- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-28
- Bylos Nr.
- I-5850-281/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Mefodija Povilaitienė, Henrikas Sadauskas, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- R. G.
- Atsakovas
- Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
- Advokatai
- Eimantas Šriupša, Eimantas Šriurpša
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko, Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjui R. G., išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. G. teismui 2016-02-04 padavė skundą, kurį patikslino 2016-10-10, prašydamas panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Tarnyba) 2015-12-31 sprendimą Nr. (1.7)S-4210-4849-15 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Tarnybą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą (b. l. 1–5, 14–15, 21).
Paaiškino, kad pareiškėjas 2015-12-29 prašymu kreipėsi į Tarnybą prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš advokato Eimanto Šriupšos dėl netinkamai suteiktų paslaugų. Tarnyba 2013-03-28 sprendimu Nr. (1.7.)-S-997-13 buvo suteikusi pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013-02-12 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-979-464/2013 apskundimo kasacine tvarka, pareiškėjui buvo paskirtas advokatas Eimantas Šriupša. Paskirtas advokatas surašė kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiam Teismui, tačiau teismas kasacinio skundo nagrinėti nepriėmė, motyvuodamas, kad skundas neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 str., 347 str. 1 d 3 p. pagrindų. Advokatas nenurodė išsamių teisinių argumentų, kurie patvirtintų kasacijos pagrindų buvimą, neteisingai surašė kasacinį skundą, kuris neatitiko skundo priėmimo reikalavimų. Advokatas neišnaudojo visų galimybių kasacinio skundo padavimui, dėl ko pareiškėjas prarado galimybę apginti savo teises kasacine tvarka.
Pareiškėjas nesutinka su Tarnybos sprendimu, kuriuo atsisakyta teikti pareiškėjui R. G. antrinę teisinę pagalbą.
Teismo posėdyje pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus argumentus, prašė skundą tenkinti pilna apimtimi.
Atsiliepimas
Atsakovė Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 26–28).
Paaiškino, kad Tarnyba 2013-03-28 sprendimu Nr. (1.7.)-S-997-13 suteikė pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą, paskiriant advokatą Eimantą Šriupšą. Lietuvos advokatūroje 2014-09-02 gautas R. G. skundas dėl advokato Eimanto Šriurpšos profesinės veiklos teikiant jam antrinę teisinę pagalbą, tačiau Lietuvos advokatūros advokatų taryba 2015-03-26 sprendime konstatavo, kad nėra jokio pagrindo teigti, kad advokatas Eimantas Šriupša pareiškėjui teikė netinkamą ar nekvalifikuotą teisinę pagalbą, ar kitu būdu pažeidė advokato veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Pareiškėjas 2015-12-29 prašymu kreipėsi į Tarnybą su prašydamas suteikti antrinę teisinę pagalbą byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš advokato Eimanto Šriupšos dėl netinkamai suteiktų paslaugų. Antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti ir atstovavimas byloje yra neperspektyvus. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba ginčijamu sprendimu atsisakė suteikti R. G. antrinę teisinę pagalbą, nes pareiškėjo reikalavimas priteisti iš advokato Eimanto Šriupšos neturtinę žalą yra akivaizdžiai nepagrįstas, o atstovavimas tokioje byloje yra neperspektyvus.
Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-03-28 sprendimu Nr. (1.7.)-S-997-13 nuspręsta pareiškėjui R. G. suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje, paskiriant advokatą Eimantą Šriupšą (b. l. 49–51).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013-06-05 sprendimu Nr. (1.7.)-S-1814-13 nuspręsta pareiškėjui R. G. suteikti antrinę teisinę pagalbą rengiant peticiją Europos Žmogaus Teisių Teismui dėl Konvencijoje ir jos protokoluose įtvirtintų teisių pažeidimo, paskiriant pareiškėjui advokatą Eimantą Šriupšą (b. l. 53–55).
Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2015-03-26 sprendimu dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui Eimantui Šriupšai nuspręsta nekelti advokatui Eimantui Šriupšai drausmės bylos, nenustačius profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų (b. l. 29–31).
Pareiškėjas R. G. 2015-12-23 prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą, prašydamas skirti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš advokato Eimanto Šriupšos (b. l. 32).
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2015-12-31 sprendimu Nr. (1.7.) S-4210-4849-15 atsisakė teikti R. G. antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo iš advokato Eimanto Šriupšos, argumentuodama, kad antrinės teisinės pagalbos teikimas ir atstovavimas pareiškėjo nurodomoje byloje yra neperspektyvus (b. l. 6).
Šioje byloje ginčas kilo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimo, kuriuo pareiškėjui atsisakyta suteikti antrinę teisinę pagalbą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – ir Įstatymas) (2014-12-11 įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2015-07-01). Įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, be kita ko, nustato, kad sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.
Teismas pažymi, jog teisė gauti valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą, ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Tokia išvada darytina, vadovaujantis Įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos principais, be kita ko valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ekonomiškumo ir draudimo piktnaudžiauti valstybės garantuojama teisine pagalba ir materialiomis bei procesinėmis teisėmis (2 ir 4 punktai.). Taigi, net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Tokiais ribojimais laikytini ir Įstatymo 11 straipsnio 7 dalyje numatyti atvejai, kuriais antrinė teisinė pagalba nėra teikiama. Įstatymo 11 str. 7 d. 1 p. ir 2 p. įtvirtina, kad antrinė teisinė pagalba neteikiama, jeigu pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, taip pat, jeigu atstovavimas byloje yra neperspektyvus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, jog atsakyti į klausimą, ar pareiškėjo reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis konkretų reikalavimą, t. y. spręsti, ar pareiškėjo reikalavimas apginti materialiąją teisę yra pagrįstas, gali tik teismas, nagrinėjantis bylą. Tačiau įstatymų leidėjas, siekdamas užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, taip pat numatydamas tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti ne visų piliečių teisę ginti savo teises teisme, o tik tokių, kuriems tokia pagalba būtiniausia, pirminį reikalavimo pagrįstumo vertinimą suteikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kurios sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas, esant skundui, tikrintinas teismo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-714/200; 2011 m. kovo 31 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A62-2853/2011; 2011 m. gegužės 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-684/2011; 2013 m. rugpjūčio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-2177/2013 ir kt.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos administracines bylas, taip pat yra konstatavęs, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai suteiktos kompetencijos ribose administruodama antrinės teisinės pagalbos teikimą (Įstatymo 9 str.), sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (atsisakymo teikti, nutraukimo) turi priimti kiekvienu konkrečiu atveju ištyrusi ir įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų aplinkybių visumą. Atlikti tokį vertinimą yra ne tik valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė, bet ir įstatymu nustatyta pareiga, įgyvendinant Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus šio įstatymo tikslus ir realizuojant teisinės pagalbos teikimo principus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010; 2011 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-1268/2010 ir kt.).
Nagrinėjamos bylos duomenys rodo, kad pareiškėjas kreipėsi į Tarnyba, prašydamas paskirti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl advokato Eimanto Šriupšos neteisėtų veiksmų teikiant pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą. Lietuvos advokatūros advokatų tarybos 2015-03-26 sprendimu dėl drausmės bylos neiškėlimo advokatui Eimantui Šriupšai nuspręsta nekelti advokatui Eimantui Šriupšai drausmės bylos, nenustačius profesinės veiklos ir (ar) etikos pažeidimų (b. l. 29–31). Advokatų taryba, priimdama minėtą sprendimą, tyrė advokato Eimanto Šriupšos veiksmus teikiant pareiškėjui R. G. antrinę teisinę pagalbą, tačiau pažeidimų nenustatė. Akcentuotina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad Advokatų tarybos sprendimas nekelti drausmės bylos advokatui Eimantui Šriupšai buvo apskųstas. Atsižvelgiant į tai, kad Advokatų taryba sprendimu nenustatė neteisėtų ar advokatų etikai prieštaraujančių veiksmų, todėl advokato neteisėtų veiksmų atstovaujant pareiškėją R. G. nenustatyta. Nenustačius neteisėtų veiksmų, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo negalėtų būti tenkinamas, nesant visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 6.271 straipsnyje nurodytų civilinės atsakomybės sąlygų.
Apibendrinant išdėstytą, teismas pažymi, kad atsakovas prieš priimdamas skundžiamą sprendimą, įvertino tiek pareiškėjo prašyme teikti teisinę pagalbą išdėstytas faktines aplinkybes, tiek jos suformuluotą pageidavimą. Atsakovo įvertintų duomenų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad atstovavimas pareiškėjui nėra perspektyvus ir nesukels pareiškėjui jo pageidaujamų teisinių pasekmių. Taigi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-12-31 sprendimas Nr. (1.7)S-4210-4849-15 yra teisėtas bei pagrįstas, jo naikinti pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Netenkinus pareiškėjo reikalavimo panaikinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-12-31 sprendimą Nr. (1.7)S-4210-4849-15, atmetamas iš išvestinis reikalavimas įpareigoti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą teikti pareiškėjui antrinę teisinę pagalbą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str., 133 str., teismas
nusprendė:
Pareiškėjo R. G. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.