Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2018-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. 1-92-523/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-05-09
Bylos Nr.
1-92-523/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-52961-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Bacevičius
Kaltinamasis
R. Ž.
Nukentėjusysis
M. P.
Baudžiamoji byla Nr. 1-92-523/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-52961-2017-6
Procesinio dokumento kategorijos:(S)1.2.4.6.2.1.; 2.3.6.4.6.1MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. gegužės 9 d.Jurbarkas
Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų teisėjas Arūnas Bacevičius,sekretoriaujant Irenai Kostkuvienei,dalyvaujant prokurorams Valentinui Jakščiui, Dangirai Vidutienei,kaltinamajam R. Ž.,nukentėjusiajai M. P., jos gynėjui Aleksandrui Uščiauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini) asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, ūkininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini) neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Ž. 2017 m. spalio 11 d., apie 12.00 val., namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto dėl asmeninių priežasčių metu tyčia medine mente sudavė mažiausiai du kartus į galvą savo buvusios sutuoktinės mamai M. P., tuo padarydamas nukentėjusiajai nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. Ž. prisipažino dėl savo veiksmų.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji M. P. nurodė, kad yra nuolat mušama. R. Ž., jos dukra ir darbininkais gėrė alų. Kai pabaigė gerti, R. Ž. atėjo pas ją. Mušė ją su mentele. Sudavė į galvą, buvo guzai. Greitoji pagalba ją iš Jurbarko nuvežė į Tauragę. Ji nualpo Eržvilke. Kaimynė nuvežė ją ir paliko Eržvilke, ji paskambino dukrai ir pasakė apie sumušimą. Dukra jai atsakė, kad pati prisiprašė. Po to ji nualpo. Kažkas nuvežė ją į priėmimo skyrių. R. B. ją yra mušęs vieną kartą. Gyveno pas seserį, dabar gyvena pas pusseserę. Sodyba yra jos. Atidavė gyvulius vaikams. Padėdavo jiems, civilinio ieškinio nereiškia. Anksčiau nesikreipdavo į policiją. Dukra jos nemuša, tačiau negina. Namas yra dviejų galų. Dukra išsiskyrė su R. Ž., nes jis ją mušdavo.

Teisiamajame posėdyje liudytoja M. J. nurodė, kad nieko apie įvykį nežino. Nėra girdėjusi, kad jie vienas kitą įžeidinėtų. Iš kitų žmonių yra girdėjusi apie jų nesutarimus. Tą dieną M. P. paskambino jai ir paklausė, ar marti važiuos pasiimti vaiką, nes nori į Eržvilką. Ji paskambino marčiai ir pasakė apie tai. Marti pasakė, kad M. P. lauktų ant kelio. M. P. tuo metu jai nesakė, kad buvo sumušta, tik trumpai paminėjo, kad susipyko su žentu. Tą dieną M. P. nematė tik kalbėjo telefonu. Nėra mačiusi sumuštos M. P..

Teisiamajame posėdyje liudytoja D. J. nurodė, kad kiekvieną dieną važiuoja į Eržvilką pasiimti sūnaus. Tą dieną paskambino uošvienė ir paprašė, kad nuvežtų kaimynę į Eržvilką. Minėjo, kad važiavo pas draugę į Eržvilką, parodė guzą galvoje, prašė jį paliesti. Sakė, kad tai dėl smurto. Nepasirodė panaši į ligonę. Pasakė žodžius „jei norėčiau, juos sudirbčiau“. Nesigilino, dėl ko M. P. taip pasakė. Apie kaimynus ir R. Ž. negali pasakyti nieko bloga. Apie jų girtuokliavimą nežino, nėra mačiusi. Važiuodama tą dieną, sutiko važiuojant R. Ž.. Nekreipia dėmesio į nuolatines M. P. kalbas, nepasitenkinimą žentu. Visiems kaime M. P. guodžiasi, kad ją daužo, kur papuola.

Teisiamajame posėdyje liudytoja O. Ž. nurodė, kad yra nukentėjusiosios dukra, kaltinamojo buvusi žmona, su kuriuo kartu veda bendrą ūkį. Paaiškino, kad paties konflikto nematė. Mama nuolat sėdi virtuvėje ir visus keikia. Jie ir mama gyvena atskirose namo pusėse. Mama visiems pasakoja, kad jie ją skriaudžia, neduoda valgyti. Jie kuria visą namą ir tą dalį, kuriame gyvena mama. Mama sakė apie guzą, neminėjo iš kur jis atsirado. Pažiūrėjo, kad tikrai buvo vienas guzas. Yra mačiusi mamą ir labai sumuštą, kai ji mušėsi su R. B.. Nematė kaip atsirado guzas. Tuo metu R. Ž. virtuvėje nebuvo. Vėliau pamatė, kad mama rengiasi, puošiasi papuošalais. Iš Eržvilko paskambino ir pasakė „Ar skųsti tave dėl ES paramos?“. Mama nuolat skundžiasi. Policija yra atvažiavusi. Ji nėra auka, pati su ta mentele visus muša. Mentelė buvo pakabinta, ja maišo uogienes. Žentas netiko jau pirmą dieną. Mėnesio dešimtą dieną gauna pensiją, tą dieną visada vartoja alkoholį su R. B.. Mano, kad R. Ž. jos nesumušė. Tą dieną R. Ž. tikrai nebuvo girtas. Kaime mama šneka, kad ji kiekvieną dieną yra mušama, kad jie yra pijokai. Seniūnas mamai liepia kviesti policiją. Atvažiavusi policija nieko neranda. Namų valda ir žemė priklauso mamai. Kai buvo gaisras, draudimo išmoką gavo ji. Laiko, kad yra ir jos, ir mamos. Mama buvo daug kartų išėjusi iš namų. Tokį ilgą laiką, kaip dabar, nebuvo išėjusi. Žinojo, kad gyvena pas seserį. Kai su seserimi susipyko, išėjo pas pusseserę.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. B. nurodė, kad kiekvieno mėnesio dešimtą dieną gauna pensiją. Tada vartoja alkoholį. Tą daro arba vienas, kartais su M. P.. Tą rytą su R. Ž. alkoholio nevartojo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas G. K. nurodė esąs Eržvilko seniūnijos seniūnas. Dėl M. P. į seniūniją yra ne kartą skambinusi jos sesuo. Po skambučių kaskart važiuodavo į vietą. R. Ž. su O. Ž. rasdavo dirbančius ūkyje, M. P. – namuose. Tris kartus bendravo. Skambindavo, kad skriaudžia M. P., naudoja smurtą. Visada būdavo tos pačios istorijos – tampo už plaukų, pasako blogą žodį. R. Ž. neigdavo. Išorinių smurto žymių nebūdavo. Nei vieni, kaip gyventojai, problemų nekelia. Kaimynų skundų nėra gauta. 2017 metų balandžio mėnesį rado M. P. sumuštą, iškvietė policiją. Buvo stipriai sumušta, tą padaręs policijai prisipažino darbininkas, gyvenęs jų namuose. Per metus būna maždaug septyni skambučiai, kad ją skriaudžia R. Ž.. Nuvyksta, pažiūri kokia situacija. Akivaizdaus girtavimo, smurtavimo nėra, todėl kaskart nekviečia policijos.

Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas A. J. patvirtino duotą išvadą. Nurodė, kad M. P. patikslino, jog jai sudavė medine mentele. Tokį sužalojimą galima padaryti mente. Buvo viena kraujosruva ir sumušimas. Ligoninėje aprašė nekonkrečiais įrašais, patvirtino sumušimo požymį.

Teisiamajame posėdyje liudytojas gydytojas I. S. nurodė neprisimenantis pacientės, ką ji konkrečiai sakė. Viską užrašo ką pasako pacientas. Tvirtina tą, kas parašyta dokumentuose. Negali pasakyti kieno sugyventinis minimas. Pacientę po jo konsultacijos apžiūrėjo ir gydytoja neurologė. Įvykis nebuvo kažkuo išskirtinis. Siuntimas atlikti galvos kompiuterinę tomografiją esant galvos traumai išduodamas visada. Siuntimą išduoda gydytojas neurologas. Po galvos traumų pasekmės pasireiškia tik praėjus kelioms valandoms. Negali pasakyti, ar galvos sužalojimas galėjo atsirasti po smūgio, ar jai pačiai parkritus.

Teisiamajame posėdyje liudytoja R. Š. nurodė atlikusi R. Ž. ir M. P. apklausas. R. Ž. atsisakė gynėjo, jis nepripažino buvusios žmonos mamos atžvilgiu naudojęs smurtą. Nukentėjusioji kategoriškai teigė, kad ją sumušė R. Ž. medine mentele, skirta maišyti uogienę. Buvo atliktas parodymų patikrinimas vietoje. Nukentėjusioji viską drąsiai teigė, parodė, sakė, kad R. Ž. ją dažnai muša, dukra matė įvykį, tačiau jos neužstojo. Dukra neigiamai atsiliepė apie mamą.

Dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo.

Remiantis rašytiniais baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad 2017 m. spalio 12 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate R. Ž. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, pagal M. P. pareiškimą (1 t., b. l. 1-2, 5-7).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, kad 2017 m. spalio 11 d., apie 12.00 val. buvo savo namuose, kai prie jos priėjo R. Ž. ir pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais. Prašė, kad jis nustotų keiktis, tačiau jis atėmė jai iš rankų medinę mentelę ir mažiausiai tris kartus ja trenkė į galvos sritį, dėl ko patyrė fizinį skausmą, iššoko guzai. Incidentą matė jos dukra O. Ž., tačiau nesikišo ir leido ją daužyti. Kai baigėsi konfliktas, išėjo į kelią Eržvilkas-Užakmeniai. Žinojo, kad kaimynė D. J. kiekvieną dieną panašiu laiku važiuoja į Eržvilką parsivežti vaiką. Atvažiavusi kaimynė D. J. ją paėmė ir nuvežė į Eržvilką bei ten išleido. Pas nieką Eržvilke nuėjusi nebuvo. Kai ją išleido, jai pasidarė bloga. Dar paskambino dukrai O. Ž. ir paklausė jos, ar gražiai toliau gyvena, ar mušasi. Dukra pasakė „nekrėsk juokų“ ir išjungė telefoną. Kas nutiko vėliau neatsimena, tikriausiai prarado sąmonę. Atsibudo Jurbarko ligoninės priėmimo skyriuje. Apžiūrėję, medikai nusprendė gabenti ją į Tauragės ligoninę. Tauragės ligoninėje apžiūrėję medikai išleido ją gydytis į namus. Apie tai, kad tą dieną ją sumušė R. Ž., sakė D. J. ir ligoninėje, daugiau niekam apie tai nepasakojo. Dabar negyvena namuose (1 t., b. l. 5-7, 24-25). Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino tikrinant parodymus vietoje (1 t., b. l. 28-31).

Gydytojo įraše nurodyta, kad stebimas patinimas, audinių pabrinkimas pakaušio srityje (1 t., b. l. 45). Ligonė nurodė, kad tą dieną buvo sumušta sugyventinio, trumpam buvo be sąmonės, ją pykina, vėmė (1 t., b. l. 46, 47). Specialisto išvadoje konstatuota, kad M. P. padaryta poodinė kraujosruva dešinio smilkinio-viršugalvio riboje, viršugalvio sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas. Sužalojimai padaryti 1-3 paros iki tyrimo pradžios. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz. ranka, aplinkos daiktais, galimai įvykio aplinkybėse nurodomu būdu. Sužalojimai padaryti mažiausia dviejų smūgių ar trauminių poveikių pasėkoje. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 dienų. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir pateikta medine lentele (1 t., b. l. 48-49, 34-35).

Šalies argumentai

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pateikė civilinį ieškinį dėl 40,17 EUR turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 50, 52).

Ikiteisminio tyrimo metu R. Ž. nepripažino kaltės. Nurodė, kad su O. Ž. yra nutraukę santuoką, tačiau toliau gyvena kartu, veda bendrą ūkį. Kartu gyvena O. Ž. mama M. P. ir jos sugyventinis R. B.. M. P. ir R. B. dažnai vartoja alkoholį. Kai R. B. gauna pensiją, jie vartoja alkoholį. M. P. yra labai įkyri, priekabi, nuolat veja jį iš namų, konfliktuoja su juo ir su savo dukra O. Ž.. Nuolat prieš abu naudoja psichologinį smurtą, terorizuoja, kaltina nebūtais dalykais. Tą dieną nemušė M. P., iš jos neatėmė medinės lentelės ir ja nemušė. 2017 m. spalio 11 d. po pietų M. P. išėjo iš namų ir negrįžo (1 t., b. l. 91-92, 106-107).

Motyvuojamoji dalis

Teisme kaltinamasis pripažino smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Nusikalstami veiksmai įrodyti ir nukentėjusiosios parodymais. Medicininiai dokumentai, specialisto išvada bei paaiškinimas patvirtina sveikatos sutrikdymo pasekmių, numatytų BK 140 straipsnio 1 dalyje, atsiradimo faktą. Kaltinamasis, medine mente sudavęs į galvą, nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios sveikatą. Veika padaryta tiesiogine tyčia. Kaltinamojo veiksmuose yra visi objektyvieji ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymiai.

Atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kaltinamasis ir nukentėjusioji teisme pareiškė, kad susitaikė ir pretenzijų vienas kitam neturi bei prašė atleisti R. Ž. nuo baudžiamosios atsakomybės šiam susitaikius su nukentėjusiąja. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad yra BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos.

R. Ž. padarė nesunkų nusikaltimą. Tai, kad ikiteisminio tyrimo ir pirmojo teisiamojo posėdžio metu R. Ž. nepripažino savo kaltės nesudaro pagrindo teigti nesant BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkto sąlygos. Tolesnio teisminio nagrinėjimo metu jis prisipažino padaręs nusikaltimą. Pateiktas dokumentas patvirtina, kad buvo atlyginta turtinė žala ieškovei Klaipėdos teritorinei ligonių kasai. Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškė. R. Ž. ir M. P. patvirtino, kad susitaikė. M. P. pretenzijų neturi.

R. Ž. neteistas (1 t., b. l. 110), administracine tvarka nebaustas (1 t., b. l. 111-113), yra ūkininkas. Teisme kaip liudytojas parodymus davęs Eržvilko seniūnijos seniūnas nurodė, jog seniūnija dėl R. Ž. nusiskundimų nėra gavusi, R. Ž. dirba savo ūkyje. Atsižvelgtina į tai, kad šis nusikaltimas buvo bendro šeimos gyvenimo nulemtos ilgalaikės abipusės antipatijos pasekmė, kurio atsiradimą savo veiksmais sąlygojo abi pusės. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas turi pagrindą manyti, kad R. Ž. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nustačius visas BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytas sąlygas, nusprendžiama R. Ž. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra privalomas, tai priklauso nuo konkrečios situacijos vertinimo. Šiuo atveju, įvertinus R. Ž. asmenybę, pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes ir jų kontekstą, nukentėjusiosios asmenybę ir konfliktišką būdą, darytina išvada, kad baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas nebūtų proporcingas minėtiems faktoriams ir neatitiktų teisingumo principo.

Kiti procesiniai klausimai.

Kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos, nes R. Ž. ir M. P. susitaikius, kardomoji priemonė yra nereikalinga ir jos taikymą tęsti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nėra tikslinga (BPK 139 straipsnio 1 dalis) (1 t., b. l. 114-115).

Procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti (BPK 107 straipsnis).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, medinę mentę, grąžinti M. P..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 7 dalimi, teismas

nusprendžia:

atleisti R. Ž. padariusį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, nuo baudžiamosios atsakomybės, jam susitaikius su nukentėjusiąja M. P., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti R. Ž., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Per vienerius metus padarius naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nutraukti procesą dėl civilinio ieškinio.

R. Ž. kardomąją priemonę įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, medinę mentę, grąžinti M. P..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.

Teisėjas Arūnas Bacevičius