Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2021-06-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1-443-1034/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-06-29
Bylos Nr.
1-443-1034/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-37138-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ramūnas Keidūnas
Kaltinamasis
A. K.
Nukentėjusysis
L. A.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-443-1034/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37138-2020-9Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas,sekretoriaujant Gretai Krukauskaitei,dalyvaujant prokurorui Marinai Ridikienei,kaltinamajam A. K.,nukentėjusiajai L. A.,

viešajame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis, teistas:

1. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 145 straipsnio 1 dalį 4 mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant 4 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi paskirta ir neatlikta 66 valandų viešųjų darbų bausmės dalis pakeista į 11 parų arešto bausmę;

2. Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 3 d. nuosprendžiu pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, 146 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams. Paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar lankymusi sveikatos priežiūros įstaigose, dirbti arba be pažeidimų registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per laisvės apribojimo bausmės laikotarpį;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K. 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 1.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,69 promilių girtumas), mušė savo šeimos narę – sugyventinę L. A., o būtent: metė stiklainį L. A. į galvą, sukeldamas fizinį skausmą bei padarydamas L. A. muštinę žaizdą viršugalvio kairėje pusėje – nežymų sveikatos sutrikdymą.

Šiais veiksmais A. K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis A. K. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad grįžo po darbo, jie apsipyko. Vėliau balkone sviedė stiklainį ir pataikė į galvą nukentėjusiajai. Jie pykosi, neprasilenkė balkone, tai jis metė stiklainį, pataikė į L. A. ir kvietė policiją. Tą dieną buvo išgėręs 2-3 alaus. Nemano, kad jo veiksmams turėjo įtakos alkoholis, labiau psichologinė būsena, nes buvo pavargęs po darbo. Nukentėjusioji pradžioje trankė jį su šlepetė, kol jis gulėjo lovoje. Po to konfliktas vyko toliau ir balkone jis neatlaikė, todėl metė stiklainį. Stiklainį metė tam, kad išgąsdintų nukentėjusiąją. Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusiąją. Nepripažįsta to, kad tik vienpusiškai yra kaltinimas dėl to. Nesikreipė į policiją dėl nukentėjusiosios veiksmų, nes žino visus procesus, kaip viskas vyksta. Iki šito konflikto L. A. nebuvo sužalota. Jis nukentėjusiosios kaip ir atsiprašė, atsiprašo ir dabar. Veikos kartojasi dėl alkoholio vartojimo ir dėl aplink esančių asmenų, aplinka ne ta. Neturi problemų dėl saikingo alkoholio vartojimo.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad A. K. grįžo po darbo, apsižodžiavo. Po to jis po 1.00 val. išėjo parūkyti, ten apsižodžiavo. Ji jau išeidinėjo, dar kažką surėkė, kaltinamasis paėmė ir metė stiklainį, pataikė jai į galvą. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis nukentėjusiosios L. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (1 t., b. l. 27). Perskaičius šiuos parodymus nukentėjusioji parodė, kad nebuvo taip, kad A. K. trenktų jai su stiklainiu, jis sviedė stiklainį į ją. A. K. metimo momentu nuo jos buvo per 3 m. Po šio konflikto atskirai gyvena su A. K., kaltinamojo atsiprašymą priima. Tą dieną dėl A. K. veiksmų patyrė fizinį skausmą. Šiai dienai A. K. neturi pretenzijų.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju A. K. parodė, kad prisipažįsta iš dalies. Apie 5 metus gyveną kartu su sugyventine L. A., veda bendrą ūkį. Šiuo metu jie gyvena nuomojamame vieno kambario bute. Šiąnakt tarp jo ir L. kilo žodinis konfliktas, kurio priežasties jis aiškiai įvardinti negali. Vakar, apie 22.00 val. grįžo namo po darbo ir jam jau esant namie, L. išgėrė du butelius šampano. Jis išgėrė kelis butelius alaus. Konfliktas prasidėjo jau 2020 m. rugsėjo 16 d., t. y. po 00.00 val., kuomet L. priėjo prie jo ir pradėjo smūgiuoti ranka, kurioje tuo metu laikė naminę šlepetę. Jis tuo metu jau gulėjo lovoje. Ji jam smūgiavo į įvairias kūno vietas, bendrai sudavė ne mažiau 15 kartų, pagrindiniai smūgiai buvo į šonus iš abiejų pusių, o taip pat į rankas, nes dengėsi rankomis ir antklode. Po to ji kažkiek apsiramino, nuėjo į balkoną parūkyti ir jai esant balkone, jis taip pat atėjo parūkyti. Jam atėjus į balkoną, L. vėl pradėjo konfliktuoti, sakė, kad jis surūkė jos cigaretes, po ko pradėjo jį stumdyti. Tuo metu jis paėmė stiklainį, kuris naudojamas kaip peleninė, ir tą stiklainį numetė, bet specialiai į ją nesitaikė, tačiau jo numestas stiklainis pataikė L. į kairės pusės galvą, arčiau viršugalvio. Jai pradėjo bėgti kraujas iš tos vietos. Tada ji pradėjo jį įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais, po ko iškvietė policiją. Papildomos apklausos metu A. K. parodė, kad su sugyventine L. A. šiuo metu susitaikė, palaiko ryšį ir bendrauja telefonu tik dėl vaiko (b. l. 72-73, 76-77).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji L. A. parodė, kad su sugyventiniu A. K. gyvena (duomenys neskelbtini), apie 5 metus, veda bendrą ūkį. Tarp jų su A. K. nuolat vyksta konfliktai dėl pinigų, nuolatinių įžeidinėjimų, dėl to, kad vyras jau savaite kaip turi išsikraustyti, tačiau neišsikrausto. Jų konfliktus taip pat mato vaikas, kas jai labai nepatinka. Įvykis įvyko 2020 m. rugsėjo 16 d., adresu (duomenys neskelbtini). Vakare apie 20.00 val. jos sugyventinis jau pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus, naktį apie 01.00 val. ji išėjo į balkoną parūkyti, A. K. ėjo iš paskos, pradėjo reikalauti iš jos cigarečių, ji pasakė, kad jam nieko neduos, jis tada pradėjo ją vadinti visokiais keiksmažodžiais ir paėmė nuo nuorūkų apie 0,5 l stiklainį ir sudavė juo jai per galvą, dėl ko stiklainis sudužo ir prakirto jai galvą, pasipylė kraujas. Ji iš karto išėjo į kambarį, pridengė ledą, suvyniotą į rankšluostį, kad sustabdytų kraują ir iškvietė policijos pareigūnus. Kol pareigūnai važiavo, jos sugyventinis toliau įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais. Ji tiesiog nori ramybės iš jo pusės, nori gyventi atskirai, tik su savo vaiku (b. l. 10-13, 27-29).

Iš policijos registro išrašo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 1.54 val. gautas pranešimas, jog pranešėjai grasino ir namuose sumušė sugyventinis (b. l. 7).

Specialisto išvada Nr. G 2691/2020 (01), nustatyta, kad L. A. padaryta muštinė žaizda viršugalvio kairėje pusėje, kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 32).

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto garso įrašas ir jo apžiūros protokolo matyti, kad paskambinusi moteris, prisistačiusi L. A., prašo policijos pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), nurodo, kad ją sumušė sugyventinis (b. l. 34-35).

Iš policijos pareigūnų pateiktų vaizdo įrašų iš įvykio vietos bei jų apžiūros protokolo matyti, kad įėjus į butą pasitinka moteris, kuri laiko ledą, suvyniotą į rankšluostį, prie kairės galvos pusės, nurodo, jog jai vieną kartą buvo trenkta stiklainiu (b. l. 36-37).

Iš alkosterio kvito matyti, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. 2.46 val. A. K. nustatytas 0,69 promilių girtumas (b. l. 66).

Iš į sulaikymo patalpas uždaromo asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad sužalojimų pas A. K. nėra (b. l. 68).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo A. K. teisiamajame posėdyje duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Kaltinamasis A. K. apklausiamas teisiamajame posėdyje parodė, kad balkone sviedė stiklainį ir pataikė į galvą nukentėjusiajai. Jie pykosi, paskui neprasilenkė balkone, tai jis metė stiklainį, pataikė į L. A. ir kvietė policiją. Stiklainį metė tam, kad išgąsdintų nukentėjusiąją. Pripažįsta, kad sužalojo nukentėjusiąją. Iki šito konflikto L. A. nebuvo sužalota.

Taigi, kaltinamasis A. K. iš esmės pripažino jam inkriminuotus veiksmus. Be to, tokius jo parodymus patvirtina ir nukentėjusiosios L. A. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, kurie buvo esminėse detalėse nuoseklūs ir išsamūs (b. l. 10-13, 27). Taip pat pažymėtina, kad nukentėjusiosios sužalojimo faktą patvirtina ir kiti įrodymai: policijos registro išrašas (b. l. 8), pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas (b. l. 10-13), specialisto išvada, kuria konstatuoti nukentėjusiajai padaryti sužalojimai (b. l. 32), skambučio į BPC apžiūros protokolas (b. l. 34), vaizdo įrašų iš įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 36).

Teismo vertinimu, atsižvelgus tiek į kaltinamojo A. K., tiek į nukentėjusiosios L. A. parodymus, kaltinimas tikslintinas, nurodant, jog A. K. ne sudavė stiklainiu L. A. vieną smūgį į galvą, bet metė stiklainį L. A. į galvą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam (nuteistajam) kaltinime nurodytos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje, 256 straipsnyje nustatytų sąlygų bei tvarkos, o teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų tada, kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, iš esmės pasikeičia nusikalstamų veikų apimtis, nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teisę į gynybą. Tai, ar keičiant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes kaltinamojo teisė į gynybą būtų suvaržyta, sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes ir įvertinant, ar yra pagrindas manyti, kad gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių galėtų būti kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-13/2006, 2K-410/2012, 2K-282/2013, 2K-262/2014, 2K-265-693/2015, 2K-371-696/2015, 2K-112-697/2016). Šioje byloje teismas naujų faktinių aplinkybių nenustatė – tik patikslino faktines bylos aplinkybes. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltinamasis A. K. viso proceso metu savo kaltę iš esmės pripažino, taigi laikytina, jog gynyba dėl patikslintų nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių nebūtų kitokia.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog A. K. 2020 m. rugsėjo 16 d. apie 1.50 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 0,69 promilių girtumas), mušė savo šeimos narę – sugyventinę L. A., o būtent: metė stiklainį L. A. į galvą, sukeldamas fizinį skausmą bei tokiais savo veiksmais sukeldamas nežymaus masto sveikatos sutrikdymą.

Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, darytina išvada, jog A. K., būdamas brandaus amžiaus, suaugęs žmogus, aiškiai suvokė savo veiksmų neteisėtumą, pavojingumą, kai metė stiklainį į nukentėjusiąją L. A., ir nors neatmetama, kad tokių pasekmių jis nenorėjo, tačiau suprato, kad dėl tokio jo veikimo nukentėjusioji gali būti sužalota. Visa tai sudaro pagrindo spręsti, kad ši nusikalstama kaltinamojo veika buvo padaryta veikiant netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

Kaltinamojo A. K. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos narei – sugyventinei.

Bausmės skyrimas, kiti klausimai

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Pagal BK 41 straipsnio 2 dalį bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo A. K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, be to, veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančias aplinkybes ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, o taip pat į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, kaltinamasis anksčiau ne kartą teistas, teistumas neišnykęs ir nepanaikintas, todėl darytina išvada, jog kaltinamajam A. K. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta ir prokurorės pasiūlyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, dirbantis, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė, kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti mažesnis nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo bausmės dydžio vidurkis. Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus ir bus adekvati padarytos veikos pavojingumui bei neprieštaraus proporcingumo ir teisingumo principams.

Nors kaltinamasis nurodė, kad nukentėjusioji L. A. prieš tai jam trenkė, kas galėtų būti vertinama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), pažymėtina, kad konfliktas kilo balkone jau po minėtų veiksmų, be to, dėl nukentėjusiosios veiksmų A. K. niekur nesikreipė, iš į sulaikymo patalpas uždaromo (uždaryto) asmens apžiūros ir daiktų paėmimo laikinai saugoti protokolo matyti, kad neužfiksuoti jokie A. K. galimai padaryti sužalojimai. Taigi, nėra jokių objektyvių duomenų spręsti dėl šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Teismas pripažįsta, kad yra formalus ir materialus pagrindas taikyti kaltinamajam A. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimą. Pažymėtina, kad kaltinamasis A. K. iš esmės pripažino savo kaltę, gailėjosi dėl savo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios. Be to, kaltinamasis dirba, šiuo metu gyvena atskirai nuo nukentėjusiosios, jie turi bendrą vaiką. Svarbu ir tai, kad nukentėjusioji nurodė, jog atsiprašymą priima, šiai dienai neturi pretenzijų A. K. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. K. suprato padarytos veikos pavojingumą, kritiškai vertina savo elgesį, nesistengia išvengti atsakomybės. Prokurorė siūlo kaltinamajam taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, tikslinga bausmės vykdymą atidėti, suteikiant kaltinamajam šansą pasitaisyti, paskiriant jam BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktuose numatytus įpareigojimus. Tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti A. K., bet ir sulaikyti jį nuo naujų nusikaltimų darymo. BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką – nežymų sveikatos sutrikdymą – padarė savo šeimos narei, teismas vertina, kad šiuo atveju tikslinga, vadovaujantis BK 72² straipsniu, A. K. skirti įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas kaltinamojo A. K. laikino sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. 02.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 15.16 val.

A. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301-305, 307 straipsniais,

nusprendžia:

A. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5, 6 punktais, A. K. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paskirti A. K. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti A. K. laikino sulaikymo laiką 2020 m. rugsėjo 16 d. 02.10 val. iki 2020 m. rugsėjo 16 d. 15.16 val.

A. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Išaiškinti A. K., kad:

Bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas.

Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybas (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyrius, Kalvarijų g. 129-302, tel. 8 602 11 222) per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo;

2) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas probuojamojo priežiūros priemones, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų. Jei nuteistasis neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, įsiteisėjus teismo sprendimui, jis turi nuvykti į gyvenamosios vietos probacijos tarnybą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ramūnas Keidūnas