- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-06
- Bylos Nr.
- e2YT-2502-1137/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00769-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kalnius
- Pareiškėjas
- J. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. M., Valstybinei įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Irmantas Tumas
- Kategorijos
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Kalnius
nedalyvaujant pareiškėjai J. K., suinteresuotiems asmenims A. M., Valstybinei įmonei Turto bankas, Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., Valstybinė įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėja J. K. 2023 m. vasario 21 d. pareiškimu kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo sutuoktinio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi jį valdyti. Taip pat reiškia alternatyvų reikalavimą, netenkinus pirmojo reikalavimo, atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Savo pareiškimą iš esmės grindžia šiomis aplinkybėmis:
1.1 Pareiškėjos sutuoktinis V. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir mirusysis turėjo vieną dukterį – A. M.. Mirus V. K., motina J. K. į notarą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Dukra į notarą dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties taip pat nesikreipė. Į V. K. palikimo dalį paveldėjimo teisės liudijimas niekam nebuvo išduotas.
1.2 Valstybinės įmonės Registrų centro 2022 m. rugsėjo 29 d. Testamentų registro išraše nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.
1.3 Iki pat V. K. mirties, jo sutuoktinė J. K. gyveno kartu su sutuoktiniu, vedė bendrą ūkį adresu (duomenys neskelbtini). Po sutuoktinio mirties, motina toliau gyveno nurodytame name, tvarkė visą namų ūkį savo nuožiūra, mokėjo mokesčius. T. y. J. K., po savo vyro mirties, priėmė anksčiau nurodytą turtą, toliau jį valdė ir naudojo kaip savo. Jokių ginčų dėl paveldimo turto nekilo.
1.4 Teismo posėdžio metu pareiškėjos J. K. atstovas advokatas Irmantas Tumas pareiškimo reikalavimus palaikė, iš esmės naujų aplinkybių nenurodė. Pažymėjo pareiškėjos garbų amžių, bei jos sunkią sveikatos būklę, dėl kurios pareiškėja turėjo sunkumų siekdama įgyvendinti savo teises.
Atsiliepimas
2. 2023 m. vasario 27 d. suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė Turto bankas, pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. K. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo galėtų būti tenkinamas. Tačiau tokio reikalavimo pagrįstumo klausimas spręstinas išskirtinai teismo nuožiūra, nustačius bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Valstybinės įmonės Turto bankas atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
3. 2023 m. vasario 28 d. suinteresuotas asmuo byloje A. M. teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su visais pareiškime išdėstytais faktais ir prašo pareiškėjos prašymą tenkinti. Teismo posėdžio metu A. M. nurodė, kad padeda mamai tvarkytis name, kuriame ji kartu su vyru V. ir gyveno iki jo mirties, o dabar gyvena viena. Nurodė, kad mamos prašymu apmoka visas sąskaitas už šį namą, padeda ji prižiūrėti. Mama po vyro mirties namuose gyveno nepertraukiamai, tvarkėsi juose. Niekas niekada nesikreipė dėl kokių nors skolų ar iškeldinimo klausimų. Į notarą mama nesikreipė, nes jos sveikata yra itin prasta. Pažymėjo kad ir buvęs karantinas ir taikomi judėjimo apribojimai bei mamos amžius ir rizikos grupė stipriai ribojo mamos galimybes kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo. Nurodė, kad į šį palikimą nepretenduoja ir sutinka, kad mama jį priimtų.
4. 2023 m. kovo 10 d. suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Panevėžio skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad pareiškėjos J. K. prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti – nustatymo, galėtų būti tenkinamas, tačiau tokio reikalavimo pagrįstumas spręstinas išskirtinai teismo nuožiūra, įvertinus visus byloje surinktus įrodymus. Nacionalinės žemės tarnybos prie aplinkos ministerijos Panevėžio skyriaus atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nustatytos faktinės bylos aplinkybės
5. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėja J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) yra V. K., mirusio (duomenys neskelbtini) sutuoktinė. Gyvena dar santuokoje su vyru įgytame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji po vyro mirties dėl palikimo priėmimo į notarą nesikreipė. Pareiškėjos dukra A. M. po tėvo V. K. mirties dėl palikimo priėmimo į notarą taip pat nesikreipė.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
6. Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y. juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes.
7. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėja neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėja negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėja negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Pareiškėjos nurodytos faktinės aplinkybės ir reikalavimas atitinka šių imperatyvių įstatymo nuostatų visumą.
8. Palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas) yra vienas iš juridinę reikšmę turinčių faktų, teismo nustatomas ypatingos teisenos tvarka. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsniu palikimas galėjo būti priimtas ne tik paduodant pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui, bet ir per tris mėnesius nuo jo atsiradimo faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis siekia sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo teises ir pareigas. Tai yra aktyvūs įpėdinio veiksmai, nukreipti įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Kadangi pareiškėjas kita tvarka gauti jam reikiamų dokumentų, kurie patvirtintų jo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, negali, todėl juridinis faktas nustatytinas teismo keliu (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
9. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jei jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnis).
10. Juridinis faktas dėl palikimo priėmimo gali būti nustatomas tada, kai konstatuojami CK ir teismų praktikoje suformuoti kriterijai, įrodantys palikimo priėmimo faktą. Apie tokių veiksmų atlikimą sprendžiama iš konkrečių įpėdinio veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad gali būti reikšmingi asmens veiksmai atlikti ir po nustatyto termino nuo palikimo atsiradimo, nes jie gali rodyti asmens nuoseklumą ar prieštaringumą. Iš to bylose dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra pagrindas daryti išvadas dėl asmens teikiamų įrodymų patikimumo, nes atsiranda pagrindas patikėti aiškinimais, kurie kartu su vėlesniais veiksmais yra logiški ir nuoseklūs, bet galima juos ir atmesti dėl nenuoseklumo kaip nepatikimus ir neįrodytus aiškinimus, prieštaraujančius vėlesniems veiksmams ir aiškinimams.
11. Bylos duomenimis po V. K. mirties paveldėjimo teisės liudijimas nėra išduotas (CK 5.50 straipsnio 6 dalis). J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nurodytą 3 mėnesių terminą nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau ji palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, t. y. po palikėjo mirties likusį, jam priklausiusį nekilnojamąjį turtą ir asmeninius daiktus. Tai patvirtina pareiškėjos pateikti nuoseklūs paaiškinimai teismo posėdžio metu, (pareiškėja nurodė, kad ji gyveno šiame turte, tvarkė jo aplinką, prižiūrėjo, mokėjo mokesčius) rašytiniai įrodymai (komunalinių mokesčių apmokėjimo dokumentai) (CPK 177, 185 straipsniai). Pažymėtina ir tai, kad prieštaraujančių šio fakto nustatymui byloje nebuvo. Pareiškėja kitokia, ne teismo tvarka, negali gauti palikimo priėmimo juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinančių dokumentų. Palikimo priėmimo faktą tvirtina teismas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
12. Pagal CK 5.50 straipsnio 1 dalį draudžiama priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą, todėl sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytinas konkretus paveldėtinas turtas, o paveldėto turto apimtį nustato notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą. Jeigu įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą nepriėmė palikimo, tai palikimo dalis, priklausiusi tam įpėdiniui, atitenka įpėdiniams pagal įstatymą ir padalijama jiems lygiomis dalimis (CK 5.61 straipsnio 1 dalis).
13. Įvertinus byloje esančią rašytinę medžiagą, pareiškėjos paaiškinimus, bei atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja gyvena name, kurio dalis priklausė ir jos vyrui, šį turtą tvarko ir prižiūri su kitų asmenų pagalba, t. y. iš esmės yra priėmusi šį palikėjo turtą, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po pareiškėjos sutuoktinio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties faktiškai pradėdama jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas – 448 straipsnis).
14. Civilinio proceso kodekso 445 str aipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų. Teismas konstatuoja, kad kitokia tvarka nei nustatant juridinę reikšmę turintį faktą pareiškėjai nėra galimybės gauti paveldėjimą ir palikimo priėmimą patvirtinančių dokumentų.
15. Patenkinus pareiškėjos reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, pareiškėjos alternatyvusis reikalavimas dėl termino palikimui priimti atnaujinimo yra paliekamas nenagrinėtu.
16. Byloje susidarė 13,28 Eur išlaidos susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Kadangi pareiškėja iš dalies (50 proc.) yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei, šios (13,28 / 2) išlaidos – 6,64 eurų yra priteistinos valstybei iš pareiškėjos (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsnio 13 punktu, 443 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos J. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - palikimo priėmimo pradėjus jį faktiškai valdyti - nustatymo, suinteresuoti asmenys A. M., Valstybinė įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po jos sutuoktinio V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini., jo palikimą priėmė faktiškai pradėjusi valdyti šį paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjai siekiant įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Alternatyvųjį reikalavimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš pareiškėjos J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 6,64 Eur (šešis eurus 64 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąskaitą, įmokos kodas 5662. Sumokėjus išlaidas, teismui (raštinei) būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.