- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-05-17
- Bylos Nr.
- A11.-389-548/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-20-3-00019-2018-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Ričardas Juodis
- Pažeidėjas
- D. M.
- Advokatai
- Andrius Bambalas
sekretoriaujant Ingai Čurlauskaitei, Dalei Juškevičienei,Vilmai Janonienei, Editai Juršienei,
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam D. M., jo atstovui advokatui Andriui Bambalui.
institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą – Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento – atstovėms Vidai Gagienei, Dainorai Bačėnienei,
žodinio nagrinėjimo tvarka – viešame teismo posėdyje – išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kur D. M., gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnio 8 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiasis specialistas Darius Jurevičius 2018 m. sausio 22 d. D. M. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-KAU-ANR_P-23-2018 už tai, kad 2018 m. sausio 6 d. 13.30 val. Kaišiadorių r., prie Lomenių k., medžiotojų klubo „Palomenys“ medžioklės ploto vienete D. M. (medžiotojo bilieto Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas medžioklės vadovu, netinkamai panaudojo licenciją skirtą briedžio patelei ar jaunikliui sumedžioti, t. y. licenciją skirtą sumedžioti briedžio patelę arba jauniklį, panaudojo įverdamas į suaugusio briedžio patino (7 metų amžiaus) ausį, taip panaudodamas licenciją gyvūnui, kurio medžioklės terminas yra pasibaigęs (briedžio patinai medžiojami nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams)). Taip pat nustatyta tvarka nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) neinformavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus. Tokiais savo veiksmais D. M. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 23 ir 24.40 punktų reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 1 dalyje.
Be to, D. M., būdamas medžioklės vadovu, organizavo ir vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno – briedžio patino – gabenimą. Tokiais savo veiksmais D. M. pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.2.3 punkto reikalavimus, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 290 straipsnio 8 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. kaltę dėl padaryto administracinio nusižengimo pripažino iš dalies, nurodė, jog pripažįsta administracinį nusižengimą dalyje dėl netinkamo licencijos panaudojimo ir dokumento sutvarkymo, nepripažįsta dalyje dėl žvėries gabenimo. Paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. buvo organizuojama medžioklė, kurioje buvo paskirtas medžioklės vadovu. Jį vadovu paskyrė pirmininkas. Medžioklė prasidėjo laikotarpyje nuo 8.00 val. iki 9.00 val. Medžioklėje dalyvavo dešimt medžiotojų, kurių visų išvardinti negali, tikrai medžioklėje dalyvavo R. V., K. Medžiotojus instruktavo, kad medžioti galima plėšrūnus, lapes, taurųjį elnią ir briedžio jauniklį. Varovų buvo apie dešimt. Varovai buvo iš aplinkinių kaimų, nė vieno pavardės nežino, varovus kviečia medžiotojai. Varovams vadovauja jis ir vienas iš varovų. Varovams vadovauti gali ir kiti medžiotojai, nes jis ne visas vietoves žino gerai. Buvo daryti trys tylieji varymai, turėjo licencijas elnių patinams ir briedžių jaunikliams. Pirmame varyme buvo sumedžiotas elnias, jam įsegė licenciją. Elnią sumedžiojo D., pavardės pasakyti negali. Elnias buvo įrašytas į lapą ir pakrautas į automobilį. Antrame varyme žvėrys sumedžioti nebuvo. Trečiame varyme medžiotojus suskirstė į kas antrą bokštelį, bokšteliai stovi vienas nuo kito apie 50 metrų atstumu, pats nuvažiavo į medžiojamo ploto gale esantį bokštelį. Automobilį pasistatė taip, kad nebūtų trukdoma šūviams, todėl teko automobilį įvaryti į kažkada pravažiuotą keliuką. Medžiotojas J. G. nuo jo nutolęs buvo kažkur 400 metrų atstumu, žinojo, jog J. G. neturi medžiotojo selekcininko kvalifikacijos. Prasidėjus medžioklei per raciją varovui pranešė, kad pradėtų varymą. Varovai pradėti „šukuoti“ mišką. Prasidėjo šūviai, kiek jų buvo, tiksliai pasakyti negali. Pasibaigus varymui varovai išlindo prie jo bokštelio, taip pat ten, kur buvo šaudyta. Tuo metu manė, kad kažkas buvo sumedžiota, varovo, kurio vardo ir pavardės pasakyti negali, buvo informuotas, jog sumedžiotas jaunas briedis. Įsėdęs į automobilį negalėjo taip greitai išvažiuoti, todėl jauno briedžio licenciją padavė varovui, liepė ją įverti. Neturėjo pagrindo netikėti, kad briedis buvo ne jauniklis. Kol išsitraukė automobilį, briedis jau buvo įkeltas į būrelio automobilį. Briedis buvo parvežtas į lupyklą. Žino, jog savo kaip vadovo pareigų neatliko. Kas prie nušauto briedžio nusprendė žvėrį vežti į lupyklą, nežino. Žino, jog nušovus žvėrį, kuriam neturi licenzijos, arba kuris yra sužeistas, reikalinga tą pačią dieną pranešti Aplinkos apsaugos institucijai arba skambinti telefono Nr. 112. Maždaug po dešimties minučių jis atvyko į lupyklą. Atvykęs pamatė iš automobilio iškrautus ir ant žemės paguldytus žvėris. Žvėrys gulėjo lupykloje. Matė, kad briedis numetęs ragus. Pagalvojo, kad tai gali būti antrametis briedis. Medžiotojų klubo vadovas sakė, jog panašu, kad nušautas briedis yra ne jauniklis. Medžiotojai ir varovai buvo kieme. Praėjus kelioms minutėms atvyko pareigūnai. Kadangi tai buvo antra varyminė medžioklė, kuriai vadovavo, todėl negalėjo staigiai priimti sprendimų, be to iš karto atvyko pareigūnai. Jam reikėjo laiko, galbūt pasitarti su kitais medžiotojais. Nebuvo laiko, jog kažką staigiai padaryti ar kažkam pranešti. Žino, jog nustatyta, kad nušautam briedžiui buvo 7 metai. Lupant briedį nustatyta, kad briedis turėjo pūlinį, kitą dieną atvykę veterinarai rado, kad briedžiui anksčiau buvo lūžęs šonkaulis.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. atstovas advokatas Andrius Bambalas nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija protokolo dalies dėl taisyklių 23 ir 24.10 punkto pažeidimų, jog ne iki galo vykdė savo kaip medžioklės vadovo pareigas, ginčo dėl to nėra. Ginčijama protokolo dalis pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, kuria reguliuojama ne medžioklės vadovo atsakomybė, o medžiotojo, neturinčio teisės medžioti, atlikti pažeidimai. Protokole nurodyta, kad D. M. organizavo ir vykdė neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą, tačiau D. M. negabeno nušauto žvėries, ką patvirtina liudijimai. Be to, ANK nėra numatytas nušauto žvėries gabenimo organizavimas. Atsižvelgiant į tai, prašo protokolą dalyje dėl administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį palikti nenagrinėtą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė Vida Gagienė paaiškino, kad Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai, patikrinę 2018 m. sausio 6 d. organizuotą medžioklę, kurios vadovu pagal medžioklės lapą buvo priskirtas D. M., nustatė, kad D. M. neteisingai užpildė medžioklės lapą, t. y. organizuodamas medžioklę netinkamai panaudojo licenciją, nes licenciją, skirtą sumedžiotai briedžio patelei arba jaunikliui, įvėrė į suaugusio briedžio patino ausį, taip panaudodamas licenciją gyvūnui, kurio medžioklės terminas jau buvo pasibaigęs. Apie šiuos pažeidimus nepranešė Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentui. Taip pat, būdamas medžioklės vadovu, organizavo ir leido neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno – briedžio patino – gabenimą, t. y. briedis iš sumedžiojimo vietos buvo nugabentas į lupyklą. Šie veiksmai negalėjo buvo padaryti tol, kol apie sumedžiotą žvėrį nebuvo pranešta Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamentui bei nebuvo surašytas sužeisto ar kitokiu būdu numetusio ragus briedžio sumedžiojimo aktas. Byloje pateiktas medžioklės lapas, kuris patvirtina, kad medžioklės vadovas buvo D. M.; pareigūnų tarnybinis pranešimas, kuriame nurodytos protokole paminėtos aplinkybės; paties D. M. paaiškinimas, kuris patvirtina aplinkybes, kad briedis nebuvo tinkamai įformintas ir, kad apie tai nebuvo pranešta Aplinkos apsaugos departamento pareigūnams; 2018 m. sausio 22 d. D. M. paaiškinimas; Laukinių gyvūnų apžiūros aktas, kuriame nurodyta, jog apžiūros metu nustatyta, kad matosi briedžio alkūnės sąnario kapsulės likučiai ir sulūžęs dešinės pusės šonkaulis; byloje sumedžioto briedžio amžių patvirtina Miško ir ekologijos fakulteto pateikta pažyma, kur nurodyta, kad briedžio patino amžius yra 7 m.; patikrinimo aktas, kuriame konstatuoti padaryti pažeidimai; medžiotojų K. T. ir J. G. paaiškinimai, taip pat filmuota medžiaga, kurioje matomas pats briedis, jo sužalojimai. Kadangi medžioklės vadovas atsako už konkrečios medžioklės organizavimą ir vykdymą, jis turi pareigą tinkamai užpildyti medžioklės lapus, užsipildyti nustatytos formos aktą, jeigu jis yra būtinas medžioklei. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, laikoma, kad medžioklės vadovas D. M. pažeidė medžioklės taisykles ir yra trauktinas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 1 ir 8 dalis.
Teismo posėdžio metu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė Dainora Bačėnienė nurodė, jog departamentas palaiko surašytą protokolą, kuriuo D. M. kaltinamas padaręs pažeidimus pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 23, 58.2.3 ir 24.10 punktus, pagal kuriuos kyla atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnio 8 dalį. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija padarytų pažeidimų pagal 290 straipsnio 1 dalį, tačiau nesutinka su 58.2.3 punkto pažeidimais. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui inkriminuojamas ne gyvūno sumedžiojimas, ne gyvūno dorojimas, o sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas. D. M. buvo medžioklės vadovas, kas yra patvirtinta ir pats D. M. to neneigia. Jis vadovavo medžioklei, kai be medžioklės vadovo žinios pradėti gabenimų niekas neturi teisės. Minėtu atveju briedis buvo pakrautas į medžiotojams priklausantį automobilį ir M. paliepimu buvo nuvežtas į lupyklą, kas šiuo atveju yra gabenimas. To neneigia ir pats D. M.. D. M. žinojo, kad gabenimas vyksta jo paliepimu ir atitinka ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatytą pažeidimą. Tuo remiantis departamentas prašo D. M. pripažinti kaltu pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį ir 290 straipsnio 8 dalį.
Teismo posėdžio metu liudytojas Darius Jurevičius paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. vykdė reidą „Medžioklės kontrolė“ Kaišiadorių rajone. Reido metu apie 14.30 val. atvyko į medžiotojų klubo „Palomenys“ medžioklės ploto vieneto pirminę žvėrių apdorojimo aikštelę. Privažiavus prie jos į teritoriją patekti nepavyko, nes teritorija aptverta tvora, yra elektriniai vartai, kurių atidaryti negalėjo. Privažiavus aikštelę, juos (pareigūnus) pamatė vienas iš viduje esančių medžiotojų, kuris nuėjo už namelio. Palaukus dar kelias minutes, atėjo dar du ar trys medžiotojai, kurie patikrino, ar jie (pareigūnai) tikrai yra prie vartų. Jis (pareigūnas) panaudojo garsinį signalą, kad atkreiptų medžiotojų dėmesį, tačiau medžiotojai taip pat apsisuko ir nuėjo. Nuspręsta ieškoti būdo kaip patekti į teritoriją. Viršininkas apėjo iš kitos pusės ir tvoroje rado skylę, pro kurią pavyko patekti į aikštelę. Tuomet medžiotojai jam atidarė vartus ir jis įvažiavo į teritoriją. Medžioklės vadovas pateikė medžioklės lapą, kuriame buvo nurodyta, kad tą dieną jie medžiojo varant tyliuoju būdu. Medžioklės lape buvo atžymos apie sumedžiotus žvėris, jog sumedžiotas taurusis elnias ir briedis. Tuomet užėjo į lupyklą apžiūrėti gyvūnų. Tauriojo elnio patinas su ragais buvo pažymėtas patino licencija, ragus numetęs briedžio patinas buvo pažymėtas netinkama licencija – jo ausyje buvo pažymėta briedžio patelės/jauniklio licencija. Apžiūrėjus lupykloje esančius gyvūnus, medžioklės vadovo paklausė, kodėl nušautas ragus numetęs gyvūnas nėra tinkamai įformintas. Suprato, kad medžioklės vadovas nežinojo, jog šiuo atveju privaloma pildyti aktą, įsivėrė ne tą licenciją ir galvojo, jog viskas taip ir pasibaigs. Pareigūnams medžioklės vadovas paaiškino, kad sumedžiotas jaunas briedis, kurį buvo galima medžioti. Pats medžioklės vadovas D. M. teigė, kad įveriant licenciją, jis buvo užklimpęs, dėl ko pats negalėjo įverti licencijos, kas įvėrė licenciją, nenurodė. Medžioklės vadovas pakvietė gyvūną sumedžiojusį medžiotoją J. G.. Patikrinti kitų medžioklėje dalyvavusių medžiotojų dokumentai ir ginklai. Kadangi medžioklė buvo vykdoma varant tyliuoju būdu, nuspręsta pasižiūrėti, ar tikrai medžiotojai stovėjo bokšteliuose, kaip to reikalauja medžioklės taisyklės. Nuvykta į briedžio sumedžiojimo vietą, lauke matėsi tempimo žymės, nustatyta, kad toje vietoje buvo laikomasi medžioklės taisyklių. Grįžus į medžiotojų namelį viršininkas paėmė paaiškinimus iš dvejų medžiotojų – K. T. ir J. G., t. y. iš dvejų medžiotojų, kurie tą dieną šovė į briedį ir pataikė. Pats asmeniškai ėmė paaiškinimą ir D. M., kuris paaiškinimą rašė jo (pareigūno) automobilyje. Medžioklės vadovo paklausus, ar yra tinkamai užpildyti dokumentai, kurie turi būti pildomi sumedžiojus ragus numetusį gyvūną, medžioklės vadovas jokių dokumentų papildomai nepateikė, t. y. patikrinimo metu privalomas medžioklės taisyklių priedas nebuvo užpildytas, o minėtą priedą privaloma užpildyti nesitraukiant iš gyvūno sumedžiojimo vietos, taip pat privaloma padaryti papildomą atžymą medžioklės lape apie šį atvejį. Nei vienas iš šių veiksmų nebuvo atliktas. Taisyklės taip pat reikalauja apie sumedžiotą ragus numetusį gyvūną pranešti Aplinkos apsaugos pranešimų priėmimo centrui, tačiau tai padaryta taip pat nebuvo. Medžioklės vadovas pareigūnams neparodė, jog tokias formas turėtų su savimi, tačiau to padaryti ir nebuvo prašomas. Vėliau medžiotojams nurodyta pradėti lupti gyvūną, kad būtų įsitikinta iš kurių pusių į jį buvo pataikyta, taip pat ar nebuvo į žvėrį iššauta šratais, kaip tai daryti draudžia medžioklės taisyklės. Dorojimo metu medžiotojai rado po priekine mentimi esantį pūlinį, po ko medžiotojai, kurie buvo pataikę į gyvūną, paprašė papildyti paaiškinimus, jog jie neva šovė į sužeistą briedį. Surašytas patikrinimo aktas, paimtas medžioklės lapas, iš visų medžiotojų paimti medžiotojų bilietai ir du medžiokliniai ginklai. Už sumedžioto licencijuojamo gyvūno licencijavimą atsakingas yra gyvūną sumedžiojęs medžiotojas ir medžioklės vadovas. Sumedžiojus licencijuojamą ragus numetusį gyvūną ir tinkamai užpildžius visus dokumentus, licencijos nėra naudojamos. Už tinkamą akto užpildymą ir medžioklės lapo atžymėjimą yra atsakingas medžioklės vadovas. Paklaustas apie sumedžiotų gyvūnų gabenimą, medžioklės vadovas paaiškino, jog briedį į automobilį, priklausantį medžiotojų klubui, įkėlė varovai, o transporto priemonę vairavo medžiotojas, pravarde „Prokuroras“, kuris gyvūną ir pervežė į pirminę žvėrių apdorojimo aikštelę. Minima transporto priemonė yra palikta naudotis medžiotojams. Transporto priemonę vairavęs medžiotojas apklaustas nebuvo. Prieš briedžio lupimą medžiotojų versija dėl briedžio sumedžiojimo buvo ta, jog jis jiems pasirodė jaunas. Sumedžiojimo versija, jog nušautas briedis buvo sužeistas ir kankinosi, atsirado maždaug po pusantros valandos nuo pareigūnų atvykimo. Medžioklės vadovas apie tai, kad medžiotojai sumedžiojo galimai sužeistą žvėrį, pareigūnams nesakė. Nušauto briedžio galva buvo su kelmais, žemėta. Briedžio galvą pristačius į Aleksandro Stulginskio universitetą amžiaus nustatymui, galvą nuplovė, pamatė, kad ant kelmų yra šviežias kraujas, kas reiškia, kad gyvūnas ragus numetęs yra nesenai, t. y. ta pačią arba prieš tai buvusią dieną. Specialistams apžiūrint briedį, nedalyvavo, nes apie tai net nebuvo informuoti, jei būtų buvę – būtų dalyvavę. Apie briedžio apžiūrą sužinojo tik medžioklės vadovui D. M. atvykus dėl protokolo surašymo ir pateikus papildomus dokumentus. Be to, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai neturi kvalifikacijos įvertinti ar tą gyvūną pagal tokį sužalojimą galima buvo sumedžioti. Tokią išvadą surašyti gali tik kvalifikuotas specialistas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai gali vertinti tik gyvūno tinkamumą maistui. Medžioklės vadovui D. M. protokolas surašytas už tai, kad jis, būdamas medžioklės vadovu, atsako už visus veiksmus, vykstančius medžioklėje, t. y. nuo pat medžioklės pradžios organizavimo, vykdymo, licencijų tinkamo įvėrimo, savalaikio priedų pildymo, gyvūnų pribaigimo, taip pat ir gyvūnų gabenimo organizavimo, iki pat pabaigos, t. y. kai gyvūnai parvežami į pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę, kur viskas turi būti tinkamai įforminama. Atvykus pareigūnams, medžioklės vadovas įforminti nieko nebegalėjo, nes minėtu atveju visi dokumentai turėjo būti įforminti vietoje.
Teismo posėdžio metu liudytojas Tomas Barkauskas paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. akcijos „Medžiok saugiai“ metu buvo organizuotas medžioklės kontrolės reidas Kaišiadorių rajone. Dirbo tarnybiniu automobiliu kartu su inspektoriumi Dariumi Jurevičiumi. Apie 14.30 val. atvyko prie medžiotojų klubo „Palomenys“ gyvūnų apdorojimo aikštelės, į kurią patekti iškart negalėjo, nes teritorija buvo aptverta, buvo uždaryti vartai. Palaukęs apėjo teritoriją ir surado pro kur patekti į teritoriją. Patekęs į teritoriją pamatė medžiotojus, kurie buriavosi teritorijoje prie savo automobilių, prisistatė kas toks yra. Paklausė kas yra medžioklės vadovas. Prie jo priėjo medžioklės vadovas, kurio jis (pareigūnas) paklausė, kodėl jų niekas neįsileidžia. Medžioklės vadovas pasakė, kad pareigūnų niekas nematė, nors jis (pareigūnas) matė, kad jiems atvykus, juos pastebėjo keli medžiotojai. Paprašė atidaryti vartus ir įleisti kitą inspektorių, jog būtų galima atlikti patikrinimą. Atvykus antrajam inspektoriui Dariui Jurevičiui, apklausė medžioklės vadovą apie vykdytą medžioklę, kas buvo sumedžiota. Gautas atsakymas, kad sumedžioti tauriojo elnio patinas ir briedžio jauniklis. Paprašė parodyti sumedžiotus gyvūnus, tuomet juos (pareigūnus) įsileido į lupyklos patalpas. Lupykloje gulėjo elnio patinas su ragais ir briedžio patinas be ragų. Inspektorius Jurevičius nufilmavo briedžio ausyje įvertą licenciją. Briedis atrodė normalus ir suaugęs. Paklausė, kodėl yra sumedžiotas briedžio patinas be ragų. Jiems (pareigūnams) buvo pateiktas medžioklės lapas, kuriame buvo įrašyta, kad medžioklė vyko varant tyliuoju būdu, abu sumedžioti žvėrys buvo įrašyti medžioklės lape ties medžiotojų pavardėmis. Buvo aišku, kad tauriojo elnio patinas sumedžiotas leistinai. Kadangi briedis buvo numetęs ragus, kilo klausimų dėl jo sumedžiojimo. Apžiūrėjo, jog briedžiui įverta licencija, kuri skirta briedžio jaunikliui arba patelei. Medžioklės vadovas iš pradžių paaiškino, kad sumedžiotas buvo briedžio jauniklis. Kad įsitikinti, jog medžioklė varant tyliuoju būdu vyko pagal reikalavimus, paprašė medžiotojų nurodyti vietas, kuriose buvo sumedžioti gyvūnai. Į medžioklės vietą vyko nepradėjus dar pildyti protokolo, nes buvo žiemos metas ir popietė, vėliau apžiūrėti medžioklės vietą būtų buvę neįmanoma. Medžiotojų būrelio vadovas savo automobiliu juos (pareigūnus) palydėjo į medžioklės ploto vienetus, kuriuose buvo sumedžioti žvėrys. Nuvažiavus įsitikino, jog žvėrys buvo sumedžioti tose vietose, kur buvo įrengti medžiotojų bokšteliai. Matėsi žvėrių sumedžiojimo ir išvilkimo vietos, automobilių apsisukimo, kur buvo pakrauti žvėrys, vietos. Tuomet grįžo atgal į medžiotojų lupyklą, kur apžiūrėjo, kad briedis buvo sumedžiotas ne vienu šūviu, o keliais. Paklausė, kas iš medžiotojų dar šaudė į briedį. Buvo paaiškinta, kad briedį sumedžiotojo medžiotojai T. ir G. Kad išsiaiškinti kiek kartų ir kokiais ginklais buvo šauta į briedį, nusprendė nulupti briedžio odą. Tuo pačiu paėmė paaiškinimus iš medžiotojų. Jis (pareigūnas) ėmė paaiškinimą iš medžiotojų G. ir T., o inspektorius Darius Jurevičius – iš medžioklės vadovo. Imant paaiškinimus buvo lupamas briedis, medžiotojai jam atnešė parodyti dvi kulkas. Iš užrašo ant vienos kulkos nusprendė, kad kulka buvo iššauta iš medžiotojo T. ginklo, ant kitos kulkos užrašų nebuvo, todėl nusprendė, kad kita kulka buvo iššauta iš medžiotojo G. ginklo. Paėmęs paaiškinimus medžiotojams leido eiti, o pats nuėjo į lupyklą. Briedį lupę medžiotojai jam parodė po priekine briedžio mentimi rastą pūlinį. Tuomet medžiotojai T. ir G. nuėjo prie inspektoriaus Dariaus Jurevičiaus automobilio, jog galėtų papildyti savo paaiškinimus. Paaiškinimus papildė tuo, jog jie briedį sumedžiojo kaip sužeistą žvėrį, nors prieš tai abu pasakojo, kad šovė kaip į jauniklį. Paaiškinimas, kad šovė į briedžio jauniklį, buvo pats pirmas, vos tik atvykus (pareigūnams), versija, kad šovė į sužeistą žvėrį, atsirado tik nulupus briedį ir pamačius pūlinį. Paėmus paaiškinimus inspektorius Jurevičius surašinėjo patikrinimo aktą, ginklų poėmio protokolus. Baigus patikrinimą paėmė briedžio galvą tiksliam briedžio amžiaus nustatymui. Kai vyko patikrinimas, paėmę medžioklės lapą pamatė, kad medžioklės lape nėra įrašo, kad sumedžiotas ragus numetęs briedžio patinas, klausė medžioklės vadovo, kodėl nėra užpildytas nustatytos formos aktas. Iš medžioklės vadovo reakcijos suprato, jog šis net nežino, kad turi būti pildomas toks aktas. Jei medžioklės metu nušautas žvėris, kurio sumedžioti medžiotojai neturėjo teisės, tokiam sumedžiotam žvėriui licencija nėra veriama. Minėtas nustatytos formos aktas turi būti surašomas žvėries sumedžiojimo vietoje ir apie tai turi būti pažymima antroje medžioklės lapo pusėje. Tokio sumedžioto žvėries judinti negalima. Medžioklės vadovo klausė, kuriuo automobiliu buvo pargabentas briedis, atsakyta, kad „UAZ“ markės automobiliu, kuris stovėjo prie lupyklos. Kas vairavo automobilį, nežino. Be medžioklės vadovo negalima gabenti gyvūno vien dėl to, jog medžioklės vadovas atsako už medžioklės lapo pirmos pusės pildymą. Be to, įvėręs licenciją, medžioklės vadovas į medžioklės lapą turi įrašyti įvertos licencijos numerį. Tik atlikus šiuos veiksmus medžioklės vadovas gali leisti sumedžiotą žvėrį gabenti. Neįvėrus licencijos negalima net gyvūno kelti į automobilį. Klausimo dėl automobilio, kuriuo buvo gabentas nušautas žvėris, nesprendė, nes automobilis priklauso medžiotojų būreliui. Jei sumedžiojamas licencijuojamas gyvūnas, prieš gabenant gyvūną sumedžiojimo vietoje jam turi būti įverta licencija ir į medžioklės lapą turi būti įrašytas jos numeris. Jog sumedžiotas briedis, kuris yra numetęs ragus, aktas turi būti pildomas taip pat sumedžiojimo vietoje, prieš jį gabenant. Valstybinei aplinkos apsaugos tarnybai apie tai, kad sumedžiotas neleistinas gyvūnas, užpildžius visus privalomus dokumentus, privaloma pranešti telefonu prieš išvažiuojant iš medžioklės plotų arba prieš pradedant gyvūno dorojimą. Vykstant pačiai medžioklei, apie sumedžiotą neleistiną gyvūną medžiotojas privalo pranešti medžioklės vadovui.
Teismo posėdžio metu liudytojas J. G. paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. apie 8.00 val. atvyko į lupyklą. Užsiregistravo į lapą, surinko pinigus sumokėti varovams, prieš išsirikiavimą laukuose instruktažą vedė D. ir būrelio pirmininkas K. Per instruktažą buvo aiškinama apie saugumą, paskui kur bus važiuojama, ką tą dieną galima medžioti. Medžioti buvo leidžiama briedžio jauniklį, lapes, mangutus. Apie 9.00 val. išvyko į medžioklės vietą, kurioje buvo vykdomas pirmas varymas. Į bokštelius medžiotojus išstatė M. Gretimame bokštelyje buvo T, kas buvo bokštelyje iš dešinės, nežino. Tarp jo ir medžiotojo T. buvo apie 90 metrų atstumas. Miškelio, kuriame buvo, ilgis buvo apie 300 metrų. Pirmiausia pamatė dvi stirnas, kurios perbėgo per kelią. Paskui priekyje bokštelio pamatė dvi lapes, po jų išėjo briedis, jam briedis buvo iš dešinės. Briedis ėjo link kelio, paėjęs sustojo, pasuko į dešinę nuo jo (liudytojo) ir nuėjo link kelio. Briedis buvo tarp jo (liudytojo) ir T., šalia esančio bokštelio, arčiau T. Briedis atrodė ligotas, neaktyvus, nebėgo, šlubčiojo. Pats (liudytojas) varovų negirdėjo. Nutarė, kad briedis yra sužeistas arba ligotas. Briedžiui pasisukus link žilvyčių, nutarė šauti. Nuo briedžio nutolęs buvo apie maždaug 40 metrų. Šovė vieną kartą. Galvojo, kad briedžiui nekliuvo, nes briedis net nesureagavo. Kol pasikeitė šovinį girdėjo, kad kažkas šovė, tačiau nesuprato kas ir į ką. Briedis apsisuko eiti atgal link miško, tada šovė antrą kartą. Briedis išlindo link T., tada šovė T. Briedis paėjęs apie 20 metrų nukrito. Pakėlė galvą vieną kartą, antrą kartą ir nurimo. Tada laukė, atėjo varovai ir iš šonų buvę medžiotojai. Išlipo iš bokštelio. Kaip tik atvažiavo automobilis „UAZ“. Kai atėjo prie briedžio, licencija jau buvo įverta, kas ją įvėrė, nematė, ar prie briedžio buvo medžioklės vadovas, pasakyti negali. Varovai briedį nuvilko link automobilio. Briedį į automobilį įkėlė varovai, jų buvo gal šeši. Įkėlus žvėrį uždarė duris, įlipo į automobilį šalia vairuotojo. Kartu važiavo ir varovai. Kadangi automobilis važiuoja lėtai, į lupyklą atvažiavo vėliausiai. Atvykus į lupyklą medžioklės vadovas buvo jau atvažiavęs, tačiau ar atvažiavo pirmiau jų ar iš paskos, pasakyti negali. Briedį ir elnią iš automobilio ištraukė varovai. Vyko kalba dėl lapo užpildymo, nes buvo pastebėta, kad nušautas briedis nėra jauniklis. Kad briedis ne jauniklis, pastebėjo ir pats prieš šaudamas. Paaiškinimą papildė, nes briedį lupant pamatė pūlinį.
Teismo posėdžio metu liudytojas K. T. paaiškino, kad 2018 m. sausio 6 d. vyko varyminė medžioklė tyliuoju būdu. Instruktavo D. M., kuris sakė, jog galima medžioti briedžio jauniklius, lapes, tauriuosius elnius. Medžiotojai buvo bokšteliuose. Trečio varymo metu išgirdo traškėjimą. Link jo (liudytojo) ir G. atėjo briedis. Briedis pasirodė mažas ir ligotas, vangus, ėjo krypuodamas. Briedį matė visą, išskyrus jo kojas, nes briedis buvo krūmuose. J. G. į briedį paleido du šūvius. Šūviai buvo su maždaug pusės minutės tarpu. Žvėris sukosi link miško ir pamiške ėjo linko jo (liudytojo). Pamatė, kad žvėris sužeistas, sunkiai ėjo, šlubčiojo, todėl taip pat paleido du šūvius. Žvėris krestelėjo, įlindo atgal į mišką, paskui iš po krūmelių išėjo per kelią ir nukrito arime, už maždaug 30-35 metrų nuo jo bokštelio. Briedžiui nukritus varymas vyko dar apie 10 minučių. Medžioklė baigėsi kai iš bokštelių pradėjo lipti medžiotojai. Varovai jau buvo išėję. Prie nušauto briedžio buvo 5-6 varovai, keli medžiotojai. Paskui privažiavo automobilis „GAZ“ ar „UAZ“. Briedis buvo be ragų, pasirodė antrametis, briedžio kelmų nematė, nes briedis buvo purvinas. Briedį vilko gal 3 varovai. Briedį į automobilį kėlė 3-4 varovai. Pakrovimo vietoje medžioklės vadovo nebuvo, nes vadovas buvo užklimpęs. Licenciją briedžiui įvėrė varovai, kas varovams perdavė licenciją, nežino. Briedžio vežimą organizavo medžiotojas, kuris vairavo automobilį. Briedį nuvežus į lupyklą ir jį iškrovus, gamtos apsaugos inspektoriai atvyko labai gretai, gal po 5-8 minučių. Vartai buvo uždaryti, kas juos atidarė, nežino. Už tvoros pareigūnų automobilio nematė. Medžioklės vadovas į lupyklą atvyko prieš atvykstant gamtos apsaugai, pats (medžioklės vadovas) žvėrių apžiūrėti nespėjo. Nurodymą briedį nutempti ir nuplauti davė kažkas iš medžiotojų. Grįžęs medžioklės vadovas sprendė klausimus kas šovė į briedį, kas pataikė, kas nepataikė, kokie briedžio sužeidimai nuo paleistų šūvių. Jis (liudytojas) selekcininko kvalifikaciją turi.
Teismo posėdžio metu liudytoja Daiva Lozovskienė paaiškino, kad sausio 8 d. pagal medžiotojų klubo „Palomenys“ pranešimą vyko į pirminio apdorojimo aikštelę-lupyklą apžiūrėti briedžio skerdenos. Pranešime buvo pranešta, kad nušautas briedis. Pagal viršininko išrašytą pavedimą vyko įvertinti sužalojimų sunkumą – atlikti gyvūnų sveikatos kontrolę, t. y. apžiūrėti nušautą gyvūną dėl jo sveikatos būklės. Gyvūno sveikatos būklė tiriama dėl tinkamumo vartojimui. Dėl gyvūno gyvybingumo negalėjo įsitikinti, nes gyvūno nematė gyvo. Apžiūrėti galėjo tik briedžio skerdeną, nes gyvulys jau buvo apdorotas – jam buvo nuluptas kailis, išimti viduriai. Dešinės priekinės kojos medialinėje pusėje matėsi apie 10 cm ilgio ir 2-3 cm pločio geltonos pūlinio kapsulės liekanos ir lūžęs dešimtas šonkaulis. Būrelio atstovas aiškino, kad buvo nušautas gyvūnas, kuris šlubavo, kad buvo pūlinys ir gyvūnui buvo sunku judėti. Mano, kad dėl pūlinio briedžio gyvybei pavojaus galėjo ir nebūti. Pagal požymius, kuriuos matė, pūlinys turėjo būti įkapsuliuotas, kas reiškia, kad pūlinys buvo kapsulėje, galėjo plyšti arba ne, galėjo išsivalyti arba ne, tačiau mechaniškai jis turėjo spausti audinius aplink ir kelti skausmą. Kaip utilizuota briedžio dalis su pūliniu, nematė. Skerdenos dalys atrodė normaliai, be pakitimų ir pažeidimų, nukraujavimas buvo normalus, todėl skerdeną be apribojimų leista naudoti žmonių maistui. Surašyta išvada reiškia, kad briedžio mėsą galima naudoti žmonių maistui, ar sužeidimas kenkė gyvūno gyvybingumui, išvada remtis negalima, nes tarnybos darbuotojai nėra ekspertai šiuo klausimu. Kad mėsa tinkama naudoti, nusprendžia iš mėsos išvaizdos, jokių mėginių neėmė.
Teismo posėdžio metu liudytoja Dalia Našlėnienė paaiškino, kad sausio 8 d. Kaišiadorių maisto ir veterinarijos tarnyba gavo medžiotojų pranešimą, kuriame pranešta, kad sumedžiotas galimai sužeistas briedis, pranešimu prašyta nustatyti to sužeidimo lygį. Gavę viršininko pavedimą nuvyko į medžiotojų aikštelę, kur yra apdorojami sumedžioti gyvuliai. Rado išdorotą ir pakabintą briedžio skerdeną. Briedžio dešinės kojos, tarp alkūnės ir peties sąnario, vidinėje pusėje rado pūlinio kapsulės likučius, ką ir parašė savo išvadose, jog pažeistą vietą utilizuoti, o likusi mėsa tinkama naudoti žmonių maistui. Kapsulės likučių ilgis buvo iki 15 cm, pločio pasakyti negali, kaip sprindžio dydžio. Taip pat matė, kad pažeistas dešiniosios pusės dešimtas šonkaulis. Kada briedžiui lūžo šonkaulis, pasakyti negali. Pūlinys galėjo būti ir užgijęs ir ne, tarnyba to nevertina. Mano, kad užgijęs pūlinys gyvūnui keltų kažkokį diskomfortą, tačiau dėl užgijusio pūlinio gyvūnas galėtų gyventi. Pavedime pažymėta gyvūnų sveikatos kontrolė apima gyvūnų sveikatingumą. Minėtu atveju žiūrėjo ar gyvulio skerdena yra tinkama žmonių maistui. Parašyta išvada nustato mėsos tinkamumą maistui.
Motyvuojamoji dalis
Pagal ANK 569 straipsnį įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių ir (ar) kitų medžioklę reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 3, 4, 5, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimas arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimas ar dorojimas užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų.
Pagal Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 24 punktą medžioklės vadovas privalo turėti jam išduotą galiojantį medžioklės lapą, reikiamas licencijas medžiojamiesiems gyvūnams sumedžioti ir Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka užpildyti medžioklės lapą ir pažymėti sumedžiotus licencijuojamus gyvūnus (24.1 punktas); organizuoti medžioklę Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka (24.2 punktas); nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) informuoti atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentą apie medžioklės metu padarytus Medžioklės taisyklių pažeidimus (24.10 punktas).
Pagal Medžioklės taisyklių 15.2.1 punktą briedžio patinus galima medžioti nuo rugsėjo 1 d. iki gruodžio 15 d. (tik medžiotojams selekcininkams).
Pagal Medžioklės taisyklių 28 punktą medžiojamieji gyvūnai, kurių naudojimas reguliuojamas licencijuojant jų medžioklę, yra: briedis, taurusis elnias, danielius, stirna. Kai medžioklėje varant, teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiojamas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus sumedžiojamas ne to amžiaus (amžius negali skirtis daugiau kaip 2 metais) gyvūnas arba sumedžiojamas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, medžioklės lape nedelsiant (pasibaigus varymui) įrašomas atitinkamas įrašas apie šį atvejį ir surašomas nustatytos formos aktas (2 priedas), kuris ne vėliau kaip artimiausią darbo dieną pateikiamas atitinkamo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento rajono (savivaldybės) agentūrai. Medžioklės plotų naudotojai apie tai, kad medžioklėje varant vieno varymo metu sumedžiota daugiau licencijuojamų medžiojamųjų gyvūnų, nei turima licencijų šiems gyvūnams sumedžioti, arba medžioklėje varant teisėtai medžiojant stirnų ir/ar briedžių pateles ir jauniklius sumedžiotas ragus numetęs stirnos ar briedžio patinas, arba medžioklėje varant, teisėtai medžiojant antramečius tauriųjų elnių ir/ar briedžių patinus sumedžiotas ne to amžiaus gyvūnas, arba sumedžiotas sužeistas medžiojamasis gyvūnas, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, prieš pradedant sumedžioto gyvūno dorojimą arba prieš išvykstant iš medžioklės plotų vieneto, kuriame buvo medžiojama, telefonu informuoja Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Informacijos priėmimo ir valdymo centrą.
Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M., jo atstovo advokato Andriaus Bambalo, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovių Vidos Gagienės ir Dainoros Bačėnienės, liudytojų Dariaus Jurevičiaus, Tomo Barkausko, J. G., K. T., Daivos Lozovskienės ir Dalios Našlėnienės paaiškinimus, bei administracinio nusižengimo byloje esančius ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus rašytinius įrodymus: Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto Dariaus Jurevičiaus 2018 m. sausio 22 d. D. M. surašytą administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-KAU-ANR_P-23-2018 (b. l. 3); medžiotojų klubo „Palomenys“ 2018 m. sausio 6 d. medžioklės lapą Nr. 58, kuriame pažymėta, kad 2018 m. sausio 6 d. medžiotojas J. G. sumedžiojo briedį (b. l. 4); Kauno regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos vyriausiojo specialisto Dariaus Jurevičiaus ir inspekcijos viršininko Tomo Barkausko 2018 m. sausio 9 d. tarnybinį pranešimą dėl medžiotojų klubo „Palomenys“ sumedžioto briedžio patino, kuriame nurodyta, kad 2018 m. sausio 6 d. atvykus į medžiotojų klubo „Palomenys“ medžioklės ploto vienete įrengtą pirminio žvėrių apdorojimo aikštelę nustatyta, kad sumedžioti du medžiojamieji gyvūnai – tauriojo elnio patinas ir ragus numetęs briedžio patinas. Suaugusį briedžio patiną sumedžiojo J. G. ir K. T.. Briedžio patinas sumedžiotas pasibaigus jo medžioklės terminui. Medžiotojai į sumedžioto gyvūno ausį įvėrė ne tam gyvūnui skirtą licenciją, t. y. briedžio ausis buvo pažymėta briedžio jauniklio/patelės licencija, kurios Nr. 000220 (b. l. 5); administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. 2018 m. sausio 6 d. ir 2018 m. sausio 22 d. paaiškinimus, kuriuose nurodyta, kad 2018 m. sausio 6 d. paskutinio varymo metu buvo sumedžiotas briedžio patinas. Po varymo medžiotojai vieni per kitus pranešė, kad sumedžiotas į jauną briedį panašus žvėris. Kadangi dėl užklimpusio automobilio negalėjo greitai privažiuoti, perdavė jauniklio licenciją, jog įvertų briedžiui ir pasikrovę parsivežtų į lupyklą. Išsitraukus automobilį nuvažiavo į lupyklą, spėjo į lapą įrašyti, kad yra sumedžiotas briedis ir elnias, po ko iškart atvyko Aplinkos apsaugos pareigūnai (b. l. 6-7); Aleksandro Stulginskio universiteto Miškų ir ekologijos fakulteto 2018 m. sausio 10 d. raštą dėl sumedžioto briedžio amžiaus nustatymo ir Aleksandro Stulginskio universiteto Medžioklėtyros laboratorijos išvadą dėl briedžio amžiaus nustatymo, kuriais nustatyta, kad vertinant briedžio dantų nudilimą nustatyta, kad briedis yra apie 7 metų amžiaus (b. l. 10-13); Kauno regiono aplinkos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2018 m. sausio 6 d. patikrinimo aktą (b. l. 15); medžiotojų K. T. ir J. G. 2018 m. sausio 6 d. paaiškinimus bei 2018 m. sausio 22 d. J. G. paaiškinimus, kuriuose medžiotojai K. T. ir J. G. nurodė, jog būtent jie šovė į briedį (b. l. 16-19); Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro budėtojo pamainos pranešimų registrą ir ataskaitą, kuriais nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Pranešimų priėmimo centro budėtojo pamainos pranešimų registre laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 6 d. 8.00 val. iki 2018 m. sausio 7 d. 8.00 val. duomenų apie Kaišiadorių r. sav. sumedžiotą briedį negauta (b. l. 20-22); administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nustatyta, kad D. M. medžiotojo bilietas išduotas (duomenys neskelbtini)(b. l. 23); byloje pateiktą 2017-2018 m. briedžio patelės/jauniklio licenciją Nr. 000220 (b. l. 27); administracinėn atsakomybėn traukiamo D. M. 2018 m. balandžio 10 d. rašytinius paaiškinimus, kuriuose D. M. nurodė, jog pripažįsta, kad briedžiui buvo įsegta netinkama licencija (b. l. 73-74); vaizdo medžiagą, kuria nustatyta, kad sumedžiotam briedžiui į ausį buvo įverta briedžio patelės/jauniklio licencija Nr. 000220, taip pat tai, jog pareigūnui paklausus, ar medžioklės vadovas žino, ką reikia daryti sumedžiojus ragus numetusį gyvūną ir ar tai padarė, medžioklės vadovas – administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. – atsakė, kad žino, kitas medžiotojas atsakė, kad dar nespėjo to padaryti (b. l. 26), teismas daro išvadą, kad 2018 m. sausio 6 d. 13.30 val. Kaišiadorių r., Lomenių k., medžiotojų klubo „Palomenys“ medžioklės ploto vienete administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M., būdamas medžioklės vadovu, netinkamai panaudojo licenciją, skirtą briedžio patelei ar jaunikliui sumedžioti, t. y. licencija, skirta sumedžioti briedžio patelę arba jauniklį, įverta į suaugusio 7 metų briedžio patino ausį, tokiu būdu licencija panaudota gyvūnui, kurio medžioklės terminas yra pasibaigęs. Be to, administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M., būdamas medžioklės vadovu, apie tai, kad nušautas licencijuojamas gyvūnas, kurio medžiojimo terminas yra pasibaigęs, Medžioklės taisyklių nustatyta tvarka nedelsiant (nesišalinant iš įvykio vietos) neinformavo Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento. Šiais savo veiksmais administracinėn atsakomybėn traukiamas D. M. pažeidė Medžioklės taisyklių 23 punkto ir 24.10 punkto reikalavimus, kas atitinka ANK 290 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą.
Skiriant administracinę nuobaudą administracinėn atsakomybėn traukiamam D. M., teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, taip pat į tai, kad nenustatyta D. M. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (ANK 35 ir 36 straipsniai), jog D. M. neteistas, baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, tačiau nuobauda negaliojanti, dirba, bei, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas daro išvadą, kad ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus ANK 290 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą nuobaudą – baudą, savo dydžiu artimą vidurkiui.
Atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį kyla už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Už šį pažeidimą atsako asmuo, kuris neteisėtai sumedžioja licencijuojamą gyvūną, ji gabena ar doroja. Bylos duomenimis nustatyta, kad nagrinėjamu atveju licencijuojamą gyvūną – briedžio patiną – nušovė medžiotojai J. G. ir K. T.. Įvertinus tai, atsakomybė pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį D. M. nekyla, todėl administracinio nusižengimo teisena dėl šio nusižengimo padarymo nutrauktina.
Išnagrinėjus bylą ir nutarus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pagal ANK 290 straipsnio 1 dalį paskirti baudą, o pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, D. M. medžiotojo bilietas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, nutarimui įsiteisėjus grąžintinas D. M.. Byloje esantis CD diskas, kuriame įrašyta vaizdo medžiaga (b. l. 26), ir 2017-2018 m. briedžio patelės/jauniklio licencija, Nr. 000220 (b. l. 27), nutarimui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635–637 ir 646 straipsniais, teismas
nutaria:
pripažinti D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) padarius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir paskirti jam nuobaudą – 60,00 Eur (šešiasdešimties eurų 00 ct) baudą.
Administracinio nusižengimo teiseną, kurioje D. M. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 290 straipsnio 8 dalį, nutraukti.
D. M. medžiotojo bilietą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente, nutarimui įsiteisėjus grąžinti D. M..
Byloje esančius CD diską, kuriame įrašyta vaizdo medžiaga, ir 2017-2018 m. briedžio patelės/jauniklio licenciją, Nr. 000220, nutarimui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.