Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui K. S., administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovei V. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, informacijos apie asmens baustumus byloje nėra, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 3 d., 85 str. 7 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. gruodžio 30 d., 11.30 val., atlikto patikrinimo metu nustatyta, kad K. S. nuo 2015 m. gruodžio 7 d. Kauno rajone (duomenys neskelbtini), medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžioklės ploto vienete, medžiojo draudžiamais naudoti įrankiais – iš metalinio troso padarytomis kilpomis. Buvo pastatęs dvi kilpas ant žvėrių migracijos takų.

Taip pat, Kauno r., (duomenys neskelbtini), ūkiniuose pastatuose laikė 2 vnt. draudžiamų įrankių – kilpas. Kilpos analogiškos toms, kurios buvo pastatytos miške. Prie pastatytų draudžiamų įrankių laukiniai gyvūnai buvo viliojami javais išpilant juos ant žemės, ką daryti yra uždrausta. Šiais veiksmais K. S. pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 p., 58.6 p. reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. S. pripažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, gailisi.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 3 d., 85 str. 7 d., visiškai įrodo byloje surinkta medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padarytų administracinių teisės pažeidimų aplinkybės (b. l. 3-5), 2015-12-30 pareigūnų tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) buvo gautas pranešimas, kad yra pastatytos kilpos gyvūnams gaudyti, netoli (duomenys neskelbtini). Nuvykus į pažeidimo vietą, buvo rasta gyvūnams vilioti padaryta vieta, joje pripilta javų, o aplink, ant žvėrių migracijos takų pastatytos kilpos. Nuo pastatytų kilpų eina žmonių pramintas takas, į šalia esančią sodybą (duomenys neskelbtini) kaime. 2015 m. gruodžio 30 d. buvo nuvykta prie pastatytų kilpų, matėsi šviežiai įspausti žmogaus batų pėdsakai. Buvo eita vieno žmogaus, o pėdsakai vedė pro pastatytas kilpas. Šalia kilpų šviežiai pripilta javų žvėrių viliojimui, minėtos kilpos pastatytos ant žvėrių migravimo takų. Einant žmogaus pėdsakais, buvo įsitikinta, kad jie veda į šalia esančią sodybą. Šalia pėdsakų visur pribarstyta javų. Pėdsakais nuėjo į Kauno r., (duomenys neskelbtini) esančią sodybą. Pėdsakai vedė į ūkinį pastatą, kuriame buvo laikomi javai, o ant sienos buvo pakabintos dvi kilpos, kurios buvo tokios pačios, kaip ir rastos miške. Vėliau, pabendravus su K. S. ir sulyginus rastų batų pėdsakus su jo avėtų batų įspaudu, buvo įsitikinta, kad jie vienodi (b. l. 6, 7, 8, 9), E. B. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad 2015-12-05 organizuojamos medžioklės metu, netoli (duomenys neskelbtini) esančiame miške, buvo rastos pastatytos kilpos, prie jų pripilta javų žvėrims vilioti. Nuo išpiltų pašarų vedė takelis į pamiškėje esančią sodybą. Ant takelio matėsi, kad pašarai vežami karučiu. Nuo pastatytų kilpų iki sodybos į kurią vedė pramintas takas yra apie 150 m (b. l. 10), 2015-12-07 pareigūno tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad 2015-12-07 buvo gautas pranešimas iš medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini), apie pastatytas kilpas, skirtas gyvūnams gaudyti, esančias Kauno r., netoli Girininkų II k. Kartu su medžiotojų klubo (duomenys neskelbtini) medžiotojais nuvykus į vietą, medžiotojų nurodytoje vietoje buvo rasta padaryta gyvūnų viliojimo vieta, joje pripilta javų, o aplink jos, ant žvėrių migracijos takų, pastatytos kilpos. Nuo pastatytų kilpų eina žmonių pramintas takas (matosi batų pėdsakų žymės) į šalia esančią sodybą (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), sprendimas dėl šernų populiacijos reguliavimo priemonių Lietuvos Respublikoje, iš kurio matyti, kad masalas negali būti pilamas tiesiogiai ant žemės, jis turi būti pilamas į specialias talpas (b. l. 13, 14), schema, iš kurios matyti kilpų buvimo vieta bei takelis, vedantis į sodybą (b. l. 19), fotolentelė, iš kurios matyti, K. S. avėtų batų įspaudas sniege, kuris atitinka pėdsaką, rastą netoliese esančiame miškelyje, prie išpiltų pašarų, pastatytų kilpų. Pėdsakai prie sodybos ir prie išpiltų pašarų bei pastatytų kilpų sutapo (b. l. 20), fotonuotraukos, kuriose matyti ant žemės išpiltas pašaras bei pastatytos kilpos (b. l. 21-25).

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.5.10 p. numatyta, kad draudžiama medžioti statant kilpas gyvūnams gaudyti.

Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 p. numatyta, kad draudžiama laikyti, gaminti, pirkti ar parduoti kilpas, skirtas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. S. padarė pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 3 d., 85 str. 7 d., todėl asmuo baustinas.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ATPK 30¹ straipsnis gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.

K. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad dėl pažeidimo asmuo nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, taip pat ir tai, kad asmuo administracinį teisės pažeidimą padarė pirmą kartą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, reali žala gamtai padaryta nebuvo, be to administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra bedarbis, manytina, kad Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 3 d. ir 85 str. 7 d. sankcijų ribose paskirta nuobauda būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Teismo įsitikinimu, paskyrus mažesnę baudą nei už šiuos pažeidimus numatyta minimali, bus pasiekti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai – auklėti administracinį pažeidimą padariusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles ir nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 str., 30¹ str., 85 str., 286 str., 287 str., teismas

nutarė:

K. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 3 d. ir 85 str. 7 d., ir skirti administracines nuobaudas:

už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 3 d. – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) baudą su kilpų konfiskavimu;už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 str. 7 d. – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą su kilpų konfiskavimu.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str. 2 d. ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 100 Eur (vieno šimto eurų) baudą su kilpų konfiskavimu.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.