Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-08-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-2064-1123/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-08-18
Bylos Nr.
A15.-2064-1123/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00908-2021-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
Teisėjas
Aušra Ragelienė (pirm.)
Pažeidėjas
B. Č.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A15.-2064-1123/2021
Proceso Nr. 4-68-3-00908-2021-3Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 16.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Aušra Ragelienė, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje B. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) ANK 417 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

B. Č. 2021 m. kovo 15 d., 17.37 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas krovininį automobilį Mercedes-Benz Atego 823, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas šaligatviu atbuline eiga, kliudė ant šaligatvio įrengtą gatvės apšvietimo stulpą su pagrindu ir ant stulpo įrengtą kelio ženklą Nr. 151 „Greičio mažinimo priemonė“, išlipo iš vairuotos transporto priemonės, įvertinęs, kad sugadino svetimą turtą, siekdamas būti nenubaustu ir išvengti žalos atlyginimo, iš eismo įvykio vietos pasišalino, pažeisdamas Kelių eismo taisykles (toliau – ir KET). Šiais savo veiksmais B. Č. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje.

B. Č. apie bylos nagrinėjimo datą, vietą ir laiką buvo informuotas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. liepos 22 d. pranešimu (b. l. 63), tačiau jis į teismo posėdį neatvyko. Teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose bei dokumentuose B. Č., be kita ko, nurodo, kad prašo jo bylą išnagrinėti rašytinio proceso tvarka (b. l. 56). Šių aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad B. Č. savanoriškai atsisakė dalyvauti bylos nagrinėjime, todėl administracinio nusižengimo byla, vadovaujantis ANK 629 straipsniu, gali būti išnagrinėta jam nedalyvaujant, rašytinio proceso tvarka.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio S. K. 2021 m. kovo 15 d. surašytame administracinio nusižengimo protokole Nr. 10-ANR_P-23337-2021 užfiksuotos esminės B. Č. administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės. Administracinio nusižengimo protokole esančiame rašytiniame paaiškinime B. Č. nurodė, kad jis nepaliko eismo įvykio vietos pagal ANK 426 straipsnio 2 dalį, o nuvažiavo per žiedinę sankryžą link „Rimi“, sustojo ir bandė internetu išspręsti policijos iškvietimą, skambino savo vadovams. Jis atliko užkrovimą ir užvažiavo ant šaligatvio, nes nebuvo draudžiamojo ženklo 417 straipsnio 1 dalis (b. l. 1).

B. Č. 2021 m. kovo 15 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad jis, po to, kai iškrovė prekes (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbulai, nepastebėjo apšvietimo žibinto stulpo. Įvyko susidūrimas. Moteris su pilka BMW sudarė kliūtį išvažiuojant. Išlipęs iš automobilio, įsitikinęs, kad išvažiuoti yra saugu, jis nuvažiavo nuo eismo įvykio vietos per žiedinę sankryžą už kampo ir atsistojo prieš autobusą. Susiskambinęs su biuru, jis ieškojo internete policijos telefono ir papildomai nuvažiavo į laikinojo saugojimo sandėlį. Kai klientas paskambino į iškrovimą, kad jo ieško policija, jis iš karto atvažiavo. Slėptis nesiruošė. Eismo įvykis įvyko apie 17.30 val., o jis išvažiavo, kad netrukdytų eismui prie „RIMI“, nuo žiedinės sankryžos į dešinę, prie autobuso (b. l. 12).

Papildomai teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose B. Č. nurodė, kad jis, 2021 m. kovo 15 d., maždaug 17.30 val. tapo kelių eismo įvykio, įvykusio (duomenys neskelbtini), dalyviu prie parduotuvės (duomenys neskelbtini). Po iškrovimo-pakrovimo darbų, automobilis Mercedes E220 užblokavo jam įvažiavimą. Bandant išvažiuoti atbuline eiga, 5 km/h greičiu jis palietė apšvietimo stulpą. Stulpas liko stovėti vietoje, tik šiek tiek pakrypo. Kad nesudarytų trukdžių automobilių srautui, jis nuvažiavo iš eismo įvykio vietos (duomenys neskelbtini) prie parduotuvės „Rimi“. Jis paskambino ir paprašė jam atsiųsti Vilniaus apskrities policijos numerį, nes buvo viršijęs interneto limitą. Po kurio laiko jis automobiliu, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pervažiavo į (duomenys neskelbtini) pradžią, į saugią parkavimosi vietą. Jis priėjo prie eismo įvykio vietos, ten jau buvo policija. Jis prisistatė ir pasakė, kad yra eismo įvykio dalyvis ir pateikė dokumentus protokolui surašyti. Inspektorius S. K. be akivaizdžių priežasčių pradėjo su juo šiurkščiai šnekėti. S. K. sakė, kad jis (B. Č.) prisivažinėjo ir dabar paims jo vairuotojo pažymėjimą. Po to, policijos nuovadoje, jam darė psichologinį spaudimą, taip pat jam siūlė vaistinėje įsigyti neaiškios kilmės tablečių. Kuriam tikslui jis turi jas įsigyti, S. K. neatsakė. Iš savo pusės jis (B. Č.) elgėsi pagarbiai: nekalbėjo šiurkščiai, nešaukė, buvo blaivus. Kas pasitarnavo tokiam šališkam S. K. elgesiui jo atžvilgiu, jam nežinoma. Jis nepasišalino iš eismo įvykio vietos, o perparkavo automobilį kitoje vietoje, kad vyktų saugus eismas (duomenys neskelbtini). Kai pamatė policijos pareigūnus, tuojau pat priėjo prie jų protokolo surašymui. Mano, kad eismo įvykus įvyko dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių. Prašo teismo išnagrinėti jo bylą rašytinio proceso tvarka (b. l. 30, 55).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būro vyriausiojo patrulio S. K. 2021 m. kovo 15 d. tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio nurodyta, kad 2021 m. kovo 15 d., dirbant kartu su vyriausiuoju patruliu S. J., apie 17.40 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), krovininio vilkiko MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (balta kabina, mėlynas tentas) kliudė gatvės apšvietimo stulpą, jį nulenkė ir pasišalino link (duomenys neskelbtini) g.. Atvykus į minėtą vietą, nustatė, kad krovininio vilkiko vairuotojas, važiuodamas atbuline eiga, kliudė ant šaligatvio įrengtą gatvės apšvietimo stulpą su kelio ženklu Nr. 151 „greičio mažinimo priemonė“, sugadinęs svetimą turtą, iš eismo įvykio vietos pasišalino pažeisdamas KET. Dirbant eismo įvykio vietoje, išsiaiškino, kad krovininio vilkiko vairuotojas vykdė vežimo-krovos (duomenys neskelbtini), dažų salone (duomenys neskelbtini). Susisiekus telefonu su salono darbuotojais, jie informavo, kad krovininis vilkikas pas juos atvežė krovinį ir, jį iškrovęs, išvažiavo. Paaiškinus salono darbuotojams, kas nutiko, juos informavo, kad susisiektų su vairuotoju ir jam pasakytų, kad grįžtų į eismo įvykio vietą ir apie tai informuotų pareigūnus. Po kurio laiko darbuotojas informavo pareigūnus, kad susisiekė su vilkiko vairuotoju ir jis atvažiuoja, užtruks apie 20-25 minutes. Atvykęs vairuotojas pateikė savo paaiškinimus dėl įvykusios situacijos. Pateikė ir savo transporto priemonės dokumentus, iš kurių pareigūnai nustatė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) pilietis B. Č., gyvenantis (duomenys neskelbtini). Asmuo bendravo rusų kalba, pareigūnų prašomas parašė paaiškinimą. Eismo įvykis įformintas nustatyta tvarka (b. l. 5-6).

Eismo įvykio vietos schemoje užfiksuota eismo įvykio vieta adresu (duomenys neskelbtini) joje pavaizduota gatvės apšvietimo stulpo vieta, kelio ženklas Nr. 151 (b. l. 8).

Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuota, kad automobiliui MB Atego 823, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), padaryti šie apgadinimai – krovininio skyriaus durų užrakto rankena sulankstyta, galinės dalies kėbulo dažų sluoksnio pažeidimai (b. l. 9).

Liudytojos A. P. 2021 m. kovo 15 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad 2021 m. kovo 15 d., apie 17.15 val., automobilis Mercedes, LV (duomenys neskelbtini), važiavo šaligatviu atbulomis ir atsitrenkė į apšvietimo stulpą, minėto krovininio automobilio vairuotojas išlipo, apsižiūrėjo, atsisėdo į automobilį ir išvažiavo (b. l. 10).

Byloje esančiose nuotraukose užfiksuota eismo įvykio vieta, matyti apgadintas (palinkęs) stulpas su kelio ženklu Nr. 151 „Greičio mažinimo priemonė“ (b. l. 13-19).

2021 m. birželio 29 d. nutarimu UAB „Vilniaus apšvietimas“ pripažinta nukentėjusiuoju (b. l. 38).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje pateiktos žalos sąmatos matyti, kad 2021 m. kovo 15 d. (duomenys neskelbtini) numuštos atramos atstatymas iš viso kainavo 1550,03 Eur (b. l. 40-41).

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už važiavimą šaligatviu. B. Č. savo rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jis, atlikdamas iškrovimą, užvažiavo ant šaligatvio, nes nebuvo draudžiamojo ženklo. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal KET 124 punktą, motorinių transporto priemonių vairuotojams draudžiama važiuoti, be kita ko, ir šaligatviu, arba užvažiuoti ant jo, išskyrus tuos atvejus, kai užvažiuoti ant šaligatvio krašto leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai. Taigi, atskiras ženklas, draudžiantis užvažiuoti ant šaligatvio, nėra būtinas, priešingai, tam, kad būtų galima užvažiuoti ant šaligatvio, turi būti tai leidžiantis ženklas. Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad eismo įvykio vietoje toks ženklas buvo, todėl B. Č., vairuojama transporto priemone užvažiuodamas ant šaligatvio, pažeidė KET 124 punktą ir padarė ANK 417 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už KET pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. KET 101 punkte nustatyta, kad prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. KET 127 punkte nustatyta, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. B. Č. savo rašytiniuose paaiškinimuose neginčijo to, kad jis savo vairuojama transporto priemone judėdamas atbulomis, atsitrenkė į gatvės apšvietimo stulpą. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė KET 101 ir 127 punktų reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

ANK 426 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Įrodinėjant šį administracinį nusižengimą būtina nustatyti, kad buvo eismo įvykis, asmuo yra su šiuo įvykiu susijęs, bei kad jis iš įvykio vietos pasišalino pažeisdamas Kelių eismo taisykles. KET 219.1 punkte nustatyta, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą Taisyklių 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. KET 222 punktas nustato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai. Nagrinėjamu atveju remiantis byloje surinktais įrodymais – liudytojos A. P. rašytiniu paaiškinimu, pareigūno S. K. tarnybiniu pranešimu ir kita rašytine bylos medžiaga, iš kurių matyti, kad po eismo įvykio B. Č. išlipo iš vairuoto krovininio automobilio MB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsižiūrėjo ir po to pasišalino iš eismo įvykio vietos. B. Č. savo rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad iš eismo įvykio vietos išvažiavo tam, kad nekliudytų eismo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) esančios parduotuvės „RIMI“, o po to automobilį perstatė į kitą vietą taip, kad jis netrukdytų eismui. Sustojęs jis bandė išspręsti policijos iškvietimo klausimą, susiskambinęs su vadovais, ieškojo policijos numerio, nes buvo viršijęs interneto limitą. Kai tik jam paskambino, kad jo ieško policija, iš karto atvažiavo. Tačiau teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimus laiko jo gynybine pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Akivaizdu, kad B. Č. suvokė, kad jis sukėlė eismo įvykį ir privalėjo žinoti vairuotojams iš to kylančias pareigas. Pažymėtina, kad net jeigu B. Č. iš eismo įvykio vietos savo vairuotą automobilį patraukė siekdamas nekliudyti eismui (nors tai jau savaime yra KET 219.1 straipsnio nuostatų pažeidimas, kur numatyta pareiga vairuotojui nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą), tačiau B. Č. į eismo įvykio vietą nesugrįžo iki kol atvykę policijos pareigūnai patys nesusisiekė su salonu, kuriame B. Č. iškrovė prekes, ir nepaliepė perduoti B. Č. grįžti į įvykio vietą. Be to, iš tarnybinio pranešimo matyti, kad susisiekus su B. Č., šis nurodė, kad vyksta į eismo įvykio vietą, užtruks 20-25 minutes, vadinasi jis buvo nemažu atstumu nuo eismo įvykio vietos, kas prieštarauja B. Č. paaiškinimams, kad jis vairuotą transporto priemonę perstatė netoliese, siekdamas netrukdyti eismui, ir ketino grįžti į eismo įvykio vietą. Teismo vertinimu, jei B. Č. veiksmai iš tiesų būtų motyvuoti noru transporto priemonę patraukti nesudarant kliūties eismui, jis tą galėjo padaryti ir nenutoldamas nuo eismo įvykio vietos dideliu atstumu. Be to, teismui kelia abejonių B. Č. paaiškinimas, kad jis, patraukęs automobilį, mėgino skambinti kitiems asmenims, norėdamas gauti policijos numerį. Pažymėtina, kad įvykus eismo įvykiui, ir eismo įvykio vietoje esant liudytojų, B. Č. pirmiausia galėjo kreiptis į šalia esančius asmenis, kad šie už jį praneštų apie įvykį policijai ir informuoti apie susidariusią situaciją (arba įvykio vietoje kreiptis į įmonę, kuriai iškrovė atvežtas prekes). Tačiau šių ar kitų priemonių pranešti apie eismo įvykį policijai B. Č. nesiėmė, todėl laikytina, kad jis pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų B. Č. objektyviai sutrukdžiusios vykdyti KET 222 punkto reikalavimus. Atsižvelgiant į išdėstytą, tokius B. Č. veiksmus teismas vertina kaip tyčinį KET 219 ir 222 punktų nuostatų pažeidimą, kuris, atsižvelgiant į tai, jog KET pažeidimu svetimam turtui padaryta žala (pagal pateiktą remonto sąmatą – 1550,03 Eur) viršija 15 bazinių baudų ir nuobaudų dydį (750 eurų), teisingai kvalifikuotas kaip ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas.

Nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių skyrimas

Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 1 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo padarymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo 30 iki 90 eurų. Vadovaujantis ANK 417 straipsnio 7 dalies nuostatomis už šį nusižengimą numatyta bauda vairuotojams nuo 10 iki 12 eurų.

Vadovaujantis ANK 426 straipsnio 2 dalies nuostatomis, už šio administracinio nusižengimo įvykdymą yra numatyta bauda vairuotojams nuo 1100 iki 2000 eurų. Be to, už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų (ANK 426 straipsnio 7 dalis).

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti trys administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ir kelių ūkiu, iš kurių vienas yra itin grubus – B. Č., vairuodamas transporto priemonę, sukėlė eismo įvykį ir pasišalino iš eismo įvykio vietos). B. Č. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į B. Č. asmenybę apibūdinančius duomenis – administracine tvarka praeityje baustas vieną kartą, už KET pažeidimą, tačiau paskirta nuobauda nebegaliojanti. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti B. Č. paskyrus baudas, kurių dydis nustatytinas artimas įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus administracinius nusižengimus, sankcijų minimumams. Paskirtas baudos subendrinus apėmimo būdu (ANK 38 straipsnis).

ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Įvertinus B. Č. padarytų pažeidimų pobūdį ir pavojingumą, jo charakteristiką, siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje, jo atžvilgiu taikytina administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas, ją atimant minimaliam terminui – vieniems metams.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

B. Č. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus:

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 40 Eur (keturiasdešimties eurų) baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalyje ir skirti jam 10 (dešimties) eurų baudą;

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, B. Č. paskirtas administracines nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieniems) metams.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21129533226, ir įmokos kodą – 1001.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 668 straipsnio 4 dalis).

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Aušra Ragelienė