- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-14
- Bylos Nr.
- ATP-14-491/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00959-2015-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Meidus
- Pažeidėjas
- A. M.
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. M. (toliau – Pažeidėjas) apeliacinį skundą dėl 2015 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Skundžiamu nutarimu Pažeidėjas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d. 1350 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 metams už tai, kad 2015-03-30 17⁴³ val. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 1,45 promilių girtumas), vairavo automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į kairę, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir automobilio kairiuoju šonu kliudė besiruošiantį sukti į dešinę pusę ir sustojusį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. N., apgadindamas savo (duomenys neskelbtini) automobilį bei automobilio (duomenys neskelbtini) užpakalinio buferio kairiąją pusę, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 14, 108 p. reikalavimus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėjas prašo skundžiamą apylinkės teismo nutarimą pakeisti jo veiksmus iš ATPK 127 str. 3 d. perkvalifikuojant į ATPK 126 str. 1 d. ir už šį pažeidimą paskirti straipsnio sankcijoje numatytą minimalią nuobaudą. Cituoja skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, dėsto ATPK 250 str. 1 d. 1 p., taip pat 248, 257, 284, 286 str. 2 d. str. nuostatas, mini Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, teigia, kad teismas neįvertino surinktų įrodymų pakankamumo, išsamumo, liečiamumo, nuoseklumo, logiškumo, šaltinių patikimumo, o savo išvadas grindė duomenimis, kurie neatitinka faktinių aplinkybių. Nurodo, kad teismas besąlygiškai rėmėsi tik T. N. parodymais ir situaciją įvertino tik pagal jo išdėstytas įvykio aplinkybes. Pabrėžia, kad priešingai nei nurodė teismas, jis niekada neprisipažino, kad nesilaikė sankryžos pravažiavimo taisyklių, tuo labiau, kad į priešpriešinę eismo juostą išvažiavo su pateisinama priežastimi ir tokiu būdu apgadino T. N. automobilį. Nurodo, kad ne jo, o T. N. veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, kadangi jo manymu, T. N. pažeidė KET 119 p. ir 155 p. reikalavimus. Paaiškina, kad prieš darant kairį posūkį sankryžoje ties (duomenys neskelbtini), pamatė jo pusės link dideliu greičiu artėjantį (duomenys neskelbtini) automobilį, kuris ketino sukti į dešinę. Artėdamas sankryžos link, sulėtino greitį ir pasitraukė šiek tiek dešiniau, tačiau visiškai nesustojo. Pažeidėjas nurodo, kad jam darant manevrą ties (duomenys neskelbtini), jam iš dešinės buvo sustatyti automobiliai, todėl privalėjo kairį posūkį daryti mažesniu kampu. Jam užbaigiant manevrą, automobilis (duomenys neskelbtini) darė dešinį posūkį didesne trajektorija ir tokiu būdu kliudė jo automobilį. Abu vairuotojai sustojo tik po susidūrimo, abu vairuotojai automobilius patraukė šiek tiek į kelkraščius savo važiavimo kryptimis. Nurodo, kad teismas sureikšmino jo nustatytą girtumą, nepaisant to, kad jis nesijautė apsvaigęs. Mano, kad teismas nepagrįstai neatsižvelgė į jo turimą vairavimo stažą, jo parodymus, neįvertino T. N. vairavimo stažo. Akcentuoja, kad skundžiamu nutarimu jam yra paskirta griežtesnė bausmė, nei 2015-05-08 jam buvo skirta Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pateiktą apeliacinį skundą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos – Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro – viršininkas V. M. prašo apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, o skirta administracinė nuobauda yra individualizuota tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, administracinio teisės pažeidimo bylą bei apeliacinį skundą, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir visiškai pagrįstai Pažeidėją nubaudė už ATPK 127 str. 3 d. numatyto pažeidimo padarymą.
Pagal ATPK 127 str. 3 d. administracinėn atsakomybėn yra traukiamas tas, kuris būdamas neblaivus (girtas) arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų pažeidė KET reikalavimus, kai toks pažeidimas sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).
ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Nagrinėjamu atveju Pažeidėjas buvo nubaustas už tai, kad neblaivus (jam nustatytas lengvas girtumas) sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadinta ne tik jo paties, bet ir kitam asmeniui priklausanti transporto priemonė – automobilis (duomenys neskelbtini). Apeliaciniu skundu Pažeidėjas neneigia, jog vairavo automobilį būdamas neblaivus, tačiau neigia pažeidęs KET 9 p. ir 108 p. reikalavimus ir sukėlęs eismo įvykį, t. y. tvirtina, jog būtent automobilio (duomenys neskelbtini) vairuotojo padaryti KET pažeidimai sudarė sąlygas eismo įvykiui kilti. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas šią administracinio teisės pažeidimo bylą, ypatingai detaliai tyrė byloje esančius įrodymus, analizavo liudytojų parodymus bei kitus byloje esančius duomenis ir priimdamas skundžiamą nutarimą išsamiai motyvavo, kokie įrodymai patvirtina Pažeidėjo kaltę padarius būtent ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą. Su tokiu vertinimu visiškai sutinka ir aukštesnysis teismas.
Išties, iš byloje esančių nukentėjusiojo T. N. ir policijos pareigūno N. K. parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdyje, matyti, jog būtent Pažeidėjas įvykio metu vairuodamas krovininį automobilį nesivadovavo KET taisyklėmis ir darydamas kairįjį posūkį išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir kliudė sustojusį jį praleisti automobilį (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, jog kelių policijos pareigūnas N. K., kuriam jo darbe dažnai tenka vertinti įvykių situacijas ir spręsti, kuris iš vairuotojų yra galimai kaltas dėl įvykio, patvirtino nukentėjusiojo poziciją ir pripažino, jog būtent Pažeidėjo veiksmai lėmė įvykio kilimą ir jo metu atsiradusias pasekmes. Taigi, apeliantas neteistus skunde nurodydamas, jog jam nepalankus nutarimas priimtas įvertinus išimtinai nukentėjusiojo duotus parodymus. Be jau minėtų įrodymų, T. N. parodymus patvirtino ir rašytiniai bylos duomenys – pareigūnų N. K. ir S. P. tarnybiniai pranešimai, eismo įvykio vietos schema, kurioje užfiksuotas automobilių judėjimo kryptys, atstumai bei išsidėstymas po eismo įvykio, eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurių matyti (duomenys neskelbtini) plotis bei automobilių judėjimo trajektorijos, ir nustatyta, jog automobilis (duomenys neskelbtini) įvykio metu dar nebuvo įvažiavęs į sankryžą, automobilių apžiūros duomenys, kur užfiksuotos jų apgadinimo vietos. Visi šie įrodymai leidžia vienareikšmiai spręsti, jog Pažeidėjas įvykio metu ne tik kad buvo neblaivus, kas labai realu galėjo turėti įtakos įvykio situacijos teisingam įvertinimui, tačiau savo automobiliu įvažiuodamas į važiuojamųjų dalių sankirtą, nepasirinko saugaus atstumo, matydamas savo eismo juostoje kliūtį (galimai stovėjusius automobilius), nesustojo bei sukdamas į kairę pusę, neįsitikino, jog jo vairuojamas automobilis neatsidurs priešpriešinio eismo juostoje ir nekliudys kitoms transporto priemonėms. Priešingai nei tvirtina Pažeidėjas, nėra jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo T. N. parodymais, jog įvykio metu būtent Pažeidėjas kirto sankryžos kampą, ir su kairės pusės galu kliudė jo automobilį, kai jis tuo metu iš savo eismo juostos išvažiavęs nebuvo, kadangi šio asmens parodymai ne tik sutampa tarpusavyje ir buvo nuoseklūs viso proceso metu, tačiau atitinka ir minėtus kitus byloje esančius duomenis. Kaip visiškai pagrįstai nurodė apylinkės teismas, reikalauti, kad T. N. turėjo nuspėti Pažeidėjo važiavimo manierą ir pats staigiai patraukti automobilį atgal tam, kad Pažeidėjas galėtų „įsitekti“ sankryžoje, negalima. Nukentėjusysis ir taip signalizavo garsiniu signalu ir savo automobilį pasuko į dešinę pusę. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių T. N. siektų tyčia pakenkti ar apkalbėti Pažeidėją. Tokiu būdu akivaizdu, jog byloje esančių įrodymų visuma leidžia daryti kategorišką išvadą dėl Pažeidėjo kaltės padarius ATPK 127 str. 3 d. numatytą pažeidimą, apylinkės teismo nutarime nurodyti motyvai šiuo klausimu yra labai išsamūs, logiški, patvirtinti byloje surinktais duomenimis.
Apeliacinės instancijos teismas atmeta skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino Pažeidėjui nustatytą girtumą, kadangi jis nesijautė apsvaigęs. Čia atkreiptinas dėmesys, jog Pažeidėjo girtumas ženkliai viršijo leistiną ribą, todėl visiškai realu, kad Pažeidėjo girtumas turėjo įtakos jo reakcijos laikui, suvokimui – tokia apylinkės teismo išvada yra priimtina ir pakankamai įtikinama (82 - 89 b. l.). Skunde Pažeidėjo nurodomas jo ir nukentėjusiojo vairavimo stažo skirtumas neturi jokios įtakos šio įvykio priežastiniam ryšiui. Jo versija, kad būtent nukentėjusiojo neatsargūs veiksmai ir jo padaryti KET pažeidimai nulėmė šį įvykį, yra išsamiai išanalizuota skundžiamame nutarime ir pagrįstai įvertinta kaip Pažeidėjo siekis išvengti administracinės atsakomybės. Pažeidėjas, be viso to nesutinka, kad jis padarė KET 9 p. ir 108 p. pažeidimus, tačiau ir šiais klausimais apylinkės teismas nutarime labai išsamiai išdėstė savo poziciją, pagrindė ją bylos duomenimis, su ja apeliacinės instancijos teismas visiškai sutinka ir motyvų nekartoja.
Pažeidėjas skunde taip pat nepagrįstai nurodo, jog apylinkės teismas skyrė jam nuobaudas griežtesnes nei jos buvo skirtos ankstesniu panaikintu to paties teismo nutarimu. Galvoti, jog tai savotiškas kerštas jam už tai, kad jis skundė ankstesnį nutarimą, kaip kad tai bando pateikti Pažeidėjas, šiuo atveju nėra jokio pagrindo.
Apylinkės teismas skirdamas Pažeidėjui baudą, kuri šiuo atveju didesnė negu sankcijoje numatytas šios nuobaudos vidurkis, su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu terminui, kuris atitinka vidurkį, įstatymo reikalavimų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto pažeidimo pobūdį, aplinkybes, į Pažeidėjo asmenybę, į jo daromų pažeidimų sistemingumą, į tai, kad yra tik jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Nors Pažeidėjas skunde ir nurodo, kad 2015-05-08 Panevėžio miesto apylinkės teismas nutarimu jam skyrė švelnesnę nuobaudą, tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šis nutarimas buvo panaikintas ir administracinė byla buvo grąžinta nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant ją iš naujo, apylinkės teismas nustatė, kad Pažeidėjo veikoje nėra lengvinančių aplinkybių, nes jis savo kaltę dėl įvykio paneigė – ši aplinkybė esmingai įtakoja administracinės atsakomybės dydį. Kita vertus, iš naujo nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, kuomet ankstesnis nutarimas naikinamas dėl esminių procesinių pažeidimų, teismas nėra saistomas panaikintu nutarimu skirtų nuobaudų dydžių. Įvertinus bylos duomenis, pirmos instancijos teismo motyvus, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo keisti Pažeidėjui skirtas nuobaudas, juolab, kad dėl jų dydžio Pažeidėjas savo skunde išsamesnių argumentų ir nenurodė.
Įvertinęs visas šias aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje esančius duomenis bei tinkamai kvalifikavo Pažeidėjo padarytą pažeidimą, paskyrė jam teisingas nuobaudas, dėl ko nėra jokio pagrindo tenkinti apeliacinio skundo ir naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutarimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti 2015 m. lapkričio 11 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nutarimą nepakeistą ir A. M. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.