyventi pas M. P., tačiau šiuo metu negali nurodyti kur gyvens, tyrimo eigoje ji apie savo gyvenamąją vietą praneš Kaišiadorių policijai. Daugiau apie įvykį šiuo metu nieko papasakoti negali (el. b. l. 39–42.

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausta kaip liudytoja nukentėjusioji I. D. paaiškino, kad norėdama papildyti savo, kaip liudytojos duotus parodymus, nori pasakyti, kad ji su sugyventiniu M. P. nenori taikytis ir nesitaikys, pas jį gyventi negrįš, jam jokių pretenzijų neturi ir neturės, civilinio ieškinio nereikš. Tik nori, kad jis būtų nubaustas įstatymų nustatyta tvarka. Dėl televizoriaus ji taip pat jokių pretenzijų neturi ir neturės, jokio civilinio ieškinio nereikš. Nori patikslinti jai suduotus smūgius: jai gulint lovoje prie jos į kambarį atėjo sugyventinis, kuris atsisėdo ant lovos krašto ir užgulė ją savo krūtine, savo dešine ranka suėmė jai už kairės rankos plaštakos ir ją prispaudė jai prie krūtinės. Taip ją laikydamas prispaustą, jis jai dar sudavė vieną smūgį delnu į veidą, kiek pamena, į kairę lygtais pusę bei uždėjęs kairę ranką jai ant kaklo ją smaugė, buvo stipriai suspaudęs. Ji nesigynė, kodėl nežino, gal neturėjo jėgų, ji buvo šoko būsenoje. Jai labai skaudėjo. Jai pavyko iš jo išsivaduoti, ji ištrūko ir išbėgo iš namų, kaip atsidūrė pas kaimynus, nepamena, nes buvo šoko būsenoje. Šiuo metu laikinai gyvena nakvynės namuose. Ji dešinės rankos nykštį galėjo užsigauti, atsitrenkti ir su dešinės rankos nykščiu dirbdama ūkio darbus namuose, buityje, dar prieš įvykstant jų konfliktui su sugyventiniu. Jis jai už dešinės rankos, delno, plaštakos nebuvo suėmęs, jo nespaudė, jokių smūgių į dešinę ranką, delną, plaštaką nesudavė. Ją apžiūrėjusiai pareigūnei šitų aplinkybių nenurodė, nes buvo po įvykio šoke, išsigandusi. Taip pat nori patikslinti, kad sugyventinis jai buvo suėmęs už kairės rankos plaštakos ir ją stipriai suspaudęs, o ne už riešo, riešo jai visiškai neskauda (el. b. l. 60–63, 71–73).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. N. P. paaiškino, kad M. P. yra jos sūnus. Kadangi jai išaiškinta teisė, kad gali atsisakyti duoti parodymus prieš savo sūnų, ji šia teise pasinaudos ir jokių parodymų neduos (el. b. l. 99–101).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Elektrėnų policijos komisariate gautu I. D. protokolu - pareiškimu nustatyta, kad 2023 m. sausio 20 d. apie 21.30 val. adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis M. P., gimęs (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, gyvenamojo namo kambaryje, dešine ranka prispaudęs ją prie lovos, paėmė jai už kaklo ir bandė smaugti, tokiais savo veiksmais sukeldamas fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir nubausti jį įstatymų nustatyta tvarka (el. b. l. 1‑6).

Iš įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta - gyvenamojo namo miegamasis kambarys, adresu (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 29–31).

Iš asmens apžiūros protokolo matyti, kad siekiant nustatyti, ar ant nukentėjusiosios kūno yra nusikalstamos veikos pėdsakų arba ypatingų žymių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 143 straipsniu, atlikta asmens kūno apžiūra. I. D. parodė veidą bei kaklo sritį. Ant veido patinimų bei paraudimų nepastebėta. Ant nukentėjusiosios kaklo kairės pusės, po žandikauliu matomas odos paraudimas, paviršinis įdrėskimas. I. D. parodė abiejų rankų riešus. Ant dešinės rankos nykščio matomas odos patamsėjimas, galimai mėlynė, ir įdrėskimas. Ant kairės rankos patinimų nepastebėta (el. b. l. 81–83).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad I. D. konstatuota odos nubrozdinimas kakle ir poodinės kraujosruvos abiejuose delnuose, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (el. b. l. 91‑93).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, išnagrinėjęs prokurorės pareiškimą ir pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventiniai I. D.).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

M. P. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu, su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu (el. b. l. 193–196). Nukentėjusioji informuota raštu apie sprendimą užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu (e. b. l. 199–200).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis savo kaltę pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl niekuo nepateisinamo pykčio, prieš šeimos narį – sugyventinę; į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė; į kaltininko asmenybę – neteistas, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius (el. b. l. 173‑175), administracine tvarka nebaustas (el. b. l. 171-172), psichiatrinio gydymo ir priklausomybės ligų gydymo įskaitose neregistruotas (el. b. l. 184), nedirbantis (el. b. l. 169), registruotas Užimtumo tarnyboje (el. b. l. 170). (duomenys neskelbtini) seniūnija, kurioje gyvena kaltinamasis, apie jo elgesį nusiskundimų nėra gavusi (el. b. l. 180–181). Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, įgyvendinant teisingumo principą, tikslinga jam skirti bausmę – laisvės apribojimą be intensyvios priežiūros, bei paskiriant įpareigojimus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji byla išnagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, jam skirtina bausmė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, mažintina vienu trečdaliu. Kartu su bausme smurtavusiam kaltinamajam skirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (el. b. l. 160‑163), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintinas.

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas nepaskirtas.

Proceso išlaidų nėra.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir jam skirti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1, 2 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant M. P. per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bausmės atlikimo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – M. P. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nėra.

- nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

- išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

- nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.