Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Sandrai Jotautei, Daivai Putinienei, Aušrai Jokubauskienei, Jurgai Šideikienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), išsituokusi, išsilavinimas-vidurinis, dirbanti UAB "Biuro" laikinąja darbuotoja, neteista, nebausta, kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. G., vairuodama kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata,

o būtent 2015 m. lapkričio mėn. 17 d., apie 14.40 val., R. G., vairuodama automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama Klaipėdos r., Gargžduose, Klaipėdos gatve, dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Klaipėdos g. ties namu Nr. 9, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, t. y. nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės ėjusią pėsčiąją M. V.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais R. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 30 punkto „Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“ reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Papildomai apklaustas teisiamajame posėdyje teismo ekspertas D. J. patvirtino 2018-08-07 ekspertizės akte pateiktas išvadas ir papildomai paaiškino, jog atlikus skaičiavimus nustatė, kad jei automobilis yra pėsčiajai iš kairės, reiškia iki partrenkimo vietos pėsčioji nueina ne mažesnį kaip 4,92 m. atstumą. Nuo pėsčiosios judėjimo greičio, pėsčiosios įžengimo momento, nestabdomas automobilis "Audi" pėsčiosios ėjimo per kelią vietos buvo neprivažiavęs. Jei automobilis važiuoja 30 km/h greičiu nuo apie 50 m. iki 30,7 m. Reiškia, kad ta situacija, jeigu automobilis važiuoja 30 km/h ir pėsčioji eina iš kairės, fiziškai pagal skaičius nesutampa, nes turi būti 80 m. kai pėsčioji pradeda eiti, o mes turime nuo 30 iki 50 m. Automobiliui važiuojant 40, o pėsčiajai įžengiat į važiuojamąją kelio dalį, automobilis yra 67,8 m. iki 41m. Dar neturime 80. Tai rodo, kad tokia situacija negalėjo būti važiuojant 40 km/h greičiu. Automobiliui važiuojant 50, pėsčiosios įžengimo momentu automobilis yra nuo 84,8 iki 51,2. Mes negalime pasakyti tiksliai, bet mes turime intervalą. Yra nežinomasis pėsčiosios judėjimo greitis. Todėl turime šakutę nuo 50 iki 80 m. Tokia situacija yra galima. Internetine pateikiami duomenys, kad nuo Swedbanko pastato iki pėsčiųjų perėjos, esančios ties Klaipėdos g. 9 yra apytiksliai 212 metrų atstumas. Atliekant tyrimą 2016-09-27 Nr. 11K153/11K314 skaičiavimais buvo nustatyta, jog, jei pėsčioji iki partrenkimo skersai važiuojamosios dalies nuėjo ne nemažesnį kaip 4,92 m. atstumą, tai priklausomai nuo pėsčiosios judėjimo greičio, pėsčiosios įžengimo momento, nestabdomas automobilis Audi A6, pėsčiosios ėjimo per kelią vietos nebuvo privažiavęs. Važiuojant 30 km/h greičiu nuo 30 iki 50 m., važiuojant 40 km/h nuo 41 iki 67, važiuojant 50 km/h greičiu nuo 51 iki 84 m. Didesniu greičiu automobilis per tą patį laiką nuvažiuoja didesnį atstumą. Automobilio greitis turėjo būti ženkliai didesnis greitis nei 50 km/h. 80 metrų paėmė iš žemėlapio, nuo ten kur įvyko įvykis iki sekančios perėjos. Vienareikšmiškai greičio automobilio nustatyti negalime. Pėsčiosios įžengimo metu, automobilis buvo neprivažiavęs pėsčiųjų tako, tai G. turėjo galimybę sustoti ir išvengti V. partrenkimo. Jei pėsčioji eina ar bėga iš kairės, automobilis važiuoja 30-50 km/h, tai vairuotoja turi visas galimybės sustoti. Jei pėstysis eina iš dešinės, tie skaičiavimai papuola į šakutes, kad vairuotoja gali turėti galimybę, o gali ir neturėti galimybės sustoti. Nežinome kiek pėsčioji nueina iki partrenkimo vietos. Ekspertizėje paėmė didžiausias ir mažiausias galimas. Automobilis priekine dalimi pėsčiųjų perėją pravažiavęs stovi 12 metrų atstumu. Skaičiavimai rodo, kad automobiliui sustabdyti reikia ne mažiau kaip 13,9 metrų. Reiškia, kad stabdyti automobilį vairuotoja reagavo ne mažesniu kaip 13,9 m. atstumu prieš tą vietą kaip sustojo. Tai rodo, kad stabdyti reagavo pėsčiųjų perėjoje ar dar prieš ją. Po to turime skaičių, kad kai pastebėjo pėsčiąją, ji buvo 1,5 metro prieš automobilį. Mes skaičiais turime, kad automobilis buvo pradėjęs stabdyti ne mažiau kaip 13,9 metrų nuo sustojimo po įvykio vietos. Tai reiškia, ne mažesniu kaip 1,9 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos pabaigos. Tai rodo, kad jei automobilis reaguoja stabdyti ne mažiau kaip 1,9 m. iki perėjos pabaigos, o pėsčioji tuo metu yra 1,5 m. prieš mašinos priekį, tai reiškia pėsčioji yra ant pėsčiųjų perėjos baltų linijų 0,4 m. nuo pėsčiųjų perėjos pabaigos. Išvadoje pateiktuose paveikslėliuose yra šoniniai ėjimai, smūgį pataikant iš šono (t. 4, b. l. 25-28).

Ekspertas Rimantas P. P. apklaustas teismo posėdyje patvirtino 2015-12-02 pateiktas išvadas (t. 1, b. l. 90-91) ir 2016-09-27 pateiktas išvadas (t. 1, b. l. 76) ir papildomai paaiškino, jog osteoporozė – kaulų išretėjimo liga, senatvinis reiškinys, retai atsitinkantis jauniems žmonėms. Atsižvelgiant į amžių nukentėjusiosios - 73 metai, tai reikia mažesnės traumuojančios jėgos, kad įvyktų šitie lūžiai, kadangi nėra stambūs kaulai (dubens kaulai, gaktikaulio šakos, tiek viršutinės, tiek apatinės ir kt.), nurodytas taisyklių punktas 66, 14 punktas, priskirta prie sunkių sužalojimų. Dubens žiedo vientisumo ardymas, gaktos atsidalinęs kryžkaulis nuo dubenkaulio. Nebuvo nustatytas juosmeninio slankstelio lūžis, juosmeninio stuburo slankstelio 3 ir 5, bet buvo kompresiniai lūžiai. Nebuvo neurokomplikuoti, kai atsiranda paralyžiai, dubens organų sutrikimai, tada tik būna fiksacija stuburo, deda plokšteles, sveiką slankstelį apimant, stengiamasi nukelt kompresiją, įtvaras įtaisytas buvo, rekomendacijos duotos kaip gydyti. Pagal tuos duomenis nebuvo galima nustatyti nei pirminio smūgio, nei kritimo, nebent pagal įlenkimą variklio dangčio būtų buvę galima. Pirmas pastebėjimas buvo gydytojų, kad smūgis daugiau iš dešinės. Taip, tai buvo nustatyta iš pirminių duomenų. Išorinių sužalojimų nebuvo žymėta (t. 3, b. l. 118-119).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 281 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (konstatuoti KET pažeidimą), bet ir padarinius (eismo įvykį ir sunkų kito žmogaus sveikatos sutrikdymą) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga. Tokiais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, labai svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais.

Kaltinamoji R. G. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme neprisipažino įvykdžiusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tačiau teismo vertinimu byloje surinkta pakankamai duomenų leidžiančių daryti išvadą, jog R. G. padarė kaltinime nurodytomis aplinkybėmis jai inkriminuojamą veiką.

Priešingai nei teigia kaltinamoji, jos kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais, t. y. iš dalies kaltinamosios parodymais, nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, ekspertų pateiktomis išvadomis bei jų duotais paaiškinimais teisme, kitais byloje esančiais duomenimis, kurių visuma objektyviai pagrindžia kaltinamosios R. G. kaltę bei pakankamai išsamiai atskleidžia padarytą nusikalstamą veiką.

Liudytoja R. L. nurodė, jog matė nukentėjusiąją prieš pat eismo įvykį ir su ja prasilenkė prie PC "Senukų" parduotuvės, nurodė, jog abi ėjo su skėčiais, nepamena kokiais rūbais nukentėjusioji buvo apsirengusi, gal tamsokais. Ikiteisminio tyrimo metu R. L. nurodė, jog nukentėjusioji laikė telefoną prisidėjusi prie ausies, o kitoje rankoje skėtį, apsirengusi buvo tamsiais rūbais, po partrenkimo V. telefonas gulėjo ant gatvės. Teismas įvertinęs šios liudytojos nurodytas aplinkybės dėl nukentėjusios apsirengimo, taip pat dėl nukentėjusiosios kalbėjimo telefonu bei nukritusio telefono ant gatvės po eismo įvykio, konstatuoja, jog jos neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Bylos duomenys patvirtina, jog eismo įvykio dieną nukentėjusioji vilkėjo šviesiai rudos spalvos striukę bei prieš eismo įvykį telefonu nekalbėjo, be to, kad būtų telefonas nukritęs ant gatvės nepatvirtino nei vienas iš apklaustų liudytojų, taip pat ir kaltinamoji. Bylos nagrinėjimo metu teismas prijungė nukentėjusios telefoną ir jį apžiūrėjo, jokie telefono apgadinimai nenustatyti. Todėl šiomis liudytojos nurodytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusios matymo prieš eismo įvykį ir jos ėjimo krypties teismas neturi pagrindo remtis.

Išanalizavęs medicininius dokumentus teismo medicinos ekspertas pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog pateik­tuose M. V. medicininiuose dokumentuose išoriniai traumos požymiai neaprašyti, negalima nustatyti iš kurios pusės M. V. patyrė pirminį smūginį kontaktą. Tuo pa­grindu negalima nustatyti detalaus M. V. patirtų sužalojimų padarymo mechaniz­mo, taip pat negalima nustatyti prieš pat partrenkimą ar M. V. judėjo bei kokiu tempu. Patvirtindamas šią išvadą teisme apklaustas teismo ekspertas papildomai paaiškino, jog pirmas pastebėjimas buvo gydytojų, kad smūgis buvo daugiau iš dešinės. Tai, jog pirmąjį smūgį nukentėjusioji patyrė iš dešinės tvirtino nukentėjusioji, o teisme apklausti liudytojai M. Ž., M. Ž., L. V., B. J., nurodė, jog moteris ėjo nuo stotelės per perėją į PC „Senuku“ parduotuvės pusę, o tai rodo, jog pėsčioji ėjo automobiliui iš kairės, todėl pirmąjį smūgį nukentėjusioji turėjo patirti į dešinę kūno pusę.

Nors byloje nėra tikslių duomenų, kurių pagrindu galima būtų nustatyti tikslią pėsčiosios partrenkimo vietą, tačiau nukentėjusioji tiek ikiteisminio tymo metu, tiek teisminio proceso metu nuosekliai tvirtino, kad ėjo per pėsčiųjų perėją automobiliui iš kairės ir buvo partrenka pėsčiųjų perėjoje. Tai, jog nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją taip pat patvirtina ir liudytojų M. Ž., B. J., L. V., M. Ž. duoti parodymai bei eismo įvykio vietos nuotraukose jų pažymėta automobilio bei nukentėjusios buvimo vieta po eismo įvykio. Teismo eksperto duoti paaiškinimai, jog automobiliui partrenkus pėsčiąjį, partrenktas pėsčiasis kažkiek slystels nuo priekinio paviršiaus, gali metrą ir du metrus, tai priklauso nuo partrenkimo greičio, ir įprastai nukrenta už automobilio priekio, be to automobilis iškarto nesustoja, o tai nurodė ir liudytojai M. Ž., B. J., L. V., M. Ž., B. G. ir R. L., jog automobilis sustojo truputį už perėjos, o nukentėjusioji buvo nukritusi už automobilio priekio.

Šioje byloje iš esmės labai svarbi 2018-08-07 ekspertizės akto 4 išvada, kurioje ekspertas pagal kaltinamosios nurodytas aplinkybes, jog jeigu po įvykio automobilis „Audi A6“ sustojo priekine automobilio dalimi pėsčiųjų perėją pravažiavęs 12 m atstumu, atliko skaičiavimus ir nurodė, jog automobilio vairuotoja R. G. stabdyti vairuojamą automobilį reagavo ne mažesniu kaip 13,9 m atstumu nuo sustojimo po įvykio vietos, tai yra priekinei automobilio daliai esant apie 1,9 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos tolimesniojo krašto (pėsčiųjų perėjoje). Šiuo atveju, jeigu stabdyti vairuojamą automobilį R. G. reagavo iškart pastebėjusi pėsčiąją, o tuo momentu pėsčioji buvo 1,5 m atstumu iki automobilio priekinės dalies, tai techniniu požiūriu M. V., buvo partrenkta pėsčiųjų perėjos ribose, tai yra apie 0,4 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos tolimesniojo krašto. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas patvirtino šią išvadą ir nurodė, jei automobilis priekine dalimi pėsčiųjų perėją pravažiavęs stovi 12 metrų atstumu, tai skaičiavimai rodo, kad automobiliui sustabdyti reikia ne mažiau kaip 13,9 metrų. Reiškia, kad stabdyti automobilį vairuotoja reagavo ne mažesniu kaip 13,9 m. atstumu prieš tą vietą kaip sustojo, o tai rodo, kad stabdyti reagavo pėsčiųjų perėjoje ar dar prieš ją. Kaltinamoji buvo nurodžiusi, kad kai pastebėjo pėsčiąją, ji buvo 1,5 metro prieš automobilį. Jeigu automobilis buvo pradėjęs stabdyti ne mažiau kaip 13,9 metrų nuo sustojimo po įvykio vietos, tai reiškia, ne mažesniu kaip 1,9 m atstumu iki pėsčiųjų perėjos pabaigos, o tai rodo, kad jei automobilis reaguoja stabdyti ne mažiau kaip 1,9 m iki perėjos pabaigos, o pėsčioji tuo metu yra 1,5 m prieš mašinos priekį, tai reiškia pėsčioji yra ant pėsčiųjų perėjos baltų linijų 0,4 m nuo pėsčiųjų perėjos pabaigos. Taigi ekspertizės pateikta išvada neabejotinai patvirtina nukentėjusios bei liudytojų duotus parodymus, jog nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją ir buvo partrenkta pėsčiųjų perėjos ribose. Taip pat aptartų įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytos aplinkybes leidžia daryti išvadą, jog nukentėjusioji ėjo per pėsčiųjų perėją automobiliui iš kairės, baigusi pereiti vieną važiuojamąją dalį baigiant pereiti kitą važiuojamąją dalį ir buvo partrenka kaltinamosios vairuojamos transporto priemonės.

Kaltinamoji bei liudytoju apklaustas kaltinamosios buvęs sutuoktinis S. G. nurodė, jog automobilis dar iki eismo įvykio turėjo kėbulo defektų, taip pat kaltinamoji bei liudytoju apklaustas kaltinamosios draugas R. D. nurodė, jog kelių savaičių po eismo įvykio pamatė įlenkimą šalia ženklo. Iš 2015-11-17 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, jog automobilis po eismo įvykio neapgadintas, pėdsakų ant automobilio nėra (t. 1, b. l. 14-19), tačiau 2015-12-03 transporto priemonės apžiūros protokolo nustatyti kaltinamosios vairuoto automobilio apgadinimai: automobilio variklio dangtis apgadintas sulankstant ir subraižant. Vienas iš sulankstymų yra variklio dangčio priekiniame krašte 2-12 cm į dešinę nuo vidurio, antras įlenkimas yra 16 cm į dešinę nuo vidurio ir 38 cm nuo variklio dangčio priekinio krašto (šio įlenkimo centras) (1 t., b.l. 20-24). 2016-09-27 ekspertizės akto motyvuojamoje dalyje nurodyta, jog atsižvelgiant į tai, jog abu variklio dangčio įlenkimai yra orientaciniai ties automobilio „AudiA6“ viduriu (t. 1, b.l. 71) ir padarė išvadą, jog nukentėjusiąją automobilis partrenkė priekinės dalies viduriu (t. 1, b. l. 76). Teismo vertinimu, tai, jog kaltinamosios vairuojamas automobilis turėjo smulkių defektų dar iki eismo įvykio neturi esminės reikšmės, nes pati kaltinamoji patvirtino, jog patrenkė pėsčiąją automobilio priekiu ties viduriu, nukentėjusioji bei liudytojai taip pat nurodė, jog pėsčioji buvo partrenka automobilio priekiu. Atlikęs automobilio techninę ekspertizę ekspertas taip pat nurodė, jog pagal esamus automobilio apgadinimus pėsčioji buvo partrenka automobilio priekiu, ant automobilio esami apgadinimai būdingi pėsčiojo partrenkimui, tai pažymėjo ir ekspertas teismo posėdžio metu, jog abu įlenkimai būdingi pėsčiojo partrenkimui. Taip pat ekspertas nurodė, jog jei žmogus partrenkiamas viduriu, įlenkimas šiuo atveju šiek tiek dešiniau vidurio, arčiau keleivio, būdinga einančio automobiliui iš kairės asmens partrenkimui, tai vėlgi patvirtina ir liudytojų bei nukentėjusios nurodytas aplinkybes, jog pėsčioji partrenka automobilio viduriu bei einant automobiliui iš kairės. Nustatyta aplinkybė, jog nukentėjusioji buvo partrenkta transporto viduriu, leidžia daryti išvadą, jog pėsčioji turėjo būti nuėjusi ne mažą atstumą ir ji buvo nuėjusi iki pusės važiuojamosios dalies, o nukentėjusios bei liudytojų nurodytos aplinkybės dėl automobilio bei nukentėjusios padėties po eismo įvykio ir rodo, jog nukentėjusioji buvo bebaigianti pėsčiųjų perėja pereiti gatvę.

Vertinant kaltinamosios galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo, eismo įvykio kilimui didelės reikšmės turėjo įvykio metu vairavimo sąlygos (lijo, valytuvai valė stipriai, apsiniaukę, darganota, kelio danga šlapia), dėl ko kaltinamoji privalėjo būti itin atsargi, atidi bei važiuodama pasirinkti saugų greitį. KET 30 punkto, kurio pažeidimas inkriminuotas kaltinamajai, reikalavimų numato, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įėjusį pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.

Pažymėtina, jog vairuotojas artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, privalo būti itin atidus, dėmesingas ir sutelkti ypatingą dėmesį į tai, ar pėsčiųjų perėjos nekerta pėstieji, sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinus, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Anot kaltinamosios pati nukentėjusioji ėjo ne per pėsčiųjų perėja, tačiau kaip jau nustatyta, jog nukentėjusioji ėjo pėsčiųjų perėjoje, todėl šiuo atveju kaltinamoji turėjo pareigą važiuoti tokiu greičiu, kad galėtų sustabdyti automobilį, taip pat turėjo vairuoti saugiai, sumažinti greitį artėjant prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, kad galėtų sustabdyti automobilį.

Kaip matyti iš eismo įvykio vietos nuotraukų bei liudytojams pateiktų eismo įvykio fotonuotraukų, kuriose liudytojai pažymėjo automobilio ir pėsčiosios vietą po eismo įvykio, jog pėsčiųjų perėja yra šalia prekybos centro „Senukai“, adresu Klaipėdos g. 9, pėsčiųjų perėja yra gerai matoma važiuojant gatve nuo Klaipėdos link Vėžaičių, transporto priemonės vairuotojo matumui netrukdo jokie objektai. Kaltinamoji nurodė, jog nepastebėjo pėsčiosios, dėl kokių priežasčių ji nepastebėjo pėsčiosios nenurodė.

Svarbi aplinkybė, kurią patvirtino, tiek kaltinamoji, tiek nukentėjusioji bei liudytojai, jog oro sąlygos buvo prastos, lijo, dargana, dulksna, asfaltas šlapias. Tai, jog oro sąlygos buvo prastos, patvirtina ir meteorologinė pažyma, jog nuo 12.15 val. iki 19.15 val. lijo lietus. Taigi kaltinamoji turėjo įvertinti ir tą dieną buvusias prastas oro sąlygas, kurios sunkino vairavimo sąlygas ir vairuotoja turėjo būti dar dėmesingesnė. Pažymėtina, jog pagal kelių eismo taisykles vairuotoja, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos turėjo sulėtinti greitį arba sustoti, ir tik įsitikinusi, jog saugu judėti toliau. Kaltinamoji nurodė, jog artėdama prie pėsčiųjų perėjos sulėtino greitį, tačiau prie nereguliuojamos perėjos ji nesustojo. Šiuo atveju vairuotoja turėjo atsižvelgti į važiavimo sąlygas, o taip pat ne tik sulėtinti greitį, bet ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogos važiavimo sąlygos. Kaip jau nustatyta šiuo atveju oro sąlygos buvo prastos, lijo, asfalto danga šlapia, o tai turėjo įtakos tiek matomumui, tiek automobilio stabdymui. Jei kaltinamoji būtų vairavusi atsargiai, atidžiai, ji būtų pastebėjusi iš bet kurios pusės į gatvę įeinantį pėsčiąjį bei laiku stabdydama išvengusi pėsčiosios partrenkimo, pėsčiųjų perėjos neužstoja jokie objektai.

Vienas iš liudytojų nurodė, jog pėsčioji greitai ėjo per perėją. Teismo ekspertas atliko skaičiavimus bei nustatė, jog jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji M. V. per važiuojamąją dalį bėgo ramiu tempu, automobiliui „Audi A6“ iš kairės, tai pėsčiosios įžengimo į važiuojamąją dalį momentu nestabdomas 30-40-50 km/h greičiu važiuojantis automobilis pėsčiosios judėjimo per kelią vietą buvo neprivažiavęs didesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu, todėl automobilio „Audi A6“ vairuotoja R. G., laiku stabdydama vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios M. V. partrenkimo. Šiuo atveju M. V. bėgimas per važiuojamąją dalį techniniu požiūriu buvo nepriimtinas, tačiau, jeigu nagrinėjamo įvykio metu pėsčioji M. V. per važiuojamą dalį ramiu tempu bėgo pėsčiųjų perėja automobiliui „Audi A6“ iš kairės, tai pagrindine sąlyga nagrinėjamam įvykiui kilti bei tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu buvo automobilio „Audi A6“ vairuotojos R. G. veiksmai,- artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos laiku nemažino vairuojamo automobilio važiavimo greičio, jo nesustabdė prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją bei nedavė kelio pėsčiųjų perėja per važiuojamąją dalį judėjusiai M. V. ir ją partrenkė. Teismas nenustatė, jog nukentėjusi būtų pažeidusi kelių eismo taisykles.

Teismui kyla pagrįstų abejonių dėl kaltinamosios nurodyto važiavimo greičio, kaltinamoji po eismo įvykio 2015-11-17 rašytiniame paaiškinime nurodė, kad važiavimo greitis buvo 40 km/h, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant ją kaip liudytoją BPK 80 str. 1 p. ir 82 str. 3 d. pagrindais, ji buvo nurodžius, jog važiavo 30-40 km/h greičiu, teismo posėdyje nurodė, jog važiavo 40-30 km/h greičiu, koks buvo kaltinamosios važiavimo greitis ekspertas negalėjo nustatyti. Ekspertas, remdamasis M. V. duotais parodymais apie automobilio vietą prieš jai įžengiant į važiuojamąją dalį bei kaltinamosios nurodytu važiavimo greičiu, atliko skaičiavimus. Ekspertas, atlikdamas 2016 metais ekspertizę remdamasis viešais maps.lt duomenimis, paskaičiavo, jog artėjantis automobilis orientaciniai buvo 80 m atstumu nuo pėsčiųjų perėjos ir remdamasis šiuo atstumu bei kaltinamosios nurodytu važiavimo greičiu 30-40 km/h atliko paskaičiavimus bei nustatė, jog pėsčiosios įžengimo momentu nestabdomas automobilis pėsčiosios ėjimo per kelią vietos buvo neprivažiavęs važiuodamas 30, 40 ar 50 km/h greičiu, todėl kaltinamoji laiku stabdydama vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios partrenkimo. Atliekant ekspertizę 2018 metais, ekspertas, remdamasis viešais map.lt duomenis paskaičiavo atstumą nuo perėjos iki Swedbank pastato, esančio Klaipėdos g. ir nustatė, jog atstumas apie 212 m ir vėlgi nurodė, jog automobilis važiuodamas leistinu greičiu nebūtų pasiekęs M. V. nurodytos jos partrenkimo vietos. Teismo posėdžio metu teismo ekspertas nurodė, jog didesniu greičiu automobilis per tą patį laiką nuvažiuoja didesnį atstumą. Automobilio greitis turėjo būti ženkliai didesnis nei 50 km/h. Jei kaltinamoji būtų važiavusi leistinu greičiu, tai ji būtų suspėjusi sustabdyti automobilį. Taigi ekspertizės atlikti skaičiavimai ir padarytos išvados, eksperto paaiškinimai patvirtina, jog važiuojant 30-40-50 km/h greičiu, automobilis pėsčiosios judėjimo per kelią vietą buvo neprivažiavęs didesniu nei sustabdymui reikalingas atstumu, todėl automobilio „Audi A6“ vairuotoja R. G., važiuodama leistinu greičiu, laiku stabdydama vairuojamą automobilį, turėjo techninę galimybę išvengti pėsčiosios M. V. partrenkimo.

Pažymėtina, jog artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį visais atvejais nepriklausomai nuo to, ar jis mato pėsčiųjų perėjoje žmogų. Vairuotojas turi būti ypatingai dėmesingas ir atidus bei atkreipti dėmesį kas vyksta pėsčiųjų perėjoje ir kas vyksta toje teritorijoje aplink pėsčiųjų perėją. Pamatęs pėsčiųjų perėjoje žmogų, vairuotojas privalo stabdyti automobilį, sustoti ir praleisti pėsčiąjį. Šiuo atveju pėsčioji buvo įėjusi į pėsčiųjų perėją, o vairuotoja jos dėl kažkokių priežasčių dar nematė.

Nagrinėjamu atveju būtent vairuotojos elgesys - nesulėtinimas greičio ir nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją ir nepraleidimas pėsčiojo buvo šio eismo įvykio ir kilusių padarinių priežastis. Faktą, kad kaltinamoji padarė kelių eismo taisyklių pažeidimą ir jis buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais, patvirtina bylos medžiaga. Nors kaltinamoji tvirtina, kad artėdamas prie pėsčiųjų perėjos sulėtino greitį, tačiau patvirtino, jog automobilio nesustabdė, važiavo 30-40 km/h greičiu, nes pasak jos jokių žmonių bei vaikų prie jos nebuvo, tačiau, kaip matyti iš nustatytų įvykio aplinkybių, nukentėjusioji buvo jau perėjusi pusę pėsčiųjų perėjos ir ėjo jau antroje eismo juosto ir jai liko visiškai nedaug užbaigti perėją, tačiau kaltinamoji pėsčiųjų perėjos zonoje dėl kažkokių priežasčių nukentėjusiosios nepastebėjo. Tai reiškia, kad ji nebuvo pakankamai dėmesinga ir atidi. Kaip nustatyta byloje, eismo įvykis įvyko Gargždų mieste, pagrindinėje miesto gatvėje, reikalaujantis iš vairuotojo maksimalaus dėmesio ir susikaupimo, ypač esant blogoms oro sąlygoms, kokios buvo eismo įvykio metu. Kaltinamoji teigė, kad automobilį pradėjo stabdyti iš karto pamačiusi M. V., o tai reiškia, kad arba ji nematė pėsčiosios, arba pradėjo stabdyti pavėluotai. Taigi kelių eismo taisyklių 30 punkto pažeidimas akivaizdus. Būtent kaltinamosios padarytas kelių eismo taisyklių pažeidimas buvo būtina sąlyga padariniams kilti.

Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą konstatuoti, kad eismo įvykis kilo dėl to, kad kaltinamoji R. G., žinodama kelio ruožą, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, važiavo neatsargiai, nedėmesingai, esant blogoms oro sąlygos pasirinko nesaugų greitį, kad bet kada galėtų sustabdyti transporto priemonę, neįvertino tuo metu buvusių meteorologinių sąlygų, kelio būklės. Jei R. G. būtų laikiusi kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimų ir būtų elgusi taip, kaip privalėjo elgtis didesnio pavojaus šaltinio valdytojas pėsčiųjų perėjos aplinkoje, esant blogoms oro sąlygoms, būtų pasirinkusi tokį greitį, kuris nebūtų kėlęs pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų saugumui, ir būdama pakankamai atidi, dėmesinga bei atsargi, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos būtų sulėtinusi greitį, bei laiku pradėjusi stabdyti ar net visiškai sustojusi, kad įsitikintų, ar pėsčiųjų perėjoje ar jos zonoje nėra pėsčiųjų, ji būtų galėjusi išvengti susidūrimo su pėsčiąja M. V. ir eismo įvykis nebūtų kilęs.

Tokiu būdu kaltinamosios kaltė įrodyta visiškai, jos veiksmai yra teisingai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., kadangi R. G., 2017-11-17 apie 14.40 val. vairuodama automobilį „Audi A6“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), važiuodama Klaipėdos r., Gargžduose, Klaipėdos gatve, dviejų eismo juostų kelyje, kai jos važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, artėdama prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, esančios Klaipėdos g. ties namu Nr. 9, nesilaikė saugaus eismo taisyklių, t. y. nesulėtino greičio ir nesustojo prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, ir partrenkė per pėsčiųjų perėją jai iš kairės ėjusią pėsčiąją M. V.. Dėl šio eismo įvykio metu patirtų sužalojimų M. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamosios R. G. atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajai, vadovaujasi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamoji padarė neatsargų nusikaltimą transporto eismo saugumui, kurio metu buvo sužaltas žmogus, nusikalto pirmą kartą. Iš administracinių nusižengimo išrašo matyti, jog kaltinamoji nėra bausta. Svarbu įvertinti ir tai, jog kaltinamoji yra dirbanti, turi nepilnametę dukrą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, duomenų apie psichikos ir priklausomybės ligas nėra. Kaltinamosios vardu nėra registruotino nekilnojamojo turto Lietuvoje (t.2, b. l. 153). Kaltinamoji darbdavio UAB „Biuro“ charakterizuojama teigiamai (t 2, b. l. 154). UAB „Biuro“ 2017-06-13 pažyma patvirtina, jog kaltinamosios gaunamos pajamos per mėnesį sudaro apie 437,77 Eur (t. 2, b. l. 155).

Įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, teismas turi pagrindo manyti, kad geriausiai bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Teismo vertinimu tokia bausmės rūšis yra adekvati ir pakankama sulaikyti kaltinamąją nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti, bei paveikti R. G., kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrins jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą. Baudos dydis, nustatytinas atsižvelgiant į veikos padarymo metu galiojusią BK 47 straipsnio redakciją už neatsargius nusikaltimus, ir nustatytinas artimas baudos vidurkiui, atsižvelgiant į tai, jog nėra nei atsakomybę sunkinančių, nei atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Teismo nuomone ši bausmė yra proporcinga, adekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neprieštarauja teisingumui.

Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 str. 1 d.), viena iš tokių priemonių – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padaro nusikalstamą veiką (BK 67 str. 2 d. 1 p., 68 str. 1 d.). Pažymėtina, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nėra privalomas, dėl jos būtinumo kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą. Baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą - tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs kelių eismo taisykles, ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Nagrinėjamu atveju kaltinamoji R. G. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamosios automobilis buvo apdraustas privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Pažymėtina ir tai, jog eismo įvykį kaltinamoji sukėlė būdama blaivi ir tik dėl nepakankamo savo atidumo ir dėmesingumo stokos, kitų šiurkščių kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimų ji nėra padariusi, nėra bausta administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Minėtų aplinkybių kontekste įvertintina ir tai, kad duomenų, jog kaltinamoji būtų padariusi naujus administracinius nusižengimus susijusius su kelių eismo taisyklių pažeidimu, nėra (t. 2, b. l. 53), ikiteisminiai tyrimai jos atžvilgiu nėra pradėti (t. 2, b. l. 52), neigiamai ją charakterizuojančios informacijos teismui nėra pateikta, dirba. Teismas, įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, įvertinęs kaltinamosios asmenybę, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajai bus pasiekti skyrus tik įstatymo sankcijoje numatytą bausmę - baudą, neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. V. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamosios R. G. priteisti 970,28 Eur turtinei ir 15000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 151-155). Bylos nagrinėjimo teisme metu pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo patikslino atsakovus ir prašė priteisti solidariai iš civilinių atsakovų ADB "Gjensidige" ir kaltinamosios R. G. 970,28 Eur turtinei ir 15000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 128-132).

Ieškinį grindė tuo, jog gydymo įstaigose gydėsi nuo 2015-11-17 iki 2016-03-22. Visą tą laiką jautė didelius apatinės nugaros dalies, dešinės kojos ir stuburo skausmus, pusiausvyros sutrikimą, galvos svaigimą, negalėjo normaliai šlapintis. Nuo 2016-03-22 iki 2016-04-07 tęsė reabilitacinį gydymą VšĮ "Palangos reabilitacijos ligoninėje", gydymas tęsiamas iki šiol. Turtinė žala, pasireiškė tuo, jog reabilitacinio gydymosi laikotarpiu nuo 2016-03-22 iki 2016-04-07 išleido 458,44 Eur, laikotarpyje nuo 2015-11-22 iki 2016-07-04 įvairiems gydomiesiems ir raminamiesiems vaistams bei medicininėms priemonėms įsigyti išleido 473,67 Eur. Specialaus mitybos režimo ir būtinųjų higienos priemonių įsigijimui ne vaistinėse išleido 38,17 Eur. Neturtinę žalą patyrė dėl to, jog ilgą laiką negalėjo savimi pasirūpinti, patyrė ilgalaikį stresą, gilų dvasinį pergyvenimą, dėl ko pasireiškė depresinio pobūdžio simptomai, reikėjo konsultuotis pas psichologus. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, patirtų sužalojimų jautė didelį fizinį skausmą, ilgą laiką išgyveno nepatogumus dėl negalėjimo normaliai judėti, pablogėjo gyvenimo kokybė, sumažėjo bendravimo galimybės. Dvasiniai išgyvenimai po patirtos traumos yra išlikę ir šiuo metu, jaučia nuolatinę baimę išeidama į gatvę, nerimą dėl artimųjų, kai su jais išsiskiria, vargina nesaugumo jausmas (t. 1, b. l. 151-176, t. 2, b. l. 128-151). 2016-11-21 nutarimu M. V. buvo pripažinta civiliniu ieškovu minėtoms sumoms (t. 1, b. l. 177).

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. V. ir jos atstovas palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti, taip pat prašė priteisti iš kaltinamosios 750,00 Eur advokato paslaugoms apmokėti patirtas išlaidas. Teikdama paaiškinimus, susijusius su civiliniu ieškiniu, M. V. teismo posėdžio metu paaiškino, jog 970,28 Eur turtinę žalą patyrė pirkdama vaistus, už gydymąsi, už buvimą Palangos reabilitacijos ligoninėje. Procedūros buvo kompensuojamos, tačiau už maitinimą ir apgyvendinimą reikėjo susimokėti. Į namus grįžo tik po 4 mėnesių. Dėl patirtų sužalojimų visiškai nepasikėlė, galėjo judinti rankas, galvą, iki juosmens. Įsigyti vaistai susiję, ne vien tik dėl kojų gydymui, bet buvo šalutiniai sutrikimai, skausmai gaktos srityje, taip pat pirko vaistus nuo peršalimo, kraujospūdžio. Neturtinė žala pasireiškė tuo, jog devynias savaites pragulėjo ant basono, visiškai nepasikėlė, patyrė fizinį skausmą, niekas negarantavo, jog tikrai vaikščios, buvo skirtas psichologinis gydymas. Taip pat prarado galimybę bendrauti, išvažiuoti, išeiti, pakeliauti. Iki šios dienos dar gydosi, pradėjo silpniau girdėti, skauda nugarą. Iki įvykio nesirgo. Vaistai nuo osteoporozės, antros stadijos hipertonijos, venų, kraujospūdžio, nervų sistemos, tie vaistai vartojami buvo, kai ligoninėje gulėjo, nuo kraujospūdžio vartojo. 1985 m. buvo mikro insultas, gulėjo Respublikinėje ligoninėje, tuomet į dešinę ausį prasidėjo spaudimas, profilaktiškai gydėsi. Žala nėra atlyginta.

Civilinis atsakovas draudimo bendrovėje ADB "Gjensidige" pateikė rašytinius paaiškinimus į civilinį ieškinį, kuriuose nurodė, jog iš dalies sutinka atlyginti civilinei ieškovei turtinę žalą už įsigytus vaistus, skirtus sužalojimų dėl eismo įvykio gydymui ir 5000,00 Eur neturtinę žalą. Žalą sutinka atlyginti, jei bus nustatyta kaltinamosios R. G. civilinė atsakomybė dėl eismo įvykio ir/ar nesant kitų aplinkybių, šalinančių/mažinančių draudiko pareigą atlyginti nukentėjusiosios patirtą žalą. Taip pat nurodė, jog prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra ženkliai per didelis, neproporcingas patirtai neturtinei žalai, neatitinka teisės aktuose ir teismų praktikoje suformuotų atlygintinos neturtinės žalos principų ir dydžių (t. 2, b. l. 111-112, t. 3, b. l. 19).

Bylos duomenimis nustatyta, jog kaltinamoji R. G. K. eismo taisyklių pažeidimus padarė vairuodama automobilį „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo draustas valdytojo civiline atsakomybe draudimo bendrovėje ADB "Gjensidige", privalomojo draudimo sutartis AYAS01 Nr.9438105 (t. 2, b. l. 113). Todėl šioje byloje pagrįstai civiliniu atsakovu buvo įtraukta draudimo bendrovė ADB "Gjensidige", kuri atlygina žalą esant draudiminiam įvykiui civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu. Draudimo įmonės pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, t. y. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą ir draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 str.). Jeigu padarytos žalos nukentėjusiajam (ieškovui) visiškai nepadengia išmokėta draudimo išmoka, likusią dalį atlygina ją padaręs asmuo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatomis, draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2012 m. birželio 11 d. yra 5000000,00 Eur dėl žalos asmeniui (tarp jų 5000,00 Eur dėl neturtinės žalos) ir 1000000,00 Eur dėl žalos turtui.

Įvertinus BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo ir BPK 110 straipsnio nuostatas apie civilinio ieškovo teises bei pareigas, galima daryti išvadą, kad ieškinio pagrįstumą ir dydį turi pagrįsti nukentėjusysis, reikalaujantis žalos atlyginimo. Nagrinėjamoje byloje tokią pareigą turėjo nukentėjusioji ir civilinė ieškovė M. V. bei jos atstovas, t. y. ji privalėjo įrodyti jai nusikalstama veika padarytos žalos dydį.

CK 6.283 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto visiško žalos atlyginimo principo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kai jis nebuvo sužalotas. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (CK 6.250 str. 2 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita.

Teismas, nustatydamas teisingą piniginę kompensaciją turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tokio pobūdžio bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, kurie padeda užtikrinanti priešingų interesų pusiausvyrą. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiajam atsiradusias negatyvias pasekmes. Žalos dydis turi būti protingas ir adekvatus ginamoms vertybėms.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog R. G., vairuodama automobilį, t. y. valdydama padidinto pavojaus šaltinį, suvokdama, kad tokioje situacijoje jai taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nuostatas ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota pėsčiosios M. V. sveikata ir padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi M. V. žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų ir nesunkiai pažeidžiamų vertybių, sužalojimo.

Pažymėtina, kad esminės ir lemiamos aplinkybės nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra nusikalstamos veikos pasekmės, jų pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Remiantis specialisto išvada nustatyta, kad M. V. eismo įvykio metu padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 90-91). Iš 2015-12-02 specialisto išvados nustatyta, kad M. V. padaryti šie sužalojimai: stuburo juosmeninės dalies bei dubens sumušimai su juosmeninių III ir V stuburo slankstelių kompresiniais lūžiais, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiais. M. V. nuo 2015-11-17 iki 2015-11-24 buvo gydoma VšĮ Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje, stacionarizuota ortopedijos ir traumatologijos skyriuje, 2015-11-17 18.25 val. pablogėjus bendrai būklei skubos tvarka perkelta į reanimacijos skyrių, 2015-11-18 po skirto gydymo reanimacijos skyriuje grąžinta į traumatologijos skyrių, 2015-11-20 bendra būklė gerėjo, konsultuota reabilitologo, skirtas pirmas reabilitacinis etapas - kineziterapija, 2015-11-20 konsultuota psichologo, 2015-11-21 apžiūrėta neurochirurgo, stuburo fiksacinė operacija - netikslinga, skirtas gulimas režimas 6 sav., duotas nukreipimas ortopedinio korseto įsigijimui, 2015-11-23 pakartotinai apžiūrėta reabilitologo, po 6 savaičių rekomenduotas gydymas - reabilitacija II, aktyvinti pradėti po 4 savaičių. Konsultuota chirurgo - ūmaus pilvo pažeidimų neišryškėjo, dėl skausmingo šlapinimosi konsultuota urologo, rekomenduota spanguolių arbata, sultys. 2015-11-24 esant gerėjančiai bendrai būklei, nereikiant chirurginio gydymo ar kitos intervencijos, pritaikius nugaros ortopedinį įtvarą išrašoma į namus tolimesniam ambulatoriniam gydymuisi, rekomenduota - tęsti prieštrombozinę profilaktiką, vartoti analgetikus pagal reikalą, nukreipiama į Gargždų ligoninę. Iš viešosios įstaigos Palangos reabilitacijos ligoninės epikrizės nustatyta, jog M. V. hospitalizuota nuo 2016-03-22 iki 2016-04-07, vargino juosmens, dešinės kojos skausmas, galvos svaigimas, ūžimas, pablogėjusi klausa; bendra būklė patenkinama, vaikšto su juosmenį stabilizuojančiu korsetu, dešinės kojos raumenų hipotrfija; būklė išrašant: aktyvesnė, daugiau vaikšto, padidėjo liemens ištvermės pajėgumas, kojų raumenų jėga; rekomenduojama: tęsti išmoktus kineziterapijos pratimus, dėl tolimesnio gydymosi kreiptis pas šeimos gydytoją 2016-04-11 (t. 1, b. l. 174). Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas nurodė, jog M. V. nebuvo nustatytas juosmeninio slankstelio lūžis, buvo juosmeninio stuburo slankstelio 3 ir 5, lūžiai buvo kompresiniai, lūžiai nebuvo neurokomplikuoti, kai atsiranda paralyžiai, dubens organų sutrikimai, buvo įtaisytas įtvaras, duotos rekomendacijos kaip gydyti.

Iš M. V. pateiktų medicininių dokumentų nustatyta, jog nuo 2002-08-12 nukentėjusioji lankosi pas gydytojus, 2002-08-12 skundžiasi, jog apie pusmetį blogai girdi dešine ausimi, nukreipta LOR konsultacijai, 2002-08-30 jaučiasi silpnai, svaigsta galva, 2003-02-30 konsultuota neurologo, 2003-05-27 vargina ūžesys dešinėje ausyje, blogėja klausa, 2004-03-15 svaigsta galva, pablogėjusi klausa dešine ausimi, nukreipta LOR konsultacijai, 2005-01-24 svaigsta galva, pablogėjusi klausa dešine ausimi, 2005-10-25 pablogėjusi klausa dešine ausimi galvos svaigimas, nukreipta LOR konsultacijai, 2005-10-21 konsultuota LOR gydytojo, nurodyta, jog du metus pablogėjusi klausa dešinės ausimi, skauda galvą, 2006-05-31, 2006-10-19 konsultuota LOR specialisto, nurodyta, jog svaigsta galva, pablogėjusi klausa, neprigirdi dešine ausimi, 2011-05-17 su klausos aparatu girdi, 2016-05-23 konsultuota ausų, nosies, gerklės gydytojo otorinolaringologo, nurodyta, jog pasilpusi klausa dešine ausimi, diagnozė – H90.3 (t. 2, b. l. 139-151). Šių duomenų visuma patvirtina, jog nukentėjusioji dar iki eismo įvykio turėjo problemų dėl galvos svaigimo bei dešinės ausies klausos, 2016 metai lankėsi pas specialistą otorinolaringologo. Duomenų, jog nukentėjusioji šiuo metu lankosi pas gydytojus ir specialistus, jai taikomas specialus gydymas dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nėra. Taip pat nėra duomenų, jog nukentėjusioji eismo įvykio metu būtų patyrusi galvos traumą. Nukentėjusioji nepateikė duomenų, jog dėl eismo įvykio metu patirtų kūno sužalojimų yra liekamųjų reiškinių, sukeliančių jai bendro darbingumo praradimą, jog ji negali pasirūpinti savimi. Teismui pateiktas 2016-05-23 išrašas patvirtina tik apie anksčiau jau turimas klausos problemas dėl dešinės ausies, nustatyta diagnozė leidžia daryti išvada, jog klausa pasilpusi abiejų ausų, tačiau ar tai tiesiogiai susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimas, duomenų teismui nėra pateikta. 2017-04-24 Gargždų „Kranto“ pagrindinės mokyklos pateikta charakteristika patvirtina, jog M. V. nuo 1985 m. neturėjo nedarbingumo lapelio, iš darbo išėjo savo noru nuo 2015-08-31 dėl amžiaus (pensijoje nuo 1998 m.).

Šių nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad dėl eismo įvykio patirtų sužalojimo, nukentėjusioji laikinai buvo nedarbinga, jai buvo skirtas gulimas režimas, pritaikytas nugaros ortopedinis įtvaras, vaikščiojo su juosmenį stabilizuojančiu korsetu. Nukentėjusioji nurodė, jog devynias savaites jai buvo skirtas gulimas režimas, tačiau svarbu pažymėti tai, jog nukentėjusiajai padaryti lūžiai nebuvo neurokomplikuoti, kai atsiranda paralyžiai, nebuvo atliktos operacijos, po 2016-04-07 reabilitacijos M. V. jau buvo aktyvesnė, daugiau vaikščiojo, o šiuo metu ji gali judėti savarankiškai. Duomenų, jog būtų sumažėjęs jos darbingumas nėra, ji nuo 2015-08-31 nebedirba, nuo 1998 metų yra pensijoje. Teisme nukentėjusioji patvirtino, jog fiziškai ji jaučiasi gerai, gali pati save apsitarnauti ir pasirūpinti savimi. Teismas neabejoja, jog nukentėjusioji po patirtų traumų bei sužalojimų jautė nerimą, išgyveno dėl savo sveikatos, ateities, taip pat patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, dėl patirtų traumų negalėjo normaliai vaikščioti, taigi natūralu, jog patyrė sunkumų, nepatogumų, diskomforto buityje ir tai neabejotinai sutrikdė įprastą jos gyvenimo ritmą, tačiau kaip jau minėta ji šiuo metu jau gyvena pilnavertį gyvenimą, duomenų, jog šiuo metu lankosi pas gydytojus, jai skirtas specialus gydymas, vartoja specialius vaistus dėl eismo įvykio likusių liekamųjų reiškinių, nėra, o kaip jau minėta dar iki eismo įvykio nukentėjusioji skundėsi galvos skausmais bei silpna klausa.

Šiame kontekste itin svarbu akcentuoti, kad svarbią reikšmę, nustatant neturtinės žalos dydį, įgyja, viena vertus, įvykio padariniai ir nukentėjusiojo interesai gauti teisingą kompensaciją už patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus, antra vertus – kaltinamojo kaltės forma ir laipsnis. Nagrinėjamu atveju, kaltinamosios kaltė pasireiškė neatsargia kaltės forma (BK 16 str. 1 d.), taigi ji sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiajai fizinių kančių, skausmo, dvasinių išgyvenimų. Kaltinamoji iš karto po eismo įvykio siekė pagelbėti nukentėjusiajai.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš tiesų teismų praktika neturtinės žalos priteisimo srityje yra pakankamai įvairi, tačiau kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios ir neturtinės žalos dydis turi būti kiekvienu atveju vertinamas individualiai. Teismas, atsižvelgdamas į padarytus M. V. sužalojimus (stuburo juosmeninės dalies bei dubens sumušimai su juosmeninių III ir V stuburo slankstelių kompresiniai lūžiai, abiejų gaktikaulių viršutinių ir apatinių šakų lūžiai), kurie nebuvo komplikuoti, operacijos nebuvo atliekamos, bei jų padarymo aplinkybes - sužalojimai patirti dėl netyčinių kaltininkės veiksmų, į kaltinamosios kaltę, kuri pasireiškė mažiau pavojinga kaltės forma – neatsargumu, į tai, kad nukentėjusioji patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus dėl sveikatos bei ateities, į gydymosi trukmę, dėl sužalojimų negalėjo vaikščioti, apsitarnauti save ir tai sutrikdė jos gyvenimo ritmą, į sužalojimų pasekmes, t. y. kad šiai dienai nėra sunkių liekamųjų reiškinių, nukentėjusioji gyvena pilnavertį gyvenimą, į tai, kad nėra duomenų apie nukentėjusiosios buvusius ar numatomus darbus ir pajamų netekimą dėl patirtos traumos, į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, daro išvadą, jog nukentėjusiosios prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė. Teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Atsižvelgdamas į visumą nustatytų aplinkybių, į teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, teismas mažina reikalaujamos atlyginti neturtinės žalos dydį ir kaltinamosios nusikalstama veika nukentėjusiajai padarytą neturtinę žalą įvertina 5000,00 Eur. Teismas mano, jog tokio dydžio suma nukentėjusiajai neturtinės žalos atlyginimui būtų teisinga, protinga ir pakankama (CK 6.250 str., 6.251 str. 2 d., 6.282 str. 3 d., BPK 109 str.).

Atsižvelgiant į tai, jog teismo nustatyta neturtinė žala neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytą sumą, todėl tik iš civilinio atsakovo draudimo įmonės ADB "Gjensidige" priteistina nukentėjusiajai 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

Turtinę žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Teisingos žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad teismas, spręsdamas ginčus dėl žalos atlyginimo, turi nustatyti tikrąjį žalos dydį. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo. Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė ieškinyje nurodė, jog gydymosi metu įvairiems gydomiesiems ir raminamiesiems vaistams bei medicininėms priemonėms įsigyti išleido 473,67 Eur; reabilitacinio gydymosi laikotarpiu nuo 2016-03-22 iki 2016-04-07 išleido 458,44 Eur ir specialaus mitybos režimo ir būtinųjų higienos priemonių įsigijimui ne vaistinėse išleido 38,17 Eur.

Teismas, įvertinęs ieškovės turėtas išlaidas dėl įsigytų medikamentų, sprendžia, jog 319,67 Eur nukentėjusios išlaidos yra pagrįstos pateiktais kvitais, nukentėjusioji patvirtino, jog pirko vaistus ir dėl to patyrė išlaidas, šios išlaidos buvo būtinos bei susijusios su patirtų sužalojimų gydymu, tačiau nukentėjusiosios prašomos priteisti išlaidos už vaistus nuo peršalimo (actifed, otrivin, tantum verde, olynth, acyclovir (herpes virusui gydyti), už vaistus, skirtus lėtinėms ligoms ir gretutinėms patologijoms, nesusijusioms su eismo įvykiu, gydyti, t. y. už vaistus nuo osteoporozės (Risendros) - lėtinė liga; už vaistus kraujospūdžiui gerinti bei širdies ir kraujagyslių ligoms gydyti (Nebilet, Lacipil, Mildronatum, Polfilin, Zofistar), už vaistus nuo alergijos (aceterin, zyrtec), už vitaminus ir maisto papildus (Lepicol, L. W.) nepriteistinos, kadangi jų vartojimas nėra tiesiogiai susijęs su eismo įvykio metu patirtų sužalojimų gydymu ir jie visiškai nesusiję su eismo įvykio padariniais, taip pat nepriteistina ir už vaistus Betaserc, kurie naudojami gydant vestibulinio aparato (vidinėje ausyje esančio kūno pusiausvyros organo, padedančio kontroliuoti kūno padėtį erdvėje) sutrikimo sukeltą svaigulį, nes kaip jau nustatyta dar iki eismo įvykio nukentėjusioji keletą metų skundėsi galvos svaigimu bei susilpnėjusia klausa, duomenų, jog nukentėjusioji buvo patyrusi galvos traumą nėra, todėl nukentėjusios prašomos priteisti išlaidos už šių medikamentų įsigijimą mažintinos 151,33 Eur sumai. Taip pat nepriteistinos 40,84 Eur išlaidos už maistą, gėrimus, popierinius rankšluosčius ir tualetinį popierių, kremus, plaukų kaukę, nes šios prekės skirtos kasdieniniai asmens higienai bei troškuliui malšinti, jos nėra skirtos sveikatai atstatyti, jas nukentėjusioji būtų patyrus ir gyvendama įprastą savo gyvenimą ir nesigydant, duomenų, jog nukentėjusiajai buvo skirtas specialus maitinimas, byloje nėra. Taip pat nukentėjusioji patyrė reabilitacinio gydymo išlaidas laikotarpiu nuo 2016-03-22 iki 2016-04-07, kurios sudaro 458,44 Eur, šios išlaidos yra pagrįstos kvitais, tiesiogiai susijusios su eismo įvykiu, todėl priteistinos. Atsižvelgiant į tai, jog teismo nustatyta turtinė žala – 778,11 Eur neviršija Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nustatytos sumos, todėl ji priteistina tik iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB "Gjensidige".

Dėl proceso išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, priteisimo

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismas nurodo, jog nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. V. interesams atstovavo advokatas Donatas Lengvinas, tą patvirtina pateikti dokumentai: orderis, priėmimo kvitas bei sąskaitos išrašas apie sumokėjimą 750,00 Eur už teisinės pagalbos suteikimą (t. 2, b. l. 136-137), šias išlaidas prašoma priteisti iš kaltinamosios. Advokato pateiktoje 2015-12-02 sąskaitose už teisines paslaugas nurodyta, jog atstovavimas nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu - 750,00 Eur (t. 2, b. l. 134-135).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nukentėjusiosios advokatas D. Lengvinas dalyvavo nukentėjusiosios apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, teikė prašymus ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu surašė civilinį ieškinį, susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga, susipažinimas truko 25 min., baigus ikiteisminį tyrimą susipažino su bylos medžiaga, susipažinimas truko 16 min., nukentėjusiosios pareikštas civilinis ieškinys tenkintas tik iš dalies (36 proc.), į tai, jog nukentėjusiosios atstovas dalyvavo bylą nagrinėjant nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios ir su bylos medžiaga ir esme buvo susipažinęs ikiteisminio tyrimo metu, atsižvelgęs į teismų praktikoje priteisiamus dydžius advokato paslaugoms apmokėti baudžiamosiose bylose, taip pat į kaltinamosios gaunamas pajamas, kurios sudaro apie 437,77 Eur, augina nepilnametę dukrą, į protingumo kriterijų, konstatuoja, jog yra pagrindas advokato išlaidų dydį sumažinti iki 550 Eur. Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, priteistinos iš kaltinamosios nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – optinės duomenų laikmenos prie 2016-01-27 specialisto išvados Nr. 11K-8(16) – 2 vnt. CD, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais iš vaizdo kamerų kelio atkarpoje ties Klaipėdos g. 2 ir 15 namais, Gargžduose- 1 vnt. CD, skaitmeninė laikmena su automobilio „Audi A6“ apžiūros nuotraukomis – 1 vnt. CD, kurie prisegti prie antrojo bylos tomo viršelio, liudytojų vaizdo apklausų įrašai iš vaikų apklauso kambario – 3 vnt. CD, kurie prisegti prie trečiojo bylos tomo viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilus telefonas Nokia 2720 fold, IMEI:356275047862261 su dėžute, paimtas teismo posėdžio metu iš nukentėjusiosios M. V. ir saugomas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintinas jo savininkei M. V., gim. 1942-07-10.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 308 straipsniu,

nusprendžia:

R. G. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirti 37 MGL (1393,42 Eur) dydžio baudą.

Išaiškinti kaltinamajai R. G., kad teismo paskirtą baudą ji privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, ją priverstinai išieškos antstolis.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – optinės duomenų laikmenos prie 2016-01-27 specialisto išvados Nr. 11K-8(16) – 2 vnt. CD, skaitmeninė laikmena su vaizdo įrašais iš vaizdo kamerų kelio atkarpoje ties Klaipėdos g. 2 ir 15 namais, Gargžduose- 1 vnt. CD, skaitmeninė laikmena su automobilio „Audi A6“ apžiūros nuotraukomis – 1 vnt. CD, kurie prisegti prie antrojo bylos tomo viršelio, liudytojų vaizdo apklausų įrašai iš vaikų apklauso kambario – 3 vnt. CD, kurie prisegti prie trečiojo bylos tomo viršelio, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilų telefoną Nokia 2720 fold su dėžute, paimtą teismo posėdžio metu iš nukentėjusiosios M. V. ir saugomą Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jo savininkei M. V., gim. 1942-07-10.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės M. V. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, 5000,00 Eur neturtinei žalai ir 778,11 Eur turtinei žalai atlyginti, kitą ieškinio dalį atmesti.

Iš kaltinamosios R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisti 550,00 Eur nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei M. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.